Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-673-1035/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-13
Bylos Nr.
1A-673-1035/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-673-1035/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32979-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. (M. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 243 straipsnį ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, ir M. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas M. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas (viena diena), ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 68 ir 72 straipsniais, M. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam vairuoti kelių transporto priemones visą laisvės atėmimo atlikimo laiką ir 5 (penkerius) metus po laisvės atėmimo atlikimo; 2) turto konfiskavimas, išieškant iš M. M. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 890 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

M. M. nuteistas už tai, kad, žinodamas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2068-818/2021 jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams, būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę: 2022 m. rugpjūčio 28 d. 17.55 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) sankryža, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,68 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Dėl apelianto nuoširdaus prisipažinimo baudžiamoji byla išnagrinėta ir nuosprendis priimtas itin greitai. Teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną atsakomybę sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybes. Nei viena iš inkriminuotų nusikalstamų veikų nėra priskiriama apysunkių ar sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau nuosprendžiu paskirtos griežčiausios BK 243 straipsnio ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmių rūšys ir dydžiai.

1.2. Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. paskirta bausme, nemotyvuotai taikytas visiško sudėjimo būdas, nors BK 63 straipsnyje yra numatytas ir dalinio sudėjimo būdas, aktualus konkrečiai situacijai. Prokuroras baigiamojoje kalboje siūlė bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir prašė paskirti galutinę 1 (vienerių) ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau, bausmes visiškai sudėjus, bendras bausmės dydis – 1 (vieneri) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai – viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą maksimalią ribą. Nors įstatymo leidėjas imperatyviai nenurodo kaip turėtų būti bendrinamos bausmės kiekvienu atveju, tačiau pagal nusistovėjusią teismų praktiką reikia vadovautis BK 41 straipsnyje apibrėžta bausmės paskirtimi ir jos tikslais. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų bausmės paskirtį. Akivaizdu, kad subendrinta 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Paskyrus šią bausmę, būtų pasiekta tik dalis BK 41 straipsnyje apibrėžtų bausmės paskirties tikslų, t. y. tik asmens nubaudimas.

1.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas nežymiai (0,17 prom.) viršijo įstatyme nustatytą 1,51 promilės neblaivumo ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Jam nustatytas 1,68 promilių blaivumas. Be to, teismas neatsižvelgė į gausią nuteistąjį teigiamai charakterizuojančią medžiagą, kurią jis pateikė teismui ir kurią teisėjas paskelbė teisiamajame posėdyje, tačiau nuosprendyje nepaminėjo. Tokiu būdu teismas neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę, kad jis išlaiko tris nepilnamečius vaikus, turi pastovų darbą, neįgalius tėvus, kuriuos reikia prižiūrėti ir išlaikyti, taip pat nuteistojo elgesio pasikeitimus po paskutinio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžio priėmimo.

1.4. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistajam paskyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, nuteistasis jos nemokės. Nuteistasis nuo 2020 m. spalio 13 d. nepertraukiamai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, o jo darbo stažas – nuo 2004 m. gegužės 20 d. Antstoliai periodiškai iš nuteistojo darbo užmokesčio išskaičiuoja sumas pagal vykdomuosius raštus iki skolų padengimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras Alvydas Markauskas prašo atmesti nuteistojo M. M. apeliacinį skundą. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovavosi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas nurodė, kad abi veikos padarytos tiesiogine tyčia. M. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, o tai reiškia, kad jis yra recidyvistas ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas nuosprendyje taip pat atkreipė dėmesį, kad M. M. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baustas vieną kartą, o teistas net keturis kartus. Prokuroras pažymi, kad paskutiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12. nuosprendžiu M. M. skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau net ir griežčiausios rūšies bausmės vykdymo grėsmė teigiamo poveikio M. M. nepadarė ir jis vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl teismas priėmė teisingą sprendimą, aiškindamas, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. M. paskyrus griežčiausios rūšies bausmes. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas M. M. paskyrė teisingą ir pagrįstą bausmę, todėl ją švelninti nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo M. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės ir veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam už šias veikas paskirtomis bausmėmis, taip pat su jų subendrinimu visiško sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Taigi, teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl paskirtų bausmių už BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas veikas

Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio, reglamentuojančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos šios bausmių rūšys: bauda arba areštas iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų (BK 49 straipsnio 2 dalis), o BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 (vienerių) metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apeliantas teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam griežčiausias BK 243 straipsnio ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmių rūšis ir nustatė maksimalius jų dydžius, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad M. M. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą ir vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną M. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną atsakomybę sunkiančią aplinkybę – M. M. nusikalstamas veikas būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teigdamas, kad dėl jo nuoširdaus prisipažinimo baudžiamoji byla išnagrinėta ir nuosprendis priimtas itin greitai. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo prisipažinimas buvo viena iš sąlygų taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti skiriamą bausmę vienu trečdaliu, todėl kaltės prisipažinimas pirmiausia buvo naudingas jam pačiam. Be to, nors byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė iš tiesų yra svarbi teismui parenkant švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, kaip minėta, teismas turi įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias, bet ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra jo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju M. M., vairuojantis transporto priemonę, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie alkotesteriu nustatė, kad jis yra neblaivus. Bylos duomenimis (1 t., b. l. 43–45), M. M. žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams, buvo supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltės pripažinimui labiau turėjo įtakos ne jo savanoriškas apsisprendimas, o minėti objektyvūs duomenys, kurie ir sudarė pagrindą pripažinti M. M. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Iš pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų taip pat matyti, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skiriant bausmę M. M. buvo įvertinta ir jo asmenybė. M. M. yra teistas, be kita ko, tiek už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tiek už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (1 t., b. l. 62–70), baustas administracinėmis nuobaudomis, taip pat už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (1 t., b. l. 58–61), t. y. M. M. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam vieną kartą baustas administracine tvarka ir net keturis kartus teistas. Šie byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakomybę lengvinančios (prisipažino ir gailisi) ir atsakomybę sunkinančios (nusikalstamas veikas padarė recidyvistas) aplinkybių pobūdis ir jų tarpusavio santykis nepalankus M. M.. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas griežčiausias bausmių rūšis ir maksimalius jų dydžius, pagrįstai atsižvelgė ir į kitus nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y. paskutiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu M. M. už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, tačiau net ir griežčiausios bausmės rūšies vykdymo grėsmė teigiamo poveikio M. M. nepadarė ir jis vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog M. M. Lietuvoje teistas iš viso penkis kartus, iš jų, kaip minėta, keturis kartus už vairavimą esant neblaiviam, taip pat vieną kartą užsienyje (Didžiojoje Britanijoje) už eismo taisyklių pažeidimą (1 t., b. l. 62–70). Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad M. M. padarė naujas nusikalstamas veikas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl aptartos aplinkybės tik neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, kad jis savo interesus siekia įgyvendinti nesilaikydamas visuomenėje galiojančių taisyklių. Iš ankstesnių M. M. teistumų matyti, kad jam buvo skirtos baudos, arešto, laisvės atėmimo bausmės, taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas), tačiau jos buvo neveiksmingos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, M. M. išvadų dėl savo neteisėto elgesio nepadarė, nepasitaisė ir anksčiau jam skirtos bausmės neatgrasė jo nuo analogiškų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. M. paskyrus griežčiausias bausmių rūšis, nustatant maksimalius jų dydžius.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad jis dirba, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, turi neįgalius tėvus, kuriuos reikia prižiūrėti ir rūpintis (1 t., 177–184). Be kita ko, bylos duomenimis, M. M. savo darbdavio ir bendruomenės apibūdinamas kaip pareigingas, darbštus ir atsakingas asmuo, kuris aktyviai kiekvienais metais padeda skurdžiose šeimose gyvenantiems vaikams, noriai padeda ir dalyvauja (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės organizuojamose renginiuose (1 t., b. l. 173–176). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos nėra išimtinės, kurios nulemtų švelnesnės bausmės skyrimą. Šioje nutartyje aptarti neigiamai charakterizuojantys nuteistąjį bylos duomenys šiuo atveju parodo, kad, nepaisant turimų ir teigiamų savybių, nuteistasis savo abejingo požiūrio į visuotinai priimtinas bendro elgesio normas nekeičia ir savo nusikalstamo elgesio kritiškai nevertina.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyręs atitinkamai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto ir 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmes, jas subendrindamas apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), sumažindamas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, kuri yra teisinga, proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir kaltininko asmenybei, ji nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nekeistina.

Dėl paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir M. M. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo subendrindamas šias bausmes visiško sudėjimo būdu ir neatsižvelgė į tai, kad BK 63 straipsnyje yra numatytas ne tik visiškas, bet ir dalinis bausmių sudėjimo būdas, kuris yra aktualus šiai konkrečiai situacijai.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes visiško sudėjimo būdu, nemotyvavo, kodėl pasirinko būtent šį nuteistajam nepalankiausią bausmių subendrinimo būdą. Minėta, kad aptariamas nusikalstamas veikas M. M. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šiuo atveju yra aktualus BK 64 straipsnis, kuriame reglamentuojamas bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina; skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatyme imperatyviai nenurodyta, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdai, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja.

Nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas ir šios nutarties 9–12 punktuose jau aptartas aplinkybes, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, M. M. asmenybę (ankstesnius nuteistojo teistumus už analogiškas nusikalstamas veikas, paskirtų bausmių neefektyvumą), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai subendrino bausmes visiško sudėjimo būdu, nes tokią teisę rinktis vieną iš bausmių sudėjimo (visiško ar dalinio) būdų jam suteikia įstatymų leidėjas. Akivaizdu, kad nuteistasis nesutinka su visišku bausmių sudėjimu vien dėl to, nes dalinis bausmių sudėjimas šiuo atveju būtų jam palankesnis ir sušvelnintų jo teisinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į prieš tai minėtas reikšmingas aplinkybes, toks bausmių subendrinimas šioje byloje pagrįstai nebuvo taikytas.

Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmių rūšis ir nustatydamas jų dydžius, taip pat subendrindamas jas tarpusavyje bei su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. M. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušDarius Pranka