Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjų patikslintame skunde nurodoma, kad 2015-06-01 A. V. (pareiškėjas) gavo dar vieną Šiaulių AVMI 2015-05-28 raštą Nr. (32.1)S-4668 (toliau – Atsakymas Nr. 2) (kopija pridedama), kuriame taip pat nurodyta, kad šis Atsakymas Nr. 2 LR ABTĮ nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo jo įteikimo, taigi iki 2015-06-30, taip pat gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos administraciniam teismui, bet vėliau abiejų pareiškėjų mokestiniai patikrinimai buvo sustabdyti. A. V. (pareiškėjas) taip pat 2015-09-26 gavo Šiaulių AVMI 2015-09-25 raštą Nr. (42.2)S-8258, prie kurio pridėtas 2015-09-25 priedas Nr. (42.2)FR0773-2554 prie 2015-05-12 pavedimo tikrinti Nr. (42.2) FR0773-1384 (toliau – Priedas Nr. 1) (kopija pridedama). I. V. (pareiškėjas) taip pat 2015-09-26 gavo Šiaulių AVMI 2015-09-25 raštą Nr. (42.2)S-8257, prie kurio pridėtas 2015-09-25 priedas Nr. (42.2) FR0773-2553 prie 2015-05- 11 pavedimo tikrinti Nr. (42.2) FR0773-1377 (toliau – Priedas Nr. 2) (kopija pridedama). Priede Nr. 1 ir Priede Nr. 2 nurodyta, kad Šiaulių AVMI nutarė pratęsti pareiškėjų atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą nuo 2015-09-24 iki 2015-10-05. Kadangi Atsakymai Nr. 1 ir Nr. 2 bei Priedai Nr. 1 ir Nr. 2 laikytini mokesčių administratoriaus priimtais individualiais administraciniais aktais, tai remiantis LR ABTĮ pastarieji gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Šis skundas reiškiamas dėl to, jog pareiškėjai iš esmės nesutinka su mokestinių patikrinimų pareiškėjų atžvilgiu atlikimu (t.y. pratęsimu), kadangi, pareiškėjų įsitikinimu, Atsakymai Nr. 1 ir Nr. 2 bei Priedai Nr.1 ir Nr.2 yra visiškai nepagrįsti, nėra pagrindo pratęsti ir pareiškėjų atžvilgiu atlikti mokestinius patikrinimus, kadangi šiuo metu yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės gauti mokestiniams patikrinimams reikšmingą informaciją, todėl konstatuotina, kad tiek Atsakymai Nr. 1 ir Nr. 2, tiek Priedai Nr. 1 ir Nr. 2 priimti nesilaikant įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nustatytų reikalavimų, o Šiaulių AVMI įpareigotina tinkamai įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pareigą teikti informaciją susipažinimui, reikalavimus. 2014-12-18 mokesčių mokėtojas A. V. gavo Šiaulių AVMI 2014-12-15 patikrinimo aktą Nr. FR0680-842 (toliau – aktas) (akto 1 psl., 29 psl. ir 30 psl. [nes likusi akto dalis laikytina pertekline informacija nagrinėjant šį skundą] kopijos pridedamos), kuriuo mokestinio patikrinimo metu Šiaulių AVMI papildomai priskaičiavo A. V. 1.172.821 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 17.305 Lt privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų, iš viso 1.190.126 Lt. 2014-12-18 mokesčių mokėtoja I. V. gavo Šiaulių AVMI 2014-12-15 patikrinimo aktą Nr. FR0680-840 (toliau – aktas) (akto 1 psl., 29 psl. ir 30 psl. [nes likusi akto dalis laikytina pertekline informacija nagrinėjant šį skundą] kopijos pridedamos), kuriuo mokestinio patikrinimo metu Šiaulių AVMI papildomai priskaičiavo I. V. 123.220 Lt gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 17.305 Lt privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, iš viso 140.525 Lt. Dėl 2014-12-15 priimtų patikrinimo aktų, remiantis LR MAĮ 131 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai pateikė motyvuotas pastabas, taip pat papildomas 2015-03-17 pastabas, nurodant, dėl ko patikrinimo aktai netvirtinti. 2015-03-31 pareiškėjui A. V. buvo įteiktas Šiaulių AVMI 2015-03-24 sprendimas Nr. (109/2014)FR0682-169 (sprendimo 1 psl. ir 46 psl. [nes likusi sprendimo dalis laikytina pertekline informacija nagrinėjant šį skundą] kopijos pridedamos), o pareiškėjai I. V. Šiaulių AVMI 2015-03-24 sprendimas Nr. (110/2014)FRQ682-170 (sprendimo 1 psl. ir 45 psl. [nes likusi sprendimo dalis laikytina pertekline informacija nagrinėjant šį skundą] kopijos pridedamos), kuriais Šiaulių AVMI buvo nutarta 2014-12-15 patikrinimo aktų netvirtinti ir pavesti pakartotinai patikrinti pareiškėjus. 2015-06-03 pareiškėjams A. V. ir I. V. buvo įteikti Šiaulių AVMI 2015-05-11 pavedimai Nr. (42.2)FR0773-1384 ir Nr. (42.2)FR0773-1377 (kopijos pridedamos), kuriais Šiaulių AVMI pavedė pakartotinai patikrinti pareiškėjų LR MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą (mokestinio patikrinimo tema: 04 Fizinių asmenų pajamų mokestis/gyventojų pajamų mokestis). Atsižvelgiant į tai, kad LR MAĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę: 1) iš mokesčių administratoriaus gauti nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti; <...> 5) dalyvauti mokestinio patikrinimo procese; 6) teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl patikrinimo akto; 7) gauti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat visus kitus dėl jo priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu; 8) nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informaciją, jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo; 9) reikalauti, kad mokesčių administratorius, atlikdamas administravimo veiksmus mokesčių mokėtojo atžvilgiu, tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų jam suteiktų įgaliojimų ir kt., taip pat atsižvelgiant į tai, kad pakartotinis pareiškėjų mokestinis patikrinimas atliekamas ir šiuo metu (patikrinimo pabaiga numatyta 2015-10-05), kuriame vertinamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų pateiktomis brangų turtą įsigijusio (įsigyjančio) LR gyventojo pajamų deklaracijomis (toliau – ir Deklaracijos) per tiriamąjį mokestinį laikotarpį, o taip pat analizuojamos visos pareiškėjų turėtos pajamos ir suteiktos paskolos UAB „Tikroji vaivorykštė“ nuo pat 1997 