- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2-22284-631/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07136-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Švitė“
- Trečiasis asmuo
- E. K.
- Advokatai
- Akvilė Grikienytei-Murašova
- Kategorijos
- 1.3.7.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovei N. K., jos atstovei advokatei Akvilei Grikienytei-Murašovai, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švitė“ direktoriui Petrui Vėbrai ir įgaliotai atstovei Rasai Burbaitei, trečiajam asmeniui E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švitė“, trečiasis asmuo E. K., dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau-darbo ginčų komisija) 2019-04-30 sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė pas atsakovę dirbo pagal 2017-02-17 dieną sudarytą darbo sutartį Nr. 508 turizmo vadybininke nuo 2017-02-20 dienos iki 2017-11-19 dienos. Dėl to, kad keturi atsakovės klientai įsigijo bilietus į Orlandą Air Canada oro linijų lėktuvu ir jie nebuvo informuoti apie tai, kad skrendant per Torontą į Orlandą reikia Kanados Electronic Travel Autorization (eTA) tranzitinės vizos ir apie tai sužinojo tik skrydžio dieną, būdami oro uoste, dėl ko 2017-10-27 dieną įsigijo aviabilietus kitu maršrutu Frankfurtas – Dalasas – Orlandas, sumokėdami 4300 Eur kainą, jie kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su skundu, ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2018-12-18 dieną priėmė nutarimą Nr. 10-1760, kuriuo iš dalies patenkinus atsakovės klientų reikalavimą, atsakovė buvo įpareigota atlyginti klientams 2359,70 Eur dydžio nuostolius. Sutinkamai su tuo, atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš ieškovės 2359,70 Eur dydžio žalą, patirtą dėl ieškovės didelio neatsargumo, nes ieškovė neinformavusi atsakovės klientų, apie tai, kad skrendant per Torontą jiems reikalinga Kanados Electronic Travel Autorization (eTA) tranzitinė viza. Darbo ginčų komisija 2019-04-30 sprendimu iš dalies tenkino atsakovės prašymą ir nusprendė išieškoti iš ieškovės 786,57 Eur materialinės žalos atlyginimą UAB „Švitė“ naudai. Ieškovė nurodo, kad būtina atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovės klientų visos kelionės kruiziniu laivu suorganizavimui reikėjo atlikti vietų kruiziniame laive rezervavimą ir užsakyti skrydžio bilietus, todėl visu tuo rūpinosi atsakovės darbuotoja trečiasis asmuo E. K., kuri pati atliko vietų kruiziniame laive CelebrityXCruises rezervavimą, o dėl skrydžio bilietų užsakymo E. K. kreipėsi į ieškovę. Ieškovė atsakovės klientų neaptarnavo, jokio tiesioginio kontakto su klientais neturėjo, skrydžio bilietų užsakymas buvo įvykdytas E. K. prašymu, bilietai persiųsti ne klientams, o atsakovo darbuotojai E. K. Visas šias aplinkybes ieškovė įrodinėja rašytiniais įrodymais, susirašinėjimo e-paštu laiškais. Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą, ieškovė pažymi, kad darbdavys jos nebuvo supažindinęs su jokiais lokaliniais tesiės aktais, todėl DGK spręsdama, ar ieškovė pažeidė darbo pareigas, turėjo vertinti, ar nagrinėjamu atveju, nesant pas atsakovę jokių ieškovės darbo pareigas apibūdinančių ir jų vykdymo tvarką nustatančių lokalinių teisės aktų, ieškovė neįvykdė įstatyme įtvirtintos pareigos ir būtent įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdymas sudarė materialinės atsakomybės pagrindą. Tačiau ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad DGK komisija konstatuodama ieškovės atsakomybę, nurodytų aplinkybių visiškai neanalizavo ir nevertino. Pagal „Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisykles, bilietų pardavėjas turi pareigą pateikti keleiviui raštu ar elektroninėje laikmenoje pagrindines vežimo sąlygas, įskaitant, bet neapsiribojant, informaciją apie vizą. Ieškovė nebuvo bilietų pardavėjas, buvo tik atsakovės darbuotoja. Būtent atsakovė nebuvo raštiškai supažindinusi ieškovės nei su pareiginiais nuostatais, nei su darbo tvarkos taisyklėmis. Ieškovei negali kilti atsakomybė, nes ieškovė atsakovės klientų neaptarnavo, jokio tiesioginio kontakto su jais neturėjo, skrydžio bilietų užsakymas buvo įvykdytas kitos atsakovės darbuotojos E. K. prašymu, bilietai persiųsti ne klientams, o atsakovės darbuotojai E. K. Be to, ieškovė pabrėžia, kad iki įvykio pas atsakovę dirbo tik dvi savaites, jai nebuvo žinoma informacija apie tai, kad žymiai anksčiau už ją pas atsakovą pradėjusi dirbti E. K., nežinojo ir/ar negalėjo žinoti informacijos apie būtiną vizą, juolab, kad E. K. nesikreipė į ieškovę dėl informacijos apie vizą gavimo. Atsakovė nepasirūpino savo vadybininkų tinkamu informacijos pateikimu kitiems darbuotojams ir agentūros klientams. Ieškovė, teikdama ieškinį, ginčydama priimtą DGK sprendimą, daro išvadą, kad ieškovė būtent dėl nežinojimo (atsakovė nebuvo supažindinusi jos su informacijos pateikimo kitiems kompetentingiems darbuotojams/klientams tvarka) neatliko pareigos pateikti informaciją apie būtiną Kanados eTA vizą, todėl toks ieškovės neveikimas negalėjo būti traktuojamas kaip materialinės atsakomybės pagrindas. Atsakovė savo prašyme DGK nurodė, kad ieškovės kaltė pasireiškė dideliu neatsargumu; DGK sprendime konstatavo, kad ieškovė nebuvo tiek apdairi, atidi ir rūpestinga, kaip buvo būtina tose konkrečiose sąlygose, nes žinodama, kad klientai, kuriems pardavė bilietus, privalo turėti tranzitinę vizą, šią informaciją nutylėjo dėl to, kad tai nebuvo jos klientai. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad DGK išvados ir vertinimas nepagrįsti jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir prieštarauja ieškovės duotiems žodiniams paaiškinimams. Ieškovė teigia, kad jos kaltė nėra įrodyta ir nėra priežastinio ryšio tarp darbo pareigų pažeidimo ir žalos. Reikalavimas negalėjo būti tenkinamas nesant visų būtinųjų ieškovės atsakomybės sąlygų. Prašo ieškinį tenkinti ir panaikinti 2019-04-30 darbo ginčų komisijos priimtą sprendimą, bei priteisti advokato pagalbos išlaidas iš atsakovės (el.b.l.1-5, t.I).
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo atsiliepimą grindžia tuo, kad ieškovė, priimta į darbą į turizmo vadybininkės pareigas, buvo atsakinga už lėktuvų skrydžių bilietų sektorių, t.y. aviabilietų paieška, skrydžių rezervacijos ir pirkimai, darbas su specialia Amadeus sistema (aviabilietų rezervavimas, užsakymas, pardavimas), viešbučių paieška, analizavimas, palyginimas, rezervavimas ir pardavimas, virtualios aviabilietų užsakymo sistemos valdymas ir kontrolė. Priimant ieškovę į darbą buvo svarbu, jog ji turėjo reikalingus sertifikatus darbui su aviabilietų rezervavimo sistemomis, buvo anksčiau dirbusi su viešbučių užsakymu per www.booking.com. Atsakovė ieškovę priėmė į agentūrą dėl ankstesnės šio darbo patirties, turimų sertifikatų. Atsakovė nurodo, jog keturių jos klientų (S. K., M. K., V. L., R. L.) aviabilietų pasiūlymą parengė, klientų išsirinktus aviabilietus užsakė ir klientams sąskaitą išrašė turizmo vadybininkė ieškovė N. K.. Atsakovė remiasi Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklėmis, teigdama, jog prievolė pateikti informaciją apie pagrindines vežimo sąlygas galioja visiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems oro vežėjams, kelionių organizatoriams ir bilietų pardavėjams. Ieškovė naudodamasi aviabilietų rezervavimo sistema suformavo aviabilietų maršrutų pasiūlymą klientams, bet prie jo nenurodė, kad skrendant per Torontą į Orlandą reikia Kanados Electronic Travel Authorization (eTA) tranzitinės vizos, taip pat šios informacijos neperdavė kolegei E. K.. Užsakant vietų kruiziniame laive rezervavimą ir aviabilietų maršrutų pasiūlymą, tai nebuvo organizuota turistinė kelionė, aviabilietų užsakymas buvo atskira paslauga ir dėl jos netinkamo suteikimo atsakinga yra tik ieškovė. Kadangi ieškovė siųstame aviabilietų rezervavimo pasiūlyme nenurodė visos informacijos (apie vizas ir pan.), po kelionės atsakovė sulaukė klientų pretenzijos, kad klientai nebuvo informuoti, jog skrendant per Torontą į Orlandą reikia Kanados eTA tranzitinės vizos, tai sužinojo tik skrydžio dieną, būdami oro uoste ir dėl to jie patyrė nuostolių, įsigyjant naujus bilietus, kurie klientams kainavo 4300 Eur. Klientai pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo. Atsakovei nepavykus susitarti su klientais, ginčas persikėlė į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2018-12-18 nutarė iš dalies patenkinti vartotojų S. K., M. K., V. L., R. L., A. L. reikalavimą, įpareigoti atsakovę atlyginti 2359,70 Eur žalą. Vykdydama Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2018-12-18 nutarimo Nr. 10-1760 reikalavimus atsakovė su klientais atsiskaitė; 2019-03-18 kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš ieškovės įmonės patirtą 2359,70 Eur žalą. Atsakovę tenkino darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta prašymą patenkinti iš dalies ir išieškoti UAB „ŠVITĖ“ naudai iš N. K. 786,57 Eur materialinės žalos. Atsakovė remiasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 153 str. 1 d., kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Atsakovė nurodo, kad žalos atsiradimas yra susijęs su ieškovės darbo veikla - aviabilietų pardavimu. UAB „ŠVITĖ“ klientams atlygino 2359,70 Eur žalą vykdydama Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo reikalavimus. Atsakovė sutinka, kad ieškovė su UAB „ŠVITĖ“ nebuvo pasirašiusi pareiginių nuostatų, UAB „ŠVITĖ“ ją priėmė dirbti su aviabilietų rezervavimo sistemomis, bilietų užsakymais ir pardavimais, į šį darbą įeina ir visos informacijos apie užsakomą aviabilietą (bagažo svoris, reikalingos vizos ir pan.) klientams suteikimas. Atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kur išaiškinta, kad lokalinių teisės aktų pas darbdavį nebuvimas ar nesupažindinimas su jais darbuotojo paprastai netraktuotini kaip aplinkybė, eliminuojanti darbuotojo kaltės ir materialinės atsakomybės pagrindo egzistavimą, juo labiau tais atvejais, kai darbuotojas disponuoja patirtimi ir įgūdžiais toje srityje (LAT 2016 m. kovo 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Atsakovė teigia, kad būtent ieškovė suformavo aviabilietų pardavimo pasiūlymą, bet neinformavo nei klientų, nei E. K., kuri tik persiuntė klientams ieškovės parengtą pasiūlymą apie reikalingas vizas skrendant per Kanadą. Jei ieškovė šią informaciją būtų pateikusi su aviabilietų užsakymo pasiūlymu, klientai, kartu ir dalį jų patirtos žalos atlyginusi UAB „ŠVITĖ“ nebūtų patyrę jokios žalos. Ieškovės pasiteisinimas, kad informacijos nepasakė, nes betarpiškai su klientais nebendravo, o kolegei E. K. nepasakė, nes manė, jog ji tikrai žino tą informaciją, negali pašalinti jos atsakomybės; priežastinis ryšys tarp ieškovės padarytos neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo egzistuoja. Atsakovė sutinka su darbo ginčų komisijos sprendime išdėstytais motyvais dėl ieškovės kaltės ir priežastinio ryšio buvimo, mano, kad yra visos sąlygos, keliamos žalai atlyginti ir ieškovės ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas (el.b.l.178-181, t.I).