Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1763-855/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-12
Bylos Nr.: e2S-1763-855/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07048-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Volodko
Ieškovas: S. A. T.
Atsakovas: R. A.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. e2S-1763-855/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07048-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.1.18.2.13.; 3.3.1.19.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje pagal ieškovo S. A. T. ieškinį atsakovei R. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo bei išlaikymo, kitų reikalavimų ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo S. A. T. ieškinį atsakovei R. A. dėl šalių nepilnamečio vaiko L. A., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo bei išlaikymo, kitų reikalavimų ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo S. A. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. A. tvarka, numatanti, jog:

Žemesnės instancijos teismas

1) Tėvas bendrauja su vaiku nuotoliniu būdu – vaizdo skambučiais kiekvieną ketvirtadienį nuo 19:30 val. (Lietuvos laiku) neribojant bendravimo laiko, bet atsižvelgiant į laiką, kada vaikas eina miegoti. Motina užtikrina, kad nustatytu laiku būtų atsiliepta į tėvo skambutį;

2) Jeigu turi galimybę, tėvas bendrauja su vaiku Lietuvoje 2024 m. rugsėjo 20 d., 21 d. ir 22 d., pasiimdamas jį su mama iš nuolatinės gyvenamosios vietos 20 d. ir 21 d. 14 val., o 22 d. pasiimdamas 15 val. ir grąžindamas vaiką su mama tą pačią dieną į nuolatinę gyvenamąją vietą 20 d. ir 21 d. 20 val., o 22 d. grąžindamas 19 val.

3) Jeigu turi galimybę, tėvas bendrauja su vaiku Lietuvoje vieną savaitgalį per mėnesį (šeštadienį ir sekmadienį), t. y. 2024 m. spalio mėn., lapkričio mėn. ir gruodžio mėn., konkretų to mėn. savaitgalį suderinus su mama ne vėliau kaip 2 sav. iki numatyto savaitgalio pagal mamos darbo grafiką (laisvą mamos savaitgalį). Mama įsipareigoja pateikti tėvui artimiausių 2 sav. darbo grafiką savaitgalio suderinimui. Suderinus konkretų savaitgalį, tėvas pasiima vaiką su mama iš nuolatinės gyvenamosios vietos 9 val. ir tą pačią dieną grąžina jį su mama į nuolatinę gyvenamąją vietą 16:30 val. Tėvas tokia pačia tvarka – pasiima vaiką su mama iš nuolatinės gyvenamosios vietos 9 val. ir tą pačią dieną grąžina jį su mama į nuolatinę gyvenamąją vietą 16:30 val., jei turi galimybę, bendrauja ir 2025 m. sausio – gruodžio mėnesiais, vieną savaitgalį per mėnesį, konkretų to mėn. savaitgalį suderinus su mama ne vėliau kaip 2 sav. iki numatyto savaitgalio pagal mamos darbo grafiką (laisvą mamos savaitgalį).

4) Tėvas, tėvo gimimo dieną, jeigu turi galimybę, turi teisę bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, numatytu 1) punkte nustatyta tvarka, arba pasiimdamas vaiką su mama, arba be mamos, iš nuolatinės gyvenamosios vietos 9 val. ir tą pačią dieną grąžina jį su mama į nuolatinę gyvenamąją vietą 16:30 val., nepriklausomai nuo to, ar tą dieną yra numatytas tėvo ir vaiko bendravimas pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

5) Motina, motinos gimimo dieną turi teisę bendrauti su vaiku, nepriklausomai nuo to, ar tą dieną yra numatytas tėvo ir vaiko bendravimas pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

6) Tėvo dieną, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, nepriklausomai nuo to, ar tą dieną yra numatytas tėvo ir vaiko bendravimas pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

7) Motinos dieną, motina turi teisę bendrauti su vaiku, nepriklausomai nuo to, ar tą dieną yra numatytas tėvo ir vaiko bendravimas pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

8) Tėvas vieną dieną per Šv. Kalėdas ir 2024 m. gruodžio 31 d., arba 2025 m. sausio 1 d. turi teisę bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, numatytu 1) punkte nustatyta tvarka, nuo 14 val. iki 16 val., arba pasiimdamas vaiką su mama, ar be mamos, iš nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. ir tą pačią dieną grąžina jį į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 16:30 val., nepriklausomai nuo to, ar tą dieną yra numatytas tėvo ir vaiko bendravimas pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1264-513/2024 ieškovo S. A. T. atskirasis skundas dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties buvo tenkintas iš dalies – pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties rezoliucinės dalies 3 punktas, nustatant, kad:

tėvas bendrauja su vaiku 2024 m. gruodžio 14 d. (šeštadienį) ir gruodžio 15 d. (sekmadienį) pasiimant vaiką su mama šeštadienį 11 val. nuo Rotušės, Vilniuje, ir tą pačią dieną grąžinant jį su motina į nuolatinę gyvenamąją vietą 16:30 val., o sekmadienį pasiimant vaiką su mama 9 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant jį su motina į nuolatinę gyvenamąją vietą 16:30 val.; tėvas bendrauja su vaiku Lietuvoje vieną savaitgalį per mėnesį (šeštadienį ir sekmadienį), t. y. 2025 m. sausio - gruodžio mėn., pirmąjį mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) pasiimant vaiką su mama šeštadienį 11 val. nuo Rotušės, Vilniuje, ir tą pačią dieną grąžinant jį su motina į nuolatinę gyvenamąją vietą 16:30 val., o sekmadienį pasiimant vaiką su mama 9 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant jį su motina į nuolatinę gyvenamąją vietą 16:30 val.; kita nutarties dalis palikta nepakeista.

