Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gaumina“ atstovui D. B., uždarosios akcinės bendrovės „Antikos stilius“ atstovei K. T., ieškovų uždarųjų akcinių bendrovių „Gaumina“, „Antikos stilius“, „Virginijaus studija“ atstovams advokatui Juozui Gaudučiui, advokato padėjėjui Stasiui Survilai, atsakovo atstovams advokatei Ievai Brasiūnienei, D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarųjų akcinių bendrovių „Antikos stilius“, „Virginijaus studija“, „Gaumina“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje kilo ginčas dėl nuostolių priteisimo, ieškovams įrodinėjant, kad atsakovas be teisėto pagrindo vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovai kreipėsi į teismą ir, galutinai patikslinę reikalavimą, prašė pripažinti šalių 2012-05-04 sudarytos sutarties Nr. 8P-12-109 (toliau – Sutartis) vienašališką nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Antikos stilius“ naudai 145 391,57 eurų patirtų nuostolių, ieškovo UAB „Virginijaus studija“ naudai 86 932,06 eurų patirtų nuostolių, ieškovo UAB „Gaumina“ naudai 53 193,35 eurų patirtų nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (T. 2, b.l.9-21). Ieškinio reikalavimus grindžia ieškovų su atsakovu Sutartimi, kuri parengta pagal paskelbto viešojo konkurso dėl informavimo ir viešinimo paslaugų pirkimo sąlygas. Paaiškino, kad kurį laiką Sutarties įgyvendinimas vyko pagal jų sudarytą 2012-2014 m. veiksmų planą, tačiau nuo 2013 m. birželio mėnesio atsakovas ėmė nebepatvirtinti mėnesinių Paslaugų teikimo veiksmų planų ir nepagrįstai atsisakydavo priimti suteiktas paslaugas ir už jas sumokėti. 2013-11-13 atsakovas pateikė raštą „Dėl 2012-05-04 sutarties Nr. 8P-12-109“ Nr. 2D-5716 (6.2), kuriuo pranešė, kad ministerijai paslaugos pagal Sutartį tapo nebereikalingos, nes baigėsi finansinis laikotarpis, kurio viešinimui buvo sudaryta Sutartis, o naujo laikotarpio viešinimas pagal Sutartį negalimas, taip pat ministerija gavo visą paslaugų vertę už numatytą preliminarų 24 mėnesių terminą. Be kita ko, rašte buvo nurodyta, kad Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl Sutartį nutraukia nuo 2013-12-31. Ieškovai, nesutikdami su Sutarties nutraukimu, 2013-12-30 pateikė pretenziją, nurodydami, jog paslaugos turėjo būti perkamos pagal Sutarties 2 priede nurodytą Paslaugų techninę specifikaciją ir 2011-04-12 pateikto pasiūlymo dėl informavimo ir viešinimo paslaugų pirkimo įkainius. Perkamų paslaugų preliminarūs kiekiai numatyti 24 mėnesių terminui, o tai reiškia, kad atsakovas, nepagrindęs objektyviais kriterijais paslaugų poreikio dingimą, pažeidė Sutartį. Atsakovas 2014-01-29 raštu „Dėl 2012-05-04 sutarties Nr. 888PPP-12-109“ atmetė ieškovų pretenziją. Taip pat ieškovai pabrėžė, kad paslaugų įkainiai ir kiekiai buvo numatyti pagal konkurso sąlygas ir apėmė 24 mėnesių laikotarpį, o pagal Sutarties 2 priedą galėjo kisti 10 procentų.Ieškovai, gavę atsakovo atsiliepimą, papildomai nurodė, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – Valstybės kontrolė) pastabomis. Minėta institucija negali duoti privalomųjų reikalavimų dėl Sutarties nutraukimo, o Valstybinio audito 2013-07-12 ataskaitoje nėra rekomendacijos nutraukti Sutartį arba jos nebepratęsti dar 12 kalendorinių mėnesių laikotarpiui. Atsakovas nepagrįstai remiasi ir Sutarties prieštaravimu imperatyvioms įstatymo normoms. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio viešojo intereso pažeidimo, todėl apeliavimas į dar didesnės žalos išvengimą – nepagrįstas. Taigi atsakovui nutraukus sutartį, ieškovai patyrė nuostolių, pasireiškusių negautos naudos forma. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog sutartis buvo nutraukta, nes: nebeliko viešinimo paslaugų poreikio pagal Sutarties 2 punktą;Sutarties nutraukimo dieną buvo suteiktas visas 24 mėnesių paslaugų kiekis. Ieškovai prie patikslinto ieškinio pridėjo 2013-2014 metais laikraščiuose išspausdintų straipsnių apie Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metais programą ir jos įgyvendinimą kopijas, kurios įrodo, jog vienuolika straipsnių yra pažymėta Kaimo plėtros fondo logotipu, o tai reiškia, kad jie buvo užsakyti NMA ir vykdant su konkurso būdu pasirinktu paslaugų tiekėju sudarytą sutartį. Žemes ūkio ministerija su šių straipsnių užsakymu nesusijusi. Likę 9 straipsniai išspausdinti pagal 2013-2014 m. renginių organizavimo ir viešinimo sutartį, sudarytą su UAB „Idea Prima“. Tai straipsniai, susiję su kitos grupės paslaugų teikimu – renginiais, o dalis jų išspausdinta, kai buvo