Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo teismui pagreitinto proceso tvarka pateiktą baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., 2013 m. spalio 27 d., apie 14 val., Šiaulių r., Gruzdžių mstl, Žagarės g., ties namu Nr. 2, davė 50 Lt kyšį valstybės tarnautojams – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patruliui Egidijui Neimantui ir patruliui Arnui Alčauskiui, veikiantiems teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, einantiems jiems pavestas funkcijas, siekdama neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, t.y. siekdama išvengti administracinės atsakomybės už važiavimą neprisisegus saugos diržo, prašydama nepildyti Administracinės teisės pažeidimo protokolo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 straipsnio 1 dalį.

Apklausta kaltinamoji V. G. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-10-27 apie 14.00 val. važiavo į Gruzdžius, prie posūkio ją sustabdė policijos pareigūnai, buvo neprisisegusi saugos diržo, nors vairuoja jau 11 metų. Nuėjus į policijos automobilį buvo pasimetusi ir davė policijos pareigūnui 50 Lt, nors ir bauda 50 Lt. Negali paaiškinti kodėl taip padarė, prašė pareigūno nerašyti protokolo, ji pirmą kartą buvo tokioje situacijoje. Ji įvykį blogai prisimena, nes buvo pasimetusi. Pripažįsta, kad davė pinigus, norėdama papirkti policijos pareigūną, kad nebaustų, nerašytų protokolo, nors ją įspėjo to nedaryti. Blogai vertina savo elgesį, tai jai buvo pamoka, gailisi. Mama gali laiduoti už ją, jų ryšiai labai artimi, mama niekada nėra nusikaltusi. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėja ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais:

2013-10-27 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. Turskio tarnybiniu pranešimu, kuriuo jis pranešė, kad 2013-10-27, apie 14 val., Šiaulių r., Gruzdžių mstl., Žagarės g., ties 2 namu pareigūnų sustabdyto automobilio „Land Rover Freelander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. G., siekdama išvengti administracinės atsakomybės už važiavimą neužsisegus saugos diržo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulinės kuopos 1 būrio vyr. patruliui E. Neimantui ir patruliui A. Alčauskiui davė 50 Lt kyšį, pinigus padėdama policijos automobilyje, tarp priekinių sėdynių (3 b. l.);

2013-10-27 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Šiaulių r., Gruzdžių mstl., Žagarės g., ties namu Nr. 2; gatvėje stovi policijos tarnybinis automobilis „VW Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atidarius šio automobilio kairės pusės priekines dureles, ant priekinės panelės matoma padėta viena 50 Lt kupiūra Nr. AH2283741; baigus įvykio vietos apžiūrą, 50 Lt kupiūra Nr. AH2283741 paimta. Įvykio vietos apžiūros metu sudaryta įvykio vietos schema, fotografuota (4-9 b. 1.);

2013-10-28 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 50 Lt kupiūros Nr. AH2283741 apžiūra (10-12 b. l.);

2013-10-27 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyresniojo patrulio E. Neimanto ir patrulio A. Alčauskio tarnybiniais pranešimais, kuriuose užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, kad 2013-10-27, apie 14.00 val., dirbant su tarnybiniu automobiliu „VW Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Gruzdžių mstl., Žagarės g., ties 2 namu, buvo sustabdytas automobilis „Land Rover Freelander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja vairavo automobilį nesegėdama saugos diržo. Automobilį vairavo V. G.. Vairuotoja buvo pakviesta į tarnybinį automobilį surašyti ATP protokolo. Patrulis A. Alčauskis sėdėdamas tarnybiniame automobilyje priekyje keleivio pusėje pradėjo rašyti protokolą, o E. Neimantas atsisėdo į vairuotojo sėdynę, V. G. atsisėdo į tarnybinį automobilį ant galinės sėdynės. Pradėjus pildyti protokolą V. G. pradėjo kalbėti apie susitarimą, kad skolinga neliks ir kad nebūtų fiksuotas administracinės teisės pažeidimas, atsiskaitys. V. G. iš savo piniginės išsiėmė 50 litų kupiūrą ir laikydama ją rankoje sakė, kad jie nerašytų jai protokolo, o ji su jais atsiskaitys. Vairuotoja buvo perspėta, kad dėl policijos pareigūno papirkimo gresia baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnį, tačiau V. G. nesiliovė kalbėti apie susitarimą dėl pažeidimo nefiksavimo. Įpusėjus rašyti ATP protokolą V. G. padėjo 50 litų kupiūrą tarp priekinių sėdynių į daiktadėžę, sakydama „susitariame“. E. Neimantas paėmė pinigus ir padėjo ant automobilio priekinės panelės matomoje vietoje ir apie bandymą papirkti policijos pareigūnus per radijo ryšį pranešė Šiaulių AVPK budėtojui, kuris į įvykio vietą išsiuntė operatyvinę grupę. V. G. buvo surašytas ATP Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 straipsnio 1 dalį (16, 17 b. l.);