Šalies argumentai

4. Atsakovė R. A. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties, priimtos dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, rezoliucinės dalies 4) p., 6) p. ir 8) p. tokiu būdu:

4) Tėvas, tėvo gimimo dieną, jeigu turi galimybę, turi teisę bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, apie planuojamą skambutį informuodamas mamą ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki tėvo gimimo dienos, arba pasiimdamas vaiką su mama iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiką tą pačią dieną kartu su mama grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą, suderinus su mama susitikimo laiką ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki tėvo gimimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar tą dieną yra numatytas tėvo ir vaiko bendravimas pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Konkretus tėvo bendravimo laikas su vaiku tėvo gimimo dieną derinamas pagal vaiko ugdymo įstaigos laiką bei mamos darbo grafiką.

6) Tėvo dieną, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku pasiimdamas vaiką su mama iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiką tą pačią dieną kartu su mama grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą, suderinus su mama susitikimo laiką ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki tėvo dienos, nepriklausomai nuo to, ar tą dieną yra numatytas tėvo ir vaiko bendravimas pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Tėvo bendravimas su vaiku tėvo dieną derinamas pagal vaiko dienotvarkę .

8) Tėvas vieną dieną per Šv. Kalėdas ir 2024 m. gruodžio 31 d., arba 2025 m. sausio 1 d. turi teisę bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, numatytu nutarties 1) punkte nustatyta tvarka, nuo 14 val. iki 16 val., apie tokį bendravimą informuodamas motiną ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki šventinės dienos, arba pasiimdamas vaiką su mama, iš nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. ir tą pačią dieną grąžina jį su mama į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 16:30 val., apie tokį bendravimą tėvas motiną informuoja ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki šventinės dienos, nepriklausomai nuo to, ar tą dieną yra numatytas tėvo ir vaiko bendravimas pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

5. Savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovė grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Dėl nutarties 4 punkto, kuriame nustatyta, kad: „Tėvas, tėvo gimimo dieną, jeigu turi galimybę, turi teisę bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, numatytu Nutarties 1) p. nustatyta tvarka, arba pasiimdamas vaiką su mama, arba be mamos, iš nuolatinės gyvenamosios vietos 9 val. ir tą pačią dieną grąžina jį su mama į nuolatinę gyvenamąją vietą 16:30 val., nepriklausomai nuo to, ar tą dieną yra numatytas tėvo ir vaiko bendravimas pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką“, atsakovė nurodo:

5.1.1. Kadangi ieškovui nėra nustatyta pareiga, o paliekama teisė / galimybė tiek paskambinti vaikui, tiek ir dėl gyvo bendravimo tą dieną su vaiku, todėl turėtų būti numatyta, prieš kiek ieškovas turi informuoti atsakovę apie tai, ar jis tokia galimybe pasinaudos. To reikia tam, kad atsakovė su vaiku galėtų susiplanuoti savo laiką. Atsakovė nurodo, jog pakaktų, kad ieškovas iki savo gimtadienio informuotų atsakovę (i) prieš 2 dienas apie planuojamą skambutį ir (ii) prieš 2 savaites iki gyvo susitikimo su vaiku.

Žemesnės instancijos teismas

5.1.2. Šiame punkte numatyta sąlyga ieškovui su vaiku bendrauti be atsakovės dalyvavimo. Tačiau kaip matyti, pats ieškovas prašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią gyvi bendravimai vyksta tik atsakovei dalyvaujant. Teismas tokią laikiną bendravimo tvarką kituose punktuose ir nustatė. Todėl tokia tvarka turėtų išlikti ir papildomai teismo nustatytuose punktuose. Dėl nesusiformavusio ieškovo ir vaiko ryšio, kalbos barjero, ieškovui šiuo metu vienam būti su vaiku būtų per sudėtinga, nė karto su vaiku nebendravo būdamas vienas, todėl bendravimo su vaiku tėvo gimimo dieną turėtų dalyvauti ir motina, t. y. atsakovė.

5.1.3. Kadangi ieškovo gimtadienis yra (duomenys neskelbtini) (savaitės darbo dieną), todėl atsižvelgiant į tai, kad tiek vaikas nuo ryto iki pietų bus ugdymo įstaigoje, taip pat ir atsakovė dirbs, todėl konkretus ieškovo bendravimo su vaiku laikas per ieškovo gimtadienį turėtų būti suderintas su atsakove ne vėliau kaip prieš 2 savaites.

5.2. Dėl nutarties 6 punkto, kuriame nustatyta, kad: „Tėvo dieną, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, nepriklausomai nuo to, ar tą dieną yra numatytas tėvo ir vaiko bendravimas pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką“, atsakovė nurodo:

Žemesnės instancijos teismas

5.2.1. Kadangi atsakovė negali būti užtikrinta, kad ieškovas, gyvenantis užsienyje ir tik retkarčiais aplankantis vaiką, šia teise pasinaudos, todėl ieškovas, planuodamas atvykti į Lietuvą susitikti su vaiku per tėvo dieną, turėtų bent prieš 2 savaites iki tėvo dienos informuoti atsakovę, kad ji atitinkamai suplanuotų vaiko ir savo laiką.

5.2.2. Šiame punkte nedetalizuota, ar ieškovas su vaiku bendrauja dalyvaujant atsakovei, ar be jos. Tačiau analogiškai kaip ir prieš tai nurodytame punkte, ieškovas prašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią gyvi bendravimai vyksta tik atsakovei dalyvaujant, o teismas tokią laikiną bendravimo tvarką kituose punktuose ir nustatė, todėl tokia tvarka turėtų išlikti ir papildomai teismo nustatytuose punktuose, todėl bendravime su vaiku tėvo dieną turėtų dalyvauti ir motina, t. y. atsakovė.

