- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- 1-3409-988/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23648-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Nukentėjusysis
- V. L.
- Kaltinamasis
- J. S.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „G.“, pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2013-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 str. 1 d. - 4 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 284 str. 1 d. - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šias bausmes Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. pagrindu subendrinus bausmių apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. 2016-09-15 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, 2016-09-26 lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų su intensyvia priežiūra. 2018-07-25 išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. S. nežymiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: 2018-05-20 apie 3.50 val., prie klubo „Mojitos“, adresu Totorių g. 11, Vilniuje, žodinio konflikto su V. L. metu, dešine ranka sugriebė V. L. už kaklo ir pargriovęs ją ant nugaros, laikė už kaklo bei spaudė prie grindinio, tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nugaros kairėje, poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad buvo klube „Mojitos“ su draugais ir ten pasigedo piniginės. Pamatė dvi merginas ir jų paklausė ar nematė jo piniginės. Viena jų jam atsakė necenzūriniais žodžiais dėl ko jis įsižeidė. Po to jis griebė šiai merginai už kaklo su ranka ir dėl to jie parkrito ant žemės. Sutinka, kad dėl tokių jo veiksmų galėjo būti sužalota merginai nugara ir koja. Atsiprašo nukentėjusiosios. Dėl savo veiksmų gailisi, atlygino ligonių kasoms žalai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. L. parodė, kad 2018-05-20 su sese I. D. (L.) išėjo iš klubo "Mojito", Totorių g., Vilniuje. Klube su sese vartojo alkoholinius gėrimus, prieš tai vaikštinėjo centre. Per visą vakarą nuo 20 val. išgėrė 3-4 alkoholinius kokteilius, nesijautė apsvaigusi, narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartojo. Apie 3.50 val. susiruošę važiuoti namo, išėjo iš klubo ir dar kiek stabtelėjo lauke prie klubo. Netrukus iš klubo išėjo jai nepažįstamas ir anksčiau nematytas vaikinas, to vaikino klube nebuvo pastebėjusi. Vaikinas, jai pasirodė, buvo agresyviai nusiteikęs, matėsi esantis apsvaigęs. Vaikinas nerišliai paklausė, ar jos nematė jo piniginės. Kadangi prie klubo daugiau žmonių nebuvo, keletas jai nepažįstamų asmenų stovėjo kitoje gatvės pusėje, suprato, kad tas vaikinas kreipiasi į jas. Nenorėdama su tuo vaikinu bendrauti , tiesiog pasakė, kad jokios piniginės nematė. Vaikinas, atrodė, kad norėjo pratęsti dialogą, ji kiek atsitraukė, ir pasakė jam „eik šalin“, po to nusisuko. Tuomet išgirdo tą vaikiną jai sakant „eik tu nachuj, suka“. Ji, išreikšdama emociją, kad taip netikėtai buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, sesei pasakė „zajabys, mane dar suka išvadino“. Ji kalbėjo ramiu tonu, tikrai neįžūliai. Sesė buvo šalia jos. Staiga po šių žodžių iš už nugaros buvo sugriebta už kaklo ir pargriauta ant nugaros ant šaligatvio. Pamatė, kad ją pargriovė tas pats anksčiau minėtas vaikinas. Tai vyko labai staigiai ir netikėtai, ji labai išsigando, todėl tiksliai neatsimena ir negali pasakyti, kaip buvo sugriebta ir pargriauta ant šaligatvio. Kaip ji ir tas vaikinas atsistojo, neatsimena, nes buvo patyrusi šoką. Galimai sesė įsikišo ir padėjo atsikelti. Atsikėlus tas vaikinas jos nepaleido, buvo rankomis įsikibęs į striukės atlapus. Ji bandė išsisukti nuo jo, jam suduoti, bet nepavyko. Jie susigrūmė, nes vaikinas vis jos nepaleido. Neatsimena, ar šaukėsi pagalbos. Pribėgę žmonės tą vaikiną nuo jos atitraukė ir laikė. Visas šis incidentas vyko labai staigiai, trumpai, netikėtai. Ji buvo ištikta šoko, verkė, prašė kviesti policiją. Sesė iš