metų, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių AVMI atliekant mokestinį patikrinimą būtina atsižvelgti į dar 2006 metais pareiškėjų atžvilgiu buvusio atlikto patikrinimo rezultatus –pareiškėjai Šiaulių AVMI pateikė 2014-04-01 prašymą Nr. 15/03-AV4-1 (kopija pridedama) dėl Deklaracijų, buvusių pateiktų nuo 2000-ųjų metų, ir VMI išduotų pažymų apie įsigytą turtą ir išvadų kopijų pareiškėjams išdavimo. Taip pat pareiškėjas A. V. pateikė 2014-04-02 prašymą Nr. 15/03-AV4-4 (kopija pridedama) ir prašymą Nr. 15/03- AV4-3 (kopija pridedama) išduoti 2006-01-16 mokestinio tyrimo užduoties Nr. 11.16-34-3 ataskaitos apie tyrimo rezultatus, kopiją Pastarųjų dokumentų buvo prašoma dėl to, jog pareiškėjai turėtų galimybę susipažinti su visa mokestinio patikrinimo medžiaga, gauti informaciją apie mokesčių administratoriaus priimtus sprendimus, jų motyvus, padarytas išvadas bei nustatytas faktines aplinkybės, nes šiuo metu tikrinami tie patys įvykiai ir aplinkybės, kurie turi įtakos apskaičiuojant pareiškėjams esą papildomai mokėtinus mokesčius ir tam, kad pareiškėjai turėtų galimybę realiai dalyvauti mokestinio patikrinimo procese ir tinkamai realizuoti savo teisę mokesčių administratoriui pateikti paaiškinimus dėl iki pat šiol atliekamo mokestinio patikrinimo, kadangi patikrinimo medžiaga ir su ja susijusi medžiaga, kuria disponuoja Šiaulių AVMI, atskleistina pareiškėjams ir su ja jie turi teisę pilnai susipažinti, o Šiaulių AVMI, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, tokią informaciją pareiškėjams privalo suteikti. Šiaulių AVMI, atsakydama į pareiškėjo 2015-04-03 prašymą Nr. 15/03-AV4-1 2015-04-10 raštu Nr. (32.1)1-3108 (kopija be priedų pridedama) pateikė dokumentų rinkinį (priedus sudaro net 102 lapai), taip esą įvykdydama pareiškėjų prašymus, tačiau tai visiškai neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjų prašyti dokumentai (t. y. Deklaracijų pažymos, išvados ir mokestinio tyrimo užduoties Nr. 11.16-34-3 ataskaita) pareiškėjams pateikti nebuvo. Atitinkamai pareiškėjai 2014-04-14 raštu Nr. 15703-AV4-5 (kopija pridedama) Šiaulių AVMI nurodė, kad Šiaulių AVMI 2014-04-10 raštu nepateikė nei vienos pažymos dėl brangų turtą įsigijusio (įsigyjančio) LR gyventojo pajamų deklaravimo, o taip prie atsiųstų 2000-04-21 ir 2003-05-20 Deklaracijų nebuvo pridėtos Šiaulių AVMI išvados dėl šių Deklaracijų. 2015-04-29 raštu Nr. 15/03-AV4-6 (kopija pridedama) pareiškėjas pateikė dar vieną prašymą Šiaulių AVMI dėl 2006-01-16 mokestinio tyrimo užduoties Nr.11.16-34-3 ataskaitos pateikimo. 2015-05-13 pareiškėjai gavo neigiamą Atsakymą Nr.1, o 2015-06-01 gavo neigiamą Atsakymą Nr.2, kuriais buvę prašyti dokumentai pareiškėjams pateikti nebuvo, o vėliau, t.y. po 2015-06-12 pareiškėjų pirminio skundo pateikimo Šiaulių AVMI, Priedais Nr.1 ir Nr.2 dar ir nutarė atnaujinti (t.y. pratęsti) mokestinių patikrinimų atlikimą. Vėliau, t.y. 2015-08-06 raštu Nr. (32.1)S-6852 (kopija pridedama), Šiaulių AVMI pateikė pažymų prie 2000-12-13, 2001-06-06 ir 2003-05-20 pareiškėjų pateiktų deklaracijų kopijas, tačiau pažymų prie 2000-04-21 ir 2002-11-13 deklaracijų nepateikė iki šiol, taigi pareiškėjų teisėtų interesų pažeidimas egzistuoja iki pat šio pareiškimo pateikimo dienos. Šiaulių AVMI išvada dėl 2000-04-21 deklaracijos pareiškėjams taip pat nepateikta iki šiol. Todėl pareiškėjams neturint kitų galimybių ginti savo pažeistas teises, kuomet jiems nėra teikiama su mokestiniais patikrinimais susijusi visa medžiaga-teikiamas šis skundas dėl nepagrįsto Šiaulių VMI veikimo, t.y. informacijos neteikimo, neleidimo mokesčių mokėtojams susipažinti su patikrinimo ir Šiaulių AVMI teiktina susijusia medžiaga, dėl užkertamo kelio pareiškėjams dalyvauti mokestiniame patikrinime, dėl galimybės teikti paaiškinimus, dėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ir įpareigojimo pareiškėjams pateikti jų prašomą informaciją (dokumentus), nes Šiaulių AVMI jeigu teikia, tai nepagrįstai teikia pareiškėjams tik dalinę, t.y. ribotą medžiagą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog likusi pareiškėjų neturima ir prašoma pateikti medžiaga nėra Šiaulių AVMI teikiama tik dėl to, kad joje užfiksuotos mokestiniam patikrinimai reikšmingos aplinkybės, kurios patvirtintų, jog nėra jokio pagrindo pareiškėjams papildomai priskaičiuoti esą mokėtinų GPM ir PSD įmokų ir dėl ko 2014-12-15 patikrinimo aktai nebuvo patvirtinti, o 2006 m. ir 2015 m. suinteresuoto asmens tos pačios nustatytos aplinkybės vertinamos visiškai priešingai, nes tai, kas 2006 m. nebuvo laikoma mokestinės teisės pažeidimu, šiuo metu vertinama kardinaliai priešingai. Atsakymu Nr. 1 Šiaulių AVMI pareiškėjams nurodė esą Šiaulių AVMI negali pareiškėjams pateikti Šiaulių AVMI 2000-04-21, 2000-12-13, 2001-06-06, 2002-11-13, 2003-05-23 pareiškėjų mokesčių administratoriui buvusių teiktų Deklaracijų pažymų apie pajamų deklaravimą, nes esą pareiškėjas savo parašu ant Deklaracijų patvirtino, kad Deklaracijų pažymas taip pat kaip ir pačias Deklaracijas esą gavo ir pasiėmė, nors pareiškėjai neatsimena tokio fakto ir šių dokumentų neturi. Nepaisant to, jau prieš tai minėtu 2015-08-06 raštu Šiaulių AVMI pateikė pareiškėjams pažymų prie 2000-12-13, 2001-06-06 ir 2003-05-20 pareiškėjų pateiktų deklaracijų kopijas, tačiau likusių pažymų nepateikė, todėl Atsakymo Nr. 1 (ne)pagrįstumo klausimas yra aktualus iki šiol. Taip pat Šiaulių AVMI nurodė, kad Šiaulių AVMI išvada dėl 2000-04-21 mokesčių inspekcijai teiktos Deklaracijos archyviniuose dokumentuose nerasta, o jos saugojimas nustatytas esą tik 10 (dešimčiai) metų, todėl jos kopijos Šiaulių AVMI pareiškėjams pateikti esą neturi galimybės. Nesutiktina su tokia mokesčių administratoriaus pozicija ir Atsakymas Nr. 1 (dalyje, kuria