Atsiliepimas

6. Ieškovas S. A. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės prašymo dėl nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Atsakovės prašyme nurodomi reikalavimai, kaip: „<...> apie planuojamą skambutį informuodamas mamą ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki tėvo gimimo dienos, <...>, suderinus su mama susitikimo laiką ne vėliau kaip 2 savaitės iki tėvo gimimo dienos, <....>. Konkretus tėvo bendravimo laikas su vaiku tėvo gimimo dieną derinamas pagal vaiko ugdymo įstaigos laiką bei mamos darbo grafiką.“ yra pertekliniai derinimai, kurie aiškiai atskleidžia interesą įmanomai apsunkinti elementarų susižinojimą su dukra. Be pagrindo verčia derintis tik prie mamos darbo grafiko, o ne abiejų tėvų darbo ir panašiai. Ieškovas yra verčiamas nuolat rašinėti žinutes su prašymais atsakovei siekiant tiesiog pabendrauti su dukra. Prašyme pateiktos sąlygos, išlygos, suderinimai ir t. t. faktiškai iš atsakovės pusės egzistavo nuo pat dukros gimimo, ir tai labai komplikavo bei toliau komplikuoja tiek ieškovo bendravimą su dukra, tiek ieškovo su atsakove, kas prieštarauja ir neigiamai atsiliepia dukros interesams. Būtent tokių išlygų, sąlygų, kiekvieno atvejo derinimo ir kitų iš anksto nežinomų subjektyvių veiksnių išvengimo yra siekiama pareikštu ieškiniu byloje, o atsakovė, priešingai, siekia juos įtvirtinti dėl asmeninių priežasčių.

6.2. Ieškovas ypač akcentuoja, kad jo susitikimai, buvimas su dukra ateityje bent minimaliai būtų privatūs. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodoma, kad tėvo dieną jis „turi teisę bendrauti su vaiku pasiimdamas vaiką su mama <... > kartu su mama grąžindamas <....>, suderinus su mama susitikimo laiką ne vėliau kaip 2 savaites iki tėvo dienos. <...> Tėvo bendravimas su vaiku tėvo dieną derinamas pagal vaiko dienotvarkę.“ Tokie prašymo reikalavimai indikuoja, kad tėvo dieną ieškovas praleistų labiau su atsakove, o ne su dukra. Ieškovas turi ir kitą mažametę dukrą, todėl aptariamą dieną teiktų prioritetą bendravimui su savo vaikais, o ne su atsakove. Laikinajai, o ne nuolatinei, bendravimo tvarkai tėvo dienos bendravimas, koks nurodytas prašyme, nėra tinkamas. Be to, prašyme nenurodyta, kokios šalies tėvo dienos bendravimą nustatyti reikalauja atsakovė.

6.3. Atsakovė pateiktu prašymu faktiškai „rūpinasi“ ne dukros galimybe maksimaliai pabendrauti, pasimatyti su ieškovu, tačiau ji tiesiog siekia apsidrausti savo patogumą, dalyvavimą bendravime bei netrukdomą dienotvarkę, išlaikyti savo kontrolę visais su dukra susijusiais klausimais. Dėl tokių priežasčių vertintina, kad prašymas nėra pareikštas vaiko (dukros) interesais, kurių užtikrinimas byloje turi būti svarbiausias siektinas tikslas. Prašyme suformuluotos perteklinės sąlygos bei reikalavimai apsunkina ne tik dukros teisę bendrauti su abiem tėvais maksimaliai, bet ir ieškovo įstatyminių teisių bei pareigų dukrai įgyvendinimą ir neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos išaiškinimų skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo vaiko auklėjime klausimu.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba), pateikė išvadą dėl atsakovės prašymo, kurioje nurodoma, kad:

7.1. Vaikui turėtų būti sudarytos platesnės galimybės bendrauti su tėvu telefonu ar kitomis el. ryšio priemonėmis. Sutinka su tuo, kad prieš susitikimą su vaiku tėvas turėtų informuoti motiną apie susitikimą, planuoti susitikimą atsižvelgiant į vaiko ir motinos užimtumą, tačiau telefoniniai skambučiai galėtų būti vykdomi atsižvelgiant ne į informavimo apie skambutį trukmę, bet į vaiko užimtumą (vaikui miegant, ugdymo metu), t. y., vaikui esant užimtam ar ilsintis, vaiko motina galėtų pati pranešti vaiko tėvui, kada jis gali paskambinti vaikui. Tai pilnai užtikrintų vaiko teisę bendrauti su tėvu.

7.2. Tarnyba sutinka, kad siekiant išvengti konfliktinių situacijų, vaiko tėvai turėtų sutarti dėl aiškios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, tačiau mano, kad reikalavimas apie telefono skambutį informuoti vaiko motiną prieš 2 dienas yra per daug ribojantis vaiko galimybę bendrauti su tėvu. Tarnybos manymu, tėvo gimimo dienos proga pati motina galėtų inicijuoti vaiko skambutį tėvui, taip palaikant vaiko ir tėvo ryšį. Be to, jei vaikas tėvo gimimo dieną nebus užimtas, o vaiko tėvas nepraneš vaiko motinai prieš 2 dienas ir skambins vaikui, o motina nesuteiks galimybės vaikui pabendrauti vien tuo pagrindu, kad vaiko tėvas nesilaikė formalios tvarkos dėl pranešimo apie skambutį prieš 2 dienas, tai galimai ribos vaiko teisę bendrauti su tėvu, bei teisę būti ugdomam pagarbos savo tėvams. Trijų metų vaikui dienotvarkę sudaro tėvai, tėvo dienos data yra žinoma iš anksto, todėl Tarnyba rekomenduoja sudaryti tokią vaiko dienotvarkę, į kurią būtų įtrauktas vaiko ir tėvo bendravimas ir neriboti bendravimo vaiko dienotvarkės pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi atmetė atsakovės R. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

9. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės prašymo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete šalių dukra nustatytos tvarkos 8) punktą, t. y. dėl tėvo bendravimo su dukra per Šv. Kalėdas ir 2024 m. gruodžio 31 d., arba 2025 m. sausio 1 d., pažymėjo, jog prašymo nagrinėjimo dieną 8) punkte nurodytos datos jau yra suėjusios ir nagrinėti tokios prašymo dalies pagrįstumą bei galimai nustatinėti patikslintą 8) punkte bendravimo tvarką retrospektyviai nėra jokio pagrindo, taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė sutinka, kad būtų panaikintas įpareigojimas ieškovui derinti susitikimus su vaiko mama ne vėliau kaip 2 savaites iki numatyto savaitgalio pagal mamos darbo grafiką.