išgąsčio nesugebėjo paskambinti bendruoju pagalbos telefonu, tai ji pati savo mobilaus ryšio telefonu išsikvietė pagalbą. Labai operatyviai atvykusiems policijos pareigūnams ji nurodė žmonių laikomą ją užpuolusį vaikiną. To vaikino požymių tiksliai nurodyti negali, nes neįsidėmėjo. Tačiau tai buvo tikrai tas pats ją užkalbinęs ir užpuolęs vaikinas. Gali pasakyti, kad tai buvo neaukštas, pilkų plaukų, tamsiai apsirengęs vaikinas, jo atpažinti negalėtų. Girdėjo, kad tas vaikinas pareigūnams prisipažino, kad ją užpuolė ir paaiškino priežastį - būtent, kad neva ji vaikiną išvadino "gaidžiu". To tikrai nesakė, galimai vaikinas blogai kažką išgirdo. Atvykus pareigūnams, atsisakė greitosios medicinos pagalbos, nes tuo metu dar nejuto skausmo. Įvykio vietoje parašė ranka pareiškimą ir perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Grįžus namo, pradėjo jausti stiprų vidinį gerklės skausmą, skausmą juosmens srityje kairėje pusėje, matomai nuo smūgio, kai atsitrenkė pargriauta ant nugaros, šiuo metu yra išryškėjusios kraujosruvos, taip pat pajuto skausmą kairės blauzdos priekinėje pusėje, atsirado nubrozdinimas ir kraujosruva. Negali paaiškinti, kuriuo grumtynių metu atsirado šis sužalojimas. Daugiau jokių akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. 2018-05-20 vakare, apie 20 val. , jausdama vis stiprėjančius nurodytus skausmus, kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo apžiūrėta LOR gydytojo ir traumatologo, LOR gydytojas konstatavo kaklo suspaudimą, traumatologas-sumušimą kojų ir juosmens srityje. Šio įvykio metu jai sukeltas fizinis skausmas, išgąstis, padaryta fizinė ir moralinė žala. Turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Prašo dėl šio įvykio pripažinti nukentėjusiąja (b.l. 10-11).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. D. (L.) parodė, kad 2018-05-20 su sese V. L. maždaug nuo 1.00 val. buvo naktiniame klube "Mojitos", Totorių g.11 Vilniuje, kur linksminosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Klube išgėrė 1-2 alkoholinius kokteilius. Prieš tai nuo 20 val. vakaro buvo apsilankę dar keliuose baruose, kur taip pat išgėrė 1-2 kokteilius. Klube "Mojitos" nesijautė apsvaigus. Klube linksminosi, su niekuo nekonfliktavo. Prieš 4 val. nakties su sese nusprendė važiuoti namo, išėjo iš klubo. Prie kubo ir prie barų, esančių kitoje gatvės pusėje buvo keliolika jai nepažįstamų žmonių. Prie klubo kiek pastovėjo, spręsdamos, kad reikia kviesti taksi parvažiuoti namo. Po kelių minučių iš klubo „Mojitos“ išėjo jai nepažįstamas ir klube nematytas vyras, kuris kreipėsi į ją su sese, sakydamas, kad pametė piniginę ir klausdamas, ar jos nematė jo piniginės. Jos net galvų nepakeldamos į jį, apsidairė po kojomis, ieškodamos to vaikino minimos piniginės. Kadangi nematė, atsakė neigiamai. Tačiau vaikinas įkyriai dar kartą paklausė, ar nematė jo piniginės. Kalba to vyro buvo nerišli. Pažiūrėjus į jį, pamatė, kad vaikinas akivaizdžiai neblaivus ar agresyviai nusiteikęs. Ji atsitraukė per žingsnį, nes matėsi, kad vaikinas gali pulti. Tuomet vaikinas priėjo dar arčiau ir vėl įkyriai kartojo, ar jos nematė piniginės. Tuomet ji jau garsiau pasakė, kad jei jis pametė piniginę, tegu kviečiasi policiją, po ko nusisuko. Tuomet iš už nugaros išgirdo iš to vyro pusės jų atžvilgiu keiksmažodžius, kad neva jos negali jam padėti. Išvadino jas "kalėmis". Su V. stovėjo vien priešais kitą. Tas vyras buvo V. už nugaros. Staiga pamatė, kad tas vyras, greitai impulsyviai priėjęs iš už nugaros prie Viktorijos ranka (neatsimena, kuria) pagriebė už kuprinės, kabėjusios V. ant nugaros, ir stipriai patraukdamas atgal, Viktoriją pargriovė. V. griuvo ant nugaros. Tuomet jis atsistojo tarp jos ir gulinčios Viktorijos (stovėjo į ją nugara). Viskas vyko labai staigiai, netikėtai, ji buvo šoko būsenoje, taigi tiksliai paeiliui to vyro veiksmų negali nurodyti. Atsimena, kad vaikinas dešine koja užspaudė V. gerklę ir