vykdomi įsipareigojimai ieškovui UAB „Antikos stilius“ pagal ginčo Sutartį;Sutartis nutraukta, nes ji buvo sudaryta vėliau nei planuota, užsitęsus pirkimo procedūroms, todėl pasibaigus 2007-2013 metų programiniam laikotarpiui ir jo viešinimui, pasibaigė ir finansavimas;tolesnis Sutarties vykdymas reiškė gręsiančias sankcijas iš NMA, kurios 2014 m. rugpjūčio mėnesį ir buvo paskirtos;Viešųjų pirkimų portale paskelbta informacija apie 2012-05-04 sutarties vertę buvo nurodyta 11 954 157,49 Lt su PVM suma. Tačiau šalys pradėjo derybas dėl sutarties vertės 36 mėnesiams už tą pačią sumą, o tuomet išdėsčius darbus sutartiniam laikotarpiui (24 mėn.), paslaugų vertė būtų 7 969 438,33 Lt. Atsakovas yra sumokėjęs 8 137 530 Lt su PVM. Taigi jokių pagrįstų lūkesčių skaičiuoti negautą naudą ieškovai neturėjo, nes jie turėjo ir galėjo suvokti Sutarties vykdymo pasikeitimus (T.2, b.l.71-75).Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, iš esmės jų nekeisdamos. Ieškovo UAB „Gaumina“ atstovas D. B. patvirtino, kad archyvų sukūrimo darbai buvo atlikti. Su atsakovu buvo susitarta dėl apmokėjimo lygiomis dalimis per 24 mėnesių laikotarpį, tiek įtraukiant archyvo sukūrimo kaštus, tiek jo palaikymą, todėl atsisakius pasirašyti vieną iš paslaugų priėmimo – perdavimo aktų, iš esmės pažeista susitarimo esmė dėl atsiskaitymo. Taip pat ieškovo UAB „Gaumina“ atstovas nurodė, jog ieškinyje nėra suformuluotas atskiras reikalavimas dėl tiesioginių nuostolių priteisimo iš atsakovo už archyvo sukūrimą, o prašoma tik kaip negautų pajamų atlyginimo, todėl prašė atsižvelgti į jo paaiškinimus, sprendžiant dėl darbų apmokėjimo, nes pagal ginčo Sutarties objektą jo daliai priklausantys darbai iš esmės buvo atlikti ir jų rezultatu dabar naudojasi atsakovas. Ieškovo UAB „Antikos stilius“ atstovė K. T. paaiškino, kad tarp šalių buvo vedamos derybos dėl ginčo sutarties termino pratęsimo dar 12 mėnesių, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti dėl suderėtų sąlygų. Ieškovai siūlė keisti Sutarties sąlygas pagal atsakovo turimas lėšas. Šalys susitarė dėl paslaugų vertės už 12 mln. K. T. paaiškino, kad ji atstovavo visus partnerius derybose su atsakovu, todėl jai labai gerai žinoma derybų eiga. Nurodė, kad atsakovui atsisakius pasirašyti susitarimą, ji supratusi, jog tokiu būdu iš ieškovų reikalaujama kyšio už Sutarties pratęsimą, todėl ji kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris vėliau buvo nutrauktas. Taip pat K. T. pripažino, kad galutinė Sutarties suma nebuvo įforminta. Anot jos, 12 mėnesių, t.y. pusė numatomo Sutarties termino, darbas vyko sklandžiai, tačiau tuo pat metu ji nurodė, kad likus 4 mėnesiams iki Sutarties termino pabaigos buvo atlikta tik viena trečioji darbų. Kaip ketino atlikti kitas dvi trečiąsias, ieškovo atstovė negalėjo paaiškinti, tačiau motyvavo tikimybe pratęsti sutarties terminą dar 12 mėnesių. Atsakovo atstovė nurodė, kad iš esmės patys ieškovai yra kalti dėl to, kad pasiūlė Sutarties vykdymo sąlygas, pateikdami pasiūlymą dėl informavimo ir viešinimo paslaugų pirkimo įkainių, kurie buvo jo akceptuoti ir kurie Valstybės kontrolės pripažinti kaip ydingi. Tačiau atsakovas pripažino, kad tiek viešojo konkurso medžiagą, tiek ginčo Sutarties sąlygas, jis parengė pats. Atsakydama į K. T. argumentą dėl suderėtos 12 mln. sumos, atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovė pripažino, jog yra gauta apie 8 mln. litų, o darbų atlikta viena trečioji, kai paties ieškovo argumentais jiems liko sumokėti 4 mln. litų, patvirtina reikalavimo dėl nuostolių nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir atsakovai UAB „Gaumina“, UAB „Antikos stilius“, UAB „Virginijaus studija“ 2012-05-04 sudarė sutartį Nr. 8P-12-109, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pirkti iš ieškovų (vykdytojų) informacijos sklaidos paslaugas nacionalinėje ir regioninėje televizijoje, radijuje, spaudoje, internete. Paslaugos skirtos 2007-2013 programai, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus programai, bendrajai žemės ūkio politikai ir kitoms žemės ūkio aktualijoms, pagal Sutarties 2 priede nurodytų konkurso sąlygų Paslaugos techninę specifikaciją ir 2011 m. balandžio 12 d. pateiktą pasiūlymą dėl informavimo ir viešinimo paslaugų pirkimo įkainius. Paslaugų kiekiai numatyti 24 mėnesiams (Sutarties 2 punktas) (T.1, b.l.9-16). Sutarties 3 punktas numatė galimybę ją pratęsti dar 12 kalendorinių mėnesių. Ieškovų pasiūlyti paslaugų įkainiai įforminti Sutarties 1 priedu (T.1, b.l.17-24).

