Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Žydrūno Rupšio skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2016-02-09 Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžio.

2016-02-18 Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo M. Č. gynėjo adv. Ž. Rupšio prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Skundžiama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-02-19 nutartimi atmestas nuteistojo M. Č. gynėjo adv. Ž. Rupšio prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Skundu aukštesniajam teismui nuteistojo M. Č. gynėjas adv. Ž. Rupšys prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-02-19 nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Nurodo, kad nuosprendžio paskelbime nedalyvavusiam M. Č. nuosprendžio apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos – 2016-01-15, t. y. nuo dienos, kai nuosprendis M. Č. buvo išsiųstas, tai patvirtina spaudas ant korespondencijos voko, o ne 2016-02-13, kaip nurodoma teismo 2016-02-19 nutartyje. Taigi, nuosprendis turėjo įsiteisėti 2016-02-05, o ne 2016-02-03, kaip nurodyta teismo nutartyje. Dėl to teigia, kad teismas, nustatydamas nuosprendžio įsiteisėjimo dieną 2016-02-03, padarė teisės taikymo klaidą, ko pasekmėje nuosprendžio apskundimo terminas neteisėtai buvo sutrumpintas. Taip pat nurodo, kad M. Č. per visą apeliacinio skundo padavimo terminą buvo suimtas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl M. Č. pagrįstai manė, jog terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, t. y. nuo 2016-01-18, dėl to į advokatą kreipėsi 2016 m. vasario 3 d., nepraleidęs apskundimo termino. Nurodo, kad apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas labai nežymiai, jeigu laikyti, kad terminas baigėsi 2016-02-05, t. y. tik vieną darbo dieną, skaičiuojant nuo 2016-02-05. Be to, nuteistasis M. Č. dėl suėmimo nedalyvavo skelbiant nuosprendį, todėl jam nebuvo išaiškinta nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, paskirtos bausmės vykdymo ypatumai, o nuteistojo suėmimas per visą apeliacinio skundo padavimo terminą yra viena iš tų priežasčių, suvaržančių asmens galimybes pačiam surašyti apeliacinį skundą arba kreiptis į advokatą dėl apeliacinio skundo parengimo. Teigia, kad šios nurodytos aplinkybės turi būti laikomos svarbiomis, objektyviai lėmusiomis vėlesnį M. Č. apeliacinio skundo padavimo laiką. Dėl to mano, kad didelės apimties apeliacinio skundo, kuriame dėstomi pakankamai svarbūs argumentai dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumo, padavimas 2016-02-08 neturėtų būti besąlygiškai siejamas vien tik su formaliu apeliacinio skundo padavimo termino praleidimu, aukštesniam teismui nepatikrinus nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo apeliacine tvarka. Pažymi, kad neatnaujinus termino skundui paduoti dėl labai formalių priežasčių yra pažeista nuteistojo M. Č. teisė į gynybą, dėl ko nėra galimybės nustatyti objektyvią tiesą byloje.

Skundas tenkintinas iš dalies.

BPK 308 straipsnio 3 dalis numato, kad nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui. Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. Č. nuosprendžio paskelbime nedalyvavo, nes buvo suimtas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Nuosprendžio nuorašas nuteistajam M. Č. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo įteiktas 2016-01-18. BPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos. Kadangi M. Č. buvo suimtas ir dėl to nedalyvavo nuosprendžio paskelbime, t. y. dėl objektyvios priežasties, nes suimtas asmuo į teismą pristatomas tik pagal teismo pareikalavimą, ir įstatymas nenurodo, kad asmuo turi būti suimtas būtent toje byloje, kurioje jo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, M. Č. turi būti taikoma BPK 313 straipsnio 4 dalyje numatyta taisyklė, jog nuosprendžio apskundimo terminas suimtam nuteistajam turi būti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos. Dėl to nuosprendžio apskundimo terminas baigėsi 2016-02-08. Apeliacinis skundas paštu buvo išsiųstas 2016-02-08. Taigi, apeliacinis skundas buvo pateiktas laiku, nepraleidus įstatymo nustatyto dvidešimties dienų termino. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs M. Č. gynėjo skundą dėl apylinkės teismo 2016-02-11 nutarties atsisakyti priimti apeliacinį skundą kaip paduotą praleidus nustatytą terminą, 2016-03-10 nutartimi panaikino nepagrįstą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-02-11 nutartį ir M. Č. apeliacinį skundą priėmė. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kai yra konstatuota, kad apeliacinis skundas buvo paduotas nepraleidus nuosprendžio apskundimo termino ir apeliacinis skundas šiuo metu jau yra priimtas, skundžiama apylinkės teismo 2016-02-19 nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, naikinama ir naujas sprendimas dėl skundo nebepriimamas (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.