nebuvo pateiktos 2000-04-21 ir 2002-11-13 deklaracijų pažymos) laikytinas nepagrįstu, nes visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėjai savo turimų dokumentų archyve 2000-04-21 deklaracijos pažymos nerado, todėl pagrįstai pareikalavo, kad ją pateiktų Šiaulių AVMI, kaip kad tai numato LR valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko 2000-06-28 įsakymo Nr. 16 „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaracijų priėmimo, tikslinimo, tikrinimo, saugojimo metodinių nurodymų ir formų patvirtinimo“ (toliau – Metodiniai nurodymai) 100, 101, 102 ir 103 punktai. Pažymėtina, kad šių Metodinių nurodymų 101 punkte, o tiksliau jo 101.3. papunktyje, nustatyta, kad deklaracijų kopijos, išrašai ir prie deklaracijų pridėtų dokumentų (taigi ir pažymos) kopijos gali būti perduodamos deklaruotojui ar jo įgaliotam asmeniui, o 103 punkte nustatyta, kad pagal deklaruotojo rašytinį prašymą išduodama deklaracijos kopija, patvirtinta AVMI teritorinio skyriaus pareigūno. Taip pat pareiškėjų buvo visiškai pagrįstai prašoma pateikti visų kitų pareiškėjų buvusių teiktų Deklaracijų (priimtų minėto 2000-06-28 įsakymo Nr. 138 galiojimo metu) pažymų apie pajamų deklaravimą kopijas. Toks pareiškėjų prašymas visiškai pagrįstas ir tokia informacija bei dokumentai jiems teiktini ir dėl to, jog Metodinių nurodymų 68 punkte numatyta, kad AVMI pareigūnas, nustatęs, kad deklaruotos pajamos buvo apmokestintos ir yra pagrįstos dokumentais, arba kad laikinuosius pinigus – talonus keičiant į litus pajamos Vyriausybės nustatyta tvarka buvo deklaruotos, per 5 darbo dienas nuo deklaracijos bei visų kitų prie deklaracijos pridėtų dokumentų gavimo dienos parengia Nutarimu patvirtintos formos pažymą dėl brangų turtą įsigijusio (įsigyjančio) Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaravimo. Pažymoje nurodoma įsigyto turto vidutinė rinkos kaina ir faktinė jo įsigijimo kaina, o piniginių lėšų perleidimo atveju – perleistų (perleidžiamų) lėšų suma. O pareiškėjų atžvilgiu buvę priimti 2014-12-15 patikrinimo aktai būtent ir buvo nepagrįstai grindžiami tuo, kad pareiškėjams mokestinės prievolės atsirado dėl esą netinkamai nurodytos įsigyjamo turto vidutinės rinkos kainos, kas neatitinka tikrovės, taip pat akte tvirtinama, kad pareiškėjai negalėjo turėti tiek lėšų, kiek paskolino UAB „Tikroji vaivorykštė“, nors jie šias lėšas deklaruodavo nuo 1997 m. ir iš viso yra pateikę suinteresuotam asmeniui net 71 deklaraciją. Deklaracijų pažymose (kurios iki šiol nėra pateiktos pareiškėjams) nurodyti duomenys patvirtintų, kad pareiškėjai savo pareigą nurodyti įsigyjamo turto vidutinę vertę įvykdė tinkamai, kad turėjo net deklaruotų pajamų, kurias vėliau perskolino UAB „Tikroji vaivorykštė“, o mokesčių administratoriaus atstovas, priėmęs Deklaracijas, jokių pretenzijų neturėjo ir nurodomą turto vidutinę vertę patvirtino. Pareiškėjų prašomi dokumentai yra reikšmingi ir tuo aspektu, jog pagal Metodinių nurodymų 25.4. punktą AVMI teritorinio skyriaus deklaracijų priėmimo ir tikrinimo funkcijas atliekančio padalinio pareigūnas, priimdamas deklaraciją, turi patikrinti: ar kartu su deklaracija yra pateikti turto įsigijimo arba perleidžiamų lėšų pajamas pagrindžiantys dokumentai (originalai ar patvirtintos kopijos). Pagal Metodinių nurodymų 27 punktą, deklaraciją priimantis pareigūnas apskaičiuoja turto vidutinę rinkos kainą ir po to, jei šio turto įsigijimo pajamos privalo būti deklaruojamos, priima deklaraciją, taigi šios aplinkybės itin reikšmingos vertinant mokesčių administratoriaus reiškiamas pretenzijas dėl esą papildomų mokesčių pareiškėjams priskaičiavimo. Deklaracijų pažymų reikšmę patvirtina ir tai, kad Metodinių nurodymų 33 punkte numatyta, kad leidžiama deklaruotojui keisti deklaracijoje nurodytuosius pajamų šaltinius tik iki pažymos dėl brangų turtą įsigijusio (įsigyjančio) Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaravimo išdavimo dienos. Taip pat 33 punkte numatyta, kad iki pažymos dėl brangų turtą įsigijusio (įsigyjančio) Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaravimo išdavimo dienos gali būti tikslinami duomenys apie pajamų šaltinius, kai paaiškėja, kad brangaus turto ar perleidžiamų lėšų įsigijimo pajamos jau buvo deklaruotos anksčiau, pagrindžiant įsigytą kitą brangų turtą ar perleistas pinigines lėšas. Taip pat Deklaracijų pažymų svarbą patvirtina Metodinių nurodymų 44 punktas, kuriame įtvirtinta, kad priėmus deklaraciją patikrinama, ar joje nurodytos pajamos yra gautos teisėtai, ar jų įsigijimas pagrįstas dokumentais, ar jos apmokestintos, o tam tikrais atvejais <...> – ar deklaruotos. Taigi, visos šios aplinkybės, kurios turėjo būti užfiksuotos Deklaracijų pažymose, kurių pareiškėjai neturi, yra itin reikšmingos šiuo metu atliekant pareiškėjų mokestinį patikrinimą ir darant išvadą, kad pareiškėjai tinkamai deklaravo savo pajamas ir brangaus turto įsigijimą, dėl to nėra pagrindo pareiškėjams papildomai priskaičiuoti, pasak Šiaulių AVMI 2014-12-15 patikrinimo aktų, mokėtino GPM ir PSD įmokų. Metodinių nurodymų 69 punkte taip pat įtvirtinta, kad Deklaraciją patikrinęs pareigūnas taip pat parengia išvadą (forma FR 0182), kurioje įrašo, ar turto įsigijimo pajamos pagrįstos ir apmokestintos, ar ne, atitinkamais atvejais nurodo motyvus, dėl kurių daroma išvada, kad pajamos nepagrįstos arba neapmokestintos, jei reikalinga – pastabas ir pasiūlymus. Tais atvejais, kai pareigūnas nustato, kad deklaruotos pajamos pagrįstos ir apmokestintos, išvadą, pažymą bei deklaraciją pateikia vizuoti deklaracijų priėmimo ir tikrinimo funkcijas atliekančio padalinio vadovui. Pastarasis išvadoje rašo rezoliuciją “Tvirtinu”, arba, kai to reikia – papildomus tolimesnio tyrimo nurodymus. Todėl