- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- 1A-217-1020/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54790-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- A. R., L. S., E. R.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė, Kęstutis Ožiūnas, Elena Šajaukaitė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno bei nuteistųjų E. R. ir A. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (veika G. atžvilgiu) – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. R. paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu A. R. paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu A. R. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 198¹ straipsnio 1 dalį (veikos G. atžvilgiu) išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
Žemesnės instancijos teismas
L. S. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika G. atžvilgiu) – 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimu;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika J. S. atžvilgiu) – 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimu;
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (veika J. S. atžvilgiu) – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (veika J. S. atžvilgiu) – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu L. S. paskirta 1 metų 1 mėnesio ir 10 dienų laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (į bausmės laiką įskaitant pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį ir skundžiamu nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius).
Šiuo nuosprendžiu L. S. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 198¹ straipsnio 1 dalį (veikos G. atžvilgiu) išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika G. atžvilgiu) – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės atlikimo laikotarpiu jį įpareigojant tęsti darbą, o pastarojo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba);
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika J. S. atžvilgiu) – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės atlikimo laikotarpiu jį įpareigojant tęsti darbą, o pastarojo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 11 mėnesių laisvės apribojimas, bausmės atlikimo laikotarpiu E. R. įpareigojant tęsti darbą, o pastarojo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje.
Šiuo nuosprendžiu E. R. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 198¹ straipsnio 1 dalį (veikos G. atžvilgiu) išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
Iš A. R., L. S., E. R. bei nuteistųjų M. B. ir M. D. solidariai nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. naudai priteista 855,13 EUR nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Iš L. S., E. R. ir M. D. solidariai nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. naudai priteista 2 000 EUR nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti M. B. ir M. D., tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. R., L. S., E. R., kartu su M. B. ir M. D., nuteisti už tai, kad M. B., M. D. ir A. R., atliekantys terminuotą laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), adresu J. Biliūno g. 14B, Kybartuose bei L. S. ir E. R., veikdami bendrininkų grupe, savo ir kitų naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam M. G. ir V. G. priklausantį turtą – 1 100 EUR, o būtent: 2016 m. lapkričio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, M. B. iš nenustatyto judriojo ryšio telefono paskambino L. S. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė gauti banko sąskaitą, kurią būtų galima panaudoti visiems bendrininkų grupės nariams aiškiu ir žinomu sukčiavimo būdu įgytoms lėšoms pervesti ir išgryninti; L. S. sutiko ir 2016 m. lapkričio mėn. paskambino iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), R. D., nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susitarė dėl R. D. AB SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo apgaule užvaldytoms lėšoms pervesti ir išgryninti; 2016 m. lapkričio 22 d. apie 15.45 val. tyrimo metu nepatikslintas bendrininkų grupės narys, atliekantis terminuotą laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, adresu J. Biliūno g. 14B, Kybartuose, paskambino M. G. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio celės 333B. 333B buvimo vieta yra Kybartai, Dariaus ir Girėno g. 56 ir, prisistatęs AB SWEDBANK banko darbuotoju, apgaule iš nukentėjusiojo M. G. neteisėtai įgijo pastarojo ir jo sutuoktinės V. G. išduotus internetinės prieigos duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, prisijungimo prie elektroninių bankininkysčių, banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti bei tokiu būdu įgijo galimybę prisijungti prie AB SWEDBANK banko elektroninės bankininkystės sistemos, susietos su M. G. vardu atidaryta AB SWEDBANK banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie AB SWEDBANK banko elektroninės bankininkystės sistemos, susietos su V. G. vardu atidarytomis AB SWEDBANK banko sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); po to 2016 m. lapkričio 22 d. L. S. M. B. į nenustatytą telefono numerį SMS žinute nusiuntė R. D. priklausančios AB SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tam, kad į ją būtų pervestos iš