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovė palaikė visus ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir argumentus, nurodė, jog ji dirbo su reguliariaisiais skrydžiais, tokį darbą dirbo ir prieš įsidarbindama pas atsakovę. Pasirašiusi darbo sutartį negavo jokių pareiginių nuostatų, dirbo pagal bendrą praktiką, buvo dirbusi gal dvi savaites, kai kolegė E. K. praprašė surasti aviabilietų variantus per sistemą Amadeus, su kuria E. K. nedirbo. Todėl ji suradusi porą variantų, persiuntė Eglei, vėliau Eglė paprašė nupirkti konkrečius bilietus lėktuvų skrydžiams klientams, ji tai padarė ir atsiuntė informaciją apie nupirktus bilietus; tuo ir baigėsi ši paslauga, daugiau E. K. dėl šių klientų nesikreipė į ieškovę nesikreipė. Darbdavys nepagrįstai bando atsakomybę permesti ieškovei, nors ji su atsakovės klientais nebendravo, o E. K. buvo ilgametė turizmo vadybininkė su patirtimi, todėl ieškovė suprato, kad ji ir supažindina savo aptarnaujamus klinetus su visomis sąlygomis organizuojamai kelionei. Prašo tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus nesutikimo su ieškovės reikalavimais argumentus, patvirtino procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes. Nekėlė ginčo dėl faktinių aplinkybių ir priteistų sumų tiek VVTAT Komisijos, tiek Darbo ginčų komisijos. Nurodė, kad ieškovė turėjo pareigą E. K. perduoti visą su skrydžių bilietų užsakymu susijusią informaciją, taip pat ir apie Kanados eTA tranzitinės vizos reikalingumą, nes E. K. su skrydžių užsakymais nedirbo, todėl šią pareigą turėjo įvykdyti ieškovė. Darbo ginčų komisija pagrįstai priteisė iš ieškovės žalos atlyginimą, nors tik iš dalies tenkino bendrovės prašymą, tačiau atsakovę, kaip turėjusią su ieškove ir daugiau darbo ginčų, tenkina toks Komisijos sprendimas. Prašo atmesti ieškinį ir palikti galioti darbo ginčų komisijos sprendimą.
Trečiasis asmuo E. K. palaikė atsakovės poziciją, paaiškindama, kad į ją kreipėsi nuolatiniai atsakovės klientai, prašydami padėti suorganizuoti kruizinę kelionę, tam reikėjo lėktuvų bilietų ir rezervuoti vietas kruiziniame laive. Ji paprašė N. K. surasti pagal atitinkamas datas ir maršrutus geriausius skrydžių pasiūlymus, ieškovė tą atliko, persiuntė jai elektroniniu paštu, o ji informaciją perdavė klientams, jie išsirinko skrydžius, tada ieškovė nupirko tuos bilietus, atsiuntė jai sąskaitą-faktūrą, kad būtų perduota klientams apmokėjimui. Pačiai jai niekada neteko užsakinėti skrydžių bilietų, ji nesikišo į šį sektorių. Iš visų aplinkybių, E. K. vertina, jog N. K. padarė tik pusę darbo, turėjo perduoti ir informaciją apie vizas. Ji pati žinojo tik apie JAV vizų reikalingumą, klientai minėjo, kad jomis pasirūpino, o apie Kanados tranzitinę vizą nieko nežinojo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė N. K. nuo 2017-02-20 dirbo pas atsakovę 2017-02-17 sudarytos darbo sutarties Nr. 508 pagrindu turizmo vadybininkės pareigose. Darbo sutartis su atsakove nutraukta nuo 2017 m. lapkričio 17 pagal DK 55 str. 1 d. (el. b. l. 37-38, 60-61, t.I). Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, ieškovė buvo atsakinga už reguliariųjų skrydžių užsakymus, nes turėjo kvalifikaciją ir atitinkamus sertifikatus darbui su skrydžių bilietų užsakymo sistema Amadeus.