mokesčių administratoriaus išvada taip pat neabejotinai patvirtintų pareiškėjams palankias aplinkybes ir faktą, jog pareiškėjams jokios pretenzijos dėl deklaruojamo turto mokesčių administratoriaus reiškiamos nebuvo, jokie Šiaulių AVMI pastebėjimai ir/ar pasiūlymai pareiškėjams teikiami nebuvo, taip pačiai Šiaulių AVMI pripažinus pareiškėjų mokestinių prievolių tinkamą vykdymą. Pažymėtina, kad 2015-05-13 Šiaulių AVMI rašte Nr. (32.l)S-4213 (kopija pridedama), kurį pasirašė šios inspekcijos viršininkė A. T., nurodyta, kad remiantis LR įstatymu dėl brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nurodytas deklaracijas valstybinė mokesčių inspekcija išduoda tik įsitikinusi, kad jose nurodytos pajamos yra apmokestintos. Pareiškėjams suprantama, kad minėtų deklaracijų patikrinimas nėra tolygus mokestiniam patikrinimui ir juo nelaikytinas, bet toks deklaracijų patikrinimas neabejotinai yra atliekamas ne formaliai, bet atsakingai ir teisingai, Deklaracijų priėmimo faktas taip pat turi tiesioginės reikšmės vertinant pareiškėjų mokestinių prievolių vykdymo tinkamumą. Šiaulių AVMI atliekamų veiksmų nepagrįstumo kontekste paminėtina ir tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2000-06-28 įsakymas dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaracijų priėmimo, tikslinimo, priėmimo ir saugojimo metodinių nurodymų ir jų formų patvirtinimo (Metodiniai nurodymai) galiojo ir jais privalo vadovautis Valstybinė mokesčių inspekcija (2000-06-28 įsakymo 1 p.). Vadinasi, tai akivaizdžiai yra imperatyvi teisės norma. Pagal šiuo įsakymu patvirtintų Metodinių nurodymų 6 punktą, kartu su deklaracija pateikiami asmens pajamas pagrindžiantys įstatymų nustatyta forma sudarytų sandorių ar kiti juridinę galią turintys dokumentai – originalai ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos. Pagal Metodinių nurodymų 12 punktą, deklaruojant privaloma pagrįsti dokumentais brangaus turto ar perleistų lėšų įsigijimo pajamas, t. y. pajamų sumą, faktiškai panaudotą teisiškai registruotinam brangiam turtui ar vertybiniams popieriams įsigyti, arba norimą perleisti piniginių lėšų sumą (dovanotą, fiziniams ar juridiniams asmenims paskolintą, grąžintą skolintojui – fiziniam ar juridiniam asmeniui ir t.t.). Metodinių nurodymų 44 punktas vietos mokesčių administratorių įpareigoja priėmus deklaraciją patikrinti, ar joje nurodytos pajamos yra gautos teisėtai, o jei pridėtos pajamų gavimą patvirtinančių dokumentų nepatvirtintos kopijos kelia įtarimą, tikrinimą atliekantis pareigūnas gali pareikalauti pateikti šio dokumento originalo (Metodinių nurodymų 47 p.). Jeigu deklaracijoje nurodytų pajamų pagrįstumo klausimais yra reikalinga kito AVMI padalinio išvada, tai patikrinimą atliekantis pareigūnas parengia tam padaliniui adresuotą tarnybinį raštą (Metodinių nurodymų 48 p.). Jei patikrinimo metu kyla abejonių dėl deklaracijoje įrašytų duomenų teisingumo, patikrinimą atliekantis pareigūnas Mokesčių administravimo įstatymo 17 straipsnio pagrindu gali kviesti deklaruotoją ar jo įgaliotą asmenį pateikti paaiškinimą apie turtą ir pajamas (Metodinių nurodymų 49 p.). Taip pat patikrinimo metu turi būti nustatyta, ar pajamos, kuriomis grindžiamas brangaus turto įsigijimas ir perleidžiamos piniginės lėšos, nebuvo anksčiau deklaruotos pagrindžiant kito įsigyti brangaus turto ar perleistų lėšų įsigijimo pajamas (Metodinių nurodymų 53 p.). Jei tyrimą atliekančiam pareigūnui kyla abejonių dėl deklaruotų pajamų teisingumo, jis apie tai informuoja patikrinimo funkcijas atliekantį apskrities VMI skyrių, kuris sprendžia, ar tikslinga atlikti patikrinimą abejotinus duomenis pateikusio asmens (Metodinių nurodymų 64 p.). Jei tikrinant nustatoma, kad deklaruojamos pajamos nebuvo neapmokestintos arba jos nepagrįstos dokumentais, jos įstatymo 5 straipsnio pagrindu apmokestinamos taikant 20 proc. pajamų tarifą (Metodinių nurodymų 65 p.) ir tik apskrities VMI pareigūnas, nustatęs, kad pajamos buvo apmokestintos, yra pagrįstos dokumentais, parengiama nutarimu patvirtintos formos pažyma apie brangų turtą įsigijusio gyventojo pajamų deklaravimą (Metodinių nurodymų 68 p.), kurioje pajamas tikrinantis pareigūnas įrašo, ar įsigytos pajamos pagrįstos ir apmokestintos, ar ne (Metodinių nurodymų 69 p.). Ši pažyma kartu su išvada bei deklaracija pateikiama pasirašyti ją išduodančio teritorinio apskrities VMI skyriaus viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui ir užregistruojama specialiame apskaitos žurnale (Metodinių nurodymų 70 p.). Taip pat numatyti atvejai, kada privaloma atsisakyti išduoti brangų turtą įsigyjančio gyventojo pajamų deklaravimo pažymą bei jų motyvus (Metodinių nurodymų 73.1 ir 73.2 punktai), t.y. kai buvo nesumokėti mokesčiai ir kai pajamos nebuvo pagrįstos įstatymų nustatyta forma sudarytų sandorių ar kitais juridinę galią turinčiais dokumentais, o apskaičiuotas įstatymu nustatytas mokestis nesumokėtas, tuomet pareigūnas priima sprendimą apmokestinti neapmokestintas ar nepagrįstas pajamas (Metodinių nurodymų 74 p.). Toks sprendimas yra įforminamas aktu (Metodinių nurodymų 75 p.), o nesumokėtas pajamų mokestis išieškomas MAĮ nustatyta tvarka (Metodinių nurodymų 78 p.). Beje, numatyti net atvejai, kad kai papildomo patikrinimo metu nustatoma, kad pajamos buvo neapmokestintos, nurodyti fiktyvūs pajamų šaltiniai ir t.t., tuomet net yra apmokestinamos pajamos jau išdavus pažymą dėl brangaus turto įsigijimo, jei jos nebuvo apmokestintos ar pasirodo, kad nepagrįstos dokumentais (Metodinių nurodymų 81 p.). Taip pat šiuose Metodiniuose nurodymuose numatyta gyventojo pareiga, kai gyventojas įsigyja teisiškai registruotiną kilnojamąjį ar nekilnojamąjį brangų turtą ar vertybinius popierius, už kuriuos pagal