Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. P. apklaustas teisme parodė, kad 2010 m. gegužės mėnesį buvo išleistas iš pataisos namų, sutiko Ž. J.. Su juo dažnai susitikdavo, sužinojo, kad jis bastosi po garažus, su juo kartu būdavo S. I.. Jis dažnai užeidavo į garažą, kartu išgerdavo. Susitiko ir per Jūros šventę. Besikalbant priėjo N. V., pasakė, kad yra problema, kurią reikia išspręsti. Jis gerai pažinojo jo brolį V., nes kartu atliko bausmę pataisos namuose. Po 2–3 dienų atėjo N. su pusbroliu, pradėjo grasinti dėl dingusio telefono, sakė – 5000 Lt arba sulaužys jam rankas, kojas. Jis pasiūlęs pabandyti ir viskas tuo baigėsi. Ž. J. pasakė, kad kiekvienas „gaidys“ jam kojų nelaužys. Beldėsi į garažą, kuriame gyveno V., bet jie durų neatidarė. Tada Ž. J. pasakęs, jog reikia nusipirkti benzino „Travenos“ degalinėje. Grįžtant prie garažų, rado ir pasiėmė vielos. Prie garažų grįžo ne keliu, o taku, kur yra šiluminio mazgo trasa, Ėjo visi trys: jis, Ž. J. ir S. I.. Ž. J. ir S. I. pasiliko prie sustojimo, o jis nuėjo prie V. garažo. Paspardė į garažo duris, tačiau durų nukentėjusieji neatidarė, pagrasino, jog paskambins pusbroliui, kad jį sumuštų. Jis užpylė ant durų benzino, vielą tik užkišo ir užlenkė, tačiau jos nerišo. Žinojo, kad yra kitas išėjimas, todėl uždegęs atsisėdo ir laukė, galvodamas, kad jie išbėgs iš garažo, o jis juos pagaus ir sumuš. Prie garažo durų nebuvo padėjęs padangos. Ką jis veikė nuėjęs prie garažo, nei Ž. J., nei S. I. nematė, nes jie buvo apie 50–60 m nuo garažo. Išgirdęs atvykstančios gaisrinės garsus ir pamatęs, kad gaisrinė atvažiavo, nuėjo prie autobusų stotelės, kur jo laukė Ž. J. ir S. I.. Kartu su jais jis pasišalino. Kitą dieną įėjo į tą garažą, viduje pripylė benzino ir padegė. Tai padaręs todėl, kad broliai V. po gaisro nebegalėtų gyventi šiame garaže. Ikiteisminio tyrimo metu buvo verčiamas duoti parodymus, tačiau jis atsisakęs tai daryti. Ir ankstesnėse, ir šioje byloje įrodymai buvo klastojami.

Kaltinamasis Ž. J. apklaustas teisme parodė, kad buvo konfliktas su broliais V., kad su jais susimušė. Telefoną iš Viskontų jis paėmė mieste, nes jaunesnį brolį buvo sutikęs mieste, V. P. tuo metu nebuvo. Telefoną nunešė į lombardą. V. P. apie tai pasakė vėliau. Jo prie garažo įvykio metu nebuvo. Degalinėje kartu su V. P. buvo, tačiau ten eidavo po kelis kartus per dieną, nes uostydavo benziną. Jis su S. I. laukė autobusų stotelėje, o V. P. nuėjo padėti benziną. Grįžęs pasakė, jog padėjęs benziną, nesakė, kad padegė V. garažą. Kai išgirdo ir pamatė atvažiuojančią gaisrinę, V. P. pasakė, kad padegė V. garažą. Jie iš garažų teritorijos pasišalino. Tyrėja Lukšienė vertė duoti parodymus prieš V. P., aiškindama, jog jis yra teistas ir bus nubaustas. Kriminalistai taip pat spaudė jį prisipažinti, vartojo prieš jį smurtą.

Dėl garažo padegimo buvo apklausiamas kelis kartus. Apklausų metu advokato nebūdavo, jis ateidavo tik pasirašyti protokolų, jam aiškino, kad viskas bus gerai. Jis neturėjo galimybės pasikalbėti su advokatu, todėl spaudžiamas tyrėjos davė neteisingus parodymus.