M. G. priklausančios AB SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. G. priklausančių AB SWEDBANK banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos; tuomet tyrimo metu nenustatytas bendrininkų grupės narys, prisijungęs prie AB SWEDBANK elektroninės bankininkystės sistemos, susietos su M. G. vardu atidaryta AB SWEDBANK banko sąskaita, iš pastarojo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. D. vardu atidarytą AB SWEDBANK banko sąskaitą pervedė 200 EUR, bei prisijungęs prie AB SWEDBANK elektroninės bankininkystės sistemos, susietos su V. G. vardu atidarytomis AB SWEDBANK banko sąskaitomis, iš pastarosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 860 EUR, o iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 50 EUR pervedė į R. D. vardu atidarytą AB SWEDBANK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); po ko R. D. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išgrynino 855 EUR ir juos perdavė L. S.; po ko A. R. 2016 m. lapkričio 22 d. paskambino iš nenustatyto telefono numerio bei nurodė E. R., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, nuvykti į prekybos centrą AKROPOLIS, Ozo g. 25, Vilniuje, ir ten vyksiančio susitikimo metu paimti 400 EUR bei juos perduoti nenustatytam bendrininkų grupės nariui; po ko L. S., M. B. nurodymu, prekybos centre AKROPOLIS, Ozo g. 25, Vilniuje, susitiko ir perdavė E. R. 400 EUR, kuriuos pastaroji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkų grupės nariui; tęsiant nusikalstamą veiką, L. S. 2016 m. lapkričio 22 d., 17.04 val. per AB „Lietuvos paštas“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teikiamą piniginių perlaidų paslaugą „PayPost“, 400 EUR persiuntė E. R., kuriuos pastarasis M. D. nurodymu 2016 m. lapkričio 23 d. 08.03 val. išgrynino (duomenys neskelbtini) pašte, (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam grupės nariui. Šiais veiksmais A. R., L. S., E. R. bei M. B. ir M. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
2. L. S., E. R., kartu su M. D. nuteisti ir už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, J. S. priklausantį 2 000 EUR vertės turtą, o L. S. dargi, veikdamas su nenustatytais bendrininkų grupės nariais, neteisėtai įgijo ir iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko laikė J. S. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei juos neteisėtai panaudojo, o būtent: nenustatytas bendrininkų grupės narys, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, adresu J. Biliūno g. 14B, Kybartai, 2016 m. lapkričio 25 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku paskambino L. S. ir pasiūlė už piniginį atlygį surasti asmenį, į kurio sąskaitą būtų galima pervesti ir išgryninti nusikalstamu būdu gautus pinigus; L. S. sutiko ir tą pačią dieną SMS žinute išsiuntė nenustatytam bendrininkų grupės nariui P. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, numerį; nenustatytas bendrininkų grupės narys 2016 m. lapkričio 26 d., apie 12.00 val., būdamas Kybartų pataisos namuose, adresu J. Biliūno g. 14B, Kybartai, iš mobiliojo ryšio telefono, į kurį buvo įdėta UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino J. S. ir melagingai prisistatęs AB „Swedbank” banko darbuotoju, apgaule išviliojo jos elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, identifikavimo kodų kortelėje nurodytus kodus ir J. S. vardu išduotos AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės „Mastercard“ PIN kodą, po ko, pažeisdamas AB „Swedbank“ banko informacinės sistemos apsaugos priemones, ir save identifikuodamas kaip teisėtą naudotoją, t. y. J. S., neteisėtai, panaudodamas apgaule įgytus J. S. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis – vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, identifikavimo kodų kortelėje nurodytus kodus, J. S. vardu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto įrenginio, kuriam tuo metu buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Omnitel“ išankstinio apmokėjimo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungė prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės informacinės sistemos ir inicijavo dvi finansines operacijas – prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su J. S. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš šios sąskaitos 12.13 val. ir 12.14 val. atliko dvi finansines operacijas, pervedė į P. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke 730 EUR ir 420 EUR, po ko jis telefonu davė nurodymą L. S. išgryninti į P. G. sąskaitą pervestus pinigus; L. S., vykdydamas nenustatyto bendrininkų grupės nario nurodymus, nuvežė P. G., kuris L. S. buvo suklaidintas ir nesuvokė nusikalstamos veikos padarymo, į prekybos centrą „Akropolis“, esantį Ozo g. 25, Vilniuje, ir jame esančiame AB „Swedbank“ banko bankomate Nr. H746 P. G. leidimu panaudojęs pastarojo banko mokėjimo kortelę, išgrynino 50 EUR iš P. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei L. S. nurodymu P. G. šio banko padalinyje išgrynino 1 100 eurų ir šią pinigų sumą perdavė L. S.; nenustatytas bendrininkų grupės narys, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną telefonu nurodė L. S. nuvykti į (duomenys neskelbtini) turgų, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paimti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens J. S. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Mastercard“ ir išgryninti joje esančias pinigines lėšas; po ko L. S., vykdydamas nenustatyto bendrininkų grupės nario nurodymus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens paėmė J. S. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę bei ją neteisėtai panaudojo, t. y. nenustatytam bendrininkų grupės nariui telefonu L. S. padiktavus J. S. mokėjimo kortelės PIN kodą, šis (L. S.) 2016 m. lapkričio 26 d. AB „Swedbank“ banko bankomate Nr. H392, esančiame Savanorių pr. 247, Vilniuje, 14:43 val. išgrynino 500 EUR, 14:44 val. išgrynino 300 EUR, 14:45 val. išgrynino 50 EUR, bei vykdant nenustatyto bendrininkų grupės nario telefonu duotus nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje dalį nusikalstamu būdu gautų pinigų perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui ir dalį pinigų - 400 EUR, pašto perlaida persiuntė E. R., kuris, vykdydamas M. D. telefonu duotus nurodymus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pasinaudodamas AB Lietuvos pašto paslaugomis, išsiuntė iš J. S. sąskaitos apgaule įgytus pinigus į Kybartų pataisos namų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) M. D. nurodytiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nuteistiesiems. Šiais veiksmais E. R., L. S. ir M. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, o L. S. taip pat ir BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
3. Nuteistasis L. S. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį ir L. S. išteisinti. Anot apeliantų, teismas neįvertino ir nuosprendyje nepasisakė dėl kaltinamojo ir L. S. parodymų bei kitų faktinių duomenų, liudijusių apie tai, kad L. S. dalyvavimas bendrininkų grupei padarant nusikalstamas veikas – sukčiaujant buvo nulemtas galimos prievartos, kuri buvo panaudota L. S. atžvilgiu. Visgi nuosprendyje ši aplinkybė neaptarta, o jos vertinimas galėjo ir turėjo įtakos teismo vidiniam įsitikinimui sprendžiant klausimus dėl L. S. kaltės, dėl galimybės jį atleisti nuo atsakomybės, o, tokiai galimybei nesant, dėl bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimo paskyrimo. Atitinkamai teismas nuosprendžiu panaikino L. S. atžvilgiu iki tol taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir iki bausmės vykdymo pradžios paskyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą. Pasak apeliantų, priimdamas tokį sprendimą teismas rėmėsi tikslingumu, o ne teisėtumu – ignoravo kaltinamojo teisę į gynybą, jo teisė dalyvauti teismo posėdyje, kuriame svarstomas suėmimo jam skyrimo klausimas ir pan.; suėmimas nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, tai teismo šališkumo išraiška. Apeliantai pažymi, jog šiuo metu L. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri bus atlikta 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. tuo metu kai skundžiamas nuosprendis dar nebus įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžio intencija skiriant L. S. suėmimą, yra pradėti vykdyti dar neįsiteisėjusį teismo nuosprendį. Iki nuosprendžio L. S. buvo gavęs teisėsaugos pasitikėjimą, turėjo galimybę išeiti už pataisos namų ribų, dirba greta pataisos namų esančiame statybos objekte, o po šio nuosprendžio jis visų šių galimybių neteko. Todėl jų įsitikinimu, L. S. suėmimas po 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. pasibaigus bausmės atlikimo pagal kitą nuosprendį terminui ir skundžiamam nuosprendžiui neįsiteisėjus, yra neteisėtas.
4. Nuteistasis E. R. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti ir jam paskirti piniginę baudą, nes jis dirba oficialų darbą, turi gyvenamąją vietą ir prižiūri neįgalią žmoną. Pasak apelianto, jis pats buvo apgautas M. D., kuris jį tikino, kad pinigai, kurie buvo pervesti į M. D. nurodytą sąskaitą buvo gauti ne iš sukčiavimo. Būtent todėl jis ir sutiko padėti. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad taip pat ir liudytojai E. R. buvo perduoti pinigai A. R. nurodymu, tačiau ji yra apklausta liudytojos statusu, nors su A. R. ji figūruoja aibėje ikiteisminių tyrimų. Jos ir apelianto situacijos iš esmės identiškos, todėl, apelianto įsitikinimu, arba ši liudytoja turėtų būti kaltinamoji, arba jis pats liudytoju. E. R. pažymi, kad ir L. S. posėdžio metu nurodė, jog apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad siųsti pinigai yra įgyti sukčiavimo būdu. Tai patvirtina jo parodymus apie tai, kad jis nežinojo, jog minėti pinigai buvo iš nusikalstamos veikos.
5. A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Nuteistasis pabrėžia, kad savo kaltės jis nepripažino nuo pat tyrimo pradžios, o tokią jo poziciją patvirtina ir visuma byloje surinktų duomenų – liudytojų, kaltinamųjų parodymų ir kitų duomenų. Jis tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, nes neturėjo ką paaiškinti apie šį nusikaltimą. Jam M. D. atidavė skolą, o kad tie pinigai įgyti sukčiavimo būdu jis nežinojo, juos jo draugė paėmė kaip skolą. Teismas grįsdamas jo kaltę rėmėsi vien L. S. parodymais, kad jie kalbėjo apie minutę telefonu, ir kad L. S. susitiko su apelianto drauge. Vien šie duomenys neįrodo, kad jis žinojo apie pinigų kilmę. Pasak apelianto, byloje nėra svarių įrodymų, kad jis padarė nusikalstamą veiką.