sutartį numatyta sumokėti ateityje ar dalimis, arba sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pinigus skolino dalimis, ir AVMI deklaravo tik dalį šio turto įsigijimo pajamų (paskolos atveju – dalį skolinamų įsigijimo pajamų), tai, pasibaigus sutartyje nurodytam apmokėjimo (paskolos suteikimo) terminui, patikrinama, ar jis pateikė papildomą deklaraciją ir nedeklaruotas pajamas pagrindžiančius dokumentus (Metodinių nurodymų 85 p.). Deklaracijos ir jos dokumentai netgi privalo būti saugomi specialiai tam pritaikytose patalpose, seifuose ar rakinamose metalinėse spintose (Metodinių nurodymų 98 p.). Taigi, aukščiau nurodyto poįstatyminio teisės akto sisteminis aiškinimas leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad deklaracijos išduodamos, tikrinamos ir t. t. ne formaliai, bet tik tvirtai įsitikinus, kad šios pajamos pagrįstos dokumentais ir kad sumokėti visi mokesčiai, kad pateiktų dokumentų forma atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, taip pat numatyta galimybė pakartotinai tikrinti pajamas ir pareikalauti sumokėti mokesčius net ir jau išdavus minėtas deklaracijas. Numatyta VMI galimybė kviestis specialistus, kitus skyrius, pranešti ikiteisminio skyriaus pareigūnams ir t. t., todėl nors šios deklaracijos ir nelaikytinos mokestiniu patikrinimu MAĮ prasme, bet akivaizdu, kad mokesčių administratorius negali praėjus daugiau nei 20 metų pajamas, kurios buvo gautos ir deklaruotos nustatyta tvarka ir buvo patikrinta, ar sumokėti visi mokesčiai, dabar absoliučiai nevertinti arba vertinti kitaip, o su Deklaracijomis susijusios informacijos (pažymų, išvadų ir kt.) atsisakymas pateikti pareiškėjams ir šios informacijos slėpimas užkerta kelią pareiškėjams teikti atsikirtimus ginčijant Šiaulių AVMI veiksmus ir priimamus sprendimus. Atsakymo Nr. 1 nepagrįstumo kontekste akcentuotina tai kad Metodinių nurodymų 106 punkte numatyta, kad deklaracijos, prie jų pridėti dokumentai, žurnalai ir kompiuterių magnetinės laikmenos AVMI kaupiamos ir saugomos Įstatyme nustatytą terminą. Metodinių nurodymų I skyriaus (Bendrosios nuostatos) 2 punkte numatyta, kad Metodiniai nurodymai parengti vadovaujantis įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo” (Įstatymas), Vyriausybės 1994-04-25 nutarimu Nr. 312 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo” įgyvendinimo” (Vyriausybės 2000-03-02 nutarimo Nr. 241 redakcija, toliau – Nutarimas). Metodiniuose nurodymuose yra nuoroda į LR Vyriausybės 1994-04-25 nutarimą Nr.312 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“ (aktuali redakcija nuo 1996-01-18 iki 1997-06-25) skyrių „Brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojų deklaravimo tvarkos“, kurio 3 punkte nustatyta, kad deklaracijoje nurodomos pajamos pagrindžiamos įstatymų reikalavimų forma sudarytais sandoriais arba juridinę galią turinčiais dokumentais. Pagal šio skyriaus 4 punktą, šias deklaracijas išduoda gyventojų gyvenamosios vietos VMI, kurios yra apskaitomos Finansų ministerijos nustatytos formos apskaitos knygoje, o taip pat gautos deklaracijos ir patikrinimo medžiaga valstybinėje mokesčių inspekcijoje saugoma nuolat. Analogiškos nuostatos yra ir to paties nutarimo aktualioje redakcijoje, kuri galiojo nuo 1997-06-26 iki 2000-03-01, t.y. iki kol buvo priimti nurodyti Metodiniai nurodymai, tik naujoje Vyriausybės nutarimo redakcijoje 4 punktas tapo 5 punktu. Vadinasi, pareiškėjų prašomi dokumentai privalo būti saugomi nuolat, o ne 10 metų kaip nepagrįstai teigiama Atsakyme Nr. 1, todėl jame visiškai nepagrįstai daroma nuoroda į LR archyvų departamento generalinio direktoriaus 2001-07-13 įsakymą Nr. 45. Taigi, iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad visos Deklaracijos ir jų patikrinimo medžiaga privalo būti ir yra pas vietos mokesčių administratorių, bet jis mokesčių mokėtojams kreipusis su prašymu pateikti visas deklaracijas, pažymas ir išvadas dėl jų tvirtinimo visų šių deklaracijų iš pradžių net neteikė, o vėliau pateikė tik dalį šių Deklaracijų, o dalį atsisakė teikti apskritai, o dalis dokumentų net esą dingo, t. y. jas nuslėpė siekdamas pateisinti nepagrįstai surašytus patikrinimo aktus tam, kad nevertintų 1997-2012 m. mokesčių mokėtojų (pareiškėjų) deklaruotų lėšų. Manytina, kad, jeigu pareiškėjų prašomuose ir iki šiol negautuose dokumentuose nebūtų nurodyta pareiškėjams palankių aplinkybių, tai 2014-12-15 patikrinimo aktai būtų buvę patvirtinti, o ne nutarta atlikti pakartotinį pareiškėjų patikrinimą, nors su tokiomis išvadomis pareiškėjai kategoriškai nesutinka. Pažymėtina ir tai, kad atliekant pareiškėjų mokestinį patikrinimą, t.y. iki 2014-12-15 patikrinimo aktų priėmimo, Šiaulių AVMI reikalavo, kad pareiškėjai jai pateiktų informaciją ir dokumentus apie 2004 metais vykusius sandorius, taip pat pakomentuoti aplinkybes apie 2003-12-31 pildytą turto deklaraciją Forma Nr. FR0593 (2014-04-09 ir 2014-03-17 Šiaulių AVMI vyr. specialistės D. G. elektroninių laiškų pareiškėjams kopijos pridedamos) – taigi, kuri neišvengiamai grindžiama dokumentais, priimtais/sudarytais/gautais prieš daugiau kaip 10 metų. Paradoksalu, jog pati Šiaulių AVMI teigia, kad ji tokio senumo dokumentų nesaugo, o faktiškai reikalauja, kad pareiškėjai tai darytų, tai patvirtina akivaizdų Šiaulių AVMI veikimo neadekvatumą ir neproporcingumą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2000-04-25 deklaracija taip pat yra reikšminga, bet ji yra neva dingusi nurodant, kad tokia deklaracija neva saugoma 10 metų nuo gavimo dienos, nors kitas tų pačių metų deklaracijas bei dar vėlesnių metų, pavyzdžiui, 2001 m., 2002 m., 2003 m. ir t.t., deklaracijas, kurios taip pat yra senesnės kaip 10 metų, mokesčių administratorius turi. Pažymėtina, kad