- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- A-1318-261/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00466-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Zarasų skyriaus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Zarasų skyriaus, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko valdytą žemės sklypą atkūrimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises į savo tėvo M. D. nuosavybės teisėmis valdytą 16,00 ha ploto žemės sklypą, esantį Zarasų rajone, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad iki 2001 m. gruodžio 31 d. pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises negalėjo dėl sunkių regėjimo sutrikimų, nes visa rašytinė informacija apie nuosavybės teisių atkūrimo procesus buvo neprieinama.
3. Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, nurodė žinojęs apie tai, kad jo tėvas M. D. iki nacionalizacijos valdė nemažai žemės, jam buvo gerai žinomos šios žemės ribos. Paaiškino, kad nuosavybės teisių į tėvo žemę atkūrimu nesirūpino, kadangi šioje žemėje gyveno pareiškėjo brolis J. D., kuriam ir buvo atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėjas nurodė, kad nors Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Zarasų skyrius turi archyvinius dokumentus, patvirtinančius, jog M. D. valdė du žemės sklypus, tačiau pareiškėjas gavo iš archyvo dokumentą, kuriuo remdamasis, teigė, kad jo tėvui priklausė dar ir 16 ha ploto žemės sklypas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Zarasų skyriaus, atsiliepime su prašymu atnaujinti praleistą Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nesutiko.
Šalies argumentai
5. NŽT, atstovaujama Zarasų skyriaus, nurodė, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nustatytos tik 2015 metais, todėl negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, sutrukdžiusios 1991–2001 metais pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Prašymą atkurti nuosavybės teises į M. D. valdytą žemę buvo pateikęs pareiškėjo brolis J. D., jam nuosavybės teisės atkurtos Utenos apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 33630-43-6415 ir 1999 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 42228-43-769. Minėto pretendento pateikti dokumentai patvirtino, kad Zarasų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime M. D. valdė 6,90 ha ir 11,17 ha ploto žemės sklypus. Nurodė, kad pareiškėjas yra aktyvus ūkininkas, domisi žemės reformos reikalais, pirko iš valstybės keletą žemės sklypų, dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi tik 2016 metais.
II.
6. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo A. D. prašymą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki 2001 m. gruodžio 31 d. pateko į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų piliečių sąrašą ir taip įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą. Į NŽT Zarasų skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į savo tėvo M. D. valdytą žemę, esančią Zarasų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, pareiškėjas kreipėsi 2016 m. sausio 21 d.
8. Atsižvelgęs į Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintas nuostatas, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas bei vertinęs byloje pateiktus duomenis teismas darė išvadą, kad pareiškėjas iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., dalyvavo socialiniame gyvenime, dirbo, aktyviai dalyvavo valstybėje vykstančios žemės reformos procesuose ir savo ūkio veikloje. Įvertinęs byloje pateiktus medicininius dokumentus, teismas sprendė, kad juose esantys duomenys nepatvirtina pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo iki 2001 m. gruodžio 31 d. turėtus didelio laipsnio regėjimo sutrikimus, dėl kurių jis Atkūrimo įstatymo nustatytu terminu valstybės įgaliotai institucijai negalėjo pateikti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo vienišas asmuo, todėl, turėdamas tikslą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo valdytą žemę ir aktyviai veikdamas, turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjas, nuo pat 1991 m. prasidėjusio nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo turėjęs žinių apie savo tėvo M. D. valdytą žemę, nerodė aktyvumo bei suinteresuotumo įgyvendinti įstatymų leidėjo suteiktą teisę.
III.
9. Pareiškėjas A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą.
10. Apeliantas nurodo, kad informacijos apie jo tėvui ir seneliui priklausiusius papildomus žemės plotus jis gavo tik pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, apie senelio turėtą žemę žinojo tik iš pasakojimų. NŽT Zarasų skyrius pareiškėjo senelio žemės dalyse neteisėtai atkūrė nuosavybės teises kitiems asmenims. NŽT pozicija yra formali. Archyvuose duomenys iki šiol nėra visiškai skaitmenizuoti, todėl jų gavimas buvo apsunkintas. Tai, kad pareiškėjas archyvuose laiku nerado visų dokumentų, negali būti pagrindas neatkurti jam nuosavybės teisių, priešingu atveju būtų pažeidžiama pareiškėjo konstitucinė teisė į nuosavybę. Pareiškėjas nurodo, kad yra neregys, nuo 1997 m. progresuojant (duomenys neskelbtini), dėl regėjimo sutrikimo negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės, todėl praleido terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad iki 2001 m. gruodžio 31 d. buvusi pareiškėjo sveikatos būklė jam netrukdė kreiptis su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, galėjimas vadelioti nereiškia galėjimo skaityti, regėjimo sutrikimų pareiškėjas teigia turėjęs visą gyvenimą.