6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nuteistasis L. S. ir jo gynėjas prašė tenkinti jų apeliacinį skundą, nuteistasis A. R. ir jo gynėja prašė tenkinti A. R. apeliacinį skundą, nuteistojo E. R. gynėja prašė tenkinti E. R. apeliacinį skundą, o prokurorė minėtus apeliacinius skundus prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo L. S. ir jo gynėjo advokato K. Ožiūno bei nuteistųjų A. R. ir E. R. apeliaciniai skundai atmestini.
7. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis, yra teisėtas ir pagrįstas. Duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant teismas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nepadarė, nuteistųjų veikos kvalifikuotos tinkamai, už jas nuteistiesiems skirtos bausmės yra proporcingos ir teisingos bei kardomųjų priemonių skyrimo klausimai nuosprendžiu išspręsti tinkamai.
Dėl nuteistojo L. S. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų
8. Apeliaciniu skundu L. S. ir jo gynėjas skundžiamą nuosprendį iš esmės ginčija dviem aspektais: 1) kad nebuvo įvertinta aplinkybė, jog L. S. jam inkriminuojamas veikas padarė dėl neteisėto poveikio, kas galėjo turėti įtakos sprendžiant jo kaltės klausimą bei skiriant bausmę; 2) jog jam teismo nuosprendžiu, nesant įstatyme numatytų pagrindų, buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
9. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neįžvelgia pagrindo išvadai, kad L. S. jam inkriminuojamus neteisėtus veiksmus atliko dėl kitų asmenų jo atžvilgiu taikomo poveikio. L. S. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2016 m. rudenį jam atlikus laisvės atėmimo bausmę ir išeinant iš pataisos įstaigos, jis, paprašytas kito laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo šioje byloje – M. B., sutiko jam padėti, kai bus reikalingas bei paliko savo telefono numerį. 2016 m. lapkričio mėnesį šis asmuo jam paskambino ir paprašė gauti kito asmens sąskaitos numerį bei L. S. tokį M. B. prašymą įvykdė. Atitinkamai pirmos apklausos metu L. S. nurodė, kad jau praėjus daug laiko po įvykio – 2017 m. rugsėjo 12 d., pas jį į namus atvyko asmenys, kurie nurodė, kad jis neduotų parodymų prieš M. B. ir dingtų iš Lietuvos, t. y. apie tai, kad iki veikos padarymo jam būtų grasinta pirmos apklausos metu L. S. nenurodė, ir akcentavo M. B. prašymus gauti sąskaitas (t. 3, b. l. 178-180). Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu L. S. pirmiausia taip pat nurodė, kad M. B. jam skambino ir paprašė sąskaitos, jis jį įkalbinėjo, todėl apeliantas sąskaitos paprašė R. D.. Tik jo gynėjui uždavus papildomus klausimus, L. S. nurodė, kad M. B. telefonu grasino, jog jį įtrauks į savo sukčiavimus (t. 13, b. l. 133).
10. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmiausia minėtų parodymų analizė rodo, jog net ir tuo atveju, jei L. S. buvo grasinta, tai buvo daryta ne prieš, bet po padarytų nusikalstamų veikų. Be to, pasak paties L. S., toks poveikis buvo daromas dėl to, kad jis neduotų parodymų, o iki tol, kol nusikalstama veika nebuvo pradėta tirti ir išaiškinta, tokie nurodymai ir poveikis nebuvo tikslingi. Kita vertus, ir L. S. nurodytas galimo grasinimo turinys – įtraukti į sukčiavimus, teismo neįtikina. Viena vertus, L. S. tuo metu buvo laisvėje, o ne pataisos įstaigoje, kur galimybės asmenį paveikti yra didesnės. Pastebėtina, kad teisiamojo posėdžio metu po L. S. parodymų, nuteistajam M. B. ir M. D. išreiškus nepasitenkinimą L. S. atžvilgiu dėl jiems nepalankių parodymų, pastarasis savo pozicijos nekeitė ir jos tvirtai laikėsi, o tai rodo, kad šių asmenų poveikis jam nėra toks, dėl kurio jis būtų priverstas elgtis pagal jų, o ne savo valią, ir negalėtų atsisakyti vykdyti jų nurodymų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pateiktame apeliaciniame skunde L. S. ir jo gynėjas nedetalizuoja, kodėl L. S. dalyvavimas sukčiaujant buvo „sąlygotas galimos prievartos“. Tokios deklaratyvios ir nekonkrečios pozicijos kontekste pastebėtina, jog po apeliacinio skundo pateikimo, L. S. 2019 m. sausio 31 d. pateikė teismui prašymą, dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant, kuriame nurodė, jog savo kaltę pripažįsta visiškai ir prašo sušvelninti bausmę atsižvelgiant į po nuosprendžio priėmimo sudarytą santuokos faktą (t. 15, b. l. 64). Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nusikalstamas L. S. elgesys nebuvo nulemtas akcentuojamos prievartos ar neteisėto poveikio. Tai, kad jis elgėsi pagal kitų asmenų nurodymą ir nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius, vertintina individualizuojant bausmę, tačiau neturi reikšmės sprendžiant dėl jo kaltės.