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. V. parodė, kad garaže su broliu gyveno apie mėnesį laiko, nes buvo sunkus laikas, o po įvykio išvažiavo į užsienį. 2010 m. Jūros šventės dienomis su broliu girtavo garaže. Atėjus kaltinamiesiems, kartu išgėrė, šnekėjosi. Kitą rytą V. P. atsinešė vyno, po to atėjo Ž. J. su sugyventine S. Ž. J. reiškė nepasitenkinimą, kad pavadinęs jį „pyderu“, kad mylėjosi su jo sugyventine. Sudavė du smūgius, pavogė telefoną. Su pusbroliu buvo nuėjęs pas kaltinamuosius, bandęs telefoną susigrąžinti, tačiau kaltinamasis Ž. J. jo negrąžino. Po savaitės, reikalaudami atidaryti duris ir sakydami, kad atnešė telefoną, pasiūlė išgerti, išsivedė į lauką. Pagrobtą telefoną siūlė nupirkti už 50 Lt, po to 30 Lt. V. P. turėjo peilį, o J. žirkles. Agresyvesnis buvo Ž. J., jis sudavė tris smūgius alkūne, V. P. sudavė vieną smūgį. Pamatę juos stebintį žmogų, pabėgo, bet V. P. grįžo, puolė ant brolio, sakydamas, kad nupjaus galvą. Naktį kaltinamieji užrėmė garažo duris, prie durų pridėjo padangų. Už durų girdėjo kaltinamojo Ž. J. žodžius –„nu šūstriakai, prisišūstravojot“, girdėjo, kaip pylė benziną. Po to užsidegė durys, pradėjo kauptis juodi, tiršti dūmai. Jis iš brolio telefono paskambino pagalbos tarnybai, kalbėjo su budėtoja, aiškino, kur reikia važiuoti. Brolis dar spėjo į kitą garažą per angą perlįsti, o jis nebeturėjęs jėgų. Kitas garažas buvo užrakintas ir iš jo išeiti nebuvo galima. Jį gelbėtojai ištraukė iš garažo su telefonu rankoje. Nuo skambučio iki gelbėtojų atvykimo praėjo ne mažiau kaip pusvalandis laiko. Atgavo sąmonę tik ligoninėje. Manąs, kad garažo padegimo iniciatorius buvo Ž. J., nes atėjus V. P. konfliktų nekilo, jie prasidėjo atėjus Ž. J. su mergina. Mano, kad jo priekaištai dėl sugyventinės buvo tik pretekstas konfliktui, nes nei su kaltinamaisiais, nei su Ž. J., nei su jo sugyventine anksčiau nebendravo. Jis sakė, kad ramiai čia negyvensite.

Prasidėjus gaisrui, jautėsi labai blogai, buvo išsigandęs, manęs, kad išsigelbėti nepavyks. Prašo priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes grėsė pavojus jo gyvybei, patyrė daug išgyvenimų, skausmą, buvo labai baisu. Reanimacijoj išbuvo parą laiko ir 3–4 dienas buvo gydomas ligoninėje. Iš ligoninės išleistas anksčiau, nes jam reikėjo išvykti į Vokietiją, kur buvo susiradęs darbą.

Apklaustas teisme nukentėjusysis N. V. parodė, kad 2010 metų liepos pabaigoje į garažą, kuriame gyveno su broliu, atėjo V. P.. Bendraudami su juo, išgėrė butelį, jokių konfliktų nebuvo. Jie prasidėjo atėjus Ž. J.. Jis kažką sakė broliui dėl savo sugyventinės, sudavė broliui ir paėmė telefoną. Kitą dieną Ž. J. ir V. P. atėjo atsiprašyti dėl telefono vagystės, prašė telefoną parduoti. Kilus konfliktui Ž. J. broliui sudavė porą smūgių, V. P. jam peiliu grasino, sakydamas, kad nupjaus galvą, peilis buvo nedidelis, atlenkiamas, bet jis nustūmė V. P. ir jie išėjo. Ž. J. išeidamas pasakė, kad ramiai jie negyvens. Po kelių dienų, naktį jie užrėmė duris, kažkuo apipylė ir jas padegė. Kaltinamieji mažai šnekėjo, girdėjo, kaip užrėmė duris, Ž. J. pasakė, kad „prisišūstrėlinom“, pradėjo juoktis, girdėjo pilamo skysčio garsą. Po to pamatė, kad į garažą plinta labai tiršti dūmai. Brolis skambino gaisrininkams iš jo telefono, per dūmus nieko nesimatė už pusės metro. Jis per garažo sienoje buvusią angą išlindo į kitą garažą, tačiau ir jame buvo daug dūmų. Bandęs iš jo išeiti į lauką, bet jam nepavyko atidaryti ar išlaužti garažo durų. Sąmonės praradęs nebuvo, iš garažo padėjo išeiti gaisrininkai. Iš degančio garažo gaisrininkai išnešė brolį. Niekas kitas, tik kaltinamieji galėjo padegti jų garažą. Prašo priteisti iš kaltinamųjų 5000 Lt neturtinės žalos, nes patyrė didžiulę baimę dėl savo ir brolio gyvybės, jeigu gaisrininkai būtų pavėlavę, jis su broliu nebūtų likę gyvi.

Liudytoja S. I. apklausta teisme parodė, kad jai žinomos garažo padegimo aplinkybės. Kaltinamasis Ž. J. buvo paėmęs iš brolių V. ir N., kurie gyveno garažuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, telefoną. Vienas iš brolių pasiskundė savo pusbroliui dėl jo telefono vagystės, o jis pareikalavo, kad V. P. grąžintų mobilųjį telefoną ir sumokėtų už kortelę. Jokio konflikto nebuvo. Kaltinamieji pažadėjo grąžinti telefoną. Girdėjo, kaip abu kaltinamieji tarėsi atkeršyti broliams, V. P. pasiūlė uždegti garažą, o Ž. J. pasakė, kad nepagailės pinigų nupirkti litrą benzino. Jai nesuprantama, kodėl tokiu būdu reikėjo keršyti broliams. Kartu su kaltinamaisiais ėjo į degalinę „Travena“ pirkti benzino. Ji nėra mačiusi, kad kaltinamieji uostytų benziną, nes jie svaigindavosi alkoholiu, narkotikais ar klijais, o ne benzinu. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodytame degalinės „Trevena“ vaizdo įraše yra užfiksuota ji bei pilantys benziną Ž. J. ir V. P.. Ji neprisimena, į kokį konkrečiai indą įpylė benziną degalinėje kaltinamieji, tačiau tai buvo tas pats indas, iš kurio buvo pilamas benzinas ant garažo durų. Kuris iš kaltinamųjų pylė benziną, kuris viela užrišo garažo durų kilpas, ji neprisimena. Ji prašė išleisti brolius iš garažo, bet kaltinamieji į jos prašymą nekreipė dėmesio. Ji pati nebandė atidaryti degančių garažo durų, nes bijojo. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus atsakydama į jai pateiktus klausimus. Tyrėja jai nedarė jokio spaudimo ir nieko nežadėjo, jos parodymus užrašė teisingai.

Apklaustas teisme liudytojas R. Ž. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities Priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje pamainos vadu. Buvo gautas nukentėjusiojo pranešimas, jog dega garažas. Atvykę į gaisro vietą pamatė, kad garažo durų užrakto kilpos buvo užkištos ir užsuktos stora viela, todėl nukentėjusieji durų iš vidaus negalėjo atidaryti. Durys jau degė, apačioje dar buvo padėta lengvojo automobilio padanga. Davė komandą užsidėti kvėpavimo aparatus, nes garažo viduje buvo daug dūmų. Atidarius duris, vienas nukentėjusysis pats išbėgo, o kitas gulėjo tolimiausiame garažo kampe, jis nejudėjo, jį reikėjo išnešti, buvo apsinuodijęs dūmais, į lauką jį išnešė kolegos. Į įvykio vietą jau buvo atvykusi ir greitoji medicinos pagalba, nes buvo skambinta bendruoju pagalbos telefonu. Medikai iškart nukentėjusiesiems suteikė medicininę pagalbą.

Liudytojas T. P. apklaustas teisme parodė, kad atvykęs į įvykio vietą, pamatė, kad garažo durys užsuktos viela. Atidarius duris, vienas nukentėjusysis iš garažo ropomis išėjo, o kitas buvo sukniubęs tolimiausiame garažo kampe, į kvietimus neatsakė, todėl su kolega M. K. jį išnešė į lauką. Garažo viduje buvo labai daug dūmų, viduje be kvėpavimo aparato nebuvo galima atlikti gelbėjimo darbų. Vėliau garažo viduje, prie durų, viršuje, kampe pamatė angą į kitą garažą. Tiek ta anga, tiek kitas garažas irgi buvo pilni tirštų dūmų. Kitas garažas buvo prikrautas visokių rakandų. Kolega lindo pro angą ir tikrino, ar kitame garaže niekas neužsidegė. Sakė, kad kito garažo durys buvo užsklęstos iš vidaus. Buvo atvykę medikai, nukentėjusiesiems suteikta medicininė pagalba. Mano, kad patiems išsigelbėti nukentėjusiesiems nebūtų pavykę.

