Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui D. M. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl garbės ir orumo įžeidimo.

Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2022 m. liepos 8 d. atsakovas D. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikos „Facebook“ atsiliepimų skiltyje patalpino savo atsiliepimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. N.: „Vadovas padugnė ir visiškai nemokantis bendrauti su klientais“.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nuomonė yra apibūdinta kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Šio įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje žinia yra apibūdinta kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas V. N. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taigi konstatuotina, kad atsakovo 2022 m. liepos 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikos „Facebook“ atsiliepimų skiltyje paskelbti aukščiau paminėti teiginiai yra būtent apie ieškovą. Šalys neginčija to fakto, jog liudytoja I. A.-P. 2022 m. liepos 7 d. užregistravo savo mažametį vaiką vizitui pas specialistą UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje 2022 m. liepos 8 d. 10.00 val. UAB “(duomenys neskelbtini)” vidaus tvarkos taisyklių 27 punkte įrašyta, kad jei pacientas negali atvykti į priėmimą nustatytu laiku jis privalo pranešti apie tai prieš 24 val. paskambindamas telefonu į klinikos registratūrą ir susitarti dėl kito priėmimo laiko. Susipažinus su atsakovo paskelbto atsiliepimo turiniu, atsižvelgiant į pasakytų teiginių kontekstą, darytina išvada, jog paskelbti teiginiai yra atsakovo reakcija į tam tikras praeityje buvusias aplinkybes, t. y. į atsakovo sugyventinės I. A.-P. pokalbį telefonu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, kai jai buvo pasakyti įžeidžiančio pobūdžio žodžiai, kad tokia situacija galėjo būti nepaneigė ir ieškovas, nurodydamas, jog kalbėjo su I. A.-P. ne jis pats, nežino, koks įmonės darbuotojas kalbėjo, tačiau galimai pokalbio tonas galėjo būti griežtesnio pobūdžio ir pasakyti žodžiai įžeisti I. A.- P. Ieškovas paaiškino teismo posėdžio metu ir jo atstovas pateikė raštu informaciją, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ir klientų telefoniniai pokalbiai nėra įrašinėjami. Taip pat pokalbį tarp I. A.-P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo buvus galimai įžeidžiamo pobūdžio įrodo ir I. A.-P. 2022 m. liepos 8 d. paliktas komentaras UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje, kur ji rašo, kad: „jei norite būti išvadinti padugnėm, kreipkitės į šią įstaigą...“ bei nurodomos aplinkybės, kuriomis ji buvo išvadinta ne viso proto ir padugne. Tokias pačias aplinkybes dėl pokalbio liudytoja I. A.-P. nurodė ir teismo posėdyje. Atsakovo atsiliepime nėra nurodoma konstatuojamojo pobūdžio informacija apie faktus, tai yra atsakovo asmeninis tam tikrų aplinkybių vertinimas. Atsiliepime įrašyti ginčo teiginiai, yra neigiamo pobūdžio, nes jame ieškovas įvardinamas kaip padugnė ir visiškai nemokantis bendrauti su klientais. Tokiu būdu yra nurodoma vertinamojo pobūdžio apibendrinta informacija, prielaidos apie ieškovą, subjektyvi atsakovo nuomonė dėl tam tikrų aplinkybių, todėl šie teiginiai laikytini atsakovo paskelbta nuomone apie ieškovą.

