Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), specialiojo vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis mažojoje bendrijoje (toliau – MB) (duomenys neskelbtini), teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto bausme;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda;

3) Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 275 MGL (13 750 Eur) dydžio bauda;

4) Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį subendrinta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta basume ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 80 BBND (4 000 Eur) dydžio bauda;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį 50 MGL (2 500 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. Š. žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05055-21 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teises (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes: 1) 2023 m. gegužės 22 d. apie 9.03 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2) 2023 m. birželio 13 d. apie 16.07 val. Vilniaus r., kelio (duomenys neskelbtini) 2,710 km, vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3) 2023 m. birželio 14 d. apie 12.26 val. Vilniaus r., kelio (duomenys neskelbtini) 2,710 km, vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4) 2023 m. birželio 16 d. 8.44 val. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) 0,510 km vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5) 2023 m. rugpjūčio 31 d. apie 10.44 val. magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) 42,004 km vairavo automobilį Škoda Octavia, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 6) 2023 m. rugsėjo 25 d. apie 18.58 val. Vilniaus r., kelio (duomenys neskelbtini) 2,710 km, vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7) 2023 m. gruodžio 3 d. apie 18.45 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8) 2024 m. gegužės 28 d. apie 17.18 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip tyčia sistemingai ir piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

L. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2024 m. liepos 26 d. pranešime nurodyta, kad nuo 2021 m. gegužės 12 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį, kuriuo L. Š. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams, skaičiuojant terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2021 m. balandžio 29 d. Bylos duomenis L. Š. 2021 m. gegužės 14 d., buvo išsiųstas raštas „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“, kuriuo jis buvo informuotas apie baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką bei sąlygas, taip pat apie vengimo ją vykdyti teisines pasekmes, tačiau pasirašyto rašto probacijos tarnybai negrąžino. Patikrinus administracinių nusižengimų duomenų registrą nustatyta, kad L. Š. vengia vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi 2024 m. gegužės 7 d. apie 8 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, kai teisė vairuoti yra atimta. Apie įvykdytą pažeidimą L. Š. informuotas 2024 m. liepos 12 d. raštu, tačiau jokio pasiaiškinimo nepateikė (1 t., b. l. 12).

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu L. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teises (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams (2 t., b. l. 83–85).

2025 m. sausio 19 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis L. Š. 2023 m. gegužės 22 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d., 2023 m. birželio 16 d., 2023 m. rugpjūčio 31 d., 2023 m. rugsėjo 25 d., 2023 m. gruodžio 3 d. baustas administracine tvarka įvairiomis nuobaudomis susijusiomis su galimų transporto priemonių – automobilių Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimu (2 t., b. l. 93–106).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. Š. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Astra, kai jo iškvėptame ore buvo 2,19 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina L. Š. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Tai, kad L. Š. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų O. G., R. R. ir D. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, policijos įvykių registro išrašas, 2024 m. gegužės 28 d. tarnybinis pranešimas, garso įrašai, kurie apžiūrėti 2024 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokole, 2024 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele. L. Š. neblaivumo faktą (2,19 promiles) įrodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais rodmenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2024 m. birželio 19 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi L. Š. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, padarymo

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu L. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teises (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino žinantis, kad jam yra paskirta tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad L. Š. žinojo, jog jam draudžiama vairuoti kelių transporto priemones.

Kita vertus, liudytojų B. S., S. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, 2025 m. sausio 19 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis ir anksčiau aptartais bylos įrodymais nustatyta, kad L. Š. 1) 2023 m. gegužės 22 d. apie 9.03 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2) 2023 m. birželio 13 d. apie 16.07 val. Vilniaus r., kelio (duomenys neskelbtini) 2,710 km, vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3) 2023 m. birželio 14 d. apie 12.26 val. Vilniaus r., kelio (duomenys neskelbtini) 2,710 km, vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4) 2023 m. birželio 16 d. 8.44 val. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) 0,510 km vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5) 2023 m. rugpjūčio 31 d. apie 10.44 val. magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) 42,004 km vairavo automobilį Škoda Octavia, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 6) 2023 m. rugsėjo 25 d. apie 18.58 val. Vilniaus r., kelio (duomenys neskelbtini) 2,710 km, vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7) 2023 m. gruodžio 3 d. apie 18.45 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8) 2024 m. gegužės 28 d. apie 17.18 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,19 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiuo atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis suprato, jog nesilaiko draudimo naudotis specialia teise, ir norėjo taip veikti.

