Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. M., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-1934-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėjas G. M. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK) 2024 m. kovo 19 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2024 m. sausio 30 d. 11.07 val., Panevėžio r., kelio Panevėžys - Šiauliai (duomenys neskelbtini) km, sunkiasvorį automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, lenkė priekyje važiavusį automobilį. Šiais savo veiksmais G. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140.1 punkto reikalavimus. Už nurodytą administracinį nusižengimą pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur piniginė bauda, kartu skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

6. Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

7. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 600 eurų. Pagal to paties straipsnio 5 dalį už tokio pobūdžio padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

8. Pagal KET 140.1 punktą lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Pagrindinis kelias“.

9. Iš 2024 m. kovo 19 d. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 50-ANR_N-1934-2024 matyti, kad G. M. už tai, kad jis 2024 m. sausio 30 d. 11.07 val., Panevėžio r., kelio Panevėžys - Šiauliai (duomenys neskelbtini) km, sunkiasvorį automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, lenkė priekyje važiavusį automobilį, buvo paskirta 200 Eur bauda bei skirtas 4 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

10. Pareiškėjas nepripažįsta padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. tvirtina, kad lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, tiesiog nespėjo jo pabaigti Vis dėlto teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad sankryžą kirto važiuodamas priešpriešine eismo juosta. Pradėdamas lenkimo manevrą nematė jokių kelio ženklų, informuojančių apie artėjančią sankryžą, kelio ženklinimas taip pat leido lenkti, tiesiog, lenkiant sunkiasvore transporto priemone pats manevras užsitęsė, o pamačius sankryžą jau nebegalėjo nutraukti lenkimo ir grįžti į savo juostą, nes baigti lenkimą buvo saugiau kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, neįvertino aplinkybės, kad sunkiasvorė transporto priemonė važiuoja lėčiau, neatsižvelgė į tai, kad lenkimo leistinoje vietoje nespės pabaigti, nors įvertinti eismo situaciją objektyvią galimybę turėjo.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad G. M. inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė šviesiu paros metu, esant geram matomumui, kelio ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ buvo pastatytas tiesioje kelio atkarpoje, jo neužstojo medžiai, todėl būdamas dėmesingas ir atidus, laikydamasis distancijos, jį tikrai turėjo pastebėti ir laikytis ženklinimo nurodymų. Pažymėtina, kad pasak pareiškėjo, prieš jį važiavęs automobilis kelis kartus prieš sankryžas rodė posūkį į dešinę, bet vis nepasukdavo, todėl jam vėl pradėjus rodyti posūkį, pareiškėjas turėjo suprasti, kad priešais yra sankryža, kurioje priešais važiuojantis automobilis norės pasukti.

12. Teismas atkreipia dėmesį, kad G. M. lenkė kitą automobilį ir užbaigė lenkimo manevrą jau už sankryžos, t. y. būdamas sankryžoje G. M. vairuojamas automobilis buvo priešpriešinėje eismo juostoje ir lenkė kitą automobilį, o tai nagrinėjamu atveju ir yra G. M. inkriminuojamo nusižengimo dalykas. Pažymėtina, kad vairuotojas, prieš atlikdamas lenkimo manevrą, privalo įsitikinti, ar spės užbaigti manevrą, nepažeisdamas KET, tačiau šiuo atveju pareiškėjas šios aplinkybės neįvertino ir lenkimo manevrą tęsė būdamas sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ (ANK 420 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

13. G. M. tvirtino, kad prieš pradėdamas lenkti, įsitikino, kad tai daryti yra saugu, įvertino matomumą, įsitikino, kad nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, neviršijo nustatyto greičio, tačiau pažymėtina, kad tiek prieš lenkimo manevrą, tiek atlikdamas šį manevrą, transporto priemonės vairuotojas privalo laikytis ne tik KET 136 punkte numatytų reikalavimų. KET 140 punktas imperatyviai numato išimtis, kai lenkimo veiksmas iš viso yra draudžiamas, t. y. minėtame punkte nurodytais atvejais lenkti draudžiama net ir tinkamai įgyvendinus 136–137, 139 punktuose numatytus reikalavimus. Todėl tai, kad pareiškėjas laikėsi KET 136 punkto nurodymų prieš lenkimo manevrą, nepašalina jo kaltės dėl 140.1 punkto pažeidimo.

14. Tiek skundu, tiek teismo posėdžio metu G. M. pateikė ir alternatyvų prašymą, t. y. jei teismas įžvelgs, kad administracinis nusižengimas padarytas, prašoma jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio. Nurodė, kad vienas išlaiko 4 asmenų šeimą, be to, turi savo verslą, kuriame dirba vienas, kitų asmenų nesamdo, todėl praradus teisę vairuoti, nebegalės dirbti ir išsaugoti verslo.

15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

16. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjas, net ir teisme nagrinėjant jo skundą, kaltės iš esmės nepripažino, nors ir sutiko, kad lenkimo manevrą atliko kirsdamas sankryžą, tačiau tvirtino, kad pabaigti lenkimą buvo saugiau nei bandyti stabdyti sunkiasvorę transporto priemonę ir grįžti į savo eismo juostą.

17. Teismas pažymi, jog vien tai, kad pareiškėjui teisė vairuoti būtina atliekant darbines funkcijas, jis turi išlaikyti nepilnamečius vaikus, nereiškia, jog jo atsakomybė padarius administracinį nusižengimą turėtų būti švelninama maksimaliai, nes apie artimųjų poreikius bei kitus svarbius faktorius jis turėjo suprasti jau prieš darant administracinį nusižengimą. Be to, teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo padarymą lėmė paties G. M. neatidumas ir situacijos neįvertinimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas per pastaruosius 3 metus yra 3 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus.

18. Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad simbolinės, pažeidėjo interesus tenkinančios administracinės nuobaudos (nagrinėjamu atveju pažeidėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sumažinimas iki 1 mėnesio, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas) nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis), nes tokia nuobauda už padarytą administracinį nusižengimą būtų per švelni ir neproporcinga pažeidėjo asmenybei, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, todėl būtų neteisinga.

19. Nepaisant to, teismas, įvertinęs skunde nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad būtų pagrindas svarstyti klausimą dėl baudos sumažinimo iki 170 Eur ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo termino sutrumpinimo iki minimalaus 3 mėnesių termino.

20. Vertinant G. M. administracinio nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad lenkimo metu priešpriešiais atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, joks pavojus eismo dalyviams nebuvo sukeltas, lenkimo manevras buvo tęsiamas, nes jį baigti buvo saugiau nei nutraukti ir grįžti į savo eismo juostą. Konstatuotina, kad G. M. padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo.

21. Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, padaryto pažeidimo turinį, pažeidėjo asmenybę, paties pareiškėjo jau padarytas reikalingas išvadas – yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir G. M. skirti mažesnę baudą bei trumpesnį administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, jų dydžius nustatant pagal padaryto pažeidimo turinį ir visas reikšmingas aplinkybes. Dėl to įvertinus visas nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad administracinė nuobauda išimties būdu gali būti sumažinta, baudą sumažinant nuo 200 Eur iki 170 Eur, privalomos administracinio poveikio priemonės terminą sumažinant nuo 4 mėnesių iki 3 mėnesių. Teismo įsitikinimu toks baudos bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo G. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-1934-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeisti, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį G. M. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.