Nagrinėjamu atveju, vertindamas minėtuose teiginiuose nurodytą atsakovo nuomonę apie ieškovą, teismas pažymi, jog šiai nuomonei pareikšti buvo pasirinkti žodžiai, kurie yra įžeidžiamo pobūdžio, menkinantys ieškovą. Lietuvių kalbos terminų žodyne žodžio padugnės reikšmės nurodomos: smukę žmonės, visuomenės atmatos (https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/p/padugnes), Lietuvių kalbos žodyne šio žodžio reikšmės nurodomos: nusikalstami, antisocialūs visuomenės elementai (https://www.lietuviuzodynas.lt/zodynas/Padugnes). Nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad neturėjo tikslo pažeminti V. N., t. y. kad nepažįsta V. N., nėra suinteresuotas pakenkti jo verslui, kad atsiliepime pavadino padugne UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, o ne V. N., tačiau teiginius, kurie buvo parašyti apie ieškovą – „Vadovas padugnė ir visiškai nemokantis bendrauti su klientais“, atsakovas siejo su aplinkybėmis (ieškovo sugyventinės pokalbiu su UAB „(duomenys neskelbtini) darbuotoju), kurios tiesiogiai nėra susiję su ieškovu, nes nėra pateikta jokių įtikinamų įrodymų, kad I. A.-P. telefoninis pokalbis 2022 m. liepos 8 d. vyko su būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. N. Pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad V. N. nepažįsta, todėl konstatuotina, jog jis negali vertinti jo bendravimo su klientais stiliaus, įgūdžių, požiūrio į klientą bendravimo metu, taigi ir teigti, jog V. N. „... visiškai nemokantis bendrauti su klientais“. Be to, aplinkybės apie 2022 m. liepos 8 d. pokalbio turinį nebuvo nurodytos atsakovo atsiliepime, todėl viešai prieinamą atsiliepimą skaitantiems asmenims negalėjo būti žinomos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiose bylose taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė, jog savo neigiamai nuomonei apie ieškovą išreikšti, juo labiau tam, kad informuotų visuomenę, koks UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. N. bendravimo su klientais lygis, buvo būtina naudoti įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio žodžius. Ketinimas atkreipti visuomenės atkreipti dėmesį į savo reiškiamą nuomonę panaudojant įžeidžiančio pobūdžio sąvokas, teismo vertinimu nelaikomas pateisinama ir proporcinga priemone. Laikytina, jog ginčo atsiliepime (komentare) atsakovo nuomonė buvo paskelbta neetiškai, įžeidžiant ieškovą ir tokiu būdu pažeidžiant jo garbę ir orumą.