10. Teismas, įvertinęs tai, kad teismų (tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos), nagrinėjusių klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo, nutartimis buvo nurodyta / nustatyta / konstatuota, jog (i) tokios datos, kaip tėvo ar motinos diena, tėvo, ar motinos gimimo diena yra žinomos iš anksto ir yra galimybė sudėlioti su motina gyvenančios dukros dienotvarkę taip, kad būtų tomis dienomis sudaryta galimybė bendrauti tėvui (gyvai), ar motinai su vaiku suderinus ir tėvų užimtumą bei darbotvarkę; (ii) reikalavimas tėvui įspėti vaiko motiną ne vėliau nei prieš dvi savaites iki numatomo bendravimo gyvai pradžios yra perteklinis, be jokio teisėto pagrindo varžantis tėvo teisę bendrauti su dukra ir dalyvauti dukros gyvenime lygiomis teisėmis su dukros motina; (iii) atsakovė neprieštarauja ieškovo prašymui nustatyti konkretų jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku laiką, t. y. sutinka, kad būtų panaikintas įpareigojimas ieškovui derinti susitikimus su vaiko mama ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatyto savaitgalio pagal mamos darbo grafiką bei konstatavo kad nutartimi nustatytoje laikinoje tėvo bendravimo su vaiku tvarkoje bendrauti šiomis dienomis (tėvo dieną, gimtadienio proga ir pan.) ieškovui nustatyta teisė, o ne pareiga, todėl papildomai nustatytos bendravimo su vaiku dienos niekaip nepažeidžia nei vaiko, nei juo labiau ieškovo teisių ir teisėtų interesų, - sprendė, jog iš esmės atsakovės dabar nagrinėjamame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodytų įspėjimo /suderinimo su atsakove terminų (keičiant 4) ir 6) laikinos bendravimo tvarkos punktus) nustatymo jau buvo sprendžiamas ir peržiūrėtas ir apeliacine tvarka ir tokio poreikio nenustatyta. Apeliantė šiuo atveju nepateikė jokių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad toks derinimo/įspėjimo terminų su atsakove nenustatymas neatitiktų geriausių šalių dukros interesų, ar, kad siaurintų kurio nors iš tėvų bendravimo laiką su vaiku bei, kad kaip toks terminų nustatymas prisidėtų prie skyriumi gyvenančio tėvo ir dukros ryšio stiprinimo.

11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovas susilaukė dar vieno vaiko kitoje šeimoje (ne su atsakove) bei nekvestionuojama, kad ieškovo tėvystės įgūdžiai yra geri ir tinkami, sprendė, kad atsakovas mokės tinkamai pasirūpinti šalių nepilnamete dukra savarankiškai, atsakovei nedalyvaujant. Tai pat teismas laikė, kad betarpiškas ieškovo ir dukros bendravimas padės sustiprinti tėvo ir dukros ryšį. Tuo tarpu argumentas dėl kalbos barjero, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra svarus, kadangi šiuo metu yra technologinės galimybės pvz. išmaniu telefonu tiesiogiai gauti vertimą iš tėvo kalbos (anglų) į dukros suprantamą kalbą (lietuvių). Tad teismas sprendė, jog kalbos barjeras yra tik formalus pagrindas.

12. Teismas nurodė, kad teikiamas prašymas dėl nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo privalo būti motyvuotas ir pagrįstas, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepakankamumas ar neefektyvumas įrodytas objektyviais duomenimis. Tuo tarpu šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė jokių svarių argumentų, kodėl teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti keičiama, iš esmės nenurodė. Atsakovės prielaidos dėl ieškovo galimo nenoro ar negalėjimo bendrauti su dukra bei argumentai dėl nesusiformavusio tėvo ir dukros ryšio nėra pakankamai svarus pagrindas tenkinti atsakovės prašymą. Nurodytos aplinkybės bei šalių (ne)pateikti įrodymai su prašymu ir atsiliepimu, teismo vertinimu, neleidžia išdaryti išvados, kad ieškovo ir šalių nepilnametės dukros tiesioginis bendravimas kenktų vaiko interesams, priešingai tiesioginis bendravimas sustiprintų tėvo ir dukros artimą ryšį. Taip pat atsakovė nepagrindė būtinumo nustatyti ieškovo bendravimo su dukra įspėjimo/suderinimo su atsakove išankstinius terminus. Šių motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti šiuo metu nustatytą ir galiojančią laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliantė (atsakovė) R. A. pateikė atskirąjį skunda, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartimi dalyje, kuria atmestas jos prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatytos atsakovo S. A. T. bendravimo su šalių nepilnamete dukra L. A. tvarkos 4 ir 6 punktų pakeitimo, ir prašo šioje dalyje panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (skundžiamoje dalyje – dėl tvarkos 4 ir 6 punkto) tenkinti. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ieškovui informavimo apie planuojamą skambutį dukrai ir realų atvykimą bendravimui su dukra terminų:

13.1.1. Atsakovė net ir suplanavusi vaiko dienotvarkę atitinkamomis dienomis negali būti užtikrinta, kad ieškovas pasinaudos bendravimo teise, kuomet ieškovas gyvena kitoje valstybėje ir tik retkarčiais aplanko vaiką. 2024 m. ieškovas buvo atvykęs aplankyti vaiko tik 3 kartus, 2025 m. - tik 1 kartą, nors pagal nutartį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ieškovas gali bendrauti su vaiku kartą per mėnesį pirmąjį mėnesio savaitgalį (3 p.), nebuvo atvykęs 2024 m. rugsėjo mėn. (2 p.), nebuvo atvykęs per 2024 m. Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus (8 p.). Ieškovas nepasinaudojo ir 4 p. numatyta teise paskambinti ar atvykti per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) (nei atvyko, nei paskambino). Taigi, nenustačius informavimo termino, atsakovei ir suplanavus vaiko dienotvarkę, atsakovė su vaiku paliekami įkaitais, kada turi visą dieną laukti ieškovo skambučio ar atvykimo, nesant garantijų, kad jis paskambins ar atvyks. Tai akivaizdžiai prieštarauja prioritetiniams vaiko interesams ir tėvų lygiateisiškumo principams. Juolab, kad ieškovas, pirkdamas skrydžio bilietus, iš anksto žino, ar jis pasinaudos, ar ne savo teise bendrauti, todėl objektyviai gali iš anksto informuoti, o ne palikti netikėtumo faktorių.

13.1.2. Nutarties 4) ir 6) punktuose teismas nėra nurodęs konkrečios/-ių val., kada ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku. Todėl, nesant nustatytų konkrečių val., būtent informavimo termino nustatymas iš anksto užtikrintų bendravimo tvarkai keliamų aiškumo ir konkretumo reikalavimų įvykdymą. Todėl toks reikalavimas nėra perteklinis.

13.1.3. Teismas jokiais įrodymais nepagrindė nutarties motyvų, jog atsakovė vien dėl formalių reikalavimų nesilaikymo (neinformavimo apie planuojamą skambutį prieš 2 d.) ribotų ieškovo teisę bendrauti su vaiku. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė draustų bendrauti ieškovui su vaiku, kad darytų dirbtines kliūtis ir ribotų bendravimą. Byloje yra priešingi įrodymai – ieškovas pats neišnaudoja jam suteiktų galimybių bendrauti su dukra.

13.2. Teismas nepagrįstai nenustatė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkos atsakovei dalyvaujant:

Šalies argumentai

13.2.1. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas, niekada nebendravęs su vaiku vienas, galėtų savarankiškai be atsakovės vaiku pasirūpinti. Tiek atsakovė, tiek ieškovas patvirtino, kad nuo pat vaiko gimimo ieškovas nėra niekada su vaiku likęs vienas nei kelioms minutėms, nėra nė karto vaiko maitinęs, prausęs, maudęs ir pan. Iki šiol visuose susitikimuose kartu dalyvavo ir atsakovė, kuri ne tik vertėjaudavo, bet ir pasirūpindavo vaiko poreikiais. Vaikas neturi jokio ryšio su ieškovu ir jo neidentifikuoja kaip tėvo. Todėl teismo argumentas, kad ieškovas turi kitą vaiką, niekaip neįrodo, kad jis galės savarankiškai pasirūpinti šalių vaiku, su kuriuo neturi ryšio, nuo gimimo niekada vienas juo nesirūpino ir nebuvo bei su Vaiku nesusikalba. Ieškovo tėvystės įgūdžiai apskritai byloje nebuvo analizuoti. Todėl neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadas, kad jie yra tinkami.

13.2.2. Ieškovas prašė nustatyti bendravimo tvarką atsakovei dalyvaujant ir teismas tokią tvarką nustatė (2 p. ir 3 p.), tokia tvarka bendravimas šiuo metu vyksta ir pats ieškovas pripažįsta, kad bendravimas be atsakovės turėtų vykti, kai specialistas (psichologas) nustatytų, kad toks bendravimas jau galimas.

13.2.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kalbos barjeras nėra svarus ir yra formalus pagrindas, nes šiuo metu yra technologinės galimybės pvz. išmaniu telefonu galima tiesiogiai gauti vertimą iš tėvo kalbos (anglų) į dukros suprantamą kalbą (lietuvių). Vaikas dar yra mažo amžiaus. Nė karto tokio bendravimo formos ieškovas su vaiku, kuris yra pakankamai mažo amžiaus, susitikimų metu nėra bandęs, todėl neaišku, ar tai praktikoje apskritai veiktų. Be to, vaiko kalba nėra rišli ir visiškai taisyklinga, todėl vertimas gali būti netikslus ar net neteisingas. Todėl teismo nurodytas bendravimo būdas, atsižvelgiant į vaiko amžių, yra apskritai ydingas. Būtent atsakovės dalyvavimas užtikrina ieškovo ir vaiko komunikaciją.

Atsiliepimas

14. Ieškovas S. A. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Atskirojo skundo argumentas ir reikalavimas, jog reikia papildomai informuoti apeliantę apie galimai planuojamą skambutį vaikui, yra akivaizdžiai perteklinis, išimtinai formalus. Apeliantė savo reikalavimu rodo jos tęstinį siekį kuo labiau kontroliuoti visus ieškovo asmeninius ir bet kokius kitus santykius su dukra. Minėtas siekis neatitinka vaiko interesų, juo kišamasi į privatų ieškovo bendravimą su dukra, kuri gyvena skyrium nuo savo tėvo su motina.