pasilenkęs rėkė jai į veidą : "aš ne gaidys". V. bandė gintis rankomis ir kojomis. Jis vis garsiau šaukė ant Viktorijos, ji pradėjo rėkti, sakydama, ką jis daro. Kilo triukšmas, prišoko daug žmonių ir bandė tą vyrą atplėšti nuo Viktorijos, tačiau jis taip lengvai nepasidavė. Žmonės bėgiojo aplink, bandydami greičiau ir patogiau tą vyrą atskirti, žmonės užstojo ir ji nebematė, kas vyksta. Pati nelindo į tą sumaištį, nes nežinojo ko griebtis, buvo iš netikėtumo labai sutrikus. Maždaug po 1,5 min žmonės juos atskyrė ir pakėlė. Tas vyras ir toliau elgėsi labai agresyviai, šaukė ant Viktorijos, bandė ištrūkti iš jį laikančių žmonių. V., būdama šoko būsenoje, šaukė, kad iškvies policiją, po to pradėjo verkti , ją suėmė nervinis drebulys. Jos telefonas buvo išsijungęs, įjungdama užblokavo, taigi V. pati pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu. Tas vyras irgi apsiramino, liko vietoje, niekur nebėgo, tik kartojo, kad , kad jam dabar bus blogai, nes buvo paleistas lygtinai, buvo priėjęs prie Viktorijos, atsiprašė. Netrukus atvykus pareigūnams, tas vyras pasakė, kad neva V. jį išvadino "gaidžiu", todėl jis Viktoriją parvertė ir truputį prismaugė. Po įvykio iš karto V. nesiskundė skausmu ir išvažiavo kiekviena namo. Dieną V. jai paskambino, pasakė, kad skauda gerklę, kūną. Vakare paprašė ją nuvežti į ligoninę, nes sakė, kad gerklės skausmas toks stiprus, kad negali ryti. Atvažiavus pas ją į namus, pamatė ant nugaros ir kojų mėlynes. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninė traumatologas užfiksavo sumušimus, buvo apžiūrėta LOR gydytojo ir išleista namo. Ji šio įvykio metu nenukentėjo, pretenzijų tam vyrui neturi (b.l. 25-26).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad 2018-05-20 apie 3.50 val. patruliuojant katu su Vilniaus aps. VPK VP vyriausiąja patrule I. B., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu Totorių g.16, Vilniuje, laukia sumušta pranešėja, visi vietoje. Nuvykus į Totorių g., prie klubo „Mojitos“, adresu Totorių g. 11, juos pasitiko pranešėja V. L., kuri paaiškino, kad prie minėto klubo susiginčijo su nepažįstamu vyru, kuris dešine ranka ją pagriebė už gerklės ir parvertė ant grindinio, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Ji, gindamasi ir bandydama ištrūkti, kelis kartus spyrė užpuolikui. V. L. ir su ja buvusi mergina - I. L. nurodė Viktoriją užpuolusį asmenį, kaip paaiškėjo patikrinus dokumentus, tai-J. S., gim. 1985. J. S., kuris matėsi akivaizdžiai neblaivus, paaiškino, kad prie klubo šalia stovėjusi mergina jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Dėl šių žodžių supykęs ant pranešėjos, paėmė jai už gerklės ir parvertė ant žemės, o mergina jam kelis kartus spyrė koja. P. V. L., kuri taip pat matėsi esanti neblaivi, vietoje parašė pareiškimą dėl įvykio aplinkybių .Tolimesniam aiškinimuisi J. S. buvo nuvežtas į Vilniaus m. 2-ąjį policijos komisariatą (b.l. 33-34).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. B. parodė, kad 2018-05-20 apie 3.50 val., patruliuojant kartu su Vilniaus aps. VPK VP vyriausiuoju patruliu A. S., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu Totorių g.16, Vilniuje, sumušta pranešėja, visi vietoje. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko V. L., kuri paaiškino, kad gatvėje prie baro susiginčijo su nepažįstamu asmeniu, kaip vėliau paaiškėjo-tai J. S., gim. 1985, kuris ranka griebė jai už gerklės ir parvertė ant žemės, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Gatvėje buvo keletas žmonių, kurie jai duomenų nenurodė, paaiškinę, kad girdėjo tik moters šūksnius ją paleisti, paties įvykio nematė. V. L. ir su ja buvusi I. L. nurodė, būtent, J. S., kaip asmenį, užpuolusį ir sumušusį Viktoriją. Ką paaiškino J. S., ji negirdėjo, nes bendravo su pareiškėja . Tolimesniam aiškinimuisi J. S. buvo nuvežtas į Vilniaus m. 2-ąjį policijos komisariatą. V. L. vietoje parašė pareiškimą dėl įvykio (b.l. 30).