Atsiliepimas
11. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2017 m. rugpjūčio 31 d. gautas pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 20 d. atsiliepimas į trečiojo suinteresuoto asmens NŽT Zarasų skyriaus atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą, kuriame pareiškėjas nurodo, kad NŽT Zarasų skyriaus atsiliepime daug yra melo, nurodo, jog pareiškėjas neprašo, kad jam būtų grąžintas jo tėvo ir senelio turėtas nekilnojamasis turtas, o prašo atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą. Taip pat Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2017 m. liepos 14 d. gauti pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai – Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2017 m. kovo 7 d. pažyma apie A. D. tinkamumą tarnybai sovietinėje armijoje Nr. PUS-10 su priedu. Taip pat Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. lapkričio 29 d. gautas pareiškėjo prašymas, kuriame pareiškėjas nurodo nesutinkąs su NŽT Zarasų skyriaus atsiliepime apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, nurodo, kad iš valstybės nuomojasi 2,92 ha žemės, nuosavybės teise valdo apie 27 ha, ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, taip pat nurodo, kad 2017 m. prašė išnuomoti 100 ha žemės, šį prašymą surašė kitas asmuo, o pareiškėjas tik pasirašė, be to, minėtas prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjas taip pat pateikia 2018 m. spalio 29 d. epikrizę dėl pareiškėjo sveikatos būklės.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT, atstovaujamas Zarasų skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliantas nepasisakė dėl teismo priimto sprendimo argumentų ir išvadų, ir mano, jog teismas visapusiškai ir tinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas bei teismų praktiką, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų, todėl jį naikinti nėra pagrindo. NŽT Zarasų skyrius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 14 d. NŽT Zarasų skyriui pateikė prašymą leisti laikinai naudotis 100 ha ploto valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl praleisto Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto terminų paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atnaujinimo.
15. Teisėjų kolegija, vertindama administracinėje byloje susiklosčiusius teisinius santykius, visų pirma pažymi, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
16. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad Atkūrimo įstatyme numatyti terminai gali būti atnaujinti ne dėl bet kokių, o tik dėl svarbių priežasčių ir nei Atkūrimo įstatymas, nei kiti teisės aktai konkrečiai neįvardija, kokios priežastys yra laikomos svarbiomis, tai palikdamas iš esmės teismo prerogatyvai.
17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, nagrinėdamas nurodytos kategorijos ginčus, pažymi, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1607-552/2015; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1557-525/2015).
18. Vertinant kiekvienai individualiai bylai reikšmingas aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra svarbu nustatyti: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-545/2010).
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, ir šioje byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra, kad pareiškėjas yra M. D., mirusio 1975 m. sausio 30 d., sūnus (b. l. 37–42), todėl pareiškėjas patenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą asmenų kategoriją.
20. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjui buvo objektyvių kliūčių pateikti prašymą iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pirmiau nurodytas įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia tai, kad įrodinėjimo, jog Atkūrimo įstatymo nustatyti terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, našta tenka šiuos terminus praleidusiam ir prašymą dėl terminų atnaujinimo padavusiam asmeniui.
21. Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti iš esmės grindžia savo sunkia sveikatos būkle, taip pat tuo, kad archyvuose laiku nerado visų dokumentų, ir informacijos apie jo tėvui bei seneliui priklausiusius papildomus žemės plotus jis gavo tik pasibaigus įstatymo nustatytam terminui.
22. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl jos sveikatos būklės, visų pirma pastebi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad asmens liga svarbia termino praleidimo priežastimi gali būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galimybes tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį 2006 m. birželio 15 d. Nr. AS-403-219/2006; 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-680/2008; 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-423/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1249/2010). Kaip minėta, vertinant faktines aplinkybes, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, svarbu nustatyti jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Kauno medicinos universiteto klinikos 2007 m. rugpjūčio 14 d. parengtame išraše iš medicinos dokumento (ligos istorija Nr. AP-1234749-1/2007), nurodyta, kad pareiškėjas į šią gydymo įstaigą buvo paguldytas dėl (duomenys neskelbtini), operacija atlikta 2007 m. rugpjūčio 3 d. (b. l. 73). Epikrizėje, parengtoje po gydymo stacionare nuo 2013 m. spalio 11 d. iki spalio 14 d. (ligos istorija Nr. 13-32467), nurodyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) serga nuo 2008 m., 2008 m. atlikta dešinės akies (duomenys neskelbtini) operacija, dešinės akies (duomenys neskelbtini) toli pažengusi; kaire akimi (duomenys neskelbtini) (b. l. 72). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. SS-2264 „Dėl A. D. specialiųjų poreikių“ nurodyta, kad 2016 m. gegužės 30 d. oftalmologas pateikė konsultaciją, jog pareiškėjui diagnozuotas kairės akies aklumas ir dešinės akies didelis regėjimo sutrikimas dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 22–24). Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos Nr. SP Nr. 077817, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Utenos teritorinio skyriaus 2016 m. birželio 22 d. sprendimo duomenimis, pareiškėjui A. D. nuo 2015 m. sausio 21 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 21–24).