Atsiliepimas

14.2. Apeliantės atskirojo skundo reikalavimai akivaizdžiai susieti ne su realiais vaiko interesais, kurių galiojančios laikinos apsaugos priemonės, apeliantės manymu, esą neužtikrina, tačiau su asmeniniu apeliantės patogumu ir noru didinti vaiko ir ieškovo ryšio kontroliavimą, kas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių proceso įstatyme nurodytų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

16. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties dalies, kuria teismas atmetė atsakovės prašymą dėl 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatytos atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos 4 ir 6 punktų pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių – ieškovo S. A. T. ir atsakovės R. A., turinčių bendrą nepilnametį vaiką L. A., gim. (duomenys neskelbtini)., - kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) S. A. T. bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos 4 ir 6 punktų, kuriais teismo iniciatyva buvo nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka tėvo S. A. T. gimtadienio dieną bei šventinę tėvo dieną.

19. Teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatyta, kad:

6)Tėvo dieną tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, nepriklausomai nuo to, ar tą dieną yra numatytas tėvo ir vaiko bendravimas pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

20. Kaip matyti, atsakovė iš esmės sutinka su teismo nustatytos bendravimo tvarkos minėtais 4 ir 6 punktais, tačiau prašo juos patikslinti / papildyti atsakovės išankstinio informavimo terminais bei nustatyti motinos dalyvavimą tėvo ir dukros bendravimo metu, t. y. nustatytos bendravimo tvarkos 4 ir 6 punktus išdėstyti tokiu būdu:

Žemesnės instancijos teismas

6)Tėvo dieną tėvas turi teisę bendrauti su vaiku pasiimdamas vaiką su mama iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiką tą pačią dieną kartu su mama grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą, suderinus su mama susitikimo laiką ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki tėvo dienos, nepriklausomai nuo to, ar tą dieną yra numatytas tėvo ir vaiko bendravimas pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Tėvo bendravimas su vaiku tėvo dieną derinamas pagal vaiko dienotvarkę.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. kovo 5 d. nutartimi tokį atsakovės prašymą dėl nustatytos tėvo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo atmetė pilna apimtimi. Atsakovė su teismo padarytomis išvadomis nesutinka ir pateikė atskirąjį skundą.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas šeimos teisinių santykių bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

24. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

25. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas). Minėtos nuostatos taikytinos ir nustatant laikiną vaikų ir tėvų (tėvo) bendravimo tvarką.

26. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Dėl informavimo terminų

27. Minėta, kad atsakovė iš esmės sutinka su teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka, tačiau prašo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 4 ir 6 punktus papildyti, nustatant ieškovui pareigą prieš ketinimą pasinaudoti savo teise bendrauti su dukra savo (ieškovo) gimtadienio dieną bei šventinę Tėvo dieną informuoti atsakovę (i) ne vėliau kaip prieš dvi savaites tuo atveju, jei ieškovas su dukra bendrauja gyvai; (ii) ne vėliau nei prieš dvi dienas, jeigu ieškovas su dukra bendrauja elektroninio / telekomunikacijos ryšio priemonėmis. Tokią savo poziciją atsakovė grindžia iš esmės tuo, kad ieškovas gyvena užsienio valstybėje., su dukra bendrauja labai minimaliai, t. y. 2024 metais atvyko į Lietuvą aplankyti dukros tik 3 kartus, o 2025 metais – tik 1 kartą, ieškovas nepasinaudojo nutartyje nustatyta savo teise paskambinti dukrai arba atvykti į Lietuvą bendravimui su vaiku per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių, t. y. nesant garantijų, kad ieškovas atvyks aplankyti dukros ir / ar paskambins nutartyje nurodytomis dienomis, atsakovė negali tinkamai planuotis tiek dukros, tiek savo dienotvarkės tomis dienomis, todėl, anot atsakovės, yra būtina ieškovui nustatyti informavimo apie ketinimą bendrauti su vaiku pareigą ir terminus. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais atsakovės argumentais.

28. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentu, jog atsakovės prašymas dėl nurodytų įspėjimo / suderinimo su atsakove terminų (keičiant 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos 4 ir 6 punktus) nustatymo jau buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties turinio, atsakovė sutiko, kad būtų panaikintas įpareigojimas ieškovui derinti susitikimus su vaiko motina ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatyto savaitgalio pagal motinos darbo grafiką. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, iš dalies pakeisdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarką pagal ieškovo (vaiko tėvo) atskirąjį skundą, minėta 2024 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1264-513/2024, sprendė ne atsakovės informavimo apie ieškovo ketinimą bendrauti su dukra klausimą, tačiau būtent bendravimo tvarkos nustatymo / pakeitimo (dėl konkretaus kiekvieno mėnesio savaitgalio nustatymo) klausimą, t. y. atsakovei suderinus su darbdaviu darbo grafiką taip, kad turėtų laisvus savaitgalius, atsakovė sutiko, kad būtų panaikintas įpareigojimas ieškovui derinti susitikimus su ja ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatyto savaitgalio (prieš tai nebuvo nustatytas konkretus savaitgalis) pagal motinos darbo grafiką. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovė prašo nustatyti pareigą ieškovui informuoti atsakovę apie ieškovo ketinimą jau nustatytoje bendravimo tvarkoje (4 ir 6 punktuose) nustatytą dieną bendrauti su dukra.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės, su kuria nuolat gyvena šalių nepilnametė dukra ir kuri rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais, tame tarpe ir kasdien planuoja vaiko dienotvarkę, prašymas nustatyti ieškovui, kuris gyvena užsienyje ir tik periodiškai ir sąlyginai retai atvyksta į Lietuvą bendravimui su dukra, esant teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo numatytai tik vaiko tėvo teisei (jeigu jis pageidauja, turi galimybę ir pan.), o ne pareigai bendrauti su dukra, įpareigojimą prieš 2 savaites pranešti atsakovei apie atvykimą ir ketinimą gyvai / betarpiškai susitikti ir bendrauti su dukra yra pakankamai logiškas.

