- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-27
- Bylos Nr.
- Ik-2401-331/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00640-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Henrikas Sadauskas, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- N. P.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Aušrinė Amšiejūtė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Aušrinei Amšiejūtei, atsakovės atstovui Jonui Čebeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Vilniaus apskrities VMI) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2010 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apskrities VMI surašė pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.26)-89-1297, kuris N. P. atstovui buvo įteiktas 2011 m. sausio 25 d. (b. l. 46?58). 2011 m. vasario 21 d. N. P. įgaliotas asmuo pateikė prašymą dėl mokestinio tyrimo ataskaitos pateikimo (b. l. 16?18). 2011 m. kovo 10 d. raštu Nr. (11.27)-46-10236 Vilniaus apskrities VMI informavo, jog prašomos ataskaitos nebus pateiktos ? mokestinio tyrimo ataskaitos yra vidinis dokumentas (b. l. 6).
Nesutikdamas su šiuo atsakymu pareiškėjas skundu ir prašymu (b. l. 1?4, 122) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo panaikinti Vilniaus apskrities VMI 2011-03-10 raštą Nr. (11.27)-46-10236 ir įpareigoti atsakovę pateikti jam mokestinio tyrimo, atlikto pagal užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr. 90-535, ataskaitos kopijas.
Paaiškino, kad atsižvelgdamas į tai, kad mokestinis tyrimas jo atžvilgiu jau yra baigtas, rezultatai yra užfiksuoti pranešime, norėdamas gauti informaciją apie save patį, kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI dėl ataskaitos kopijų gavimo. Tokią teisę gauti iš valstybės įstaigos turimą informaciją apie save garantuoja Visuomenės informavimo įstatymas, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas.
Tam, kad asmuo galėtų įgyvendinti šią savo teisę, įstatymai numato pareigą valstybės institucijoms teikti informaciją. Pabrėžtina, kad teisė gauti informaciją kyla ir iš MAĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos bendradarbiavimo su mokesčių mokėtoju pareigos, siekiant savitarpio supratimo. MAĮ 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis MAĮ nuostatomis. MAĮ straipsnio 2 dalyje detalizuota, kokia informacija nėra laikoma paslaptyje, o 3 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją mokesčių administratorius gali paskleisti be mokesčių mokėtojo sutikimo ar žinios. Tai reiškia, kad su mokesčių mokėtojo sutikimo ar jo žinia (taip pat ir esant jo paties prašymui), duomenys apie tą mokesčių mokėtoją gali būti paskleisti bet kam. Tokią pačią išvadą galima padaryti iš MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų, pagal kurias informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti pateikta kitiems asmenims, kai mokesčių mokėtojas raštu prašo arba sutinka (neprieštarauja), kad informacija būtų paskleista. Tačiau Vilniaus apskrities VMI neįvykdė minėtais įstatymais nustatytos pareigos teikti (paskleisti) informaciją. Prašytoje Ataskaitoje ir ją lydinčiuose dokumentuose nėra informacijos, kuri remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsniu būtų laikoma neteiktina, nes yra pateiktas jo prašymas dėl informacijos apie jį patį suteikimo. VMI nurodytas teisės aktas negali prieštarauti įstatymų normoms ir nustatyti priešingą teisinį reguliavimą. Poįstatyminiame teisės akte negali būti nustatytų taisyklių, priešingų ar pakeičiančių nustatytąsias įstatymuose. Tuo atveju, jei poįstatyminis teisės aktas kitaip, nei įstatymas, reglamentuoja teisinius santykius, turi būti taikomos įstatymo nuostatos. Visuose minėtuose įstatymuose yra aiškiai nurodyta, kad informacija gali būti neteikiama tik įstatymų (o ne poįstatyminių teisės aktų) pagrindu. Todėl Inspekcija neteisėtai ir nepagrįstai vadovavosi poįstatyminio teisės akto, kuris prieštarauja visiems paminėtiems įstatymams, nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymuose nėra įtvirtinto draudimo mokesčių mokėtojui pateikti informaciją apie jį patį, kai jis to prašo (priešingai ? mokesčių administratorius privalo ją pateikti).