Darytina išvada, kad kaltinamasis nepadarė jokių socialiai teigiamų išvadų dėl savo elgesio, metus toliau sistemingai vairavo transporto priemones neturėdamas tam teisės ir, be kita ko, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip šiurkščiai pažeidinėjo įstatymus ir nepaisė visuomenėje priimtinų elgesio normų. Tai patvirtina, kad L. Š. piktybiškai ir tyčia metus tęsdamas nusikalstamą veiką pažeidinėjo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad net ir paskutinio atvejo, kai L. Š. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, kai ji buvo atimta, pakanka pripažinti, kad jis vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Taigi, pagal nustatytas aplinkybes pripažintina, kad L. Š. veika atitinka BK 243 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnyje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas L. Š. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. Š. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, t. y. vieną iš jų – nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam nustatytas 2,19 promilių neblaivumas. Kita nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas teisingumui (BK 12 straipsnis, BK 243 straipsnis). Kaltinamasis piktybiškai ir tyčia metus, kartu darydamas KET pažeidimus, pažeidinėjo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 4 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

L. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baigiamosios kalbos metu prokuroras nurodė, kad L. Š. ikiteisminio tyrimo metu tik iš dalies pripažino kaltę, todėl tai nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kasacinio teismo yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, <...>. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Aptariama asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai teismo pripažįstama tokiais atvejais, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neatima teisės tai padaryti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-49-976/2020, 2K-181-788/2021).

Ikiteisminio tyrimo metu įteikus pranešimą apie įtarimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, L. Š. davė išsamius parodymus, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (2 t., b. l. 115–117). Įteiktus pranešimą apie įtarimą dėl abiejų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymo, L. Š. papildomai nurodė, kad jam yra žinoma, jog jis negali vairuoti transporto priemones, nes jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teisė vairuoti kelių transporto priemones), tačiau teigė, kad Lietuvos probacijos tarnyba su juo nesusisiekė, taip pat nepripažino, kad 2023 m. gruodžio 3 d. 18.45 val. vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė administracinį nusižengimą, kadangi tokio automobilio nėra turėjęs nei jis, nei įmonė, taigi dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, kaltę pripažino iš dalies (2 t., b. l. 123–125). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą dėl abiejų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymo, L. Š. nurodė, kad buvo pamiršęs, jog pirko automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį vairavo, taigi pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, ir gailėjosi dėl susiklosčiusios situacijos (2 t., b. l. 130–132). Bylos nagrinėjimo metu L. Š. taip pat pripažino kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi. Taigi dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, L. Š. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi nuo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu iki bylos nagrinėjimo, todėl tai laikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, ikiteisminio tyrimo metu L. Š. nuo pat pradžių nurodė, kad žinojo dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, dėl kurios negalėjo vairuoti kelių transporto priemonių, tačiau kaltę pripažino iš dalies vien dėl to, kad neprisiminė, jog vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuria padarė administracinį nusižengimą, tačiau jau kitos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad buvo pamiršęs apie šį automobilį ir kaltę visiškai pripažino, ką toliau patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Iš dalies kaltės pripažinimas padarius nusikalstamą veiką tam tikrame ikiteisminio tyrimo etape savaime neeliminuoja atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinimo. Nagrinėjamu atveju L. Š. pripažino esmines nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, faktines aplinkybes. Be to, teismas neabejoja, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nes, po nusikalstamų veikų padarymo praėjus gana nemažam laikui (po 2024 m. gegužės 28 d.), byloje nenustatyta, kad jis būtų padaręs analogiškas nusikalstamas veikas ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Tokią išvadą patvirtina ir jo parodymai, duoti teisme.

L. Š. anksčiau nemažai kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis jau trečią kartą padarė analogišką nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi jis neatsitiktinai nusikalto. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad L. Š. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būdamas recidyvistas ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis pripažįstamas recidyvistu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

L. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, nėra. Pažymėtina, kad kaltinamasis padarė aptariamą baudžiamąjį nusižengimą, o ne nusikaltimą (pagal BK 27 straipsnį, tai negali būti laikoma nusikaltimų recidyvu), todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau nemažai kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), be kita ko, už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 71–82). Jis jau trečią kartą teisiamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir antrą kartą iš eilės pagal BK 243 straipsnį. Jis per penkerių metų laikotarpį trauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonių variavimą būnant neblaiviam, kai teisė yra atimta ir kitus KET pažeidimus bei už kitus administracinius pažeidimus, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 93–106). L. Š. išsiskyręs, turi vieną nepilnametį vaiką. „Sodros“ duomenimis, jis dirba MB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 107). Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad L. Š. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad L. Š. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės, be kita ko, arešto ir laisvės atėmimo bausmės, jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. Š. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, t. y. laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Taigi už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, L. Š. skiriama laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams.