11. Taigi L. S. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams nepasitvirtinus, konstatuotina, kad skundžiamas nuosprendis dalyje susijusiose su šiuo nuteistuoju yra pagrįstas ir teisėtas. L. S. inkriminuotos veikos kvalifikuotos tinkamai, o paskirta bausmė, turint omenyje pirmosios instancijos teismo išdėstytus bausmės skyrimo argumentus, nėra per griežta. Teismas tinkamai įvertino L. S. vaidmenį darant nusikalstamas veikas ir atsižvelgė į nustatytą aplinkybę, jog pastarasis vykdė kitų bendrininkų nurodymus. Teismas įvertino tiek L. S. prisipažinimą kaip lengvinančią aplinkybę, tiek ir kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas įvertina nuteistojo santuokos faktą, tačiau ši aplinkybė, turint omenyje pirmosios instancijos teismo išdėstytus argumentus ir duomenis apie nuteistojo asmenybę, ypatingai apie ankstesnius jo teistumus ir anksčiau taikytas, bet jokio teigiamo poveikio nepadariusias, laisvės atėmimo bausmes, neįžvelgia jokio pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtų bausmių, o taip pat ir subendrintos bausmės.
12. Apeliaciniame skunde apeliantai nesutiko su teismo sprendimu paskirti nuteistajam kardomąją priemonę suėmimą. Apygardos teismas pažymi, kad, remiantis BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nuosprendžiu, nerengiant atskiro teismo posėdžio, yra priimamas ir sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam. BPK 119 straipsnis „Kardomųjų priemonių paskirtis“ numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.“ Taigi priimdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie kaltinamojo asmenybę, šiuo atveju ir duomenis apie tai, jog pastarasis iki nuosprendžio priėmimo buvo teistas 15 kartų, nusikalstamas veikas darė pakankamai dažnai, netrukus po išėjimo iš laisvės atėmimo vietos, buvo net 7 kartus ieškomas, be to, netrukus po skundžiamo nuosprendžio priėmimo L. S. būtų paleistas į laisvę iš bausmės atlikimo vietos, siekdamas užtikrinti nuosprendžio įvykdymą ir apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikalstamų veikų, turėjo pagrindą paskirti kardomąją priemonę – suėmimą. Toks sprendimas yra proporcingas ir teisingas, o nuteistojo teisės nebuvo suvaržytos labiau nei buvo būtina.
Dėl nuteistojo E. R. apeliacinio skundo argumentų
13. Apeliaciniame skunde E. R. nurodo, kad jis nežinojo, jog jam pervesti pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos, visgi teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos duomenų visetas tokią E. R. gynybinę poziciją paneigia.
14. Pirmiausia pažymėtina tai, kad E. R. pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos (t. 5, b. l. 144) ir tik vėliau laikėsi priešingos pozicijos – kad buvo suklaidintas ir manė davęs parodymus apie kitą įvykį. Nuteistojo teigimu, pinigai jam buvo pervesti kaip kito nuteistojo šioje byloje – M. D. skola už telefonus. Visgi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokia apelianto versija prieštarauja M. D. pozicijai. M. D., kuris apylinkės teismo nuosprendžio neskundžia ir nuosekliai pripažino savo kaltę dalyvavus inkriminuojamame nusikaltime, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad E. R. apskritai nedalyvavo nusikaltime ir buvo laisvėje. Skolą už telefonus jis grąžino A. R. (t. 13, b. l. 83). Taigi M. D. neminėjo jokios skolos E. R.. Taigi E. R. versija dėl jam pervestų pinigų kilmės yra prieštaringa ją vertinant ne tik jo paties nenuoseklių parodymų, tačiau ir kitų asmenų parodymų kontekste.
15. Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad kiti nuteistieji jo atžvilgiu nedavė jį kaltinančių parodymų, taip pat nėra visiškai objektyvi. Pirmiausia L. S. tik teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad E. R. galėjo ir nežinoti kokia buvo pinigų kilmė, o iki tol tvirtino pastarąjį tai žinojus. Visgi net ir konstatavus, kad kiti nuteistieji nenurodė E. R. dalyvavus nusikalstamoje veikoje, jų parodymų apie tai laikyti patikimais negalima, nes byloje objektyviais duomenimis nustatytas dalies nuteistųjų siekis duoti E. R. teisinančius parodymus.
16. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė papildomus duomenis, kuriais grindžia kaltinamųjų, o ypatingai E. R., kaltę. Iš teismui pateikto 2018 m. liepos 5 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad nuo 2018 m. balandžio 9 d. E. R. atžvilgiu buvo taikoma BPK 154 straipsnyje numatyta slapto pobūdžio procesinė prievartos priemonė, kontroliuojant jo elektroninius ryšius, fiksuojant ir kaupiant šiais ryšiais perduodamą informaciją (t. 14, b. l. 58-72). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į 2018 m. balandžio 16 d. E. R. gautų SMS žinučių turinį. E. R. asmuo, įvardintas B. (protokole tyrėjų nurodomas, kaip M. B.), šią dieną rašo, kad „mes tave bandom ištraukti, o tu cia viska jauki su savo sto za ja nereikia taip skesim visi, (nezenzūrinis žodis) tau to reikia“, į ką E. R. atsako „(nezenzūrinis žodis) mane jau (nezenzūrinis žodis) brol (nezenzūrinis žodis) cirka kazkoki daro teiseja (nezenzūrinis žodis)“. Į tai asmuo E. R. SMS žinute atsako „jo jo ten cirkas bet reikėjo pasilikti prie savu parodimu viskas gerai ira nera pries ka cia teisintis juk jie visi ten ozkos (nezenzūrinis žodis)“, bei po to E. R. atsako, jog „tai eina (nezenzūrinis žodis) jie visi (nezenzūrinis žodis) ai teiseja nera durna, o ten matysim kaip bus“. Į tai SMS žinute E. R. atsakoma, kad „tai viskas as viska darau kad nors kiek padečiau o tie nieko nei voverė galėjo nors žodi užtarti ai (nezenzūrinis žodis) jai tas gyvate neužtars nuspirsiu“. Galiausiai E. R. minėtam asmeniui SMS žinute atsako: „ne gyvate turetu kitam teisme uz mane plesitis cia ir sendien jis reke normaliai matej pats brol“ (detaliau minėti duomenys ir kiti E. R. kontaktai su šiuo ir kitais asmenimis nurodyti protokole (t. 14, l. 58-72)).
17. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent šios minėtame protokole užfiksuotos SMS žinutės yra reikšmingos vertinant E. R. ir kitų asmenų parodymus dėl pastarojo vaidmens padarytoje nusikalstamoje veikoje. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios žinutės parašytos 2018 m. balandžio 16 d. Iš bylos medžiagos (t. 13, b. l. 43-54) matyti, kad būtent tą pačią dieną – 2018 m. balandžio 16 d., buvo pradėta iš esmės nagrinėti aptariama baudžiamoji byla – joje apklausti nukentėjusieji ir liudytojai, o po šių apklausų sekė pirminės kaltinamųjų apklausos. Kaip matyti iš žinučių, E. R. yra supykęs ant taip įvardijamos teisėjos, kad neva pastaroji „daro cirką“, o kitas asmuo skatina E. R. nejaukti situacijos, nes jie bando jį ištraukti. Be kita ko matyti, kad E. R. šio posėdžio metu buvo itin detaliai apklausiamas – šios apklausos metu bylą nagrinėjanti teisėja E. R. uždavė ne vieną klausimą, pagarsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie skyrėsi nuo duotųjų teisme ir siekė išsiaiškinti jo duotų parodymų kitimo priežastis. Todėl tą pačią dieną sekęs E. R. nepasitenkinimas SMS žinutėse buvo neabejotinai susijęs su šia byla ir ją nagrinėjusia teisėja. Atitinkamai iš to akivaizdu, kad E. R. SMS žinutes rašęs asmuo turėjo omeny situaciją nagrinėjamoje byloje ir žadėjo E. R. „ištraukti“, t. y. pagrįsti jo nekaltumą. Atitinkamai, kad šis žmogus išties buvo M. B. patvirtina ir tolesnis šių asmenų susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 25 d. asmuo, įvardijamas B., rašo SMS žinutes E. R. su turiniu „siunčiu jau PP; PP (duomenys neskelbtini) V. B.“ (t. 14, b. l. 63), o ši mergina yra M. B. dukra (t. 4, b. l. 63). Be to, 2018 m. gegužės 8 d. datuojama žinute minėtas asmuo pažada, kad ryt pašnekės teisme, kad E. R. nieko nežino apie vieną asmenį, o šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdis išties įvyko 2018 m. gegužės 9 d. ir jo metu M. B. davė parodymus (t. 13, b. l. 79-86).