jei dalis dokumentų būtų sunaikinta ar kitaip prarasta, tai turėtų būti įstatymų nustatyta tvarka įforminta, bet suinteresuotas asmuo tokių aplinkybių nenurodė ir įrodymų nepateikė. Ta aplinkybė taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad mokesčių administratorius yra akivaizdžiai nesąžiningas pareiškėjų, kaip mokesčių mokėtojų, atžvilgiu ir nepagrįstai riboja jų teises atsikirsti į nepagrįstus mokesčių administratoriaus kaltinimus. Be to, jeigu ir atitiktų tikrovę Atsakymo Nr.1 teiginiai apie tai, kad pareiškėjai savo parašu patvirtindami Deklaraciją esą gavo ir Deklaracijos pažymą, tai neeliminuoja Šiaulių AVMI pareigos saugoti tokią Deklaracijos pažymą ilgiau nei 10 metų ir esant mokesčių mokėtojo, kaip ir pareiškėjų atveju, prašymui – taip pat neeliminuoja pareigos pateikti Deklaracijas, jų pažymas ir mokesčių administratoriaus išduodamas išvadas dėl teikiamų Deklaracijų pareiškėjams. Remiantis tuo, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pareiškėjų visų prašomų deklaracijų pažymų apie pajamų deklaravimą Šiaulių AVMI taip pat neišduoda sąmoningai, t. y. siekiant nuslėpti jose nurodomą reikšmingą mokestiniam patikrinimui informaciją ir mokesčių administratoriaus atstovų patvirtinimą, kad jokios pretenzijos pareiškėjams nebuvo reiškiamos, kas leidžia teigti, kad pareiškėjai savo mokestines prievoles atliko tinkamai, tačiau jiems nepagrįstai siekiama priskaičiuoti itin didelio dydžio papildomus mokėtinus mokesčius. Konstatuoja, kad Atsakymas Nr.1 nepagrįstas, todėl naikintinas, o Šiaulių AVMI įpareigotina pareiškėjams pateikti Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvusių teiktų 2000-04-21 ir 2002-11-13 brangų turtą įsigijusio (įsigyjančio) Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijų pažymų apie pajamų deklaravimą patvirtintas kopijas ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išvados dėl 2000-04-21 Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvusios pateiktos brangų turtą įsigijusio (įsigyjančio) Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijos patvirtintą kopiją. Atsakymu Nr.2 Šiaulių AVMI pareiškėjui A. V. nurodė esą mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita yra vidinis mokesčių administratoriaus dokumentas ir mokesčių mokėtojui neteikiamas, remiasi 2006 m. atlikto pareiškėjų mokestinio patikrinimo metu galiojusia VMI prie LR FM viršininko 2004-05-28 įsakymu Nr. VA-108 „Dėl mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių, Pranešimo apie nustatytus trūkumus ir/ar prieštaravimus FR0687 formos ir Užduoties vizituoti/kontroliuoti mokesčių mokėtojo veiklą FR0688 formos patvirtinimo“. Nesutiktina su tokia mokesčių administratoriaus pozicija ir Atsakymas Nr.2 laikytinas visiškai nepagrįstu. Kaip minėta, 2015-04-02 Šiaulių AVMI viršininkui buvo pateiktas pareiškėjo A. V. raštas Nr. 15/03-AV4-3, kuriuo buvo prašoma pateikti 2006 metais atlikto A. V. mokestinio tyrimo pagal 2006-01-16 mokestinių tyrimo užduotį Nr. 11.16-34-3 mokestinio tyrimo ataskaitos patvirtintą kopiją. Šiaulių AVMI pateikė 2015-04-21 raštą Nr. (32.1)S-3448 (kopija pridedama), kuriuo atsisakė minėtą A. V. prašymą tenkinti, motyvuojant tuo, kad mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita yra vidinis mokesčių administratoriaus dokumentas ir mokesčių mokėtojui neteikiamas, nes taip numatyta VMI prie LR FM viršininko 2004-05-28 įsakymu Nr. VA-108 patvirtintose Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklėse. Analogiški atsisakymo pateikti mokestinio tyrimo ataskaitos kopiją motyvai nurodyti ir skundžiamame Atsakyme Nr.2. Tačiau konstatuotina, jog Šiaulių AVMI nurodomas motyvas tik iš dalies teisingas, nes iš esmės Šiaulių AVMI vadovavosi neaktualia minėtų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių redakcija. Nors VMI prie LR FM viršininko 2004-05-28 įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 12-ame punkte ir buvo nurodyta, kad minėta ataskaita yra vidinis mokesčių administratoriaus dokumentas, tačiau pabrėžtina, kad 2013-01-25 VMI prie LR FM viršininko įsakymo Nr. VA-7 1.7.punktu Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių, patvirtintų 2004-05-28 įsakymu Nr. VA-108,12-asis punktas buvo pripažintas netekusiu galios, o tai akivaizdžiai patvirtina, kad centrinis mokesčių administratorius pripažino, kad ši ataskaita gali būti prieinama ir jos turinys gali būti žinomas suinteresuotam mokesčių mokėtojui. Vadinasi, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad 2015-04-02 prašymu Nr. 15/03-AV4-3 prašyta pateikti mokestinio tyrimo ataskaita yra vidinis dokumentas ir kad jis nėra teiktinas pareiškėjui A. V.. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių AVMI neneigia, taigi patvirtina, kad pareiškėjo prašomą pateikti ataskaitą turi (nepriklausomai nuo to, ar ji laikytina vidiniu dokumentu ar ne), tačiau jos sąmoningai nepateikia. Šiaulių AVMI teiginys, kad pareiškėjo prašymu neva taikytina 2006 m. atliko mokestinio patikrinimo metu galiojusio 2004-05-28 Įsakymo Nr. VA-108 redakcija, akivaizdžiai neteisėtas, nes prieštarauja pagrindiniams teisės principams, t.y. kad įstatymai atgaline data netaikomi, o visų asmenų veiksmai vertinami pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas, todėl kadangi pareiškėjo prašymas pateikti ataskaitą pateiktas 2015 metais, t. y. kuomet minėto 2004-05-28 įsakymo Nr. VA-108 12 punktu pripažintas netekusiu galios, todėl Šiaulių AVMI neturi jokio teisinio pagrindo savo neveikimą ir informacijos neteikimą grįsti šiuo metu negaliojančiomis teisės aktų nuostatomis. Akivaizdu, kad nėra pagrindo Šiaulių AVMI taikyti įstatymo galiojimo atgal, o atsisakyti pateikti ataskaitą Šiaulių AVMI būtų galėjusi nebent tokiu atveju, jeigu