Konstatavus, jog atsakovas, paskelbdamas ginčo teiginius, pažeidė ieškovo garbę ir orumą laikoma, jog yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kurie sudaro pagrindą atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Ieškovas prašo teismo priteisti 700,00 Eur neturtinę žalą. Patirtą neturtinę žalą grindė tuo, jog dėl to, kad atsakovas patalpino ieškovo garbę ir orumą žeminančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ profilyje ir ši informacija buvo prieinama ieškovo esamiems ir potencialiems klientams, kurie lankėsi „Facebook paskyroje, ieškovas buvo pažemintas, pablogėjo jo reputacija, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ Facebook profilio lankytojai, galėjo ieškovą vertinti, kaip nepatikimą, nusikalstamą, antisocialų visuomenės veikėją. Atsakovo teiginiuose paskleista nuomonė leidžia atsiliepimą skaitančiam asmeniui suprasti, jog ieškovas galimai yra nesilaikantis visuomenėje priimtinų moralės ir įstatymuose įtvirtintų teisės normų asmuo, netinkamai bendraujantis su įmonės klientais, o tai pažemina ieškovą, bloginą jo reputaciją. Bet kuris asmuo, susipažinęs su atsakovo paskleistais teiginiais, suabejotų ieškovo asmeniu ir jo kompetencija. Teismo vertinimu akivaizdu, jog ieškovas pamatęs apie save paskleistus atsakovo teiginius taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus. Atsakovo atsiliepimas 2022 m. liepos 8 d. buvo viešai paskelbtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje, kur atsiliepimą galėjo perskaityti esami ir potencialūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai, šiai dienai jis tebėra įkeltas ir gali būti peržiūrėtas bet kurio asmens. Teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo nurodyti, kiek dėl šio atsiliepimo nukentėjo jo dalykinė reputacija, nepateikė duomenų, kiek kartų atsiliepimas buvo peržiūrėtas, tačiau nereikia įrodinėti to fakto, kad asmuo nusprendęs kreiptis į bet kokią įstaigą teikiančią kokias nors jam reikalingas paslaugas, dažniausiai pasidomi, kokie yra atsiliepimai apie šią įstaigą, o po to jau sprendžia, ar kreipsis dėl paslaugų teikimo į šią įmonę, ar pasirinks kitą paslaugų tiekėją, taigi paliekami atsiliepimai formuoja visuomenės požiūrį į įmonę, jos vadovą, personalą, aptaranavimo lygį, bendravimo kultūrą ir pan. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą. Teismas pastebi, kad atsakovas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyrą atsiliepimą įkėlė 2022 m. liepos 8 d., tačiau ieškovas šį atsiliepimą pamatė ir į jį sureagavo pateikdamas pretenziją atsakovui praėjus ilgam laiko tarpui, maždaug pusantrų metų laiko, 2023 m. lapkričio mėnesį, todėl darytina pagrįsta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje palikti atsiliepimai nėra pastoviai peržiūrimi, vertinamas jų turinys, tai yra nėra labai aktualūs įmonės vadovui, kad būtų galima atlikti jų analizę ir vertinti klientų nuomonę apie įmonės, teikiamų paslaugų kokybę, jos vadovą, darbuotojus, jų reputaciją. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, jog nėra duomenų, kad ieškovo atsiliepime išsakyta nuomonė būtų išplitusi plačiai ir stipriai pabloginusi ieškovo reputaciją, jog atsiliepimas ilgą laiką yra patalpintas ieškovo įmonės „Facebook“ paskyroje ir dėl to, kad ieškovas nesiėmė priemonių jo pašalinimui apie pusantrų metų, vertina atsakovo turtinę padėtį, jog jis augina ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus, teismas daro išvadą, jog ieškovo patirta neturtinė žala vertinama 300,00 Eur.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ir 423,50 Eur nuostolių, kuriuos patyrė už pretenzijos parengimą. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, susijusios su paskelbtos informacijos paneigimu. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso normos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Šio įstatymo 3 dalyje įtvirtina, kad gavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą, privaloma jį tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens reputaciją informacija, nemokamai išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu jį paskelbti per dvi savaites <...>. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. <...>. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. <...>. Ieškovas surašė pretenzija atsakovui, kurioje pareikalavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimų skilties pašalinti atsiliepimą: „Vadovas padugnė ir visiškai nemokantis bendrauti su klientais“, kaip žeminantį klinikos vadovo V. N. garbę ir orumą, pretenzijoje nustatytus reikalavimus prašoma atlikti per 7 dienas nuo pretenzijos įteikimo dienos. Teismas sprendžia, jog atsakovui nėra taikytinos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo redakcinės atsakomybės, todėl ieškovė išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka pagal CK 2.24 straipsnio 2 dalies ir Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies reikalavimus pasinaudojo savo iniciatyva, ir jos pretenzijoje nurodyti reikalavimai atsakovui nėra privalomi, nes atsakovas nėra visuomenės informavimo priemonė, viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78, 79, 83 dalys). Be to, pretenzija neatitinka įstatyme keliamų šiam dokumentui reikalavimų, t. y. ieškovas (asmuo, apie kurį buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys) turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Tuo tarpu ieškovas pretenzijoje neprašo, kad atsakovas paneigtų tikrovės neatitinkančius teiginius apie jį, o prašo pašalinti atsiliepimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ atsiliepimų skilties, kaip žeminantį V. N. garbę ir orumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį, tikrovės neatitinkančių teiginių paneigimą ikiteismine tvarka, reglamentavimą, teismas sprendžia, jog ieškovo surašyta pretenzija atsakovui yra perteklinis ir atsakovui neprivalomas vykdyti dokumentas, surašytas ieškovo iniciatyva, o ne pagal įstatymo reikalavimus, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir už pretenzijos surašymą patirtos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Ieškovas prašo priteisti 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą 300,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. kovo 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Ieškovas pareiškė ir išvestinį reikalavimą, t. y. pripažinus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ paskyroje esantis 2022 m. liepos 8 d. įkeltas atsiliepimas žemina ieškovo garbę ir orumą, įpareigoti atsakovą pašalinti šį atsiliepimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ profilio. Ieškovas nurodė, kad įmonė turi žmogų, kuris rūpinasi jos „Facebook“ paskyros tvarkymu, tačiau negali ištrinti atsakovo atsiliepimo. Iš pateikto ieškovo išrašo iš „Facebook“ platformos politikos dėl atsiliepimų koregavimo matyti, jog ieškovas savo atsiliepimą gali koreguoti, ištrinti, bei nurodoma, kad paskyros tvarkytojas gali pranešti apie atsiliepimus, kad būtų patikrinta, ar jie atitinka „Facebook“ bendruomenės standartus (informacija paimta iš internetinio puslapio: https://www.facebook.com/business/help/38008447161614). Ieškovas nenurodė, kas administruoja jo įmonės „Facebook“ paskyrą, todėl laikytina, kad tokius veiksmus atlieka pats ieškovas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra ieškovas, yra minimos įmonės „Facebook“ internetinio puslapio administratorius. Internetiniame puslapyje „Sužinokite apie prieigą prie „Facebook“ puslapio ir vaidmenis” (https://www.facebook.com/business/help/562691170551101), kuris skirtas „Facebook“ verslo subjektų paskyroms, nurodyta, kad administratorius, kuris turi prieigą prie įmonės internetinės paskyros turi teisę tvarkyti interneto puslapį, tame tarp ir komentarus: atsakyti į komentarus puslapyje, redaguoti ar ištrinti esamus puslapio komentarus; tvarkyti ir redaguoti visus nustatymus, pvz., puslapio informacijos ir ištrynimo. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog jis bandė ištrinti atsakovo atsiliepimą, tačiau to padaryti negalėjo (pvz. kompiuterio ekrano nuotrauką fiksuojančią šį veiksmą, iš kurios būtų matyti priežastis (ribojimo pagrindas) dėl ko šio veiksmo atlikti negalima). Taip pat nepateikė ir rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kokiu pagrindu ieškovo „Facebook“ atsiliepimų skilčiai „Atsiliepimai“ taikomi apribojimai trinti ten esančius atsiliepimus. Ieškovo pareiga yra pagrįsti savo teiginius ir juos įrodyti, šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė įtikinamų įrodymų, kodėl iš savo administruojamos įmonės „Facebook“ paskyros negali pašalinti atsakovo atsiliepimo ir šio veiksmo atlikimą bando perkelti atsakovui, kuris yra fizinis asmuo, nesusijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinio puslapio administravimo veikla, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis)).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 109,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikė įrodymus apie patirtas 1776,15 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (1200,00 Eur išlaidas už ieškinio parengimą, 576,15 Eur išlaidas, kurias sudaro: 320,00 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje 2024 m. spalio 23 d., 200,00 Eur už papildomų įrodymų rinkimą, 18,15 Eur vertimo išlaidos, 38,00 Eur kelionės Vilnius-Radviliškis-Vilnius išlaidos).

Teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Taigi nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.

Teismas įvertinęs prašomą priteisti ieškovo išlaidų dydį, pateiktas išlaidų detalizacijas, atstovo nurodytas patirtas laiko sąnaudas (į tai, kad advokato padėjėjas dalyvavo teismo posėdžiuose 2,5 val., įrodymų rinkimas neužėmė daug laiko, nes pateikti įrodymai buvo prieinamai viešai internetiniuose puslapiuose arba juos turėjo ieškovas), nagrinėjamos civilinės bylos sudėtingumą, byloje sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (suformuota pakankamai aiški teismų praktika byloje nagrinėjamais klausimais), teisinių paslaugų teikimo pastovumą, procesinį elgesį byloje (į vieną posėdį ieškovo atstovas neatvyko nepranešęs), remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo paslaugas sumažina iki 1 000,00 Eur.

Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies (pareikšti du neturtinio pobūdžio reikalavimai, vienas patenkintas 100 proc., kitas atmestas, pareikšti du turtinio pobūdžio reikalavimai – vienas atmestas, kitas patenkintas 43 proc. proc., taigi ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti 35,75 proc., todėl teismas, proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, ieškovui iš atsakovo priteisia 396,47 Eur jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (1109 Eur x 35,75 proc. (109,00 Eur žyminis mokestis ir 1 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš ginčo šalių nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kadangi proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, priteistina suma yra mažesnė nei 8,00 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovo D. M. paskleistus duomenis neatitinkančius tikrovės ir žeminančiais ieškovo V. N. garbę ir orumą.

Priteisti iš atsakovo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) neturinę žalą bei 396,47 (trijų šimtų devyniasdešimt šešių eurų 47 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.