Specialisto išvadoje Nr. G 1667/2018(01) nurodyta, kad: 1. V. L. nustatytos poodinės kraujosruvos nugaros kairėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdininimas blauzdoje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais, bukais daiktais, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2018-05-20. 2. Sužalojimai galimai padaryti neilgai trukus vienas po kito, t.y. įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. 3. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas jų atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 4. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. 5. Poodinės kraujosruvos nugaros kairėje galėjo būti padarytos griūnant ant nugaros. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgius nukentėjusiajai, tiek ir jai pačiai atsitrenkus į kietą buką daiktą. 6. Poodinės kraujosruvos nugaros kairėje padarytos mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje padaryti 1 trauminiu poveikiu (b.l. 22-23).
Prie ikiteisminio tyrimo prijungta įtariamojo J. S. pateikto 2018-07-24 AB "Swedbank" mokėjimo nurodymo Nr. 78006 dėl žalos PSDF už V. L. gydymą atlyginimo (30,52 eurų sumai) kopija (b.l. 50).
J. S. 2018-05-20 4.59 val. nustatytas 1,85 ‰ girtumas (b.l. 69).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis J. S. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad jis 2018-05-20 (teismas ištaiso apsirikimo klaidą nusikaltimo datoje) apie 3.50 val., prie klubo „Mojitos“, adresu Totorių g. 11, Vilniuje, žodinio konflikto su V. L. metu, dešine ranka sugriebė V. L. už kaklo ir pargriovęs ją ant nugaros, laikė už kaklo bei spaudė prie grindinio, tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nugaros kairėje, poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje.
Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: paties kaltinamojo duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Iš byloje esančių įrodymų neginčijamai nustatyta, kad J. S. tyčiniais veiksmais smurtaudamas prieš nukentėjusiąją nežymiai sutrikdė jai sveikatą. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas J. S. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę – dirbantis, baustas administracine tvarka, 1 kartą teistas, nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.) ir sunkinančią aplinkybę - veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Atsižvelgdamas į šias ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jo dydį, mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi šioje byloje nustatytas nusikaltimas buvo padarytas lygtinio paleidimo metu, t. y. neatlikus prieš tai buvusiu nuosprendžiu paskirtos bausmės, J. S. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu. J. S., vadovaujantis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-09-15 nutartimi, 2016-09-26 buvo lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų su intensyvia priežiūra. Paleidimo metu neatliktos bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai ir 28 dienos.
Teismas spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.
Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).
Šioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, turtinė ar žymi fizinė žala nepadaryta, kaltinamasis J. S. atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino padarytą žalą, dirba, naujas nusikaltimas padaryta besibaigiant lygtinio paleidimo terminui.
Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad kaltinamasis J. S. suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga J. S., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Bausmės atidėjimo metu J. S. įpareigotinas tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Ikiteisminio tyrimo metu J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas, nes žala atlyginta (b.l. 51).
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės neatliktos bausmės dalies (1 metų ir 9 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo) pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės ir J. S. paskirti galutinę bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.