- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- eA-2467-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03563-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kategorijos
- 21.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl atleidimo iš tarnybos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, kurį tikslino, ir prašė: 1) negrąžinti pareiškėjo į ankstesnes pareigas dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; 2) priteisti iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; 3) priteisti dėl neteisėto atleidimo patirtą 3 000 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių kompensaciją.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1319-821/2023 iš dalies patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-483-811/2022, t. y. panaikino sprendimo dalį, kuria teismas, pripažinęs pareiškėjo atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu, neišsprendė šio veiksmo padarinių klausimo, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
2.2. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pareiškėjas patyrė didelę neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, jog pareiškėjas, būdamas ilgamečiu, visame rajone žinomu aplinkos apsaugos pareigūnu ir gamtosaugininku, daug kartų apdovanotas ir skatintas už nepriekaištingą tarnybą šalies ir rajoninio masto premijomis ir padėkomis, pastaraisiais metais patyrė darbdavio mobingą, pasireiškusį niekuo nepagrįstomis tarnybinėmis nuobaudomis ir atleidimu iš pareigų, apie pareiškėjui skirtas nuobaudas ir tariamai neteisėtus veiksmus ne kartą rašė šalies ir rajono spauda, tuo menkindama pareiškėjo reputaciją, garbę ir orumą, todėl pareiškėjas jautė įtampą, stresą, nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas kolegų, draugų, artimųjų ir rajono bendruomenės akyse.
2.3. Esant teisinės situacijos neapibrėžtumui po apskųsto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo priėmimo, pareiškėjas 2022 m. gruodžio 21 d. parašė alternatyvų prašymą Departamento direktoriui dėl apmokėjimo už priverstinę pravaikštą, grąžinimo į ankstesnes pareigas arba neturtinės žalos atlyginimo bei kompensacijos už ilgalaikius darbo metus. Departamento direktorius pasiūlė pareiškėjui pasirašyti taikos susitarimą dėl nedidelės dalies patirtų nuostolių kompensavimo ir pasiūlė grįžti į ankstesnes pareigas, pareikšdamas, jog sekančią darbo dieną pareiškėjas vėl bus atleistas iš pareigų. Departamento direktorius 2023 m. sausio 9 d. priėmė įsakymą dėl pareiškėjo grąžinimo į ankstesnes pareigas nuo 2023 m. sausio 12 d., reikalaudamas minėtą dieną atvykti į darbą. Pareiškėjo teigimu, esant tokioms aplinkybėms, jis negali prašyti grąžinti jį į ankstesnes pareigas, kadangi jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:
3.1. Departamentui 2022 m. gruodžio 27 d. buvo pateiktas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. AD4-28608) ir 2022 m. gegužės 10 d. teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 17 d.
3.2. Departamentas sutinka pareiškėjui sumokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus ir dalį patirtos neturtinės žalos bei 50 procentų bylinėjimosi išlaidų, tačiau nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad gražinus į pareigas pareiškėjui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Pareiškėjas nepateikia jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų. Departamentas neneigia fakto, kad pareiškėją gražinus į pareigas jis kitą dieną gali būti atleistas, tačiau jis gali būti atleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalis 17 punktu „valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“. Departamentas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 48 straipsniu, 51 straipsnio 1 dalies 17 punktu, teigia, jog taip pat nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti pareiškėjui 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.
IV.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino; priteisė V. B. iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, šešių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį bei 500 Eur neturtinę žalą; priteisė pareiškėjui V. B. iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad Departamento direktorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi, 51 straipsnio 1 dalies 15 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašas) 17.1 papunkčiu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. Dl-277 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimo“, 16.6 papunkčiu ir atsižvelgdama į Komisijos motyvuotą išvadą, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2020 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. LAA17-54(20) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ ir į tai, kad Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ADP1-1027 „Dėl V. B. tarnybinio nusižengimo“ Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiajam specialistui V. B. paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas, 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymo „Dėl V. B. tarnybinio nusižengimo“ Nr. ADP1-529 (toliau – ir Įsakymas) 1 punktu pripažino, kad Departamento Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas V. B. padarė tarnybinį nusižengimą – 2020 m. balandžio 3 d. jam priskirtą tarnybinę transporto priemonę „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo asmeninėms reikmėms vykti į Matuizų k., Varėnos r. sav., bei, būdamas pareigūnu, vilkėdamas uniformą ir žinodamas, kad įvykio vietoje daroma nusikalstama veika ir įvykdytas administracinis nusižengimas, nesiėmė teisės aktuose nustatytų priemonių (nustatyti, nutraukti, pranešti) bei tokiu savo veikimu (naudojant tarnybinę transporto priemonę) ir neveikimu (nesiimant veiksmų) piktnaudžiavo tarnyba, pažemino pareigūno vardą ir Departamento autoritetą, sumenkino Departamento, kaip už aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atsakingos institucijos, vardą visuomenėje ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 5, ir 9 punktų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio I dalies 6 punkto, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto, Etikos taisyklių 5.2. 5.5. 5.9, 5.23 papunkčių, Tarnybinių automobilių taisyklių 4 ir 16 punktų reikalavimus. Įsakymo 2 punktu pareiškėjui už šio įsakymo l punkte nurodytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų 2020 m. rugsėjo 30 d.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1439-860/2022 patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. ADP1-1027 „Dėl V. B. tarnybinio nusižengimo“ bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1319-821/2023 patenkino iš dalies pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kuria teismas nustatęs, jog pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos yra neteisėtas, neišsprendė neteisėto pareiškėjo atleidimo iš pareigų padarinių klausimo, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
8. Iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ teismas nustatė, kad pareiškėjui Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. ADP1-529 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Minėta tarnybinė nuobauda buvo panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-483-811/2022. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ADP1-1027 „Dėl V. B. tarnybinio nusižengimo“ pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kuri panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1439-860/2022. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. ADP1-1082 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri buvo panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2009-789/2020.