18. Apygardos teismo vertinimu, visi šie ir kiti detaliau nepaminėti, tačiau protokole užfiksuoti, E. R. kontaktai su kitais asmenimis, aiškiai rodo, jog kaltinamieji – M. B. SMS žinutėje nurodė, kad ir kiti asmenys bando „traukti“ E. R. („mes“) – buvo suinteresuoti duoti E. R. palankius parodymus, kad šis išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Šių duomenų ir aplinkybių kontekste teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad būtent pirminiai E. R. parodymai buvo objektyvūs ir teisingi. Pažymėtina, kad jie iš esmės atitiko ir kito nuteistojo L. S., beveik viso proceso metu nurodytas aplinkybes apie E. R. dalyvavimą nusikaltime, o būtent L. S. po teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų buvo itin kritikuojamas ir jo atžvilgiu buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai aktyviai su E. R. bylos nagrinėjimo metu SMS žinutėmis bendravusio ir jį „ištraukti“ žadėjusio M. B..
19. Visos šios aplinkybės, turint omenyje ir tai, kad E. R. buvo pažįstamas su visais kaltinamaisiais šioje byloje (visi jie tam tikru metu atliko laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose ir buvo pažįstami, tuo iš esmės jo situacija skiriasi ir nuo liudytojos E. R.), taip pat, jog būtent jam buvo pervestos neteisėtu būdu įgytos lėšos, bei pažymint jo elektroninių ryšių kontaktus jau nagrinėjant šią baudžiamąją bylą ir jų turinį, neleidžia abejoti tuo, kad E. R. padarė dvi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.
20. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šie duomenys sudaro tokią įrodymų grandinę, kuri paneigia kaip nepagrįstus E. R. tyrimo metu pakeistus parodymus bei tuo pačiu leidžia įžvelgti objektyvius šių duomenų atitikimus būtent pirminei jo versijai.
21. Apeliaciniu skundu E. R. taip pat prašė jam paskirti piniginę baudą, nes jis turi darbą, šeimą, turi slaugyti savo neįgalią žmoną. Visgi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad E. R., nepaisant teistumų praeityje, apylinkės teismas nepaskyrė laisvės atėmimo bausmės, o tik apribojo jo laisvę. Paskirta laisvės apribojimo bausmė su iš esmės tik vienu realiu įpareigojimu – dirbti arba neturint darbo registruotis Užimtumo tarnyboje, niekaip nesuvaržys E. R. galimybių dirbti ir slaugyti šeimos nario, o kita vertus – padedant ir kontroliuojant probacijos tarnybai, gali sudaryti sąlygas jį paveikti teigiama linkme. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad praeityje E. R. už kitų nusikaltimų padarymą atliko ir pakankamai ilgas laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismo E. R. už naujai padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmė laikytina pakankamai švelnia, dėl ko pati švelniausia bausmės rūšis – bauda šiuo atveju apskritai nesvarstytina, nes ji būtų aiškiai nepakankama užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį.
Dėl nuteistojo A. R. apeliacinio skundo argumentų
22. Apeliaciniame skunde A. R. nurodo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Pasak apelianto, jo pozicija dėl nusikalstamos veikos buvo nuosekli, o vien jo trumpo pokalbio su L. S. ir pinigų perdavimo apelianto draugei faktas nėra pakankamas konstatuoti jį padarius nusikaltimą. Visgi teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinkti duomenys yra pakankami ir jungiasi į logišką bei nuoseklią grandinę, kuri pakankama konstatuoti A. R. kaltę padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
23. Nors A. R. siekia sumenkinti byloje esančius duomenis, kuriais rėmėsi apylinkės teismas konstatuodamas jo kaltę, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariami duomenys byloja apie jo tiesioginį ryšį ir vaidmenį padarytos bendros nusikalstamos veikos mechanizme.
24. Pažymėtina, kad, skirtingai nei A. R., liudytoja E. R. BPK 83 ir 277 straipsnių tvarka buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ji neturi suinteresuotumo šios baudžiamosios bylos baigtimi, o tai neabejotinai turi reikšmės vertinant jos parodymų patikimumą. Visgi esmine aplinkybe, kodėl jos parodymų patikimumu nėra pagrindo abejoti, laikytina tai, kad jie iš esmės atitinka ir papildo nuosekliai savo kaltę dėl padarytos veikos pripažinusio nuteistojo L. S. (ginčyta tik aplinkybė, kad veikas jis darė dėl grasinimo) ir net paties A. R. parodymus.