24. Nurodyti duomenys negali būti laikomi pakankamais įrodymais teigti, kad dėl sveikatos problemų pareiškėjas iki 2001 m. gruodžio 31 d. (terminas prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti) neturėjo realios galimybės pats ar per atstovus pasirūpinti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimu. Šiame kontekste svarbu yra tai, kad sveikatos sutrikimai pareiškėjui nustatyti iš esmės jau pasibaigus nustatytam prašymų padavimo terminui (2001 m. gruodžio 31 d.). Byloje nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo iki 2001 m. gruodžio 31 d. turėtų didelio laipsnio regėjimo sutrikimų. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju pareiškėjo sveikatos būklė negali būti pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi.
25. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo ambulatorinės kortelės duomenys patvirtina, jog 1998 m. gruodžio 11 d. pareiškėjui buvo pateikta medikų išvada, kad jis gali vairuoti (b. l. 81–82), 1998 m. sausio 28 d. ir 2001 m. sausio 31 d. – kad gali važnyčioti (b. l. 80, 83–84), Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninės išduotos epikrizės duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjas 2003 m. gegužės 14 d. – 2003 m. gegužės 21 d. gydydamasis šioje medicinos įstaigoje, dar dirbo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės apsaugos kontrolieriumi (b. l. 117). Be to, suinteresuoto asmens NŽT Zarasų skyriaus pateikti dokumentai patvirtina, kad A. D. 1995 m. lapkričio 30 d. įsteigė ūkininko ūkį, 1993, 2007 ir 2012 metais iš valstybės pirko žemės sklypus (b. l. 61–63). Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., dalyvavo socialiniame gyvenime, dirbo, todėl turėdamas tikslą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo valdytą žemę ir aktyviai veikdamas, turėjo galimybę tai padaryti ar pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
26. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus, kad jis archyvuose laiku nerado dokumentų, pažymi, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog nuosavybės teisių į tėvo žemę atkūrimu nesirūpino, kadangi šioje žemėje gyveno pareiškėjo brolis, kuriam ir buvo atkurtos nuosavybės teisės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pabaigos būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus – domėjęsis jo tėvo valdyta nuosavybe, pats ar per atstovus ieškojęs duomenų archyvuose iki 2001 m. gruodžio 31 d., siekęs ir ėmęsis priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavęs reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Byloje pateikti duomenys įrodo pareiškėjo kreipimąsi į archyvą tik 2015 m. Toks pareiškėjo pasyvus elgesys, nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu, vertintinas kaip jo paties subjektyvus apsisprendimas ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą.
27. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2017 m. kovo 7 d. pažyma apie pareiškėjo tinkamumą tarnybai sovietinėje armijoje Nr. PUS-10 su priedu, 2018 m. spalio 29 d. epikrizė dėl pareiškėjo sveikatos būklės, taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius, kiek žemės pareiškėjas nuomojasi iš valstybės ir kiek valdo nuosavybės teise.
28. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo pateiktus dokumentus, pažymi, jog ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu teismas pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atitinkamai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo motyvus, prideda prie administracinės bylos šiuos pareiškėjo pateiktus rašytinius dokumentus apie jo sveikatos būklę. Teisėjų kolegija vis dėlto pažymi, jog pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai nepagrindžia, kad dėl sveikatos problemų pareiškėjas iki 2001 m. gruodžio 31 d. neturėjo realios galimybės pats ar per atstovus pasirūpinti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimu. Be to, ir pareiškėjas, teikdama papildomus dokumentus, nenurodė, kad pateikiamuose dokumentuose nurodyta informacija byloja apie pareiškėjo sveikatos būklę, kuri jam objektyviai sukliudė pateikti prašymą, dokumentus iki Atkūrimo įstatymu nustatytų terminų pabaigos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys, kiek žemės pareiškėjas nuomojasi iš valstybės ir kiek valdo nuosavybės teise, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi bylai.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.