9. Kaip paaiškino pareiškėjas, susitikimo su Departamento direktoriumi metu pareiškėjui buvo pasakyta, kad jis bus grąžinamas į darbą, bet kitą dieną bus atleistas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Įvertinęs bylos duomenis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad faktinė situacija patvirtina, jog grąžinus pareiškėją į buvusią darbovietę bei pareigas, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Todėl vertinant šioje byloje susiklosčiusią situaciją ir siekiant, kad teismo sprendimu būtų užtikrinta pareiškėjo teisių apsauga bei įvykdytas socialinis teisingumas, šiuo atveju pareiškėjo teisės gintinos ne jį grąžinant į buvusias pareigas, bet Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 straipsnio 4 dalyje nurodytu alternatyviu pažeistų teisių gynimo būdu.
11. Teismas pažymėjo, kad darbdaviui, neteisėtai atleidusiam darbuotoją iš darbo, yra taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai, inter alia (be kita ko), DK įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad pareiškėjui už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną.
12. Vadovaudamasis Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalimi teismas priteisė pareiškėjui šešių vidutinio darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.
13. Teismas pripažino, kad atleidimas iš pareigų sukėlė pareiškėjui stresą, neigiamas emocijas, išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
III.
14. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Atsiliepimas
15. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad grąžinus pareiškėją į darbą jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.
16. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 10 d. teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, todėl jis gali būti atleistas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalis 17 punktu „valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“.
17. Atsakovo tvirtinimu, Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai, pagal kasacinio teismo išaiškinimus savo esme atitinka 2002 m. DK nustatytą išeitinę išmoką (2002 m. DK 140 straipsnis, 300 straipsnio 4 dalis), panašus ir jos skaičiavimo principas bei maksimalus dydis. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnis reglamentuoja išeitinių išmokų ir kompensacijų mokėjimą atleidžiamiems iš pareigų valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas straipsnis nenumato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 17 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui kompensacijos mokėjimo, Departamentas nesutinka, kad pareiškėjui būtų priteista kompensacija. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje darbo bylose ne kartą akcentuota, kad sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą. Departamentas yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (Departamento nuostatų 1 punktas), Departamentas yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto (Departamento nuostatų 4 punktas).
18. Atsakovas pažymi, kad lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus pažeistų situacija, kai pareiškėjui teismo prašant, kad nebūtų gražinamas į ankstesnes eitas pareigas, nes jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos tam darbuotojui būtų teismo priteista kompensacija. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo, turi įvertinti, ar konkrečioje byloje priteistina kompensacija ir (ar) jos dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus teisės aktuose nustatytam kompensavimo tikslui, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo ja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teisinių pasekmių taikymo pareiškėjo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu.
20. Pirmosios instancijos teismas be kita ko konstatavo, kad faktinė situacija patvirtina, jog grąžinus pareiškėją į buvusią darbovietę bei pareigas, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl tenkino pareiškėjo reikalavimus ir pareiškėjo teises apgynė ne jį grąžinant į buvusias pareigas, bet DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytu alternatyviu pažeistų teisių gynimo būdu – priteisė išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, patirtą neturtinę žalą bei šešių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.
21. Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį ir šią pareiškėjo skundo dalį prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 10 d. teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, todėl jis gali būti atleistas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalis 17 punktu, kaip neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, keliamų valstybės tarnautojui. Taip pat nurodo, kad pareiškėjo, neatitinkančio nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, grąžinimas į ankstesnes eitas pareigas ar kompensacijos jam išmokėjimas pažeistų lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nenustačius ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių apeliacinio skundo ribos turėtų būti peržengtos.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl teisinių pasekmių taikymo pareiškėjo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymo „Dėl V. B. tarnybinio nusižengimo“ Nr. ADP1-529, 2 punktu pareiškėjui už šio įsakymo l punkte nurodytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų 2020 m. rugsėjo 30 d.
24. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 10 d. teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, todėl negalės eiti ankstesnių pareigų dėl neatitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra susiję su nagrinėjamu ginču, neturi teisinės reikšmės galutiniam ginčo išsprendimui ir negali būti vertinami šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino atsakovo argumentus nurodyta apimtimi, todėl šie teismo motyvai šalintini iš teismo sprendimo kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo argumentai, jog pareiškėją grąžinus į eitas pareigas, jis kitą dieną bus atleistas yra reikšmingi, nes akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.
25. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo, turi įvertinti, ar konkrečioje byloje priteistina kompensacija ir (ar) jos dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus teisės aktuose nustatytam kompensavimo tikslui, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis, nes atsakovas jų nepagrindė.
26. Įrodymų vertinimo aspektu primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
27. Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.