25. L. S. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad telefonu jam bendraujant su pataisos įstaigoje esančiu M. B. dėl to, kam turėtų būti perduoti nusikalstamu būdu įgyti pinigai, telefonas buvo perduotas A. R. (apeliantas iš esmės neginčija šio pokalbio ir pinigų perdavimo jo draugei fakto), kuris L. S. nurodė, kad šie pinigai turėtų būti perduoti jo draugei. Iš esmės E. R. taip pat nurodė, kad A. R. 2016 m. lapkričio 22 d. jai paskambino ir prašė paimti pinigus iš asmens prie PC Akropolis, o jai į vietą atvykus A. R. nurodė, koks žmogus jai pinigus perduos. Atitinkamai L. S. vėliau tyrimo metu atpažino E. R., kaip asmenį, kuriam A. R. nurodymu, prie PC Akropolis perdavė pinigus (t. 3, b. l. 155-157). Taigi akivaizdu, kad E. R. parodymus atitinka ir nuosekli L. S. pozicija viso proceso metu.
26. Atitinkamai pažymėtina, jog byloje objektyviais duomenimis nustatyta, jog M. B. ir A. R. inkriminuojamu laiku abu atliko laisvės atėmimo bausmę Kybartuose. Šiuo atveju apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad M. B. po L. S. teisme duotų parodymų pripažino ir tai, kad jis išties gaudavo asmenų sąskaitas per L. S. ir tada atlikdavo pavedimus. Visgi M. B. teisiamajame posėdyje nebuvo nuoseklus toje apimtyje, jog iš pradžių teigė, kad A. R. jis pažįsta, nes kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Kybartuose ir šis asmuo tikrai nedarė šios nusikalstamos veikos; vėliau – jog nežino kaip A. R. „įlindo“ į bylą, jo nepažįsta, žino, kad buvo zonoje, tačiau nežino ar A. R. ką nors žinojo apie šią veiką.
27. Esant tokiems nenuosekliems M. B. parodymams šioje dalyje, apygardos teismas atsižvelgia į byloje nustatytą pastarojo siekį duoti tokius parodymus, kurie gali tam tikrus asmenis „ištraukti“, ir todėl šiuos parodymus bei tariamą A. R. alibi vertina kritiškai. Turint omenyje ir tai, kad M. B. pripažino, jog nepažįsta E. R. (E. R. taip pat patvirtino jokio kito asmens atliekančio laisvės atėmimo bausmę, išskyrus A. R., nepažįstanti), apygardos teismas konstatuoja, kad M. B. prašymu A. R. Kybartų pataisos namuose nurodė asmenį, kuriam turi būti perduoti pinigai, gauti iš nusikalstamos veikos. Kitaip tariant tik A. R. galėjo paprašius M. B., kuris pats nurodė buvęs šių veikų schemų organizatoriumi ir pinigines sumas pervedančiu asmeniu, L. S. telefonu nurodyti savo draugę E. R., kuriai reikia perduoti pinigus už pataisos namų ribų. Todėl teigti, kad nuteistasis, kuris praeityje yra teistas už analogiškas veikas, sprendžiant iš susiklosčiusios situacijos nežinojo pinigų kilmės, nėra jokio pagrindo.
28. Pastebėtina, kad nei M. B., nei M. D., pirmosios instancijos nuosprendžio neskundžia ir šių teismo jau aptartais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių neginčija. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek A. R., tiek kitų kaltinamųjų šioje byloje palaikyta versija dėl šio asmens nedalyvavimo nusikaltime ir (arba) pinigų kilmės nežinojimo yra subjektyvi ir paneigta liudytojos E. R. ir L. S. parodymais bei parodymo atpažinti rezultatais.
29. Apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirti A. R. 1 metų ir 8 mėnesių (iki subendrinimo su bausme, paskirta kitu nuosprendžiu) laisvės atėmimo bausmę, nes ši bausmė yra tinkamai motyvuota ir ne per griežta, įvertinus daugelį šio asmens teistumų ir ankstesnių taikytų poveikio priemonių akivaizdų neefektyvumą.
30. Turėdamas omenyje visus anksčiau nurodytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantys duomenys visumoje jungiasi į nuoseklią bei logišką įrodymų grandinę, kuri patvirtina, kad nuteistieji A. R., L. S. ir E. R. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir už tai jiems buvo paskirtos proporcingos ir teisingos bausmės. Taigi naikinti ar keisti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. S. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno bei nuteistųjų A. R. bei E. R. apeliacinius skundus atmesti.