2013-10-29 liudytojo apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti liudytojo Egidijaus Neimanto parodymai, kad 2013 m. spalio 27 d., apie 14 val., Šiaulių r., Žagarės g., ties namu Nr. 2, patruliuodamas kartu su patruliu A. Alčiauskiu, sustabdė automobilį „Land Rover Freelander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja automobilį vairavo nesegėdama saugos diržo. Automobilį vairavo V. G., ji buvo pakviesta į policijos tarnybinį automobilį „VW Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymui. Jis atsisėdo į tarnybinį automobilį, į vairuotojo vietą, patrulis A. Alčiauskis atsisėdėjo į tarnybinio automobilio priekį, į keleivio vietą, o V. G. į automobilio galą. A. Alšauskiui rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. G. paprašė šio protokolo nerašyti, nefiksuoti jos padaryto pažeidimo, siūlė susitarti ir sakė, jog skolinga neliks. V. G. iš piniginės ištraukė 50 Lt kupiūrą ir, laikydama ją rankoje, dar kartą paprašė nerašyti protokolo, pažadėdama už tai atsiskaityti. V. G. buvo perspėta, kad dėl policijos pareigūnų papirkimo jai gresia baudžiamoji atsakomybė, be to, ant priekinės automobilio sėdynės galinės dalies, kuri gerai matoma sėdinčiam automobilio gale, yra užrašas su perspėjimu dėl atsakomybės už policijos pareigūno papirkimą, tačiau V. G. nesiliovė kalbėti apie susitarimą dėl jos padaryto pažeidimo nefiksavimo, o įpusėjus rašyti protokolą, V. G. 50 Lt kupiūrą padėjo į daiktadėžę, tarp priekinių sėdynių, sakydama „susitariame“. Apie bandymą papirkti pareigūnus per radijo ryšį jis pranešė Šiaulių apskrities VPK budėtojui ( 20-21 b. 1.).

2013-11-05 liudytojo apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti liudytojo Arno Alčauskio parodymai, kurie yra analogiški liudytojo E.Neimanto parodymams (22-23 b. 1.).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinamoji V. G. tyčia, tiesiogiai davė kyšį (50 Lt) valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams (BK 230 str. 1d.), siekdama neteisėto paperkamų valstybės tarnautojų neveikimo, vykdant įgaliojimus (administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymo, tokiu būdu V. G. išvengiant administracinės atsakomybės), tačiau kyšis valstybės tarnautojų nebuvo priimtas dėl aplinkybių nepriklausančių nuo V. G. valios, t.y. valstybės tarnautojams savo noru atsisakius priimti kyšį. Be kaltinamosios V. G. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti teismo ištirti įrodymai – tarnybiniuose pranešimuose, liudytojų E. Neimanto ir A. Alčauskio apklausos, įvykio vietos apžiūros, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kurie tarpusavyje yra neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, kaltinamosios V. G. įvykdytos veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį yra tinkama.

Kaltinamosios V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas tas faktas, jog ji prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji V. G. yra neteista, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (33 b. l.), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, V. G. padarė veiką, kuri yra priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, yra V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausta administracine tvarka (34-35 b. l.), nedirbanti (38 b. l.), todėl teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje taip pat yra laiduotojos D. M. prašymas perduoti kaltinamąją V. G. jos atsakomybei pagal laidavimą, laiduotoja prašo, atsižvelgiant į V. G. ir laiduotojos savybes, padarytos nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį, į jos gaunamas pajamas, skirti laidavimą be užstato (49 b. l.).

Teismas atsižvelgia į teigiamas laiduotojos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir mano, jog laiduotoja D. M. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo: D. M. yra V. G. mama, dirbanti Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) virėja, darbdavio charakterizuojama, kaip sąžininga, atsakinga, kūrybinga, drausminga darbuotoja (50 b. l.), teismas duomenų apie jos patraukimą baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn neturi (56-57 b. l.), tarp laiduotojos ir kaltinamosios yra artimi, draugiški, šeimyniški ryšiai, kas teismui leidžia manyti, kad laiduotoja gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajai. Laiduotoja pageidaujančios tapti D. M. pajamos yra nedidelės (55 b. l.). Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgęs į teismų praktiką (LAT nutartis 2K-182/2006), teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje, jog kaltinamąją V. G. būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Laidavimo terminas nustatytinas 1 metams. Nutraukus baudžiamąją bylą, tikslu padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1d.), V. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės šios bylos tyrimui ir nagrinėjimui – 1 vnt. 50 Lt nominalo banknotas Nr. AH2283741, kuris saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje (13, 14 b.l.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje, konfiskuotinas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendė:

V. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, padarymo, perduodant ją D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą nustatyti 1 (vieneriems) metams.

Skirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės šios bylos tyrimui ir nagrinėjimui – 1 vnt. 50 Lt nominalo banknotą Nr. AH2283741, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.