31. Atsakovė, su kuria nuolat gyvena dukra, kasdien planuoja tiek savo, tiek dukros dienotvarkę (užsiėmimai ugdymo įstaigoje, neformalus ugdymas, laisvalaikis, apsilankymai pas gydytojus ar kitus specialistus, atostogos, išvykos, šventės ir t. t.), taip pat turi savo asmeninį gyvenimą, turi teisę žinoti, ar ieškovas ketina pasinaudoti savo teise ir atvykti bendravimui su dukra, atitinkamai tomis dienomis planuoti tiek savo, tiek ir dukros dienotvarkę, paruošti vaiką susitikimui. Tuo labiau, kad byloje yra duomenų (ieškovas šių atsakovės nurodytų aplinkybių neginčijo), kad ieškovas nutartimis jam nustatyta teise reguliariai matytis / bendrauti su dukra kaskart nepasinaudoja, t. y. neaplanko dukters kas mėnesį/šventinėmis dienomis pagal teismo nutartimis nustatytą bendravimo tvarką.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant atsakovei nustatytai pareigai pristatyti vaiką bendravimui su tėvu pagal nustatytą bendravimo tvarką, atitinkamai ieškovui, atsižvelgiant į tai, kad nėra reguliariai laikomasi bendravimo tvarkos, nustatytina pareiga informuoti atsakovę apie ketinimą pasinaudoti savo teise, t. y. informuoti apie atvykimą į Lietuvą ir ketinimą gyvai susitikti su šalių nepilnamete dukra. Teismo vertinimu, toks nustatytinas bendravimo tvarkos papildymas – prieš 2 savaites informuojant atsakovę apie ieškovo ketinimą atvykti į Lietuvą bendravimui su dukra – niekaip nepažeis nei šalių (tėvų), nei nepilnametės dukros interesų, priešingai – ieškovui (tėvui) nėra užkraunama jokia papildoma, juo labiau neproporcinga ir nepakeliama našta dėl vaiko motinos informavimo, kadangi, kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovas, pirkdamas skrydžio bilietus, žino konkrečias atvykimo į Lietuvą datas, tuo tarpu atsakovė, žinodama apie ieškovo realų atvykimą į Lietuvą susitikti su dukra / neatvykimą bendravimo tvarkoje nustatytomis dienomis, atsakovė atitinkamai galės planuoti tiek savo, tiek dukros dienotvarkes, paruoš vaiką susitikimui su tėvu.

33. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės reikalavimu ne vėliau nei prieš 2 dienas informuoti atsakovę apie ieškovo ketinimą bendrauti su dukra elektroninio / telekomunikacijos ryšio priemonėmis.

34. Kaip matyti iš teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 4 punkto, tėvas savo gimtadienio dieną, jei turi galimybę, turi teisę bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu pagal bendravimo tvarkos 1 punkte nustatytą tvarką. Bendravimo tvarkos 1 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog nuotoliniu būdu tėvas su dukra bendrauja nuo 19.30 val. (Lietuvos laiku) neribojant bendravimo laiko, bet atsižvelgiant į laiką , kada vaikas eina miegoti. Taigi, bendravimo tvarkoje 19.30 val. laikas, kaip nuotolinio bendravimo pradžios laikas, yra aiškiai apibrėžtas, todėl atsakovė, žinodama šį konkretų laiką, kuriuo pagal bendravimo tvarką ieškovas gali pasinaudoti skambindamas bendravimui su dukra, turi užtikrinti, kad nustatytu laiku būtų atsiliepta į tėvo skambutį. Teismo vertinimu, toks atsakovei nustatytas įpareigojimas – kad būtų užtikrintas vaiko atsiliepimas į ieškovo skambutį – nereikalauja papildomo pasiruošimo / planavimo ir esant aiškiai nustatytai tvarkai (konkrečiai nustatytam skambučio laikui), atsakovei žinant ieškovo gimtadienio dieną, tai neturi kelti nepatogumų.

35. Apeliacinės instancijos teismas nori pabrėžti, kad atsakovė, suprasdama vaiko ir tėvo ryšio / bendravimo svarbą, galėtų tą skatinti ir sudaryti kuo mažiau kliūčių tam vykti. Tad pati atsakovė galėtų skatinti vaiką paskambinti tėvui, pasveikinti jį su gimimo diena / šventine Tėvo diena ir pabendrauti, nelaukiant bendravimo tvarkoje nustatyto laiko (19.30 val.).

36. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nėra saistomas šalių nurodyto bendravimo grafiko, bet saugodamas vaikų, tėvų ir (ar) artimų vaikų giminaičių interesus teismas gali ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti, ir šią teisę turi ne tik pirmosios instancijos teismas, bet ir apeliacinės instancijos bei kasacinis teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002, 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

37. Vadovaujantis šia nurodyta teismų praktika, įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi nustatytą (t. y. iš dalies pakeistą 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatytą) skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku laikinąją tvarką, taip pat atsakovės poziciją (kuriai apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria) dėl poreikio nustatyti pareigą ieškovui informuoti atsakovę apie ketinimą pasinaudoti teise gyvai, atvykstant į Lietuvą, bendrauti su vaiku, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi nustatytą laikinąją ieškovo bendravimo su dukra tvarką, papildant ją įpareigojimu ieškovui informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš dvi savaites apie ketinimą bendrauti su dukra gyvai, ieškovui atvykstant į Lietuvą.

Dėl bendravimo atsakovei (ne)dalyvaujant

38. Atsakovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį, kuria teismas atmetė atsakovės reikalavimą 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos 4 ir 6 punktuose, kuriuose nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka tėvo gimtadienio dieną bei šventinę Tėvo dieną, nustatyti, jog šiomis dienomis tėvo ir dukros bendravimas turi vykti atsakovei (vaiko motinai) dalyvaujant.

39. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje anksčiau, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / pakeitimo klausimą, neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas sutikti su šia apeliantės atskirajame skunde nurodyta pozicija.

40. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra būtina įvertinti šiuos byloje esančius duomenis / nustatytas aplinkybes:

40.1. Šalių dukra nuo gimimo gyvena su mama (atsakove); tėvas dukros gyvenime dalyvauja labai minimaliai ir epizodiškai; šalių dukra yra pakankamai mažo amžiaus – šiuo metu 4 metai; kaip nurodė atsakovė ir neginčijo pats ieškovas, tarp tėvo ir dukters tarpusavio ryšys nėra susiformavęs; dukra ieškovo, kaip tėvo, neidentifikuoja; vaikas nekalba tėvo kalba (anglų), tėvas – dukros kalba (lietuvių); atsakovė tarpininkauja / vertėjauja jų bendravimo metu;

40.2. Teismas tiek 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimo tvarką 2024 m. savaitgaliais, tiek 2024 m. spalio 31 d. pakeisdamas bendravimo tvarką ir nustatydamas bendravimo tvarką 2025 m. savaitgaliais, t. y. nustatydamas visą laikiną tėvo ir dukros bendravimą, sprendė, jog bendravimas turi vykti vaiko motinai dalyvaujant;

40.3. Svarbu ir tai, kad minėtose nutartyse toks tėvo ir dukros bendravimo modelis, kuomet bendravime dalyvauja ir vaiko motina, buvo nustatytas paties ieškovo prašymu.

41. Visos nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suponuoja išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kuomet nėra įvertintos visos bylos aplinkybės, negalėjo būti priimtas gana drastiškas sprendimas, nustatantis tėvo ir dukros bendravimą nors ir pavienėmis dienomis (tėvo gimtadienio dieną bei šventinę Tėvo dieną) motinai nedalyvaujant, kadangi tokio amžiaus vaikui (4 metai), nemokančiam anglų kalbos (tėvo kalbos) buvimas be artimo jam žmogaus – mamos, su ypač retai matomu tėvu (kurio kaip tėvo vaikas galimai neidentifikuoja, jį galimai traktuodamas kaip svetimą asmenį), gali turėti ypatingai žalingų pasekmių.

42. Kritiškai vertintinas ir pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentas, jog vaiko ir tėvo kalbos barjeras nėra svarbus ir yra tik formalus pagrindas, kadangi šiuo metu yra technologinės galimybės, t. y. išmaniuoju telefonu galima tiesiogiai gauti vertimą iš tėvo kalbos (anglų) į dukros suprantamą kalbą (lietuvių). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių nepilnamečio vaiko amžius dar nėra toks, kad vaikas, kuris neturi susiformavusio ryšio su tėvu, kurio kaip tėvą jis apskritai neidentifikuoja, pilnai suvoktų tokių susitikimų esmę, norėtų tokiu formatu (t. y. telefono, kaip vertimo į abiejų suprantamas kalbas priemone, pagalba) bendrauti su tėvu, kad toks bendravimas galėtų būti kokybiškas ir teiktų naudą stiprinant tėvo ir dukros santykius. Kaip visiškai teisingai nurodė apeliantė atskirajame skunde, kadangi toks bendravimo modelis nebuvo dar ne karto bandytas, nėra aišku, ar jis iš viso pasiteisins, be to, dar turint omeny ir tai, kad vaiko kalba šiuo metu nėra pakankamai aiški.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apibendrinant visas nutartyje nustatytas aplinkybes bei teismo motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovės atskirąjį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį: (i) pakeisti tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką, papildant, kad ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 2 savaites tuo atveju, jei ketina atvykti į Lietuvą bendrauti su dukra tėvo (ieškovo) gimimo dieną (2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 4 punktas), šventinę Tėvo dieną (2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 6 punktas); taip pat 2025 metų pirmąjį mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) (2024 m. spalio 31 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka 2025 metais); (ii) nustatyti, kad tėvo (ieškovo) ir dukros bendravimo metu dalyvauja ir vaiko motina (atsakovė). Kitoje dalyje (dėl atsakovės reikalavimo ieškovui informuoti ją ne mažiau nei prieš 2 dienas apie pastarojo ketinimą bendrauti su dukra elektroninio / telekomunikacijos ryšio priemonėmis) pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

44. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

45. Taip pat pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliantės (atsakovės) R. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį pakeisti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, rezoliucinės dalies 4) ir 6) punktus tokiu būdu:

4)Tėvas, tėvo gimimo dieną, jeigu turi galimybę, turi teisę bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu pagal 1) punkte nustatytą tvarką, arba pasiimdamas vaiką su mama iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiką tą pačią dieną kartu su mama grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą, informavus ir suderinus su mama susitikimo laiką ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki tėvo gimimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar tą dieną yra numatytas tėvo ir vaiko bendravimas pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Tėvo bendravimas su vaiku tėvo gimimo dieną derinamas pagal vaiko dienotvarkę.

6)Tėvo dieną, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku pasiimdamas vaiką su mama iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiką tą pačią dieną kartu su mama grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą, informavus ir suderinus su mama susitikimo laiką ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki tėvo dienos, nepriklausomai nuo to, ar tą dieną yra numatytas tėvo ir vaiko bendravimas pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Tėvo bendravimas su vaiku tėvo dieną derinamas pagal vaiko dienotvarkę.

Papildyti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-1264-513/2024, nustatytą laikinąją bendravimo tvarką 2025 metais, rezoliucinę dalį papildant:

Apie ketinimą bendrauti su vaiku gyvai, vaiko tėvui atvykstant į Lietuvą, tėvas informuoja ne vėliau kaip prieš dvi savaites.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko