Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2012-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-37-113/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-02-07
Bylos Nr.
1-37-113/2012
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01103-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Savinijus Katauskas, Eduardas Maškevičius
Nukentėjusysis
V. V., N. V.
Kaltinamasis
V. P., Ž. J.
Advokatai
Juozapas Surblys
Kategorijos
  • 1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-37-113/2012Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01103-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2.;1.2.3.2.2.;1.2.3.2.5.;1.2.3.2.6.; (S) 1.2.14.10.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,gynėjams advokatams Juozapui Surbliui, Jurijui Stepanovui,nukentėjusiesiems V. V., N. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, niekur nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas 8 kartus: 1982-06-08 Klaipėdos miesto teismo pagal BK 147 str. 2 ir 146 str. 2 d. paskirta 1m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė lygtinai; 1982-10-14 Šiaulių rajono teismo pagal BK 146 str. 2 d., 241 str. 1 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 1986-12-19 Klaipėdos miesto teismo pagal BK 146 str. 2, 3 d., 16 str. 2 d. ir 98 str. 3 d. – 3 m. laisvės atėmimo bausmė; 1991-09-13 Klaipėdos miesto teismo pagal BK 146 str. 2 d., 90 str. 2 d. ir 92 str. 2 d. – 6 m. laisvės atėmimo bausmė; 1996-03-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 1998-03-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. – 3 m. laisvės atėmimo bausmė; 2005-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 135 str. 1 d. – 5 m. laisvės atėmimo bausmė; 2008-05-30 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. – 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmes atlikęs (2010-05-28 paleistas iš pataisos namų), teistumai neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 187 str. 2 d.;

Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, niekur nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 187 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. ir Ž. J. visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą ir pasikėsino kankinant, itin žiauriai nužudyti du bejėgiškos būklės žmones:

2010-08-07, apie 00.40 val., (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve, V. P. ir Ž. J., veikdami bendrininkų grupe, siekdami atkeršyti dėl praeityje įvykusio konflikto ir turėdami tyčią nužudyti nukentėjusiuosius V. ir N. V., šiems esant garaže Nr. 5, kuriame jie gyveno, atsinešta viela užsuko garažo vartų spynai skirtas kilpas, o Ž. J. vartus dar užrėmė automobilio padanga, V. P. padangą ir garažo vartus apipylė atsineštu benzinu, o Ž. J. padegė ir iš nusikaltimo vietos pasišalino. Nenustatytos vertės užrakintiems garažo vartams degant atvira liepsna, dėl ko jie buvo nepataisomai sugadinti, t. y. sunaikinti, bei tamsiame garaže kaupiantis dūmams, nukentėjusieji iš garažo išeiti negalėjo ir neturėjo galimybių užgesinti plintančios ugnies, todėl buvo bejėgiškos būklės, o dėl nežinios, ar spės atvykti gelbėtojai ir baimės būti sužaloti bei žūti ugnyje, kenčiant didelius fizinius skausmus, jiems buvo sukeltos didelės dvasinės kančios. Dėl gausių dūmų per kelias minutes nukentėjusieji apsinuodijo smalkėmis, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta jų sveikata. V. P. ir Ž. J. nukentėjusiųjų nenužudė, t. y. nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nukentėjusieji iš garažo buvo išleisti ir išgelbėti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojų, kuriuos V. V. išsikvietė mobiliojo ryšio telefonu.

Apklausti teisiamajame posėdyje kaltinamieji V. P. ir Ž. J. kaltais neprisipažino.

Kaltinamasis V. P. apklaustas teisme parodė, kad 2010 m. gegužės mėnesį buvo išleistas iš pataisos namų, sutiko Ž. J.. Su juo dažnai susitikdavo, sužinojo, kad jis bastosi po garažus, su juo kartu būdavo S. I.. Jis dažnai užeidavo į garažą, kartu išgerdavo. Susitiko ir per Jūros šventę. Besikalbant priėjo N. V., pasakė, kad yra problema, kurią reikia išspręsti. Jis gerai pažinojo jo brolį V., nes kartu atliko bausmę pataisos namuose. Po 2–3 dienų atėjo N. su pusbroliu, pradėjo grasinti dėl dingusio telefono, sakė – 5000 Lt arba sulaužys jam rankas, kojas. Jis pasiūlęs pabandyti ir viskas tuo baigėsi. Ž. J. pasakė, kad kiekvienas „gaidys“ jam kojų nelaužys. Beldėsi į garažą, kuriame gyveno V., bet jie durų neatidarė. Tada Ž. J. pasakęs, jog reikia nusipirkti benzino „Travenos“ degalinėje. Grįžtant prie garažų, rado ir pasiėmė vielos. Prie garažų grįžo ne keliu, o taku, kur yra šiluminio mazgo trasa, Ėjo visi trys: jis, Ž. J. ir S. I.. Ž. J. ir S. I. pasiliko prie sustojimo, o jis nuėjo prie V. garažo. Paspardė į garažo duris, tačiau durų nukentėjusieji neatidarė, pagrasino, jog paskambins pusbroliui, kad jį sumuštų. Jis užpylė ant durų benzino, vielą tik užkišo ir užlenkė, tačiau jos nerišo. Žinojo, kad yra kitas išėjimas, todėl uždegęs atsisėdo ir laukė, galvodamas, kad jie išbėgs iš garažo, o jis juos pagaus ir sumuš. Prie garažo durų nebuvo padėjęs padangos. Ką jis veikė nuėjęs prie garažo, nei Ž. J., nei S. I. nematė, nes jie buvo apie 50–60 m nuo garažo. Išgirdęs atvykstančios gaisrinės garsus ir pamatęs, kad gaisrinė atvažiavo, nuėjo prie autobusų stotelės, kur jo laukė Ž. J. ir S. I.. Kartu su jais jis pasišalino. Kitą dieną įėjo į tą garažą, viduje pripylė benzino ir padegė. Tai padaręs todėl, kad broliai V. po gaisro nebegalėtų gyventi šiame garaže. Ikiteisminio tyrimo metu buvo verčiamas duoti parodymus, tačiau jis atsisakęs tai daryti. Ir ankstesnėse, ir šioje byloje įrodymai buvo klastojami.

Kaltinamasis Ž. J. apklaustas teisme parodė, kad buvo konfliktas su broliais V., kad su jais susimušė. Telefoną iš Viskontų jis paėmė mieste, nes jaunesnį brolį buvo sutikęs mieste, V. P. tuo metu nebuvo. Telefoną nunešė į lombardą. V. P. apie tai pasakė vėliau. Jo prie garažo įvykio metu nebuvo. Degalinėje kartu su V. P. buvo, tačiau ten eidavo po kelis kartus per dieną, nes uostydavo benziną. Jis su S. I. laukė autobusų stotelėje, o V. P. nuėjo padėti benziną. Grįžęs pasakė, jog padėjęs benziną, nesakė, kad padegė V. garažą. Kai išgirdo ir pamatė atvažiuojančią gaisrinę, V. P. pasakė, kad padegė V. garažą. Jie iš garažų teritorijos pasišalino. Tyrėja Lukšienė vertė duoti parodymus prieš V. P., aiškindama, jog jis yra teistas ir bus nubaustas. Kriminalistai taip pat spaudė jį prisipažinti, vartojo prieš jį smurtą.

Dėl garažo padegimo buvo apklausiamas kelis kartus. Apklausų metu advokato nebūdavo, jis ateidavo tik pasirašyti protokolų, jam aiškino, kad viskas bus gerai. Jis neturėjo galimybės pasikalbėti su advokatu, todėl spaudžiamas tyrėjos davė neteisingus parodymus.

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. V. parodė, kad garaže su broliu gyveno apie mėnesį laiko, nes buvo sunkus laikas, o po įvykio išvažiavo į užsienį. 2010 m. Jūros šventės dienomis su broliu girtavo garaže. Atėjus kaltinamiesiems, kartu išgėrė, šnekėjosi. Kitą rytą V. P. atsinešė vyno, po to atėjo Ž. J. su sugyventine S. Ž. J. reiškė nepasitenkinimą, kad pavadinęs jį „pyderu“, kad mylėjosi su jo sugyventine. Sudavė du smūgius, pavogė telefoną. Su pusbroliu buvo nuėjęs pas kaltinamuosius, bandęs telefoną susigrąžinti, tačiau kaltinamasis Ž. J. jo negrąžino. Po savaitės, reikalaudami atidaryti duris ir sakydami, kad atnešė telefoną, pasiūlė išgerti, išsivedė į lauką. Pagrobtą telefoną siūlė nupirkti už 50 Lt, po to 30 Lt. V. P. turėjo peilį, o J. žirkles. Agresyvesnis buvo Ž. J., jis sudavė tris smūgius alkūne, V. P. sudavė vieną smūgį. Pamatę juos stebintį žmogų, pabėgo, bet V. P. grįžo, puolė ant brolio, sakydamas, kad nupjaus galvą. Naktį kaltinamieji užrėmė garažo duris, prie durų pridėjo padangų. Už durų girdėjo kaltinamojo Ž. J. žodžius –„nu šūstriakai, prisišūstravojot“, girdėjo, kaip pylė benziną. Po to užsidegė durys, pradėjo kauptis juodi, tiršti dūmai. Jis iš brolio telefono paskambino pagalbos tarnybai, kalbėjo su budėtoja, aiškino, kur reikia važiuoti. Brolis dar spėjo į kitą garažą per angą perlįsti, o jis nebeturėjęs jėgų. Kitas garažas buvo užrakintas ir iš jo išeiti nebuvo galima. Jį gelbėtojai ištraukė iš garažo su telefonu rankoje. Nuo skambučio iki gelbėtojų atvykimo praėjo ne mažiau kaip pusvalandis laiko. Atgavo sąmonę tik ligoninėje. Manąs, kad garažo padegimo iniciatorius buvo Ž. J., nes atėjus V. P. konfliktų nekilo, jie prasidėjo atėjus Ž. J. su mergina. Mano, kad jo priekaištai dėl sugyventinės buvo tik pretekstas konfliktui, nes nei su kaltinamaisiais, nei su Ž. J., nei su jo sugyventine anksčiau nebendravo. Jis sakė, kad ramiai čia negyvensite.

Prasidėjus gaisrui, jautėsi labai blogai, buvo išsigandęs, manęs, kad išsigelbėti nepavyks. Prašo priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes grėsė pavojus jo gyvybei, patyrė daug išgyvenimų, skausmą, buvo labai baisu. Reanimacijoj išbuvo parą laiko ir 3–4 dienas buvo gydomas ligoninėje. Iš ligoninės išleistas anksčiau, nes jam reikėjo išvykti į Vokietiją, kur buvo susiradęs darbą.

Apklaustas teisme nukentėjusysis N. V. parodė, kad 2010 metų liepos pabaigoje į garažą, kuriame gyveno su broliu, atėjo V. P.. Bendraudami su juo, išgėrė butelį, jokių konfliktų nebuvo. Jie prasidėjo atėjus Ž. J.. Jis kažką sakė broliui dėl savo sugyventinės, sudavė broliui ir paėmė telefoną. Kitą dieną Ž. J. ir V. P. atėjo atsiprašyti dėl telefono vagystės, prašė telefoną parduoti. Kilus konfliktui Ž. J. broliui sudavė porą smūgių, V. P. jam peiliu grasino, sakydamas, kad nupjaus galvą, peilis buvo nedidelis, atlenkiamas, bet jis nustūmė V. P. ir jie išėjo. Ž. J. išeidamas pasakė, kad ramiai jie negyvens. Po kelių dienų, naktį jie užrėmė duris, kažkuo apipylė ir jas padegė. Kaltinamieji mažai šnekėjo, girdėjo, kaip užrėmė duris, Ž. J. pasakė, kad „prisišūstrėlinom“, pradėjo juoktis, girdėjo pilamo skysčio garsą. Po to pamatė, kad į garažą plinta labai tiršti dūmai. Brolis skambino gaisrininkams iš jo telefono, per dūmus nieko nesimatė už pusės metro. Jis per garažo sienoje buvusią angą išlindo į kitą garažą, tačiau ir jame buvo daug dūmų. Bandęs iš jo išeiti į lauką, bet jam nepavyko atidaryti ar išlaužti garažo durų. Sąmonės praradęs nebuvo, iš garažo padėjo išeiti gaisrininkai. Iš degančio garažo gaisrininkai išnešė brolį. Niekas kitas, tik kaltinamieji galėjo padegti jų garažą. Prašo priteisti iš kaltinamųjų 5000 Lt neturtinės žalos, nes patyrė didžiulę baimę dėl savo ir brolio gyvybės, jeigu gaisrininkai būtų pavėlavę, jis su broliu nebūtų likę gyvi.

Liudytoja S. I. apklausta teisme parodė, kad jai žinomos garažo padegimo aplinkybės. Kaltinamasis Ž. J. buvo paėmęs iš brolių V. ir N., kurie gyveno garažuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, telefoną. Vienas iš brolių pasiskundė savo pusbroliui dėl jo telefono vagystės, o jis pareikalavo, kad V. P. grąžintų mobilųjį telefoną ir sumokėtų už kortelę. Jokio konflikto nebuvo. Kaltinamieji pažadėjo grąžinti telefoną. Girdėjo, kaip abu kaltinamieji tarėsi atkeršyti broliams, V. P. pasiūlė uždegti garažą, o Ž. J. pasakė, kad nepagailės pinigų nupirkti litrą benzino. Jai nesuprantama, kodėl tokiu būdu reikėjo keršyti broliams. Kartu su kaltinamaisiais ėjo į degalinę „Travena“ pirkti benzino. Ji nėra mačiusi, kad kaltinamieji uostytų benziną, nes jie svaigindavosi alkoholiu, narkotikais ar klijais, o ne benzinu. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodytame degalinės „Trevena“ vaizdo įraše yra užfiksuota ji bei pilantys benziną Ž. J. ir V. P.. Ji neprisimena, į kokį konkrečiai indą įpylė benziną degalinėje kaltinamieji, tačiau tai buvo tas pats indas, iš kurio buvo pilamas benzinas ant garažo durų. Kuris iš kaltinamųjų pylė benziną, kuris viela užrišo garažo durų kilpas, ji neprisimena. Ji prašė išleisti brolius iš garažo, bet kaltinamieji į jos prašymą nekreipė dėmesio. Ji pati nebandė atidaryti degančių garažo durų, nes bijojo. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus atsakydama į jai pateiktus klausimus. Tyrėja jai nedarė jokio spaudimo ir nieko nežadėjo, jos parodymus užrašė teisingai.

Apklaustas teisme liudytojas R. Ž. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities Priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje pamainos vadu. Buvo gautas nukentėjusiojo pranešimas, jog dega garažas. Atvykę į gaisro vietą pamatė, kad garažo durų užrakto kilpos buvo užkištos ir užsuktos stora viela, todėl nukentėjusieji durų iš vidaus negalėjo atidaryti. Durys jau degė, apačioje dar buvo padėta lengvojo automobilio padanga. Davė komandą užsidėti kvėpavimo aparatus, nes garažo viduje buvo daug dūmų. Atidarius duris, vienas nukentėjusysis pats išbėgo, o kitas gulėjo tolimiausiame garažo kampe, jis nejudėjo, jį reikėjo išnešti, buvo apsinuodijęs dūmais, į lauką jį išnešė kolegos. Į įvykio vietą jau buvo atvykusi ir greitoji medicinos pagalba, nes buvo skambinta bendruoju pagalbos telefonu. Medikai iškart nukentėjusiesiems suteikė medicininę pagalbą.

Liudytojas T. P. apklaustas teisme parodė, kad atvykęs į įvykio vietą, pamatė, kad garažo durys užsuktos viela. Atidarius duris, vienas nukentėjusysis iš garažo ropomis išėjo, o kitas buvo sukniubęs tolimiausiame garažo kampe, į kvietimus neatsakė, todėl su kolega M. K. jį išnešė į lauką. Garažo viduje buvo labai daug dūmų, viduje be kvėpavimo aparato nebuvo galima atlikti gelbėjimo darbų. Vėliau garažo viduje, prie durų, viršuje, kampe pamatė angą į kitą garažą. Tiek ta anga, tiek kitas garažas irgi buvo pilni tirštų dūmų. Kitas garažas buvo prikrautas visokių rakandų. Kolega lindo pro angą ir tikrino, ar kitame garaže niekas neužsidegė. Sakė, kad kito garažo durys buvo užsklęstos iš vidaus. Buvo atvykę medikai, nukentėjusiesiems suteikta medicininė pagalba. Mano, kad patiems išsigelbėti nukentėjusiesiems nebūtų pavykę.

Liudytojas M. K. parodė, kad pagal iškvietimą atvyko su ugniagesiais, Jis su kolega į garažo vidų ėjo su specialia įranga. Atidarius duris, vienas žmogus išlindo pro juos į lauką, kitą žmogų rado sukniubusį garažo kampe. Garaže buvo labai daug dūmų. Radęs angą, pro ją lindo į kitą garažą, norėdamas įsitikinti ar ten niekas nedega. Kitame garaže irgi buvo daug dūmų, šviečiant prožektoriumi matomumas siekė ne daugiau kaip pusę metro. Durys viršuje ir apačioje buvo iš vidaus užsklęstos skląsčiais.

Liudytojas A. P. apklaustas teisme parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities Priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, nustatinėja gaisro kilimo priežastis. Ištyręs įvykio vietą kartu su policijos pareigūnais, padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – tyčinis padegimas, nes techninių priežasčių kilti gaisrui nebuvo.

Liudytojas V. Š. apklaustas teisme parodė, kad dirba degalinėje „Travena“ Minijos g. 152A, Klaipėdoje. Degalinėje asmenys dažnai pilasi kurą ir už kelis litus, ir į tam nepritaikytus indus. Dirbdamas aptarnauja daug žmonių ir jų įsiminti nėra galimybės. Kaltinamieji jam nematyti. Peržiūrėjęs vaizdajuostę, negali atpažinti kurą pylusių asmenų. Kitoje gatvės pusėje yra garažai.

Nors kaltinamieji V. P. ir Ž. J. neigia jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, jog teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai, juose užfiksuota informacija papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Teismo vertinimu, priešingai, nei apklausti teisme nurodo kaltinamieji, byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamieji, keršydami nukentėjusiesiems, turėdami tyčią nužudyti nukentėjusiuosius V. ir N. V., suvokė, kad daro bendrą nusikaltimą, savo veiksmais realizuoja bendrą nusikalstamą sumanymą.

Žemesnės instancijos teismas

2010 09 13 apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius telefoninį pranešimą iš padegtame garaže buvusio asmens gavo 2010 m. rugpjūčio 8 d. naktį – 00.42.30 val. Iš GMP kvietimo kortelių (t. 1, b. l. 82–83) matyti, kad pranešimas apie gaisrą garaže ir jame esančius asmenis gautas 2010-08-07 00.47 val., o į įvykio vietą nuvykta 00.58 val. Nukentėjusiesiems V. ir N. V. konstatuotas vidutinio sunkumo apsinuodijimas gaisro dūmais.

2010 08 07 apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad 01.30–02.30 val. buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) blokinių garažų masyve esantis garažas Nr. 5. Apžiūros metu nustatyta, kad šio garažo vartų kairioji varčia beveik visiškai sudegusi, dešinioji apdegusi, prie vartų, lauke, matosi sudegusios automobilio padangos, numestas 0.5 litro talpos plastikinis butelis su degaus skysčio kvapu viduje. Garažo viduje sienos ir lubos aprūkę nuo dūmų, yra namų apyvokos daiktų, baldų. Garažo dešinėje sienoje, prie durų į garažą Nr. 6, yra 40x40 cm dydžio skylė. Garažas Nr. 6 yra su vartais, kurie užrakinti (t. 1, b. l. 7–13).

Kaltinamojo V. P. parodymai teisme, kad jis garažą padegė vienas, prieštarauja kitiems bylos duomenims. Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus tyrėjai, sprendžiant kardomosios priemonės klausimą teisme, teigė, jog įvykio metu prie garažų nebuvo, nes miegojo Smiltelės soduose. Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis V. P. teigia, kad garažą jis padegė vienas, turėdamas tikslą sumušti išbėgusius iš degančio garažo nukentėjusiuosius, o iš įvykio vietos pasišalino išgirdęs atvykstančio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilio garsus. Kitą dieną atėjęs į tą garažą, pripylė benzino ir jį padegė. Tai padaręs todėl, kad broliai V. po gaisro nebegalėtų gyventi šiame garaže. Vertinant tokį kaltinamojo teiginį kitų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad tokią gynybinę versiją kaltinamasis pasirinko siekdamas sušvelninti savo atsakomybę bei padėti išvengti atsakomybės savo bendrininkui Ž. J.. Teismas neturi pagrindo nesiremti kaltinamojo Ž. J. parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu ir jie buvo paskelbti teisme. Kaltinamojo Ž. J. aiškinimas, jog prieš jį buvo vartojamas smurtas, todėl jis buvo priverstas duoti tokius parodymus, neatitinka tikrovės. Kaltinamasis Ž. J. ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas ne vieną kartą, visų apklausų metu dalyvavo advokatas, reiškė prašymus atlikti papildomus procesinius veiksmus (b. l. 109, 110, t. 1). Atliekant parodymų patikrinimo vietoje veiksmus, Ž. J. detaliai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes taip pat dalyvaujant advokatui A. Kvaščevičiui. Tai patvirtina parodymų patikrinimo metu darytos fotonuotraukos (b. l. 115 t. 1), vienoje iš jų užfiksuotas ir procese dalyvaujantis advokatas. Tai kategoriškai paneigia kaltinamojo Ž. J. teiginius, jog advokatas nedalyvavo jo apklausose, o tik atvykdavo pasirašyti protokolus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Ž. J. paaiškino, kad jis pritarė V. P. sumanymui padegti garažą, kad abu pirko degalinėje benziną, grįždami iš degalinės, iš šaligatvio išplėšė vielos gabalą, kuriuo V. P. užsuko garažo durų kilpeles. Benziną ant garažo durų užpylė V. P., jis jas padegė. Duodamas parodymui ikiteisminio tyrimo tyrėjai, kaltinamasis Ž. J. nurodė, kad užrišdami viela durų kilpas bei užremdami duris padanga, siekė, kad garaže buvę nukentėjusieji negalėtų išbėgti iš degančio garažo, girdėjo iš degančio garažo nukentėjusiųjų pagalbos šauksmus, tačiau jie į tai nekreipė dėmesio, iš įvykio vietos pasišalino. Jis taip pat nurodė, kad jo ir V. P. atliekamus veiksmus matė S. I. (b. l. 106–107, 109, 116, 119, t. 1).

Motyvuojamoji dalis

Kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė V. P. ir Ž. J. veikdami bendrai teisme, patvirtino ne tik nukentėjusieji, bet ir liudytoja S. I.. Ir nukentėjusieji, ir minėta liudytoja nurodė prieš įvykį buvusį konfliktą tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kad nusikaltimo naktį, būdami garaže, girdėjo prie garažo priėjusių V. P. ir Ž. J. balsus. Nukentėjusiųjų parodymus, kad jie buvo garaže uždaryti iš lauko, o garažo durys uždegtos ir tai padarė kaltinamieji V. P. ir Ž. J., patvirtina įvykio vietoje buvusios liudytojos S. I. parodymai. Apklausiama teisme ji parodė, kad kaltinamiesiems nutarus padegti garažą, ji kartu su jais ėjo į „Trevenos“ degalinę, kur kaltinamieji pirko benziną. Šią jos nurodytą aplinkybę patvirtina ir kaltinamieji. Apklaustas teisme liudytojas V. Š. paaiškino, kad kaltinamųjų, kaip pirkusių benziną „Trevenos“ degalinėje, jis neatpažįsta, tačiau byloje esančio „Trevenos“ degalinės apsaugos vaizdo kameros įrašo, kvito Nr. 553/1756, duomenys patvirtina, kad kaltinamųjų, liudytojos nurodytu laiku buvo nupirkta 0,483 l benzino. Bylos duomenys patvirtina, kad jis buvo supiltas į plastikinį butelį, kurį, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė Ž. J., išpylęs benziną ant garažo durų, numetė netoli garažo. Įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 7, t. 1), apžiūros protokolo (b. l. 15, t. 1) duomenys patvirtina, kad įvykio vietoje buvo rastas 0,5 l talpos plastikinis buteliukas su iš jo sklindančiu benzino kvapu. Vengdama detalizuoti ir konkretizuoti kaltinamųjų atliktus veiksmus prie garažo, liudytoja S. I. paaiškino, kad kaltinamieji užrėmė garažo duris padangomis, atsinešta viela užrišo garažo durų kilpas ir duris padegė. Ji taip pat paaiškino, kad prašė kaltinamųjų išleisti nukentėjusiuosius iš degančio garažo, tačiau kaltinamieji į jos prašymą nekreipė dėmesio ir jie visi trys iš įvykio vietos pasišalino. Taigi liudytojos S. I. parodymai visiškai atitinka kaltinamojo Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir tai paneigia kaltinamojo Ž. J. teiginius, jog parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė verčiamas tyrėjos E. L.. Teismas neturi pagrindo nesiremti kaltinamojo Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, kur jis nurodė, kad sutiko su V. P. pasiūlymu atkeršyti broliams V. ir N. V. ir uždegti garažą su jame buvusiais nukentėjusiaisiais, kad kartu ėjo pirkti benzino į degalinę, kartu atsinešta viela užrišo garažo durų užrakto kilpas, kad nukentėjusieji negalėtų išeiti iš garažo, kad V. P. apipylė garažo duris ir padangą benzinu, o jis turėtu žiebtuvėliu padegė garažo duris. Šias aplinkybes jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu bei jas, kaip jau minėta, iš esmės patvirtino ir liudytoja S. I..

Nukentėjusiųjų gyvybei grėsmingą įvykio situacijos pobūdį byloje patvirtina liudytojų – priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų R. Ž., M. K., T. P. parodymai. Liudytojo R. Ž. parodymai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad jie negalėjo atidaryti durų iš vidaus, nes iš išorės durų spynos kilpos buvo užsuktos viela. Kaltinamųjų veiksmais sukeltos grėsmingos situacijos nukentėjusiųjų gyvybei buvimą patvirtina liudytojo T. P. parodymai, kad dėl viduje susikaupusių tirštų dūmų be specialios įrangos būti ir orientuotis garaže buvo neįmanoma, per angą patekti į kitą garažą buvo sudėtinga, be to, kitame garaže taip pat buvo labai daug dūmų. Liudytojo M. K. parodymai patvirtina, kad ir kito garažo, į kurį buvo įmanoma patekti per sienoje buvusią angą, durys buvo užrakintos dviem skląsčiais ir tai leidžia teigti, jog nukentėjusieji savarankiškai išeiti iš degančio garažo neturėjo galimybės. Byloje esantis garso įrašas bei jo apžiūros protokolo duomenys – 2010 08 07 skambinusio 00.42.30 val. vyro (V. V.) į Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrių pokalbio turinys (b. l. 89, t. 1) patvirtina, kad nukentėjusysis į pagalbos centrą kreipėsi negalėdamas išeiti iš degančio garažo, o tolimesnis jo buvimas garaže grėsė mirtimi jam ir jo broliui. Teismo medicinos specialistų išvadose Nr. G 1410/10 (03) ir G 1411/10 (03) konstatuota, kad nukentėjusiesiems V. ir N. V. sveikata sutrikdyta apsinuodijus gaisro dūmais (b. l. 34–35, 43, t. 1). Dėl apsinuodijimo gaisro dūmais nukentėjusiesiems buvo suteikta skubi medicinos pagalba, jie buvo nuvežti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur V. V. buvo gydomas reanimacijos skyriuje. Tai patvirtina Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio duomenys (b. l. 54–56, t. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys (b. l. 7–8, t. 1) patvirtina, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta 2010 m. rugpjūčio 7 d. naktį. Įvykio vietos apžiūra buvo pradėta 01.30 val., užgesinus gaisrą. Apžiūros protokole užfiksuota aplinka patvirtina, kad gaisro metu visiškai sudegė kairioji garažo varčia, apdegė dešinioji garažo varčia, prie garažo rastos sudegusios automobilių padangos, nuo gaisro dūmų aprūko garažo vidaus patalpa bei joje buvę seni baldai. Šie duomenys užfiksuoti ir 2010 08 24 apžiūros protokole. Apžiūrint įvykio vietą buvo padarytos fotonuotraukos, kurios patvirtina 2010 08 07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis. Taigi šių apžiūros protokolų duomenys leidžia daryti kategorišką išvadą, kad garažas Nr. 5 buvo padegtas tik vieną kartą, t. y. 2010 08 07 naktį, ir tai paneigia kaltinamojo V. P. niekuo nepagrįstą teiginį, kad garažą jis sudegino kitą dieną, kai jame nebuvo nukentėjusiųjų.

Byloje surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamus veiksmus abu kaltinamieji padarė turėdami bendrą tyčią ir bendrais veiksmais. Užremdami garažo duris padanga ir užrišdami durų užrakto kilpas atsinešta viela, apipildami duris benzinu ir jas padegdami, abu kaltinamieji atliko veiksmus, turėdami tą patį motyvą – atkeršyti nukentėjusiesiems, ir abu siekė to paties tikslo. Abu bendrininkai buvo bendravykdžiai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems pasikėsinimo nužudyti požymiams ir abu veikė tyčia. Kaltinamųjų veikimo būdas, panaudotos priemonės, jų elgesys uždegus garažo duris – visiškas abejingumas nukentėjusiųjų prašymui išleisti iš degančio garažo bei pasišalinimas iš įvykio vietos – leidžia teigti, kad kaltinamieji V. P. ir Ž. J. savo veiksmais siekė tyčia nužudyti nukentėjusiuosius V. ir N. V.. Kaltinamieji V. P. ir Ž. J. suprasdami, jog nukentėjusieji negalės išeiti iš degančio garažo, kad sukeltas gaisras ir garaže susikoncentravę dūmai sukels pavojų nukentėjusiųjų sveikatai ir gyvybei, tokių pasekmių norėjo. Taigi kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o jų veika kvalifikuotina pagal numatomas sunkiausias pasekmes – kaip pasikėsinimas nužudyti. Kaltinamieji tokių pasekmių – mirties – atsiradimui atliko visus objektyviuosius nusikalstamus veiksmus, tačiau nukentėjusieji mirties išvengė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios, nes nukentėjusieji sugebėjo paskambinti į pagalbos centrą ir jų gyvybė buvo išgelbėta į įvykio vietą atvykusių gelbėjimo tarnybos pareigūnų.

Kaltinamieji pasikėsino nužudyti du asmenis, kurie neturėjo jokių galimybių išbėgti iš degančio garažo, nes jame buvo uždaryti. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad kaltinamieji, siekdami įgyvendinti savo tyčią – nužudyti nukentėjusiuosius uždarytame garaže jį padegdami, suvokė, kad nukentėjusieji yra bejėgiškos būklės ir tikėjosi ja pasinaudodami įgyvendinti savo sumanymą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusieji jautė dideles fizines kančias negalėdami kvėpuoti ir dusdami nuo garaže susikaupusių dūmų bei dvasines kančias, jog gali žūti ugnyje, t. y. suprasdami, kad gali žūti itin skausmingu būdu. Bylos duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamieji suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą ir to norėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 17 punkte išaiškinta, kad nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Kaltinamųjų pasirinktas nužudymo būdas leidžia teigti, kad kaltinamieji, uždarydami garažą ir taip atimdami galimybę nukentėjusiesiems iš jo pabėgti, jį padegdami neabejotinai suvokė, kad kėsinasi nukentėjusiuosius nužudyti itin žiauriai, nes suprato, jog nukentėjusiesiems bus sukeltos didelės fizinės ir dvasinės kančios ir gyvybės atėmimas bus vykdomas itin žiauriai.

Taigi nustatytų bylos duomenų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji V. P. ir Ž. J. pasikėsino nužudyti du bejėgiškos būklės asmenis itin žiauriai. Akivaizdu, kad kaltinamieji, uždegdami svetimo garažo duris, jas sunaikino, o patį garažą sugadino. Byloje garažo savininkas bei padarytos žalos dydis nėra nustatytas, tačiau padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui tai neturi reikšmės. Turto sugadinimo būdas – garažo, kuris garažų kooperatyve ribojasi su kitais garažais, padegimas pripažintinas turto sugadinimu visuotinai pavojingu būdu.

Taigi nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji V. P. ir Ž. J., turėdami tikslą nužudyti nukentėjusiuosius padegdami garažą, sugadino ir svetimą turtą. Šiuo atveju kaltinamųjų atlikti nusikalstami veiksmai dėl svetimo turto sugadinimo buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė nužudyti nukentėjusiuosius V. ir N. V.. Turto sugadinimas padarytas pasikėsinimo nužudyti nukentėjusiuosius metu, todėl kaltinamųjų V. P. ir Ž. J. veika kvalifikuotina pagal nusikaltimų, numatytų BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. ir BK 187 str. 2 d., sutaptį.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, pažymi, kad kaltinamieji padarė labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus. Kaltinamųjų V. P. ir Ž. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamiesiems pripažintina tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

V. P. yra anksčiau teistas 8 kartus, taip pat ir už sunkų smurtinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė, negu sankcijose už šiuos nusikaltimus numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Turėdamas neišnykusį teistumą, V. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, todėl pripažintinas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 2 p.).

Ž. J. nusikalto pirmą kartą. Iš specialisto išvados (b. l. 151, t. 1) matyti, kad Ž. J. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Esant kaltinamojo Ž. J. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgiant į Ž. J. asmenybę, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. J. nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius, kad teisiamas pirmą kartą, kaltinamajam Ž. J. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose už šiuos nusikaltimus numatytiems bausmių vidurkiams.

Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, bausmės kaltinamiesiems už padarytas nusikalstamas veikas bendrintinos apėmimo būdu.

Nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismo nuomone, tenkintini. Kaltinamieji, nusikalstamais veiksmais padarę neturtinę žalą nukentėjusiajam, privalo ją atlyginti (BPK 109 str.). Žala padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, todėl privalo ją atlyginti solidariai.

LR CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nustato nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus. Pažymėtina, kad LR CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamieji savo veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems V. V. ir N. V. dvasinį ir fizinį skausmą, išgyvenimus. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, jų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad tenkinant nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo būtų pažeistos baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismo nuomone, prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra žymiai mažesnis, negu nukentėjusieji galėtų reikalauti pagal susiformavusią teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą tokio pobūdžio bylose.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 3324,05 Lt dydžio civilinį ieškinį (b. l. 54–56, t. 1), kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti nukentėjusiojo V. V. gydymo išlaidas (išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu). Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamiesiems tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai sumokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Padarytos žalos dydis yra patikimai patvirtintas gydymo įstaigos pateiktu dokumentu, kaltinamieji, neteisėta veika padarę žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas – CK 6. 263 str. 2 d.

Daiktai, turintys reikšmės bylai, – nusikaltimo vietoje rastas 0,5 litro talpos plastikinis buteliukas, viela ir degėsių pavyzdžiai, saugomi Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje (t. 1, b. l. 15), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. CD paliktini saugoti su byla.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. ir BK 187 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimo bausme:

pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. 15 metų,

pagal BK 187 str. 2 d. 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmuosius 5 metus bausmę paskirti atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 08 20 iki 2012 02 07.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p. V. P. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Ž. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. ir BK 187 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimo bausme:

pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. 13 metų,

pagal BK 187 str. 2 d. 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 13 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 08 20 iki 2012 02 07.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti solidariai iš V. P. ir Ž. J. 5000 Lt nukentėjusiajam V. V., 5000 Lt nukentėjusiajam N. V. bei 3324,05 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Daiktinius įrodymus – 0,5 litro talpos plastikinį buteliuką, vielą ir degėsių pavyzdžius, saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. CD palikti saugoti su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Eduardas MaškevičiusSavinijus Katauskas