Dėl sutartinių santykių nutraukimo

Sutarties 21 punktas numato, kad ministerija, įspėjusi vykdytoją prieš 30 dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį atsiradus svarbioms, nuo jos nepriklausančioms priežastims. Kokios yra skvarbios priežastys, Sutartyje nėra detalizuojama. Nagrinėjamoje byloje 2013-11-13 atsakovas pranešė, jog Sutartį nutraukia nuo 2013-12-31, nes galimos pirkti paslaugos jau nupirktos, kitos paslaugos ministerijai nebereikalingos, nes baigėsi finansinis laikotarpis, kurio viešinimui buvo sudaryta Sutartis, o ministerijai jau suteikta paslaugų už preliminarią 24 mėnesių paslaugų vertę, be to, Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (T.1, b.l.27). Taigi sutarties nutraukimui numatytas terminas yra išlaikytas, tačiau byloje kyla ginčas, ar minėtame rašte nurodytos priežastys yra tokios, kurios būtų pagrindu jas pripažinti svarbiomis Sutarčiai nutraukti. Tą pačią dieną, t.y. 2013-11-13, ieškovas UAB „Antikos stilius“ pranešimu Nr. 20131113-01 informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2014-01-01, nurodydamas, jog atsakovas pažeidžia sutartį, sudarydamas vykdytojui kliūtis vykdyti Sutartį, nepagrįstai reikalaudamas pateikti informaciją apie Sutarties vykdymo laikotarpiu suteiktas paslaugas ir jų kiekį (T.1, b.l.25,26). Taigi byloje esantys šalių dokumentai įrodo, kad abi Sutarties šalys buvo suinteresuotos jos nutraukimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Kitais atvejais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis).Kaip nurodyta šio sprendimo 9 punkte, abi Sutarties šalys buvo suinteresuotos jos nutraukimu. Sutarties nutraukimo data skiriasi viena diena. Ieškovas UAB „Antikos stilius“, turintis įgaliojimus veikti visų vykdytojų vardu, reikšdamas reikalavimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tiesiogiai nesieja šio reikalavimo su prašomu priteisti negautų pajamų reikalavimų, nors laiko, jog anksčiau nutraukus sutartį buvo pažeisti teisėti lūkesčiai į negautas pajamas bei patirtos išlaidos, tačiau nepasisako, kaip nuostolių atsiradimo faktą paveikia dėl jo paties valia nutraukti sutartį (T.2, b.l.20). Kita vertus, iš ginčo esmės galima spręsti, jog ieškovų reikalavimas dėl vienašališko Sutarties nutraukimo yra svarbus tiek, kiek tai susiję su sankcijų taikymu dėl sutartinių santykių nutraukimo.Pagal Sutarties 24 punktą ministerija įsipareigojo po Sutarties nutraukimo kiek galima greičiau patvirtinti suteiktų paslaugų vertę ir parengti ataskaitą apie Sutarties nutraukimo dieną esančią skolą vykdytojui ar vykdytojo skolą atsakovui (ministerijai). Iš Sutarties 25 ir 26 punktų galima spręsti, jog nuostolių atlyginimo tvarka, kai Sutartį nutraukia atsakovas, nesant vykdytojo kaltės, nenumatyta. Atsakovas, įrodinėdamas vykdytojo (ieškovų) kaltę ir siekdamas išvengti nuostolių ir žalos kompensavimo, kaip tai numato Sutarties 26 punktas, nurodė, jog Valstybės kontrolė 2013-07-25 sprendime Nr. SP-5 pripažino Sutarties prieštaravimą CK 1.80 straipsnio 1 daliai, nes buvo reikšmingai pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas (T.1, b.l.143). Taip pat atsakovas rėmėsi NTA 2014-08-04 raštu Nr. BRK-66665 (12.4), kuriame atsakovui pritaikyta 85 010,46 Lt dydžio sankcija, tame tarpe, už ginčo Sutarties netinkamą vykdymą (T.1, b.l.183). Teismas laiko nepagrįstu atsakovo atstovės argumentą, kad ieškovų kaltė dėl sutartinių santykių pabaigos pasireiškė tuo, kad jis akceptavo ieškovų netinkamai parengtą pasiūlymą dėl informavimo ir viešinimo paslaugų pirkimo įkainių. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 9 straipsnį būtent perkančiosios organizacijos pareiga yra apskaičiuoti numatomo pirkimo vertę. Pagal to paties įstatymo 18 straipsnio 3 dalį atsakomybė parengti pirkimo sutartį ir siūlyti ją sudaryti, nekeičiant laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainos, kyla perkančiajai organizacijai. Sutartis sudaroma remiantis pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, kurias rengia perkančioji organizacija. Taigi atsakovas yra atsakingas už Sutarties sąlygų teisėtumą. Taip pat, nors ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos 2015-01-29 nutarimu buvo nutrauktas (T.2, b.l.88-125), tačiau jis nebuvo susijęs su ieškovų atsakomybės klausimu, o, kaip minėta, imperatyvių teisės aktų reikalavimų užtikrinimo pareiga numatyta atsakovui. Atsakovo atstovė nurodė, kad jos darbuotojams, kurie buvo atsakingi už šį viešąjį pirkimą, buvo skirtos drausminės nuobaudos. Tai reiškia, kad byloje esantys įrodymai paneigia ieškovų kaltę dėl Priede patvirtintų įkainių patvirtinimo kaip Sutarties neteisėtumo sąlygos dėl jos kainos. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad teisinis pagrindas Sutarties nutraukimui buvo, tačiau tai nekeičia atsakovo atsakomybės fakto pagal tos pačios Sutarties 26 punktą, atsakovui neįrodžius ieškovų kaltės dėl Sutarties nutraukimo (CPK 185 straipsnis).CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas suteikia teisę nutraukti sutartį, kai nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato.Kaip minėta, ieškovas UAB „Antikos stilius“, turintis teisę veikti vykdytojo vardu, 2013-11-13 pranešimu Nr. 20131113-01 informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą nuo 2014-01-01, nurodydamas, jog atsakovas pažeidžia sutartį, todėl vykdytojas iš esmės negauna to, ko tikėjosi (T.1, b.l. 26).Teismo posėdžio metu K. T. pripažino, kad galutinė Sutarties suma nebuvo įforminta. Anot jos, 12 mėnesių, t.y. pusė numatomo Sutarties termino, darbas vyko sklandžiai, tačiau tuo pat metu ji nurodė, kad likus 4 mėnesiams iki Sutarties termino pabaigos buvo atlikta tik viena trečioji darbų. Kaip ketino atlikti kitas dvi trečiąsias, ieškovo atstovė negalėjo paaiškinti, tačiau motyvavo tikimybe pratęsti sutarties terminą dar 12 mėnesių. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad tikėjimasis pratęsti sutartį, kai, anot K. T., netgi iš suderėtos 12 mln. sumos liko sumokėti apie 4 mln. litų, po to, kai už Sutarties laikotarpį buvo sumokėta apie 8 mln. litų, įrodinėjant, kad buvo neatlikta dvi trečiosios darbų, įrodo siekį pasipelnyti, veikiant ne pagal sutarties sąlygas, kurios privalėjo būti parengtos atviro konkurso pagrindu. Tai reiškia, kad iš ieškovų pusės nebuvo pagrindo taikyti CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tačiau esant aplinkybei, kai abi Sutarties šalys savo valia nutraukė sutartinius santykius, ieškovo reikalavimas dėl 2012-05-04 sudarytos sutarties Nr. 8P-12-109 vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetamas, kaip negalintis sukelti teisinių pasekmių (CK 218 straipsnis). Kaip nustatyta, ieškovai Sutartį nutraukė 2014-01-01, atsakovas šios aplinkybės neginčijo, nesant priešieškinio reikalavimo, teismas negali spręsti dėl šio ieškovų veiksmo atitikties CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktui.