Už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje, L. Š. skiriama 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 30 parų arešto – bausmės, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis) ir L. Š. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju toks bausmių bendrinimo būdas parinktas atsižvelgiant į tai, kad nors ir nesunkus nusikaltimas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamasis nusižengimas, nustatytas BK 243 straipsnyje, priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 10 straipsnis), tačiau, įvertinus baudžiamojo nusižengimo ir nesunkių nusikaltimų padarymo aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Švelnesnė bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau išvardytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nekartoja.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, L. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

L. Š. anksčiau iš tiesų nemažai kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis, kaip minėta, nemažai kartų baustas administracine tvarka. Tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. Kita vertus, L. Š. teigia, kad supranta, jog turi problemų su alkoholio vartojimu, todėl kreipėsi pagalbos pas specialistus, dabar gydosi nuo priklausomybės nuo alkoholio, apie du mėnesius jo nevartoja. Be to, kaltinamajam po padarytų nusikalstamų veikų kitų ikiteisminio tyrimų nebuvo pradėta. Jis taip pat nepadarė panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų. Taigi po nusikalstamų veikų padarymo praėjus gana nemažam laikui (po 2024 m. gegužės 28 d.), L. Š. iš esmės laikosi visuomenėje nustatytų taisyklių. Tai leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis bando keistis teigiama linkme. Teisiamojo posėdžio metu L. Š. itin kritiškai vertino savo elgesį, yra motyvuotas elgtis tinkamai ir daugiau nenusižengti įstatymams, ilgą laiką yra dirbantis statybų srityje, turi nepilnametį vaiką, kurį išlaiko. Pažymėtina, kad prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat prašė taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl, teismo vertinimu, dabartiniu metu L. Š. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. L. Š. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, jei L. Š. nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, L. Š. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 10 mėnesių (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 1 metus nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti L. Š. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Opel Astra ir priekabos vertes atitinkančių pinigų sumų konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

L. Š. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,19 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuri gerokai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas). Be to, būtina įvertinti, kad jis vairavo automobilį darbo dieną, pavakario metu (piko metu, kai žmonės paprastai grįžta iš darbų) Vilniaus mieste, kai eismas būna intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė buvo atimta. Tai didina L. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, kad neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų padarymo aplinkybes, bet ir į L. Š. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sunkinanti aplinkybė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas jau du kartus už vairavimą neblaiviam, jam ne kartą buvo paskirta tokio paties pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Tai itin neigiamai apibūdina L. Š. asmenybę, kaip linkusią piktybiškai nesilaikyti KET. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 6 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis). Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. gegužės 29 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju L. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, naudodamasis automobiliu Opel Astra ir priekaba Niewiadow, kurie laikytini nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis. Šios transporto priemonės nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė tretiesiems asmenims, t. y. automobilis Opel Astra – MB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 59), o Niewiadow priekaba – MB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 164). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis ir priekaba atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jie objektyviai priklauso tretiesiems asmenims, svarstytinas klausimas dėl automobilio ir priekabos vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šių turtų vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Opel Astra, 1999 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 910 Eur (1 t., b. l. 163), automobilio priekabos Niewiadow, 2020 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 690 Eur (1 t., b. l. 165), teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nustatytų transporto priemonių verčių neginčijo. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonių vertę atitinkančios pinigų sumos iš viso – 1 600 Eur – konfiskavimo pagrįstumo. L. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja svetimas transporto priemones. Taigi L. Š. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra dirbantis. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonių vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (1 600 Eur) išieškojimas iš L. Š. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo L. Š. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo L. Š. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio ir priekabos, kurios buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, automobilio – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 910 Eur, priekabos – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 690 Eur, t. y. iš viso 1 600 Eur. Nustatyti mažesnę pinigų sumą arba baudžiamojo poveikio priemonės apskritai neskirti šiuo atveju nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad L. Š. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

L. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 141–142). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

L. Š. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 28 d. 17.32 val. iki 2024 m. gegužės 29 d. 16.04 val. (viena diena) (2 t., b. l. 137–140, 143–144). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie 2 tomo bylos viršelio prisegtas vokas, kuriame yra kompaktinė laikmena su garso įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 30 parų arešto – bausmės, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), ir L. Š. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. Š. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti L. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. Š. pripažinti recidyvistu.

Jei L. Š. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. Š. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. gegužės 28 d. 17.32 val. iki 2024 m. gegužės 29 d. 16.04 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Paskirti L. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 6 (šešeriems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. gegužės 29 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. Š. konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonių – automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 910 Eur (devynis šimtus dešimt eurų) ir priekabos Niewiadow, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą – 690 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų), t. y. iš viso 1 600 Eur (tūkstantį šešis šimtus eurų) valstybės naudai.

L. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie 2 tomo bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena su garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Vilniaus g. 39, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas vilnius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

L. Š. išaiškinti, kad, mokant automobilio ir priekabos vertes atitinkančias pinigų sumas, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (1-965-1100/2025). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

L. Š. taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.