pareiškėjo prašymas būtų buvęs pateiktas iki 2013-01-25 įsakymo Nr. VA-7 įsigaliojimo. Atsakymas Nr. 2 nepagrįstas, o Šiaulių AVMI įpareigotina pareiškėjui A. V. pateikti 2006 metais atlikto pareiškėjo A. V. mokestinio tyrimo pagal 2006-01-16 mokestinio tyrimo užduotį Nr. 11.16-34-3 mokestinio tyrimo ataskaitos patvirtintą kopiją. Aukščiau nurodytą išvadą papildomai patvirtina tai, kad Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnis įtvirtina asmens teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį, o 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Neteiktinos informacijos sąvoka yra pateikta Visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio nuostatas neteiktina informacija yra laikoma: 1) informacija, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija (kai prašo trečiasis asmuo); 2) informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti. Tvarką, kuria remiantis turi būti teikiama informacija bei įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, nustato Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Be to, šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta įstaigų pareiga teikti informaciją, t.y. įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją; įstaigos teikia informaciją pareiškėjams įstaigoje tvarkomais dokumentais, informacijos rinkmenomis arba jų dalimis, pirmenybę teikiant informacijos teikimui internetu ar kitokiomis elektroninėmis priemonėmis. Informacija turi būti teikiama vadovaujantis tokiais principais kaip: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs. Šio įstatymo 7 straipsnis asmeniui suteikia teisę gauti privačią informaciją apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus; privati informacija apie save pareiškėjui pateikiama šio įstatymo nustatyta tvarka pateikus prašymą ir įstatymais nustatyta tvarka patvirtinus asmens tapatybę. Vadinasi, asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Šiuo atveju Šiaulių AVMI nepateikė argumentų, pagrindžiančių neteiktinos informacijos sąlygų, t.y. ar Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis ar ji pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką. Šiam mokestiniam ginčui aktuali Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-05-27 nutartis byloje Nr. IK-2401-331/2011, kurioje teismas analogiško ginčo dėl ataskaitos neteikimo atveju konstatavo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad pareigūnas, atlikęs mokestinį tyrimą, jo rezultatus fiksuoja mokestinio tyrimo ataskaitoje. Atsižvelgdamas į tai, kad mokestinis tyrimas tos bylos pareiškėjo atžvilgiu buvo baigtas, rezultatai yra užfiksuoti pranešime, o norėdamas gauti informaciją apie save patį pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI dėl ataskaitos kopijų gavimo. Todėl atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, įvertinęs teisės aktų normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, teismas padarė išvadą, kad tokią teisę gauti iš Vilniaus apskrities VMI turimą informaciją apie save patį tos bylos Nr. IK-2401-331/2011 pareiškėjui garantuoja aukščiau paminėti teisės aktai. Todėl teismas konstatavo, kad tos bylos atsakovė neįvykdė minėtais įstatymais nustatytos pareigos teikti (paskleisti) informaciją. Atsisakydama vykdyti tiesiogiai įstatymuose numatytą informacijos teikimo funkciją, Inspekcija tos bylos pareiškėją informavo, kad „VMI prie FM viršininko 2004-07-29 įsakymo Nr.V-159, kuriuo patvirtinta mokestinio tyrimo ataskaitos FR0686 forma (kurios Jūs prašote) 2 p. nurodyta, kad ši forma yra vidinis dokumentas skirtas Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemos darbuotojams, todėl mokestinių tyrimų ataskaitų kopijos Jums negali būti pateiktos“, ką analogiškai Šiaulių AVMI nurodė ir pareiškėjams A. V. bei I. V.. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad „...vien tas faktas, jog ataskaitos forma FR0686 yra skirta inspekcijos darbuotojams, neleidžia daryti išvados, kad konkretaus mokestinio tyrimo metu užpildyta forma vis dar išlieka dokumentu, kuris yra skirtas išimtinai vien sistemos darbuotojams ir su kuriuo negali susipažinti asmuo, kurio atžvilgiu atliekamo mokestinio tyrimo metu buvo surašyta ataskaita. Prašytoje ataskaitoje ir ją lydinčiuose dokumentuose nėra informacijos, kuri remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsniu būtų laikoma neteiktina, nes yra pateiktas N. P. prašymas dėl informacijos apie jį patį suteikimo. Vilniaus apskrities VMI nurodytas teisės aktas negali prieštarauti įstatymų normoms ir nustatyti priešingą teisinį reguliavimą. Poįstatyminiame teisės akte negali būti nustatytų taisyklių, priešingų ar pakeičiančių nustatytąsias įstatymuose. Tuo atveju, jei poįstatyminis teisės aktas kitaip, nei įstatymas, reglamentuoja teisinius santykius, turi būti taikomos įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kad tokių išvadų, akcentuodamas įstatymų viršenybę poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu, ne kartą yra priėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (žr. pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas, 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2009 m. spalio 8 d. nutarimas). Dar daugiau – visuose minėtuose įstatymuose yra aiškiai nurodyta, kad informacija gali būti neteikiama tik įstatymų (o ne poįstatyminių teisės aktų) pagrindu.“ Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities VMI neteisėtai ir nepagrįstai vadovavosi poįstatyminio teisės akto nuostatomis, kas konstatuotina ir Šiaulių AVMI veikimo ir ataskaitos pareiškėjams A. V. ir I. V. neteikimo atveju. Kaip matyti iš kartu su pareiškėjų 2015-06-12 skundu pridedamų priedų ir galiojančio teisinio reglamentavimo, kuris nurodomas ankstesniuose skyriuose Priedas Nr.1 ir Nr.2 taip pat yra nepagrįsti, taigi nėra pagrindo pareiškėjų atžvilgiu pratęsti (atlikti) mokestinių patikrinimų, kadangi ir Šiaulių AVMI Atsakymai Nr.1 ir Nr.2 yra nepagrįsti, o Šiaulių AVMI įpareigotina pateikti papildomą informaciją pareiškėjams, dėl ko šiuo metu mokestinių patikrinimų pareiškėjų atžvilgiu tęsimas iš esmės pažeistų jų teises ir teisėtus lūkesčius, nes Atsakymai Nr.1 ir Nr.2 yra betarpiškai susiję su Priedais Nr.1 ir Nr.2, dėl ko šie klausimai nagrinėtini vienoje ir toje pačioje Šiaulių apygardos administracinio teismo byloje Nr. 1-2919-289/2015. Reikšminga tai, kad pareiškėjų Šiaulių apygardos administracinio teismo byloje Nr. I- 2919-289/2015 prašoma pateikti informacija ir dokumentai yra tiesiogiai susiję su Šiaulių AVMI atliekamu pakartotiniu pareiškėjų mokestiniu patikrinimu, kurio pabaiga Priedais Nr.1 ir Nr.2 numatyta jau net 2015-10-05. Jeigu mokestinis patikrinimas bus baigtas iki Prieduose Nr.1 ir Nr.2 nurodyto termino, t. y. 2015-10-05, o Atsakymas Nr.1 ir Atsakymas Nr.2 nepanaikinti ir jeigu iki patikrinimo atlikimo pabaigos Šiaulių AVMI nebus įpareigota pareiškėjams pateikti informacijos ir dokumentų, kurie minėtais skundžiamais Atsakymais Nr.1 ir Nr.2 buvo atsisakyti pateikti pareiškėjams, ir pareiškėjų atžvilgiu Šiaulių AVMI dar ir priims naujus patikrinimo aktus dėl šiuo metu atliekamų pareiškėjų mokestinių patikrinimų, tai konstatuotina, kad pareiškėjų teisė, įskaitant teisę realiai dalyvauti mokestinio patikrinimo procese, teikti paaiškinimus iki patikrinimo aktų priėmimo ir kt., bus iš esmės pažeista, ką jau įsiteisėjusia 2015-06-18 nutartimi šioje administracinėje byloje Nr. 1-2919-289/2015 konstatavo Šiaulių apygardos administracinis teismas. Patikslintu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priimtus 2015-09-25 priedą Nr.(42.2) FR0773-2554 prie 2015-05-12 pavedimo tikrinti Nr. (42.2) FR0773-1384 ir 2015-09-25 priedą Nr. (42.2) FR0773-2553 prie 2015-05-11 pavedimo tikrinti Nr. (42.2) FR0773-1377; įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pareiškėjams pateikti 2006 metais atlikto pareiškėjo A. V. mokestinio tyrimo pagal 2006-01-16 mokestinio tyrimo užduotį Nr. 11.16-34-3 mokestinio tyrimo ataskaitos patvirtintą kopiją ir 2000-04-21 bei 2002-11-13 brangų turtą įsigijusio (įsigyjančio) Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijų pažymų apie pajamų deklaravimą patvirtintas kopijas bei Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išvados dėl 2000-04-21 Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvusios pateiktos brangų turtą įsigijusio (įsigyjančio) Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijos patvirtintą kopiją.

Pareiškėjas ir pareiškėjos atstovas A. V. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas dalį dokumentų pateikė. Kalbama apie kelis dokumentus; pareiškėjų skundas susiaurėjęs. Pareiškėjai patikslintame skunde sutikslino reikalavimus pagal faktines aplinkybes. Prašo nagrinėti tik pagal patikslintą skundą. Pareiškėjai skundžia du atsakymus; prašo įpareigoti VMI pateikti pačių pareiškėjų teiktų deklaracijų 2000-04-21 ir 2002-11-13 pažymas. Jau treti metai yra atliekamas pareiškėjo mokestinis patikrinimas, kuris nuolat pratęsiamas. Dalį deklaracijų atsakovas pateikė, o likusios nepateikė, nes neva tie dokumentai pasirašytinai įteikiami kiekvienam gyventojui. Tokia tvarka buvo, bet pareiškėjai jų neturi, o mokesčių administratorius neteikia jų motyvuodamas tuo, kad jei įteikė pasirašytinai, antrą kartą teikti neprivalo, nes pats jų neturi. Kyla klausimas, jei neturi dokumentų, tai iš kur žino, kad tie dokumentai yra pasirašytinai įteikti pareiškėjui. Daroma nuoroda, kad tie dokumentai saugomi pagal archyvų dokumentų saugojimo patvirtintą tvarką ne daugiau kaip 10 m., nors atsakovas pateikė dokumentus, kurių terminas daug vėlesnis. Yra specialioji teisės norma dėl gyventojų deklaracijų išvadų ir kitų su deklaracijomis susijusių dokumentų. Pareiškėjai yra nurodę Centrinio mokesčių administratoriaus prie FM įsakymą, kuriame nurodyta, kad deklaracija yra saugoma nuolat. Remiasi Metodiniais nurodymais dėl deklaracijų pildymo, kur nurodyta, kad buvo deklaruojama tik ta dalis turto, kuri pageidaujama įsigyti, todėl deklaracijos buvo teikiamos dalimis ir kiekvienos jų pateikimas ir turėjimas pareiškėjams yra svarbus. Šios deklaracijos būdavo išduodamos ne formaliai, o tik įsitikinus, kad prie jų pridėti dokumentai, patvirtinantys asmens pajamas, kad sumokėti visi mokesčiai. Deklaracijų saugojimo terminus reglamentavo 1994-04-25 Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „ Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“. Remiantis juo priimti Metodiniai nurodymai, kurių 4 punkte nurodyta, kad šios deklaracijos ir visa su patikrinimu susijusi medžiaga VMI yra saugoma nuolat. Dar vienas dokumentas, kurį mokesčių administratorius atsisako pateikti – 2006-01-26 mokestinio tyrimo užduoties Nr.11.16-34-3 mokestinio tyrimo ataskaita, kur buvo tiriamos aplinkybės su pareiškėjų asmeninio gyvenimo aplinkybėmis, asmeninio gyvenimo vieta ir bendrovėje įsigytu turtu. Išsiaiškinus aplinkybes, buvo surašyta minėta ataskaita ir nebuvo atliktas joks mokestinis patikrinimas, pareiškėjai nesulaukė jokių pastabų dėl nesumokėtų mokesčių, tik sulaukė pastebėjimų ir rekomendacijų, ką, kaip reikėtų tikslingiau daryti, kaip efektyviau naudoti turtą, o praėjus 12 m. tos pačios tirtos aplinkybės vėl yra aiškinamos ir traktuojamos diametraliai priešingai. Mano, kad toje ataskaitoje buvo aprašyti tirti veiksmai, daromos išvados, kurios neabejotinai turi reikšmės. Pareiškėjai nori turėti dokumentus, kad galėtų kokybiškai paaiškinti. Dabar nežino, ką aiškinti.