Dėl nuostolių priteisimo

CK 6.221 straipsnio 2 dalis numato, kad „sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas“. Ieškovai nurodė, kad jie patyrė nuostolius, nes, laimėję viešąjį konkursą, buvo suplanavę darbų apimtis, žmogiškųjų išteklių panaudojimą. Nuostolių paskaičiavimą grindė, jų nuomone, konkrečių darbų, numatytų Sutarties 1 priede paslaugų įkainiais, juos skaičiuodami 36 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įrodinėja, jog su ieškovais visiškai atsikaityta pagal Sutarties sąlygas, įvertinant, kad paslaugų suteikimo laikotarpis iki Sutarties nutraukimo ir sutarti įkainiai atitinka sumokėtą pinigų sumą ieškovams. Teismas nesutinka su ieškovų argumentu, kad Sutarties 1 priede paslaugų apimtys yra konkrečiai apibrėžtos, dėl ko jiems galėjo atsirasti teisinis tikrumas dėl 12 mln. litų kaip galutinės paslaugų sumos. Pažymėtina, kad Sutartimi galutinė paslaugų kaina nenustatyta, o Priede nenumatyta, kiek straipsnis turi turėti spaudos ženklų, o tik apibrėžtas 1 kv.cm. įkainojimas leidinyje. Taip pat, pvz., paslaugos 11 pozicija dėl laidų parengimo nacionalinėms televizijoms (T.1, b.l.20) nurodyta minutės kaina, kaip mato vieneto, bet nenurodyta konkretus laiko limitas, paslaugų kiekis. Tokia teismo išvada pagrįsta ir kitu dokumentu – Valstybės kontrolės 2013-07-25 sprendimu, kuriame aiškiai nurodoma, kad Priede nurodyti perkamų paslaugų mato vienetai neatitinka atviro konkurso sąlygų ir juo yra pakeistos konkurso sąlygos (T.1, b.l.138). Taigi Valstybės kontrolės nustatė, kad tokiu pakeitimu paslaugų apimtys, o tai reiškia ir pirkimų suma, tampa neapibrėžta. Ir nors teismas pripažino, jog dėl ydingos Sutarties sudarymo atsakomybė kyla atsakovui, kaip subjektui, parengusiam jos sąlygas (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), tačiau nagrinėjamoje byloje privalo būti taikomas principas – iš neteisės teisė neatsiranda (,,ex iniuria ius non oritur“). Ieškovai privalo išmanyti teisės aktus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1,2 dalys). Jie žinojo, kad Sutartis sudaroma pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris draudžia keisti pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas (18 straipsnio 3 dalis). Taigi teisinio lūkesčio susiformavimui dėl paslaugų vertės nebuvo teisinio pagrindo. Visiškai nepagrįstas ir ieškovų argumentas, kad jie turi teisę skaičiuoti paslaugų apimtis 36 mėnesių laikotarpiui. Sutarties 3 punktas aiškiai numatė, kad paslaugų teikimo terminas yra 24 mėnesiai, o dėl dar 12 mėnesių pratęsimo reikia atlikti Sutarties pakeitimus. Ieškovai tai žinojo ir suprato, todėl ėmėsi inicijuoti susitarimą dėl dar 12 mėnesių Sutarčiai pratęsti, tačiau atsakovas nepasirašė šio susitarimo, nors sprendė šį klausimą (T.2, b.l.149,186-188). Ieškovų argumentas, kad Valstybės kontrolės rekomendacija neturi privalomosios galios ir ji neturi kompetencijos įpareigoti nutraukti Sutartį, neatitinka įstatyme numatytos biudžetinės įstaigos pareigos vykdyti sprendime išdėstytus jai reikalavimus. Valstybės kontrolės 18 straipsnio 1 punktas numato, jog Valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai, priimdami sprendimus pagal audito ataskaitas, turi teisę nurodyti audituotų subjektų vadovams reikšmingus teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti juos pašalinti. Byloje pateiktas Valstybės kontrolės 2013-07-25 sprendimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad pažeisti imperatyvūs Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, todėl atsakovui pagal kompetenciją kilo pareiga inicijuoti Sutarties nutraukimą. Atsakovas pasitarimo 2013-11-04 protokolu Nr. 2VP-395 A(21.3) įrodinėja, kad preliminarus 24 mėnesių paslaugų kiekis jau suteiktas (T.1, b.l.145), todėl buvo pagrindas Sutartį nutraukti. Minėtame protokole nurodyta, kad preliminari Sutarties vertė iki 2015-05-04 – 11 954 157,49 Lt su PVM, o 2013-10-16 pagal Sutartį nupirkta paslaugų už 7 697 966,77 Lt su PVM. Akivaizdu, kad nurodyta kaip preliminari Sutarties vertė iki 2015-05-04 yra su įskaičiuotu Sutarties pratęsimo laikotarpiu, dėl kurio nepasiektas susitarimas, Valstybės kontrolei nustačius pažeidimus. Dėl šios aplinkybės, kad ieškovams negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis į paslaugų vertę už 12 mln. litų, jau pasisakyta. Atkreiptinas dėmesys, kad viešinimo programos laikotarpis buvo 2007-2013 metai, o protokolas parengtas 2013-11-04, kuriame yra suformuotas pasiūlymas Sutartį nutraukti nuo 2013-12-31 (T.1, b.l.146). Akivaizdu, jog kai programos pabaiga 2013 metai, nebėra pagrindo jos viešinimui po šios