Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-803-544/2017

Irena Stefanovič Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00346-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.5.; 2.5.6.; 3.3.2.5.; 3.5.1

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 27 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1731-272/2017 pagal antstolės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2017 m. balandžio 4 d. Trakų rajono apylinkės teisme priimtas antstolės R. D., atstovaujamos M. G., pareiškimas dėl skolininko P. K. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 596 straipsniu, antstolė prašė vykdymo procese pakeisti mirusį skolininką P. K. į jo pareigų perėmėją valstybę, atstovaujamą VMI prie LR FM.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas antstolės prašymą tenkino ir pakeitė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininką P. K. jo teisių ir pareigų perėmėja skolininke Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie LR FM.Teismas sprendė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad VMI prie LR FM 2017 m. kovo 14 d. raštu informavo antstolę R. D., jog 2017 m. sausio 31 d. yra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, pagal kurį ji paveldėjo P. K., mirusio (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias „(duomenys neskelbtini)“, AB pensijų kaupimo sąskaitoje (509,07 Eur) ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje (0,21 Eur). Atsižvelgdamas į tai bei į duomenis apie tai, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 575,84 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš mirusiojo skolininko P. K. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“ naudai, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju materialinių subjektinių teisių perėmimas yra galimas. Todėl miręs skolininkas vykdymo procese buvo pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie LR FM (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.62 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48, 596 straipsniai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmesti antstolės pareiškimą dėl skolininko pakeitimo.Nurodo, kad, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad palikėjas P. K. (skolininkas) mirė (duomenys neskelbtini), todėl jo kreditoriai, vadovaudamiesi CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę iki 2016 m. liepos 29 d., t. y. per 3 mėnesių terminą, pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems asmenims. Šiuo konkrečiu atveju antstolė palikėjo turtines teises ir pinigines lėšas areštavo bei išviešino turto areštą viešajame registre tik 2016 m. spalio 12 d., t. y. praleidus minėtą 3 mėnesių terminą, dėl ko pirmosios instancijos teismas skolininką vykdymo procese pakeitė nepagrįstai ir neteisėtai.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria vykdymo procese patenkintas antstolio prašymas pakeisti mirusį skolininką jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusios redakcijos CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, todėl perimant materialiąsias civilines subjektines teises yra perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos, kuriomis remiantis ir turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui.Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Apeliantė teisingai nurodo, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Šios normos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-190/2009, Nr. 3K-3-533/2011, Nr. 3K-3-540/2011, Nr. 3K-3-523/2012, ir kt.).Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2011; Nr. 3K-3-540/2011; Nr. 3K-3-63/2012; kt.). Be to, pagal šiuo metu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris vykdo kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).Šia nutarties 10 – 13 punktuose nurodyta teismų praktika remiasi ir apeliantė, pagrįstai tvirtindama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog CK 5.63 straipsnio nuostatose įtvirtintos procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantė VMI prie LR FM iki palikimo priėmimo nebuvo tinkamai informuota apie iš skolininko P. K. priverstine tvarka išieškomas skolas.Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 19 d. antstolės R. J. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. gegužės 16 d. Trakų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 575,84 Eur (1988,25 Lt) skolos išieškojimo iš P. K. išieškotojos UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ naudai. Iš skolininko buvo išieškota 35,72 Eur, todėl liko neišieškota 540,12 Eur skolos ir vykdymo išlaidos. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad skolininkas P. K. (duomenys neskelbtini) mirė. 2016 m. spalio 13 d. Testamentų registro išraše nėra įregistruotų P. K. palikimo priėmimo faktų. 2016 m. spalio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė R. D. informavo VMI prie LR FM apie skolas, kurios išieškomos iš mirusiojo skolininko, ir apie jam priklausiusį turtą. 2016 m. spalio 19 d. VMI prie LR FM antstolei pranešė, kad pradės procedūras dėl mirusiojo turto paveldėjimo valstybės vardu, o už skolas atsakys neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. 2017 m. kovo 20 d. antstolės kontoroje buvo gautas VMI prie LR FM raštas, kuriame buvo nurodoma, jog 2017 m. sausio 31 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, pagal kurį VMI prie LR FM paveldėjo mirusiajam priklausiusius 509,28 Eur, o skolų klausimą spręs gavusi nutartį pakeisti skolininką vykdymo procese. Nors atskirajame skunde VMI prie LR FM nurodo, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas baigėsi 2016 m. liepos 29 d., o antstolė areštavo palikėjo turtines teises ir pinigines lėšas bei išviešino turto areštą viešajame registre tik 2016 m. spalio 12 d., tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad VMI prie LR FM, spręsdama dėl palikimo priėmimo, susidūrė su informacijos apie skolinius įsipareigojimus trūkumu. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esanti informacija akivaizdžiai patvirtina, jog apeliantė 2016 m. spalio 13 d. antstolės R. D. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aiškiai ir išsamiai informuota apie vykdomųjų bylų skaičių, skolų dydį, išieškotojus, todėl iki palikimo perėjimo žinojo apie iš skolininko P. K. antstolės kontoroje priverstine išieškomas skolas išieškotojos UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ naudai. 2016 m. spalio 24 d. antstolės R. D. kontoroje buvo gautas VMI prie LR FM 2016 m. spalio 19 d. raštas dėl paveldėjimo, kuriame nurodoma, jog institucija duomenų apie paveldėtiną mirusiojo P. K. turtą neturėjo, todėl šis turtas į apskaitą neįtrauktas, bet, gavus antstolės pranešimą, bus pradėti veiksmai dėl turto paveldėjimo valstybės vardu. Taigi akivaizdu, jog VMI prie LR FM informaciją apie mirusiojo P. K. skolas UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ gavo dar 2016 m. spalio mėnesį. Nors mirusiojo P. K. turtas ir buvo areštuotas praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo jo mirties (mirė (duomenys neskelbtini), o turtas areštuotas 2016 m. spalio 12 d.,), tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas tik 2017 m. sausio 31 d. Taigi pagal šioje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, jog įpėdinis (valstybė) nagrinėjamu atveju nesusidūrė su skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema, o atvirkščiai – buvo gerai informuotas apie mirusiojo skolininko kreditoriaus reikalavimus ir jų dydį dar iki mirusiojo palikimo perėjimo valstybei. Įvertinus visas išdėstytas faktines aplinkybes bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio, CPK 48, 596 straipsnių nuostatas, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį pakeisti skolininką P. K. vykdymo procese, kurios nėra pagrindo keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį nepakeistą.