2017 m. vasario pabaigoje į UAB „Švitė“, kaip kelionių organizavimo turistinę agentūrą, kreipėsi keturi asmenys, atsakovės klientai (S. K., M. K., V. L., R. L.), norėdami, jog atsakovė padėtų organizuoti kelionę į JAV, kruiziniu laivu po Vakarų Karibus su Celebrity kruizų kompanija. Šiuos asmenis aptarnavo atsakovės vadybininkė trečiasis asmuo E. K. (el.b.l.70, t.I). Organizuojant šią kelionę, minėti asmenys iš atsakovės įsigijo aviabilietus į Orlandą Air Canada oro linijų lėktuvu (2017-10-27 skrydžio maršrutas: Vilnius - Frankfurtas - Torontas - Olandas; 2017-11-18 skrydžio maršrutas: Majamis - Frankfurtas - Vilnius). Įsigyjant lėktuvų bilietus, jie nebuvo informuoti, jog skrendant per Torontą (Kanada) į Orlandą (Jungtinės Amerikos Valstijos) reikia Kanados Electronic Travel Authorization (eTA) tranzitinės vizos, apie tai sužinojo skrydžio dieną, jau būdami oro uoste, todėl jiems 2017-10-27 teko įsigyti aviabilietus kitu maršrutu: Frankfurtas - Dalasas - Orlandas. Nauji bilietai klientams kainavo 4300 Eur. Dėl šios sumos kompensavimo asmenys kreipėsi į UAB „Švitė“ (el.b.l.70, t.I), tačiau turizmo agentūra nesutiko atlyginti nuostolių, tada klientai kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisiją, kuri, išnagrinėjusi klientų prašymą dėl patirtos žalos atlyginimo, 2018-12-18 priėmė nutarimą Nr. 10-1760 iš dalies patenkinti vartotojų reikalavimus, įpareigoti atsakovę atlyginti 2359,70 Eur nuostolių (el.b.l.46-59, t.I). Atsakovė nurodytą sumą pervedė į S. K. bankinę sąskaitą, vykdydama Komisijos nutarimą. Atlyginusi klientams nuostolius, atsakovė 2019-03-18 kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl šios sumos išieškojimo iš N. K., kaip atsakingos už informacijos nesuteikimą turizmo vadybininkės, pirkusios klientams lėktuvų bilietus (el.b.l.27-28, t.I). Darbo ginčų komisija 2019-04-30 sprendimu iš dalies tenkino darbdavio prašymą ir nusprendė išieškoti iš N. K. vieną trečiąją dalį UAB „Švitė“ prašytos žalos atlyginimo, t.y. 786,57 Eur (el.b.l.7-11, t.I). N. K., nesutikdama su tokiu darbo ginčų komisijos sprendimu, jį apskundė civilinio proceso tvarka paduodama ieškinį teismui.
Byloje kilęs ginčas dėl to, kas tiesiogiai atsakingas už UAB „Švitė“ padarytos žalos atsiradimą. Nėra tarp šalių ginčo, kad atsakovės klientai nebuvo informuoti apie jų kelionės metu reikalingą Kanados Electronic Travel Authorization (eTA) tranzitinę vizą, kad dėl to klientai patyrė nepatogumų atvykę į oro uostą ir tik tada sužinoję apie tokios vizos reikalingumą, dėl to turėję keisti kelionės planus, pirkti kitus bilietus, dėl ko patyrė nuostolių, kuriuos iš dalies Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos įpareigojančiu nutarimu atlygino atsakovė.
Taigi, atsakovės įsitikinimu, už žalą atsakinga ieškovė, nes būtent ji pardavė lėktuvų skrydžių bilietus (išrašė klientams sąskaitą faktūrą), vadinasi, ji privalėjo klientams arba kitai darbuotojai E. K., betarpiškai bendravusiai su klientais, pateikti informaciją apie būtinumą turėti tranzitinę vizą. Gi ieškovė laikosi pozicijos, kad ji pati klientų kelionės užsakymo neaptarnavo, su klientais nebendravo, todėl už žalą atsakingas trečiasis asmuo E. K. Ieškovė nurodo buvusi tikra, kad E. K. savo klientams suteikė visą būtiną kelionei informaciją, nes buvo ilgametė turizmo sektoriaus darbuotoja, o ieškovė pas atsakovę tuo metu dirbo tik pora savaičių.
Galiojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 151 straipsnis numato, jog kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę – savarankiška atsakomybės rūšis. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką, pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą.
Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (2002 m. redakcijos Darbo kodekso 245 str.). Nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas konstatuojamas tada, kai nustatoma šio teisės pažeidimo elementų – materialinės atsakomybės sąlygų, išvardytų DK 246 straipsnyje, visuma (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2012). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios DK 246 str. (šiuo metu galiojančio DK 152 str.) ir teismų praktikoje suformuotos atsakomybės sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.
Byloje nustatyta, ką patvirtina pateikti įrodymai, kad ieškovės darbdavys atsakovė UAB „Švitė“ patyrė 2359,70 Eur žalą, atlygindama savo klientams dalį patirtų nuostolių (el.b.l.33, t.I). Dėl žalos fakto ginčo nėra.
Pateiktas byloje elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad trečiasis asmuo E. K. 2017 m. vasario 22 d. kreipėsi į ieškovę dėl keturių aviabilietų užsakymo, organizuojant kruizinę kelionę, t.y. iš esmės trečią ieškovės darbo dieną pas atsakovą (kaip minėta, darbo sutartyje nurodyta, jog darbuotojas pradeda dirbti 2017-02-20) (el.b.l.38, 83-86, t.I). Ieškovė, paprašyta trečiojo asmens E. K., surinko informaciją apie galimus skrydžių variantus E. K. klientams, persiuntė ją elektroniniu paštu E. K., vėliau, klientams pasirinkus konkrečius skrydžių bilietus, vėl paprašyta E. K., juos rezervavo, nupirko, išrašė sąskaitas klientų vardu (el.b.l.34, 83-88, t.I). Tiesioginio (žodinio, elektroniniu paštu ar telefonu) kontakto su minėtais keturiais atsakovės klientais ieškovė neturėjo. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad klientai neužsakinėjo kelionės paketo, o tai buvo atskiros paslaugos, kaip aviabilietų užsakymas ir vietų kruiziniame laive užsakymas, tačiau surinkti rašytiniai įrodymai, VVTAT komisijos nutarime fiksuotos aplinkybės apie tai, kad visus klausimus su klientais tvarkė bendrovės vadybininkė E. K., derino su jais kruizo ir skrydžių pasiūlymus, pripažįstama, kad buvo siūlomos kompleksinės, o ne pavienės paslaugos. Ieškovės paaiškinimai taip pat patvirtina, kad už visą informacijos suteikimą klientams buvo atsakinga E. K., o ieškovė tik padarė paslaugą kolegei, turėdama prisijungimą prie lėktuvų bilietų užsakymų sistemos, pasirūpino bilietų parinkimu ir jų nupirkimu. Ieškovė šią pareigą įvykdė tinkamai. Pažymėtina, kad Kanados eTA tranzitinės vizos reikalingumas prie lėktuvo bilietų niekaip nežymimas, kaip ir negali tokia informacija atsispindėti ir sąskaitose-faktūrose už lėktuvo bilietus. Ieškovė įvykdė tai, ko buvo paprašyta, skrydžių bilietus ir visą kitą informaciją apie kruizą klientams teikė trečiasis asmuo E. K., kas matyti ir iš vėlesnio jos susirašinėjimo su klientų atstove p.S. spalio mėnesį, kuriame klausiama apie JAV ESTA vizą (el.b.l.77, t.I).
Teismas pripažįsta, kad ieškovė, tik kelias dienas dirbdama pas atsakovę, įvykdžiusi trečiojo asmens prašymą ir užsakiusi aviabilietus, visiškai nekontaktavusi su trečiojo asmens E. K. aptarnautais klientais, negalėjo įvertinti tokios aplinkybės, kad ilgametė atsakovės darbuotoja nežinotų informacijos apie atitinkamų valstybių vizas.