datos. Protingai mąstant, ieškovas turėjo suprasti, kad vėlesnis paslaugų teikimas pagal šios programos laikotarpį neatitiktų Sutarties esmės (CK 1.5 straipsnis). Be kita ko, ieškovai šią situaciją taip ir suprato, nes 2013-11-13 rašte dėl Sutarties nutraukimo nurodė, kad ji nutraukiama nuo 2014 m. sausio 1 d., siekiant išvengti nuostolių, įvertinus aplinkybę, kad paskutinis konkrečiai sutartas darbas yra UAB „Virginijaus studija“ rengiama laida „Apie ūkį ir bites“ transliavimui iki 2013 m. gruodžio 31 d. (T.1, b.l.26). Ieškovai buvo prieš mėnesį įspėti apie sutartinių santykių pabaigą. Šis terminas ir įstatymo laikomas kaip protingas (CK 6.218 straipsnio 1 dalis), suteikiantis galimybę pasiruošti sutartinių santykių pabaigai, siekiant išvengti nuostolių. Taigi, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, teismas sprendžia, kad prarastos galimybės piniginės vertės priteisimas po Sutarties nutraukimo už likusį 4 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant ją pagal viešai paskelbtą pirkimo sutarties bendrą galutinę vertę (11 954 157 litų su PVM (T.2, b.l.25)), kai ieškovai patys nurodė paslaugų pabaigą iki 2013 m. gruodžio 31 d., sudaro pagrindą atmesti tokį reikalavimą kaip nepagrįstą (CPK 12 straipsnis). Nors ieškovai prie patikslinto ieškinio pridėjo 2013-2014 metais laikraščiuose išspausdintų straipsnių apie Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metais programą ir jos įgyvendinimą kopijas (T.2, b.l.44-61), tačiau jie buvo užsakyti NMA, kiti 9 straipsniai išspausdinti pagal 2013-2014 m. renginių organizavimo ir viešinimo sutartį, sudarytą su UAB „Idea Prima“. Tai straipsniai, susiję su kitos grupės paslaugų teikimu – renginiais, o dalis jų išspausdinta, kai buvo vykdomi įsipareigojimai ieškovui UAB „Antikos stilius“ pagal ginčo Sutartį. Vadinasi, laikraščiuose išspausdintų straipsnių negalima sutapatinti su ieškovų nuostoliais, nes tarp šių darbų ir ieškovų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nėra priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį „dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams“.Valstybės kontrolė 2013-06-19 parengė raštą Nr. S-(10-2776)-1404, kuriame įformino atlikto Žemės ūkio ministerijos audito rezultatus. Pažymėtina, kad tai speciali institucija, turinti kompetenciją vertinti finansines operacijas. Valstybės kontrolė nustatė, jog vien už informacinės medžiagos viešinimą internetinėje žiniasklaidoje organizavimą ir koordinavimo paslaugą per 5 mėnesių Sutarties vykdymo laikotarpį atsakovas sumokėjo 17 369,36 Lt daugiau nei tiekėjo pasiūlyme numatyta bendra šios paslaugos kaina, taip pat buvo permokėta už reklaminius skydelius (T.1, b.l.62). Įvertinusi permokėtas sumas, kurios tapo didesnės nei rinkos pirkimų vertės, dėl ko realiai buvo pakeistos ieškovų pasiūlymo kainos ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, Valstybės kontrolė padarė išvadą, jog visos paslaugos jau suteiktos pagal Sutartimi numatytą preliminarų laikotarpį (T.1, b.l.60-141). Teismas, įvertinęs Valstybės kontrolės atlikto audito duomenis sprendžia, jog jie taip pat paneigia nuostolių atsiradimo faktą dėl Sutarties nutraukimo (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje buvo tenkintas ieškovų prašymas skirti papildomą ekspertizę, siekiant įrodyti nuostolius. Ekspertinis tyrimas buvo atliekamas su prielaida, kad Sutarties kaina atitiko pirkimų sistemoje deklaruotą 11 954 157, 49 eurų sumą. Nepaisant to, kad nebuvo pasirašytas susitarimas ir Sutartis nepratęsta, tačiau, apklausus šalis pagal atliktus darbų kiekius ir jų terminus, galima padaryti išvada, kad ieškovai tikėjosi gauti pirkimų sistemoje deklaruotą 11 954 157, 49 eurų per 36 mėnesių laikotarpį. Priešingu atveju, įvertinus Valstybės kontrolės patikrinimo metu padarytas išvadas dėl permokėjimo pagal pirkimo sąlygas už teiktą paslaugų kainą, atsirastų pagrindas teismui spręsti ex officio dėl Sutarties galiojimo. Ekspertai 2016-06-09 ekspertizės aktą Nr. 11-2293 (15) parengė pagal Priede pateiktus įkainius (T.11, b.l.67), kurie Valstybės kontrolės buvo pripažinti kaip prieštaraujantys Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 daliai, todėl teismas tokiu skaičiavimu negali remtis. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės akte yra patvirtintos valstybės kontrolės išvados dėl permokėjimo, nes ekspertai apskaičiavo, jog paėmus ieškovų nurodytus preliminarius kiekius 24 mėn. bei Sutarties 1 priede nurodytus įkainius, apskaičiuota, kad Sutarties suma būtų 19 120 899,94 Lt (T.11, b.l.69). Tai patvirtina ir atsakovo argumentus dėl Sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, nes jos suma pagal Priedą akivaizdžiai neatitinka deklaruotos pirkimų sistemoje vertės 24 mėnesių laikotarpiui. Atviro konkurso sąlygose aiškiai nurodyta, jog preliminarus paslaugų kiekis turi būti apskaičiuotas 24 mėnesiams (T.3, b.l.15). Nagrinėjamoje byloje atskirai kilo ginčas dėl ieškovo UAB „Gaumina“ atliktų darbų apimties, sukuriant archyvą ir video archyvo palaikymo portale, bei nuostolių dydžio, nutraukus Sutartį, todėl, tame tarpe ir dėl šių paslaugų, buvo paskirta papildoma finansinė ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2017-02-24 parengė aktą Nr. 11-2748 (16), kuriame ekspertai atskirai ištyrė aplinkybę dėl išlaidų video archyvui sukūrimui ir netiesioginių išlaidų sąnaudas, susijusias su ginčo Sutarties vykdymu (T.12, b.l.26-62). Teismas jau konstatavo, jog Priede pateiktais įkainiais, skaičiuojant negautą naudą, nebuvo galima vadovautis dėl jų neatitikimo imperatyvioms įstatymo normos. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centras 2017-02-24 parengtame akte Nr. 11-2748 (16) nurodyta, jog sąnaudų tyrimas nėra patikimas, nes tyrimui nepateikti UAB „Gaumina“ atliktinių paslaugų grafikai, teikimo planai, todėl išvada pagrįsta prielaidomis (T.12, b.l.44). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tokia finansinė ekspertizė negali būti patikima, jei dalis duomenų grįsta prielaidomis, todėl konstatuoja, jog ji negali patvirtinti ieškovo įrodinėjamų nuostolių fakto dėl Sutarties nutraukimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laikomasis pozicijos, kuri išdėstyta Valstybės kontrolės audito ataskaitoje dėl permokėjimo už paslaugas (CPK 185 straipsnis). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-02-24 akte Nr. 11-2748 (16) nurodyta, kad UAB „Gaumina“ sukurto video archyvo–tinklapio ir jo palaikymo paslaugų kiekis Pagal Sutartį yra 19,92 mėn. laikotarpio ir, skirtingai nei kitų numatytų paslaugų atveju, ieškovas patyrė sąnaudas, neuždirbdamas pajamų (T.12, b.l.43). Tiesioginėms archyvo sukūrimo sąnaudoms priskirtina 42 074,41 Lt suma, kurią sudaro asmenų, 2012 m. gegužės – rugsėjo mėn. kūrusių portalą, atlyginimų sąnaudos. Netiesioginės sąnaudoms priskirtina 5 699,63 Lt suma, viso – 47 774,04 Lt. Per sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2012 m. gegužės iki rugsėjo mėn. vyko archyvo kūrimas, o nuo 2012 m. lapkričio iki 2013 m. rugsėjo mėn. vyko archyvo palaikymas, kurio sąnaudos buvo 51 093,16 Lt. UAB „Gaumina“ pagal sąskaitas buvo sumokėta 96 800 Lt su PVM. Tai reiškia, kad su UAB „Gaumina“ video archyvo–tinklapio sukūrimą yra atsiskaityta pagal Sutarties nuostatas. UAB „Gaumina“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo susitarta su atsakovu už archyvo sukūrimą ir jo palaikymą mokėti lygiomis dalimis. Ekspertai, skaičiuodami video archyvo sukūrimo išlaidas, nurodė, kad šiai paslaugai pagal Sutartį numatytas 20 mėn. laikotarpis, o suma – 200 000 Lt be PVM (T.12, b.l.45). Taip jie apskaičiavo, jog ieškovui priklausytų 10 000 Lt mokestis per mėnesį, nurodydami, jog su UAB „Gaumina“ iš esmės buvo atsiskaityta tiek, kiek truko realus paslaugos teikimo terminas, t.y. 8 mėnesiai. Ekspertai nurodė, kad nėra jų kompetencija atsakyti, ar tinklapio–archyvo parengimo viešam naudojimui yra tapatus techninėje specifikacijoje nurodytoms paslaugoms, todėl jie nuostolių apskaičiavimą susiejo su 200 000 Lt suma, neskaičiuodami realių video archyvo sukūrimo ir mėnesių išlaidų jo palaikymui, tai yra iš esmės neatsakydami į teismo klausimą dėl UAB „Gaumina“ įrodinėjamo žalos fakto, kaip neatsiskaitymo už paslaugą (T.12, b.l.26). Teismas negali pripažinti pagrįstu atsakovo argumentą, kad 200 000 Lt be PVM gali būti prilyginta atlygiui už video archyvo sukūrimą. Akivaizdu, jog į šią sumą turi būti skaičiuojama sąnaudų dalis už archyvo palaikymą, priešingu atveju atsirastų pagrindas konstatuoti nereikalingos paslaugos nupirkimo faktą. 