Liudytojas M. K. parodė, kad pagal iškvietimą atvyko su ugniagesiais, Jis su kolega į garažo vidų ėjo su specialia įranga. Atidarius duris, vienas žmogus išlindo pro juos į lauką, kitą žmogų rado sukniubusį garažo kampe. Garaže buvo labai daug dūmų. Radęs angą, pro ją lindo į kitą garažą, norėdamas įsitikinti ar ten niekas nedega. Kitame garaže irgi buvo daug dūmų, šviečiant prožektoriumi matomumas siekė ne daugiau kaip pusę metro. Durys viršuje ir apačioje buvo iš vidaus užsklęstos skląsčiais.

Liudytojas A. P. apklaustas teisme parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities Priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, nustatinėja gaisro kilimo priežastis. Ištyręs įvykio vietą kartu su policijos pareigūnais, padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – tyčinis padegimas, nes techninių priežasčių kilti gaisrui nebuvo.

Liudytojas V. Š. apklaustas teisme parodė, kad dirba degalinėje „Travena“ Minijos g. 152A, Klaipėdoje. Degalinėje asmenys dažnai pilasi kurą ir už kelis litus, ir į tam nepritaikytus indus. Dirbdamas aptarnauja daug žmonių ir jų įsiminti nėra galimybės. Kaltinamieji jam nematyti. Peržiūrėjęs vaizdajuostę, negali atpažinti kurą pylusių asmenų. Kitoje gatvės pusėje yra garažai.

Nors kaltinamieji V. P. ir Ž. J. neigia jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, jog teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai, juose užfiksuota informacija papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Teismo vertinimu, priešingai, nei apklausti teisme nurodo kaltinamieji, byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamieji, keršydami nukentėjusiesiems, turėdami tyčią nužudyti nukentėjusiuosius V. ir N. V., suvokė, kad daro bendrą nusikaltimą, savo veiksmais realizuoja bendrą nusikalstamą sumanymą.

2010 08 07 apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad 01.30–02.30 val. buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) blokinių garažų masyve esantis garažas Nr. 5. Apžiūros metu nustatyta, kad šio garažo vartų kairioji varčia beveik visiškai sudegusi, dešinioji apdegusi, prie vartų, lauke, matosi sudegusios automobilio padangos, numestas 0.5 litro talpos plastikinis butelis su degaus skysčio kvapu viduje. Garažo viduje sienos ir lubos aprūkę nuo dūmų, yra namų apyvokos daiktų, baldų. Garažo dešinėje sienoje, prie durų į garažą Nr. 6, yra 40x40 cm dydžio skylė. Garažas Nr. 6 yra su vartais, kurie užrakinti (t. 1, b. l. 7–13).

Kaltinamojo V. P. parodymai teisme, kad jis garažą padegė vienas, prieštarauja kitiems bylos duomenims. Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus tyrėjai, sprendžiant kardomosios priemonės klausimą teisme, teigė, jog įvykio metu prie garažų nebuvo, nes miegojo Smiltelės soduose. Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis V. P. teigia, kad garažą jis padegė vienas, turėdamas tikslą sumušti išbėgusius iš degančio garažo nukentėjusiuosius, o iš įvykio vietos pasišalino išgirdęs atvykstančio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilio garsus. Kitą dieną atėjęs į tą garažą, pripylė benzino ir jį padegė. Tai padaręs todėl, kad broliai V. po gaisro nebegalėtų gyventi šiame garaže. Vertinant tokį kaltinamojo teiginį kitų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad tokią gynybinę versiją kaltinamasis pasirinko siekdamas sušvelninti savo atsakomybę bei padėti išvengti atsakomybės savo bendrininkui Ž. J.. Teismas neturi pagrindo nesiremti kaltinamojo Ž. J. parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu ir jie buvo paskelbti teisme. Kaltinamojo Ž. J. aiškinimas, jog prieš jį buvo vartojamas smurtas, todėl jis buvo priverstas duoti tokius parodymus, neatitinka tikrovės. Kaltinamasis Ž. J. ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas ne vieną kartą, visų apklausų metu dalyvavo advokatas, reiškė prašymus atlikti papildomus procesinius veiksmus (b. l. 109, 110, t. 1). Atliekant parodymų patikrinimo vietoje veiksmus, Ž. J. detaliai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes taip pat dalyvaujant advokatui A. Kvaščevičiui. Tai patvirtina parodymų patikrinimo metu darytos fotonuotraukos (b. l. 115 t. 1), vienoje iš jų užfiksuotas ir procese dalyvaujantis advokatas. Tai kategoriškai paneigia kaltinamojo Ž. J. teiginius, jog advokatas nedalyvavo jo apklausose, o tik atvykdavo pasirašyti protokolus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Ž. J. paaiškino, kad jis pritarė V. P. sumanymui padegti garažą, kad abu pirko degalinėje benziną, grįždami iš degalinės, iš šaligatvio išplėšė vielos gabalą, kuriuo V. P. užsuko garažo durų kilpeles. Benziną ant garažo durų užpylė V. P., jis jas padegė. Duodamas parodymui ikiteisminio tyrimo tyrėjai, kaltinamasis Ž. J. nurodė, kad užrišdami viela durų kilpas bei užremdami duris padanga, siekė, kad garaže buvę nukentėjusieji negalėtų išbėgti iš degančio garažo, girdėjo iš degančio garažo nukentėjusiųjų pagalbos šauksmus, tačiau jie į tai nekreipė dėmesio, iš įvykio vietos pasišalino. Jis taip pat nurodė, kad jo ir V. P. atliekamus veiksmus matė S. I. (b. l. 106–107, 109, 116, 119, t. 1).

Kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė V. P. ir Ž. J. veikdami bendrai teisme, patvirtino ne tik nukentėjusieji, bet ir liudytoja S. I.. Ir nukentėjusieji, ir minėta liudytoja nurodė prieš įvykį buvusį konfliktą tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kad nusikaltimo naktį, būdami garaže, girdėjo prie garažo priėjusių V. P. ir Ž. J. balsus. Nukentėjusiųjų parodymus, kad jie buvo garaže uždaryti iš lauko, o garažo durys uždegtos ir tai padarė kaltinamieji V. P. ir Ž. J., patvirtina įvykio vietoje buvusios liudytojos S. I. parodymai. Apklausiama teisme ji parodė, kad kaltinamiesiems nutarus padegti garažą, ji kartu su jais ėjo į „Trevenos“ degalinę, kur kaltinamieji pirko benziną. Šią jos nurodytą aplinkybę patvirtina ir kaltinamieji. Apklaustas teisme liudytojas V. Š. paaiškino, kad kaltinamųjų, kaip pirkusių benziną „Trevenos“ degalinėje, jis neatpažįsta, tačiau byloje esančio „Trevenos“ degalinės apsaugos vaizdo kameros įrašo, kvito Nr. 553/1756, duomenys patvirtina, kad kaltinamųjų, liudytojos nurodytu laiku buvo nupirkta 0,483 l benzino. Bylos duomenys patvirtina, kad jis buvo supiltas į plastikinį butelį, kurį, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė Ž. J., išpylęs benziną ant garažo durų, numetė netoli garažo. Įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 7, t. 1), apžiūros protokolo (b. l. 15, t. 1) duomenys patvirtina, kad įvykio vietoje buvo rastas 0,5 l talpos plastikinis buteliukas su iš jo sklindančiu benzino kvapu. Vengdama detalizuoti ir konkretizuoti kaltinamųjų atliktus veiksmus prie garažo, liudytoja S. I. paaiškino, kad kaltinamieji užrėmė garažo duris padangomis, atsinešta viela užrišo garažo durų kilpas ir duris padegė. Ji taip pat paaiškino, kad prašė kaltinamųjų išleisti nukentėjusiuosius iš degančio garažo, tačiau kaltinamieji į jos prašymą nekreipė dėmesio ir jie visi trys iš įvykio vietos pasišalino. Taigi liudytojos S. I. parodymai visiškai atitinka kaltinamojo Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir tai paneigia kaltinamojo Ž. J. teiginius, jog parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė verčiamas tyrėjos E. L.. Teismas neturi pagrindo nesiremti kaltinamojo Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, kur jis nurodė, kad sutiko su V. P. pasiūlymu atkeršyti broliams V. ir N. V. ir uždegti garažą su jame buvusiais nukentėjusiaisiais, kad kartu ėjo pirkti benzino į degalinę, kartu atsinešta viela užrišo garažo durų užrakto kilpas, kad nukentėjusieji negalėtų išeiti iš garažo, kad V. P. apipylė garažo duris ir padangą benzinu, o jis turėtu žiebtuvėliu padegė garažo duris. Šias aplinkybes jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu bei jas, kaip jau minėta, iš esmės patvirtino ir liudytoja S. I..