Per teismo posėdį pareiškėjo atstovė Aušrinė Amšiejūtė prašė skundą patenkinti, panaikinti ginčo raštą ir įpareigoti atsakovę pateikti pareiškėjui Ataskaitą bei jos kopijas, skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 12?13) paaiškino, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytas nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. AS146-201/2009; AS438-135/2009; AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei iš bylos duomenų yra akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti arba nutraukti bylą, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Kaip matyti iš skundžiamo rašto, juo išaiškinta, jog mokestinio tyrimo ataskaita neteikiama mokesčių mokėtojui, nes tai yra vidinis mokesčių administratoriaus dokumentas. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju skundė būtent tą rašto dalį, kuria išaiškinta, kad ataskaita neteiktina. Raštas minėta apimtimi negali būti vertinamas kaip administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Atsiliepimas
Per teismo posėdį atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Pagal N. P. prašymą, Vilniaus apskrities VMI 2011-03-10 raštu Nr. (11.27)-46-10236 atsisakė pateikti jam Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą, motyvuodama, tuo kad ši ataskaita yra vidinis dokumentas, skirtas VMI sistemos darbuotojams, todėl mokestinių tyrimų ataskaitų kopijos negali būti pateiktos (b. l. 14, 64?85). Taigi šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisako pateikti šią ataskaitą ir lydinčius ją dokumentus.
Asmenų prašymai Vilniaus apskrities VMI nagrinėjami vadovaujantis Konstitucija, Viešojo administravimo įstatymu (toliau ? VAĮ), Mokesčių administravimo įstatymu (toliau ? MAĮ), Visuomenės informavimo įstatymu, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, ir Asmenų aptarnavimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-12-17 įsakymu Nr. VA-77.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011-02-21 skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI prašydamas pateikti visas mokestinio tyrimo ataskaitas bei jas lydinčius dokumentus (b. l. 16?18). Inspekcija 2011-03-10 raštu Nr. (11.27)-46-10236 prašymą atsisakė tenkinti ir nurodė, kad ataskaita yra Vilniaus apskrities VMI vidinis dokumentas, skirtas inspekcijos darbuotojams, todėl šio dokumento kopija neteiktina (b. l. 14). Rašte taip pat nurodyta, jog pareiškėjas apie atlikto mokestinio tyrimo rezultatus buvo informuotas 2010-11-05 išsiunčiant pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą (b. l. 46?58; 2010-11-05 pranešimas Nr. (21.26)-89-1297).
Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnis įtvirtina asmens teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį, o 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Neteiktinos informacijos sąvoka yra pateikta Visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio nuostatas neteiktina informacija yra laikoma: 1) informacija, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija (kai prašo tretysis asmuo); 2) informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti.
Tvarką, kuria remiantis turi būti teikiama informacija bei įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, nustato Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Be to, šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta įstaigų pareiga teikti informaciją, t. y. įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją; įstaigos teikia informaciją pareiškėjams įstaigoje tvarkomais dokumentais, informacijos rinkmenomis arba jų dalimis, pirmenybę teikiant informacijos teikimui internetu ar kitokiomis elektroninėmis priemonėmis. Informacija turi būti teikiama vadovaujantis tokiais principais kaip: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs. Šio įstatymo 7 straipsnis asmeniui suteikia teisę gauti privačią informaciją apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus; privati informacija apie save pareiškėjui pateikiama šio įstatymo nustatyta tvarka pateikus prašymą ir įstatymais nustatyta tvarka patvirtinus asmens tapatybę.
Vadinasi, asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Atsakovė nepateikė argumentų, pagrindžiančių neteiktinos informacijos sąlygų, t. y. ar Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis ar ji pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką.
Pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą N. P. buvo informuotas, kad jo atžvilgiu buvo atliktas mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinis tyrimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad pareigūnas, atlikęs mokestinį tyrimą, jo rezultatus fiksuoja mokestinio tyrimo ataskaitoje. Atsižvelgdamas į tai, kad mokestinis tyrimas N. P. atžvilgiu jau yra baigtas, rezultatai yra užfiksuoti minėtame pranešime, norėdamas gauti informaciją apie save patį N. P. kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI dėl ataskaitos kopijų gavimo.
Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, įvertinęs teisės aktų normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, teismas daro išvadą, kad tokią teisę gauti iš Vilniaus apskrities VMI turimą informaciją apie save patį pareiškėjui garantuoja aukščiau paminėti teisės aktai. Todėl atsakovė neįvykdė minėtais įstatymais nustatytos pareigos teikti (paskleisti) informaciją. Atsisakydama vykdyti tiesiogiai įstatymuose numatytą informacijos teikimo funkciją, Inspekcija raštu nr. (11.27)-46-10236 N. P. informavo, kad „VMI prie FM viršininko 2004-07-29 įsakymo Nr. V-159, kuriuo patvirtinta mokestinio tyrimo ataskaitos FR0686 forma (kurios Jūs prašote) 2 p. nurodyta, kad ši forma yra vidinis dokumentas skirtas Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemos darbuotojams, todėl mokestinių tyrimų ataskaitų kopijos Jums negali būti pateiktos“. Kadangi Vilniaus apskrities VMI minimo dokumento, skirto vien tik vidiniam naudojimui, neįmanoma rasti teisės aktų bazėse, belieka pasitelkti tik gramatinį atsakyme cituojamos normos aiškinimą ir daryti išvadą, kad vien tas faktas, jog ataskaitos forma FR0686 yra skirta inspekcijos darbuotojams, neleidžia daryti išvados, kad konkretaus mokestinio tyrimo metu užpildyta forma vis dar išlieka dokumentu, kuris yra skirtas išimtinai vien sistemos darbuotojams ir su kuriuo negali susipažinti asmuo, kurio atžvilgiu atliekamo mokestinio tyrimo metu buvo surašyta ataskaita.
Prašytoje ataskaitoje ir ją lydinčiuose dokumentuose nėra informacijos, kuri remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsniu būtų laikoma neteiktina, nes yra pateiktas N. P. prašymas dėl informacijos apie jį patį suteikimo. Vilniaus apskrities VMI nurodytas teisės aktas negali prieštarauti įstatymų normoms ir nustatyti priešingą teisinį reguliavimą. Poįstatyminiame teisės akte negali būti nustatytų taisyklių, priešingų ar pakeičiančių nustatytąsias įstatymuose. Tuo atveju, jei poįstatyminis teisės aktas kitaip, nei įstatymas, reglamentuoja teisinius santykius, turi būti taikomos įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kad tokių išvadų, akcentuodamas įstatymų viršenybę poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu, ne kartą yra priėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (žr. pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas, 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2009 m. spalio 8 d. nutarimas). Dar daugiau ? visuose minėtuose įstatymuose yra aiškiai nurodyta, kad informacija gali būti neteikiama tik įstatymų (o ne poįstatyminių teisės aktų) pagrindu.
Teismas atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities VMI neteisėtai ir nepagrįstai vadovavosi poįstatyminio teisės akto nuostatomis, todėl skundžiamas raštas naikintinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teismas
nusprendė:
pareiškėjo N. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities VMI 2011-03-10 raštą Nr. (11.27)-46-10236 „Dėl informacijos pateikimo“.
Įpareigoti atsakovę Vilniaus apskrities VMI pateikti pareiškėjui mokestinio tyrimo, atlikto pagal užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr. 90-535, ataskaitos kopijas.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.