- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- 2S-172-124/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Pareiškėjas
- J. U.
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. U. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja J. U. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, jog antstolė V. Š., nesiųsdama raginimo pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-24 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-4760-394/2013, veikė neteisėtai, pripažinti, kad antstolė V. Š., reikalaudama ir gaudama 580 Lt vykdymo išlaidų, veikė neteisėtai, įpareigoti antstolę V. Š. grąžinti pareiškėjai neteisėtai išieškotus 466 Lt, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (1, 17–18 b. l.).
Nurodė, kad 2013-09-12 gavo antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Antstolė informavo, kad skolą 2242,83 Lt ir vykdymo išlaidas 580,00 Lt pareiškėja turi sumokėti per 10 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos. Pareiškėja visą skolą AB „Šiaulių energija” sumokėjo 2013-09-09, t.y. trimis dienomis anksčiau negu gavo antstolės laišką, o 2013-09-13 sumokėjo visas antstolės prašomas vykdymo išlaidas - 580,00 Lt. AB „Šiaulių energijai” ir antstolei sumokėjo tas pačias vykdomosios bylos administravimo išlaidas. Antstolė išvis neatsiuntė raginimo sumokėti skolą geruoju, paskaičiavo per daug vykdymo išlaidų. Antstolio atlygis turi būti sumokamas tik po to, kai antstolė išieško skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi (21–22 b. l.) pareiškėjos skundo netenkino. Teismas nurodė, kad 2013-05-24 Šiaulių apylinkės teismo įsakyme Nr. L2-4760-394/2013 nurodyta, jog teismo įsakymas įsiteisėja per 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo, jeigu skolininkas raštu nepraneša teismui apie teismo įsakymo įvykdymą ir nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. Taip pat jame pažymėta, jog įsiteisėjęs teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas priverstinis skolos išieškojimas. Nurodytos aplinkybės sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad vykdydama teismo įsakymą, antstolė neprivalėjo siųsti raginimo skolininkei, nes teismo įsakyme jau buvo nurodytas jo įvykdymo terminas. Antstolė, priėmusi vykdyti teismo įsakymą, turėjo teisę iš karto atlikti vykdymo veiksmus, tai reiškia, kad ji veikė pagal suteiktus įgalinimus, neišeidama už teisės aktais nustatytos kompetencijos ribų.
Teismas nurodė, kad antstolė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė 2013-09-04, skolininkė skolą ir kitas sumas išieškotojui sumokėjo 2013-09-09. Kadangi skolininkė skolą sumokėjo jau po vykdomosios bylos užvedimo, todėl antstolė turėjo teisinį pagrindą reikalauti atlyginti vykdymo išlaidas, kurios paskaičiuotos laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų. Teismas konstatavo, kad antstolė V. Š., atlikdama priverstinio vykdymo veiksmus, nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (27–30 b. l.) pareiškėjos J. U. atstovas advokatas A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinant pareiškėjos skundą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjos atstovas yra įsitikinęs, jog CPK 661 str. 1 d. nuostatos niekada nebuvo ir negali būti taikomos vykdant „teismo įsakymus”. CPK 661 str. 1 d. reglamentavo ir tebereglamentuoja visus atvejus, kai teismo sprendimo įvykdymo terminas yra aptariamas įstatyme ar pačiame vykdomajame dokumente. Iš 2011-06-21 įstatymu Nr.XI-1480 padarytų CPK 661 turinio pakeitimų, įstatymų leidėjas keitė tik 2 dalies turinį ir visiškai panaikino 3 dalį, o pirmosios dalies absoliučiai nelietė. Taigi, įstatymo leidėjas panaikino CPK 661 str. 2 d. aptartą antstolio atleidimą nuo bendro pobūdžio pareigos (CPK 655 str. 1 d.) siųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, jos nebesuteikdamas kokiu nors kitu teisiniu pagrindu. CPK 661 str. 2 d. aptartos raginimo nesiuntimo išimtys nebuvo perkeltos į kitas CPK normas ar atskirus „įstatymus”.