Teismas atmeta trečiojo asmens argumentus, kad ji, nedirbdama su lėktuvų bilietų užsakymų sistema Amadeus, negalėjo žinoti apie Kanados tranzitinių vizų reikalingumą. Tokie paaiškinimai yra visiškai nelogiški, kai trečiasis asmuo patvirtino, kad apie JAV vizų reikalingumą žinojo ir pasitikslino klientų klausdama, ar jie turi tokias vizas (pastebėtina, kad tai taip pat galima vertinti kaip su skrydžiais susijusią informaciją, tačiau būtent apie JAV vizas E. K. tikslinosi su klientais). Teismo vertinimu, vizų reikalingumas nesusijęs su lėktuvų bilietų užsakymais. Būtent E. K., kuri rūpinosi klientams užsakydama lėktuvų skrydžių bilietus (per N. K.), vietas kruiziniame laive, susirašinėdama su jais dėl kelionės organizavimo metu kylančių klausimų, turėjo pareigą suteikti taip pat ir pilną informaciją apie visų valstybių, kurių sienas kirto klientai, vizų reikalingumą ar bent nurodyti, patikslinti, ar klientai yra pasirūpinę, išsiaiškinę visų vizų klausimus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.748 straipsnis įtvirtina kelionės organizatoriui pareigą raštu popieriuje ar naudojant kitą patvariąją laikmeną pateikti turistui aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją, tarp informacijos rūšių išskiriant ir „6) paso ir vizos reikalavimus, įskaitant apytikslę vizos išdavimo proceso trukmę“.
Kaip nustatyta iš visos bylos medžiagos, jokių įpareigojimų ieškovė dėl vienokios ar kitokios informacijos, susijusios su vizomis, trečiojo asmens E. K. aptarnautiems klientams suteikimo nebuvo gavusi. Ji dirbo pas atsakovę pirmas savaites, darbo organizavimo pas atsakovę specifikos nežinojo, įprastai iš ankstesnės praktikos suprato, kad kiekviena vadybininkė turi savo aptarnaujamus klientus, kuriems ir privalo suteikti visapusišką informaciją apie teikiamą paslaugą, su ja susijusius svarbius niuansus, ir tokius kaip vizos būtinumas.
Pažymėtina, kad ieškovės pareigas reglamentuojančios darbo instrukcijos nebuvo. Konkrečiai paaiškinti, kaip darbuotojai buvo supažindinami su visa informacija, svarbia turizmo sektoriui, šalys negalėjo. Liudytoja apklausta D. K. parodė, kad darbovietėje būdavo vedami susirinkimai, kurių metu tarpusavy pasidalindavo svarbia informacija, naujienomis, reikalingomis žinoti teikiant paslaugas turizmo srityje. Kiekvienas vadybininkas rūpindavosi savo klientų kuo geresniu aptarnavimu, kreipiantis kitam turizmo vadybininkui į aviabilietų vadybininką, buvo pateikiama visa su skrydžiais susijusi informacija. Liudytoja R. K. patvirtino, kad dirbo nebūdama supažindinta su pareiginiais nuostatais, dirbo pas atsakovę apie pusantro mėnesio kaip poilsinių kelionių organizatorė.
Sprendžiant materialinės atsakomybės klausimą, asmuo pripažįstamas kaltu, jei atsižvelgiant į visas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina. Kaltė nustatoma vertinant asmens veiksmus pagal tai, kaip konkrečioje situacijoje būtų pasielgęs apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus.
Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra ieškovės jokių kaltų veiksmų, net ir nerūpestingumo ar neatsargumo forma. Negalima pripažinti, kad ieškovė netinkamai atliko savo pareigas, buvo neapdairi, nerūpestinga ar pan. Atsakovė remiasi ieškovės aplaidumu, nustatytu kitu tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo metu dėl neatšauktos viešbučio rezervacijos ir atsakovės turėtų nuostolių dėl to, sumokant baudą, kuri buvo išieškota iš ieškovės darbo užmokesčio, bei darbo ginčų komisijos sprendimu (el.b.l.190-191, t.I). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovei buvo reiškiamos pretenzijos dėl atliekamo darbo arba būtų inicijuota ir taikyta drausminė atsakomybė. Todėl teisme iškelti atsakovės teiginiai dėl ieškovės netinkamo darbo funkcijų atlikimo tuo grindžiant poziciją, kad ji kalta dėl darbdaviui padarytos žalos, atmetami. Teismas atsakovės įrodymo – 2018-02-06 darbo ginčų komisijos sprendimo – nevertina kaip galinčio charakterizuoti ieškovę apie jos netinkamą pareigų atlikimą. Konkrečiu nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, ieškovė pas atsakovę dirbo pirmas dienas, nebuvo supažindinta su darbo šioje bendrovėje specifika, informacijos keitimusi tarp vadybininkų.
