Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, juo prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnametės dukros M. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo po 170 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai išlaikyti nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, taip pat 2 717,20 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-01-06 iki 2017-04-10, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2014-09-02 su atsakovu sudarė santuoką, 2015-01-06 jiems gimė dukra M. Ieškovė paaiškino, kad po dukros gimimo prasidėjo šalių nesutarimai dėl skirtingų požiūrių į gyvenimą, šeimos vertybes, todėl sutuoktiniai nutarė gyventi atskirai. Ieškovės teigimu, šiuo metu šalys nebemato galimybių gyventi kartu, jų santuoka yra iširusi ir egzistuoja tik formaliai. Mano, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė, kaip tėvų globos netekęs vaikas, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams 1994-11-03 įstatymą Nr.1-621 už valstybės skirtą išmoką įsigijo butą su dalimi ūkinės paskirties pastatų, adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalytinas. Santuokos metu taip pat buvo įgytas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinus tai, kad atsakovas šį automobilį įsigijo iš asmeninių lėšų ir šalims jau nebegyvenant kartu, laikytina, jog šis automobilis yra asmeninė atsakovo nuosavybė, ir į dalytiną turtą taip pat neįtrauktinas. Ieškovė paaiškino, kad ji neturi asmeninių ar kartu su atsakovu prisiimtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovas nuo gimimo dukra nesirūpino, jos nelanko ir nesidomi, neteikia materialinės paramos. Dukra gimė neįgali (nevaikšto ir nekalba), todėl jai reikalingos nuolatinės kompleksinės specialistų paslaugos, vidutiniškai per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti reikia apie 340 Eur. Paaiškino, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje, per mėnesį jos gaunamos pajamos sudaro apie 409,76 Eur. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ieškovė neturi. Ieškovės teigimu, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas 170 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį mokamas išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, taip pat 2 717,20 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 100 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2015-01-06 iki 2017-04-10. Atsakovas įstatymo reikalavimus atitinkančio atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymo mokėti negali, nes jo turtinė padėtis yra bloga, iš atsakovo yra vykdomas išieškojimas trijų antstolių kontorose. Atsakovas teigė, jog vaikui išlaikyti per mėnesį galėtų skirti po 80–100 Eur, taip pat galėtų retkarčiais vaikui nupirkti būtinų daiktų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2017-06-12 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nutraukė Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2014-09-02 sudarytą ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko šalims santuokines pavardes, nustatė nepilnametės M. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai M. M. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamų išmokų nuo 2017-06-12 iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat 2 159,94 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2017-04-19, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 520 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei 52 Eur žyminio mokesčio valstybei.Teismas nustatė, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, nė vienas iš jų nesiekia atnaujinti šeiminių ryšių, todėl santuoka yra iširusi. Kadangi prasidėjus nesutarimams sutuoktiniai nedėjo jokių pastangų šeimai išsaugoti, teismas pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Teismas taip pat nustatė, kad šalių dukra nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, atsakovas prieštaravimų dėl dukros gyvenamosios vietos nepareiškė. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku, todėl teismas padarė išvadą, jog šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus. Teismas konstatavo, kad ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos tarp šalių nėra.Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra registruota darbo biržoje ir šiuo metu gyvena tik iš nedarbo draudimo išmokos, valstybės teikiamos paramos vaikui bei draugo skiriamos paramos. Teismas nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje duomenų apie atsakovo darbą ir gaunamas pajamas nėra. Iš ieškovės paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas vyksta dirbti į užsienį, kitų išlaikytinių neturi. Teismas įvertino ir tai, kad šalių dukra turi specialiųjų poreikių – jai diagnozuotas mišrus vystymosi raidos sutrikimas, todėl vaikui reikalingos nuolatinės logopedo bei kineziterapeuto paslaugos ir tai lemia papildomas vaiko išlaikymo išlaidas. Teismas konstatavo, kad atsakovas kiekvieną mėnesį privalo teikti dukrai 150 Eur dydžio išlaikymą. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas atsižvelgė į tai, kad po vaiko gimimo šalys dar pusę metų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, atsakovas šiuo laikotarpiu dirbo, todėl išlaikymo įsiskolinimą teismas priteisė nuo 2015 metų liepos mėnesio, t. y. kai šalys nutraukė bendrą gyvenimą kartu, iki kreipimosi į teismą dienos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-12 sprendimą ir ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai nustatė momentą, nuo kurio šalys pradėjo gyventi atskirai. Apeliantas paaiškino, kad šalys kartu gyveno iki 2015 metų lapkričio mėnesio, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2015 metų liepos mėnesio ir nuo tada atsakovas nevykdė prievolės išlaikytą vaiką. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, nors ieškovė nepateikė įrodymų ieškinyje nurodytu laikotarpiu patirtoms išlaidoms pagrįsti. Be to, net ir šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas neatsisakė remti dukros materialiai, tačiau ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalavo, bendrauti su vaiku neleido.Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nes dėl blogos turtinės padėties apeliantas neturi jokių objektyvių galimybių sumokėti teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. M. prašo atsakovo skundą atmesti, Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-12 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo išdėstytus atsikirtimus į ieškinyje nuodytas faktines aplinkybes, todėl teismas pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas išlaikymo dukrai nebeteikė nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t. y. 2015 metų liepos mėnesio. Atsiliepime nurodoma, kad teismas tinkamai nustatė išlaikymo įsiskolinimo dydį, o atsakovas byloje neįrodė, jog tokio dydžio išlaikymo dukrai teikti negali.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus rašytinius įrodymus – 2017-04-25 antstolio kvitą, 2017-05-09 pinigų perlaidos kvitą, 2017-06-07 mokėjimo nurodymą bei pirkinių kvitą. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus rašytinius įrodymus – 2017-07-10 pažymą apie pajamas ir 2017-07-11 pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas.CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju dalis naujų rašytinių įrodymų buvo gauti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šalys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais įrodymais ir pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas ieškovės ir atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalių nepilnametei dukrai iš atsakovo priteistas 2 159,94 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2017-04-19, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės M. M., gimusios 2015-01-06, tėvai. Įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas per mėnesį nepilnametei dukrai išlaikyti nuo 2017-06-12 iki jos pilnametystės privalo skirti po 150 Eur. Atsakovas šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neskundžia bei su tuo susijusių teismo išvadų neginčija. Apeliaciniame skunde atsakovas patvirtino, kad nuo šiol jis reguliariai teiks išlaikymą savo dukrai. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas į bylą pateikė 2017-05-09 pinigų perlaidos kvitą ir 2017-06-07 mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad 2017-05-09 ir 2017-06-07 ieškovei buvo atlikti du pavedimai po 150 Eur. Taigi laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaikymo suma yra pagrįsta bei atitinka tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai nustatė momentą, nuo kurio šalys pradėjo gyventi atskirai. Apeliantas paaiškino, kad šalys kartu gyveno iki 2015 metų lapkričio mėnesio, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2015 metų liepos mėnesio ir nuo tada atsakovas nevykdė prievolės išlaikytą vaiką. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Iš ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių bei 2017-05-31 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės teiktų paaiškinimų matyti, kad po vaiko gimimo šalys kartu gyveno dar apie pusę metų, t. y. iki 2015 metų liepos mėnesio. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį pirmosios instancijos teismui nepateikė, 2017-05-03 teismui elektroniniu paštu atsiųstuose paaiškinimuose nereiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, taip pat neteikė jokių ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, teismo posėdyje nedalyvavo. Pažymėtina, kad įrodymų, patvirtinančių, jog šalys kartu gyveno iki 2015 metų lapkričio mėnesio, atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Dėl to vien apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, kad šalys kartu gyveno iki 2015 metų lapkričio mėnesio, šiuo atveju nesudaro pagrindo daryti išvados, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės ir atsakovo gyvenimo skyrium pradžios momentą, su kuriuo buvo siejama nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimo pradžia. Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, nors ieškovė nepateikė įrodymų ieškinyje nurodytu laikotarpiu patirtoms vaiko išlaikymo išlaidoms pagrįsti. Be to, net ir šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas neatsisakė remti dukros materialiai, tačiau ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalavo, bendrauti su vaiku neleido. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais taip pat nesutinka. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, tai yra netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismų praktikoje pripažįstama, jog reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nuo 2015 metų liepos mėnesio šalys kartu negyveno. Tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė paaiškino, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas neteikė materialinės paramos savo nepilnametei dukrai, todėl yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kurio dydis yra 100 Eur už kiekvieną mėnesį. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė realiai patirtų dukros išlaikymo išlaidų laikotarpiu iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau šie skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ne ieškovei, o atsakovui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai), iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos. Tokia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Atsakovas šioje byloje neįrodinėjo aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu dukros poreikiai buvo mažesni ar šalių turtinė padėtis buvo iš esmės kitokia (CPK 178 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2017-04-19 atsakovas nepilnametės dukros poreikiams patenkinti privalėjo skirti po 100 Eur per mėnesį. Nesutikdamas su teismo sprendimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą apeliantas nurodo, kad 2015 metų rudens bulvių derlius, taip pat šalių turėtos mėsos atsargos liko ieškovei. Be to, apelianto teigimu, jis visada buvo pasirengęs padėti ieškovei nuvežti vaiką į gydymo įstaigą, prisidėti prie jos išlaikymo teikdamas dukrai maisto produktų, daržovių, tačiau ieškovė atsakovui kliudė tai daryti. Kolegija pažymi, kad nematerialaus pobūdžio pagalba ieškovei, pavyzdžiui, nuvežant dukrą į gydymo įstaigą, nepašalina atsakovo pareigos teikti materialinį išlaikymą savo dukrai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ginčo laikotarpiu atsakovo parama pinigais, būtiniausiais daiktais ar maisto produktais būtų tokio masto, kuris leistų konstatuoti tinkamą išlaikymo prievolės įvykdymą šiuo laikotarpiu. Vien apelianto nurodoma aplinkybė, kad ieškovė nesikreipė į atsakovą ir nereikalavo prisidėti prie dukros išlaikymo, nagrinėjamu atveju nereiškia, kad tokios pareigos atsakovas neturėjo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2017-04-19 yra visiškai įvykdęs išlaikymo prievolę, todėl susidaręs nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo buvo priteistas pagrįstai.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nes dėl blogos turtinės padėties apeliantas neturi jokių objektyvių galimybių sumokėti teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimą. Šie skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, jam priklauso transporto priemonė „Opel Vectra“. Atsakovas paaiškino, kad neturi pastovaus darbo, turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams, iš jo yra vykdomas išieškojimas trijose antstolių kontorose. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė išsamesnių duomenų apie turimų skolinių įsipareigojimų dydį ir savo turtinę padėtį. Kolegija pažymi ir tai, kad vien bloga tėvų turtinė padėtis, turimi skoliniai įsipareigojimais kreditoriams savaime nepašalina jų pareigos teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų ar dėl kitų objektyvių aplinkybių negalėtų dirbti, gauti pajamų ir padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Akivaizdu, kad apeliantas, būdamas jaunas ir darbingo amžiaus, turi galimybę imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti, todėl vien bloga atsakovo turtinė padėtis šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ar sumažinti išlaikymo įsiskolinimo sumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas vyksta dirbti į užsienį. Tai leidžia daryti išvadą, kad realiai atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei nurodoma jo apeliaciniame skunde. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisiant išlaikymo įsiskolinimą atsakovo turtinė padėtis buvo įvertinta tinkamai, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ar išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažinti.Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. M. iš atsakovo V. M. 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.