2. Bandant nustatyti visas būtinas CPK 662 str. 1 d. taikymo sąlygas, visų pirma reikia nustatyti, kokie dokumentai gali būti laikomi „vykdomuoju dokumentu” ir, nuo kokio laiko momento ar įvykio jie tokiais tampa. CPK 587 straipsnyje išvardintas tokių dokumentų sąrašas, o jų tarpe minimas iš „teismo įsakymas” (CPK 587 str. 2 p.). Remiantis CPK 18 str. nuostatomis, ne bet kuris „teismo įsakymas” gali būti laikomas vykdomuoju dokumentu. Minimoje teisės normoje yra aiškiai parašyta, jog „Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje”. Kas reiškia, kad „privalomu vykdyti”, t. y. „vykdomuoju dokumentu” teismo sprendimas, nutartis ar teismo įsakymas tampa tik tada, kai įsiteisėja. CPK 661 str. 1 d. minimas terminas yra laiko tarpas, per kurį skolininkas turi pareigą įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ar kitokį pavadinimą turintį procesinį teismo dokumentą, bet ne terminas, per kurį dispozityviai siūloma įvykdyti piniginę prievolę iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo arba pareikšti prieštaravimus, kaip tai nurodyta „teismo įsakymuose”.
3. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad sutinka apmokėti pašto išlaidas sumoje 4 Lt, tačiau teismas dėl šio argumento nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 291 str. 1 d. 5 p. nuostatas. Kadangi antstolė nesiuntė raginimo, todėl neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti jas atlyginti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (39–41 b. l.) antstolė V. Š. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-18 nutartį palikti nepakeistą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja J. U. skundu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, jog antstolė V. Š., nesiųsdama raginimo įvykdyti teismo įsakymą, pažeidė CPK 655 str. nuostatas, pripažinti, jog reikalaudama ir gaudama 580 Lt vykdymo išlaidų, antstolė veikė neteisėtai, įpareigoti antstolę V. Š. grąžinti pareiškėjai 466 Lt (17–18 b. l.).
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjos J. U. skundo netenkino (21–22 b. l.).
Atskirąjį skundą pareiškėjos atstovas grindžia tuo argumentu, kad vykdant teismo įsakymą negali būti taikomos CPK 661 str. 1 dalies nuostatos, o turi būti taikomos 2 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo ir turto konfiskavimo, vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo, be to, teismo įsakyme yra nurodytas teismo įsakymo įvykdymo terminas, o ne terminas, per kurį turi būti įvykdoma piniginė prievolė.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais.
Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo įsakymas yra ir vykdytinas dokumentas, ir vykdomasis dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 2 punktas). Tai reiškia, kad teismo įsakymui vykdyti nereikia išduoti vykdomojo rašto, nes pats teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas. Apie teismo įsakymo vykdymo tvarką skolininkui nurodoma pranešime, kurį jam išsiunčia teismas ne vėliau kaip kitą dieną po įsakymo išdavimo kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašais (CPK 437 straipsnio 1 dalis). Šiame pranešime pasiūloma skolininkui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas), grąžinti priteistą daiktą ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo; be to, nurodoma, jog, neįvykdžius šių reikalavimų, teismo įsakymas įsiteisės ir kreditorius galės kreiptis dėl priverstinio jo vykdymo (CPK 437 straipsnis). Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu skolininkas per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą dvidešimties dienų terminą nuo šio įsakymo įteikimo jam dienos nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Taigi skolininkas per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą turi arba pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo, arba įvykdyti šį įsakymą ir raštu pranešti apie įvykdymą teismui (CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jeigu skolininkas per dvidešimt dienų nepareiškia prieštaravimų ir neįvykdo teismo įsakymo, kreditorius turi teisę kreiptis dėl priverstinio šio įsiteisėjusio teismo įsakymo vykdymo. Priverstinio vykdymo procesas prasideda, kai vykdomasis dokumentas, t. y. teismo įsakymas, pateikiamas antstoliui ir užvedama vykdomoji byla. Teismo įsakymo vykdymo proceso ypatumas yra tas, kad šiuo atveju skolininkui nesiunčiamas raginimas įvykdyti šį teismo priimtą sprendimą. Tai reiškia, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam dvidešimties dienų terminui, per kurį skolininkas turi sumokėti kreditoriui priteistas sumas, grąžinti priteistą daiktą ir apie teismo įsakymo įvykdymą pranešti raštu teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo (CPK 437 straipsnio 2 dalis), ir kreditoriui pateikus įsiteisėjusį teismo įsakymą antstoliui, iš karto pradedami priverstinio vykdymo veiksmai (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad skolininkas, neįvykdęs teismo įsakymo gera valia per įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą, patirs neigiamų turtinių priverstinio teismo įsakymo įgyvendinimo padarinių – iš jo bus išieškotos priverstinio vykdymo išlaidos (CPK 610 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. U. neįvykdė Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. teismo įsakymo per nustatytą dvidešimties dienų terminą, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo (CPK 437 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjęs teismo įsakymas po trijų mėnesių laiko, t. y. 2013 m. rugpjūčio 29 d., buvo pateiktas vykdyti antstolei V. Š.. Antstolė, gavusi kreditoriaus pateiktą įsiteisėjusį teismo įsakymą, teisėtai pradėjo priverstinį šio įsakymo vykdymą. Byloje nustatyta, kad skolininkė sumokėjo kreditoriui nurodytu teismo įsakymu priteistą sumą 2013 m. rugsėjo 9 d., t. y. įvykdė šį teismo įsakymą jau priverstinio šio įsakymo vykdymo metu. Kadangi teismo įsakyme nurodytą sumą J. U. sumokėjo kreditoriui priverstinio vykdymo metu, todėl ji turi pareigą atlyginti nurodyto teismo įsakymo vykdymo išlaidas. Teismas nesutinka su pareiškėjos atstovo nuomone, kad šiuo atveju negalėjo būti taikoma CPK 661 straipsnio 1 dalis, pažymėdamas, kad teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas, kuriame nurodytas jo įvykdymo terminas bei pasekmės nurodytu terminu jo neįvykdžius.
Aukščiausiasis teismas taip pat konstatavo, kad faktas, jog priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
Pareiškėjos atstovas atskirajame skunde ginčija priteistų vykdymo išlaidų dydį.
Patikrinus antstolės V. Š. vykdymo išlaidų paskaičiavimą, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.
2013-09-04 Vykdymo išlaidų paskaičiavime nurodyta, kad išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims sudaro 8 Lt. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji sutinka sumokėti pašto išlaidas 4 Lt, bet ne 8 Lt už vieną laišką. Iš vykdomosios bylos matyti, kad, priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolė J. U. išsiuntė pranešimą, Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei vykdymo išlaidų paskaičiavimą (2, 3, 4 b. l.). Antstolės patvarkyme nenurodyta, kokias išlaidas antstolė turėjo sumokėti tretiesiems asmenims, nurodyta tik 8 Lt suma. Teismas daro išvadą, kad šias išlaidas antstolė patyrė siųsdama pareiškėjai aukščiau nurodytus dokumentus, tačiau teismas šias išlaidas laiko pagrįstomis tik dalyje, t. y. 4 Lt, kadangi vieno laiško siuntimas kainuoja 4 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas mažina antstolės patirtas išlaidas tretiesiems asmenims iki 4 Lt.
Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė atliko 8 užklausas, užklausdama bankus apie pareiškėjos turtinę padėtį, tačiau vykdymo išlaidas paskaičiavo už 12 užklausų, todėl nesant įrodymų apie kitas patirtas išlaidas, teismas keičia vykdymo išlaidų dydį, jas sumažindamas iki 24 Lt (8 x 3 Lt). Be to, byloje nėra įrodymų apie 1 Lt patirtas išlaidas pavedimui atlikti, todėl šios išlaidos taip pat laikytinos nepagrįstomis.
Perskaičiavus papildomas išlaidas (sumažinus nuo 42 Lt iki 29 Lt), atitinkamai perskaičiuotinos indeksuotos vykdymo išlaidos (vykdymo išlaidų lentelės 4 punktas), sumažinant jas nuo 46 Lt iki 42 Lt.
Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas iš dalies keičia Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-18 nutartį, vykdymo išlaidas sumažindamas 21 litų suma (4 Lt +12 Lt + 1 Lt + 4 Lt). Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Iš dalies patenkinus atskirąjį skundą, apeliantei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėja pateikė teismui įrodymus, kad ji turėjo 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atskirąjį skundą patenkinus 4,4 % , apeliantei priteistinos 26,40 Lt dydžio (600 Lt x 4,4 %) bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį pakeisti.
Sumažinti antstolės V. Š. paskaičiuotas vykdymo išlaidas 21 Lt suma ir įpareigoti antstolę šią sumą grąžinti pareiškėjai J. U..
Priteisti iš antstolės V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) J. U. 26,40 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.