Tarp ieškovės veiksmų ir kilusios žalos nėra ir priežastinio ryšio. Priežastinis ryšys yra nustatomas atsižvelgiant į civilinės atsakomybės prigimtį (CK 6.247 str.). Pagrindą materialinei atsakomybei taikyti sudaro tik teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, o teisinė reikšmė visais atvejais yra įvertinama per teisingumo ir protingumo kriterijus bei prievolės atsiradimo aplinkybes. Jau minėta, kad ieškovė tiesiogiai atsakovės klientų neaptarnavo, o tik atliko aviabilietų paiešką ir pasiūlė kelis variantus galimų skrydžių į Orlandą. Visą informaciją persiuntė trečiajam asmeniui E. K.. Informaciją apie vizas, užsakant visas organizuojamos kelionės paslaugas, turėjo suteikti tiesiogiai klientus aptarnavusi E. K.
Pagal galiojančio Darbo kodekso 32 straipsnio sampratą, už darbo organizavimo tvarką yra atsakingas darbdavys. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso 99 straipsnio 4 dalis numatė, jog darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.
Atsakovė pateikė į bylą turizmo vadybininko pareiginius nuostatus, tačiau su jais buvo supažindinta E. K., o ne N. K., taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų supažindinta ir su atsakovės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (el.b.l. 5-13, t.II). Susipažinus su pareiginių nuostatų, vidaus darbo tvarkos taisyklių turiniu, juose išdėstytomis darbuotojų ir darbdavio teisėmis ir pareigomis, matyti, jog vis dėlto juose nėra aptartos vadybininko pareigos, susijusios su darbo organizavimo kelionių agentūroje specifika ar elgesio taisyklės, kur būtų aišku, kokia turi būti darbuotojų keitimosi informacija tvarka, atitinkamų funkcijų perdavimo vienų kitiems, prašymų vykdymo ir pan. klausimai.
DK 32 str. 3 d. numatyta, kad atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažįstama, kad pačios atsakovės kaip kelionių organizatoriaus veiksmai, netinkamas darbo organizavimas bei netinkama darbuotojų kontrolė turėjo įtakos žalos atsiradimui, todėl ieškovė negali būti pripažinta atsakinga už darbdavio patirtos žalos atsiradimą.
Ieškovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp jos veiksmų ir žalos, kaip būtinos materialinės atsakomybės sąlygos, konkrečiu atveju nenustatytos, todėl materialinė atsakomybė negalima. Teismas N. K. ieškinį tenkina, atmesdamas atsakovės procesiniuose dokumentuose ir žodiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus dėl ieškovės kaip darbuotojos atsakomybės ir panaikindamas 2019 m. balandžio 30 d. priimtą darbo ginčų komisijos sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr.(duomenys neskelbtini).
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė prašo priteisti 447,70 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų, patirtas išlaidas patvirtina pateikti įrodymai (el. b. l. 188-189, t.I, 22-23, t.II). Sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nepateikė į bylą bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Vadovaujantis CPK 93 str. 3 d., ieškovei buvus atleistai nuo žyminio mokesčio, tenkinus ieškinį, 17,70 Eur žyminis mokestis priteisiamas valstybei iš atsakovės.
Iš atsakovės valstybei priteistinos 8,69 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas
NUSPRENDĖ:
Ieškovės N. K. ieškinį tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Švitė“ reikalavimą N. K. dėl materialinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švitė“, j.a.k.121287533, valstybės naudai 26,39 Eur (dvidešimt šešis eurus 39 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.