2012-10-31 buvo parengtas darbų priėmimo – perdavimo aktas dėl tinklapio – archyvo perdavimo naudotis, tai reiškia, kad nuo gegužės mėnesio, kai buvo sudaryta Sutartis, vyko jo kūrimo darbai, vėliau mokėta už jo palaikymą. Teismas sutinka, kad už suteiktas paslaugas privalu atsiskaityti, tačiau iš numatomo 16 mėn. paslaugų teikimo laikotarpio, realiai paslaugos buvo teikiamos 8 mėnesius. Sutartį nutraukus, video archyvo–tinklapio palaikymo paslauga nebebuvo teikiama, todėl nėra pagrindo skaičiuoti tiesioginių nuostolių už dar 8 mėnesius (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nei ekspertai apskaičiavo, nei ieškovas pateikė įrodymus, galinčius patvirtinti neatsiskaitymo faktą už tinklapio – archyvo sukūrimą ir realius jo palaikymo per Sutarties galiojimo laikotarpį kaštus, todėl jo argumentai dėl skolos atmetami kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-02-24 akte Nr. 11-2748 (16) nurodyta, kad UAB „Gaumina“ už 2012 m. lapkričio –2013 rugpjūčio mėn. laikotarpiu, kuriuo vyko įprastinis vaizdo archyvo palaikymas gavo 80 000 Lt pajamų, patyrė 46 198,37 Lt sąnaudų. Ekspertai padarė išvadą, kad video archyvo palaikymo pelningumas sudarė 42,25 proc. (T.12, 46). Ekspertai pažymėjo, jog vykdant Sutartį jos sąlygose nurodytų preliminarių paslaugų kiekių buvo laikomasi labai laisvai, pvz., sąlygose nurodytas 5 vnt. reklaminių skydelių sūkuriams, tuo tarpu 2012 m. gegužės – 2013 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu jų sukurta ir priimta 39, t.y. 34 daugiau. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad Sutartis ieškovui buvo pelninga ir nėra pagrindo skolos ir nuostolių priteisimui (CK 6.720 straipsnis). Taip pat, įvertinus Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-02-24 akte Nr. 11-2748 (16) nurodytas ieškovo UAB „Virginijaus studija“ gautas pajamas, kai ekspertai apskaičiavo, jog jeigu 24 mėn. sutarta pirkimų suma sudarytų 2 963 840,70 Lt be PVM, tai bendrovės gautos pajamos 480 389,30 Lt viršijo numatytą 24 mėn. pirkimų sumą (T.12, b.l.52), teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė nuostolių atsiradimo fakto (CPK 185 straipsnis). Ekspertai nustatė, jog audito ataskaitoje buvo netiksliai skaičiuojamos ieškovų sąnaudos. Be to, ieškovas UAB „Antikos stilius“ ne tik nenutraukė darbo sutarties su darbuotoja, kuri turėjo atlikti pagal Sutartį darbus, bet ir 2014-03-01, t.y. po jos nutraukimo, pakėlė darbo užmokestį, todėl skaičiuoti nuostolius negautų pajamų forma nėra jokio pagrindo. UAB „Antikos stilius“ taip pat suteikė daugiau paslaugų, nei buvo numatyta per 34 mėnesių laikotarpį (T.12, b.l.61). Dar kartą atkreipiamas dėmesys, kad ieškovai negali skaičiuoti pelno nuo kiekio ir įkainių, pateiktų Priede, nes neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl ieškovų ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12,178 straipsniai). Ieškovas UAB „Antikos stilius“ neprašė priteisti skolos už konkrečiai suteiktas paslaugas, skolos fakto neįrodinėjo (CPK 12, 178 straipsniai). Tokiu atveju į bylą pateiktas susirašinėjimas dėl Paslaugų perdavimo 2013-07-31 akto Nr. ŽUV-18 (T.1, b.l.49-59) nėra vertinamas (CPK 13 straipsnis). Kita vertus, atsakovas pateikė į bylą 2013-08-06 raštą, kuriame nurodė, jog ieškovo atstovė L. P. buvo informuota, kad straipsnis, už kurį prašoma apmokėti, nėra parengtas pagal atsakovui deleguotą funkciją (T.1, b.l.52), o 2013-10-07 raštas įrodo, kad L. P. su jais derino galimybę spausdinti žurnale „Veidas“ straipsnį (T.1, b.l.56), kai prašoma apmokėti už publikaciją savaitraštyje „Balsa .lt savaitė“. Ieškovas šių aplinkybių nepaneigė ir, kaip minėta, skolos fakto neįrodinėjo, nors bendrai paminėjo apie kilusį ginčą patikslintame ieškinyje (T.2, b.l.18).

Dėl palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog ieškovai ieškinio neįrodė (CPK 171, 185 straipsniai), reikalavimas dėl palūkanų priteisimo taip pat atmetamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas patyrė 3 682,21 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, byloje buvo atlikta daug procesinių veiksmų (parengtas atsiliepimas į ieškinį, dublikas, atsiliepimas į patikslintą ieškinį, bylą buvo sudėtinga, skirtos kelios ekspertizės), todėl jo naudai priteisiama solidariai iš ieškovų 3 682,21 eurų teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovai sumokėjo 4000 eurų (T.11, b.l.59) už pirminę ekspertizė, todėl jo naudai iš suma iš ieškovų priteisiama solidariai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 23,55 eurų, kurios taip pat priteisiamos iš ieškovų solidariai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovų UAB „Antikos stilius“, UAB „Virginijaus studija“, UAB „Gauminta“ ieškinį.

Priteisti solidariai iš ieškovų UAB „Antikos stilius“ (juridinio asmens kodas 142169125), UAB „Virginijaus studija“ (juridinio asmens kodas 125999542), UAB „Gaumina“ (juridinio asmens kodas 224497630) 7682,21 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188675190) naudai.

Priteisti solidariai iš ieškovų UAB „Antikos stilius“ (juridinio asmens kodas 142169125), UAB „Virginijaus studija“ (juridinio asmens kodas 125999542), UAB „Gaumina“ (juridinio asmens kodas 224497630) 23,55 eurų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.