- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-171-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01406-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarųjų akcinių bendrovių „Antikos stilius“, „Virginijaus studija“, „Gaumina“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
- Advokatai
- Stasys Survila, Juozas Gaudutis
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Antikos stilius“, „Virginijaus studija“, „Gaumina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Antikos stilius“, „Virginijaus studija“, „Gaumina“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Antikos stilius“, „Virginijaus studija“ ir „Gaumina“, kaip ūkio subjektų grupė dalyvavusios ir laimėjusios viešąjį konkursą, atstovaujamos UAB „Antikos stilius“, su atsakove Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2012 m. gegužės 4 d. sudarė sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovės įsipareigojo teikti informacijos sklaidos paslaugas, kurių techninė specifikacija nurodyta Sutarties 2 priede (toliau – Paslaugos), o atsakovė įsipareigojo apmokėti už tinkamai ir laiku suteiktas Paslaugas pagal Sutarties 1 priede nustatytus įkainius Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties terminas – 24 mėnesiai nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Preliminarūs atsakovės perkamų Paslaugų kiekiai 24 mėnesiams nustatyti Sutarties 2 priedo 2.3.1 punkte.Sutartis buvo vykdoma, tačiau atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2013 m. gruodžio 31 d. Ieškovių teigimu, atsakovė pažeidė Sutartį, nes nesumokėjo už tokį Paslaugų kiekį, kokį buvo įsipareigojusi nupirkti iš ieškovių pagal Sutartį. Ieškovės patyrė nuostolių, nes negavo pajamų, į kurias turėjo teisėtus lūkesčius. Tuo pagrindu ieškovės prašė teismo pripažinti atsakovės vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš atsakovės ieškovei UAB „Antikos stilius“ 145 391,57 Eur nuostolių, ieškovei UAB „Virginijaus studija“ 86 932,06 Eur nuostolių, ieškovei UAB „Gaumina“ 53 193,35 Eur nuostolių, 6 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 21 punktą, ministerija, įspėjusi vykdytoją prieš 30 dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį atsiradus svarbioms, nuo jos nepriklausančioms priežastims. Šios priežastys Sutartyje nėra detalizuotos. Pasak teismo, 2013 m. lapkričio 13 d. šalių viena kitai pateikti įspėjimai apie Sutarties nutraukimą įrodo, kad abi šalys buvo suinteresuotos Sutarties nutraukimu. Pasak teismo, iš Sutarties 25 ir 26 punktų galima spręsti, kad nuostolių atlyginimo tvarka, kai Sutartį nutraukia atsakovė, nesant vykdytojo kaltės, nenumatyta. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovių kaltė dėl sutartinių santykių pabaigos pasireiškė tuo, kad atsakovė akceptavo ieškovių netinkamai parengtą pasiūlymą dėl Paslaugų įkainių. Teismas pažymėjo, kad už Sutarties sąlygų teisėtumą yra atsakinga perkančioji organizacija, t. y. atsakovė. Teismas konstatavo, kad teisinis pagrindas Sutarties nutraukimui buvo. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Antikos stilius“ atstovė K. T. pripažino, kad galutinė Sutarties suma nebuvo įforminta, ir kad likus 4 mėnesiams iki Sutarties termino pabaigos buvo atlikta tik viena trečioji darbų, dėl likusios dalies darbų atlikimo buvo tikėtasi pratęsti Sutarties terminą dar 12 mėnesių. Teismo vertinimu, tai įrodo ieškovių siekį pasipelnyti, veikiant ne pagal Sutarties sąlygas, kurios privalėjo būti parengtos atviro konkurso pagrindu. Todėl ieškovėms nebuvo pagrindo taikyti Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktą, suteikiantį teisę nutraukti sutartį, kai nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Kadangi abi Sutarties šalys savo valia nutraukė sutartinius santykius, teismas atmetė ieškovių reikalavimą pripažinti atsakovės vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu, kaip negalintį sukelti teisinių pasekmių.Dėl ieškovių reikalavimo atlyginti nuostolius teismas pažymėjo, kad Sutartyje nenustatyta galutinė paslaugų kaina, o Priede nenurodyti konkretūs Paslaugų kiekiai. Valstybės kontrolės 2013 m. liepos 25 d. sprendime nurodyta, kad Priede nurodyti perkamų paslaugų mato vienetai neatitinka atviro konkurso sąlygų ir juo yra pakeistos konkurso sąlygos. Tokiu pakeitimu paslaugų apimtys, o tai reiškia ir pirkimų suma, tampa neapibrėžta. Nors atsakomybė dėl ydingos Sutarties sudarymo kyla atsakovei, kaip subjektui, parengusiam jos sąlygas (CK 6.193 str. 4 d.), tačiau nagrinėjamoje byloje privalo būti taikomas principas – iš neteisės teisė neatsiranda. Ieškovė žinojo, kad Sutartis sudaroma pagal Viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ), kuris draudžia keisti pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas (18 str. 3 d.). Taigi teisinio lūkesčio susiformavimui dėl paslaugų vertės nebuvo teisinio pagrindo. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad 2013 metais pasibaigė programa, todėl jos nebereikėjo viešinti. Ieškovės turėjo suprasti, kad vėlesnis paslaugų teikimas pagal šios programos laikotarpį neatitiktų Sutarties esmės (CK 1.5 str.). Teismo vertinimu, Valstybės kontrolės atlikto audito duomenys taip pat paneigia nuostolių atsiradimo faktą dėl Sutarties nutraukimo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 str. 2 d.). Kadangi Sutarties 1 priede nurodyti įkainiai prieštarauja VPĮ 18 straipsnio 3 daliai, teismas konstatavo, kad negalima vadovautis ekspertų parengtu 2016 m. birželio 9 d. ekspertizės aktu. Teismas pažymėjo ir tai, kad ekspertai apskaičiavo, jog, paėmus ieškovių nurodytus preliminarius kiekius 24 mėn. bei Sutarties 1 priede nurodytus įkainius, Sutarties suma būtų 19 120 899,94 Lt. Ši suma neatitinka pirkimų sistemoje deklaruotos vertės 24 mėn. laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovės UAB „Antikos stilius“, UAB „Virginijaus studija“ ir UAB „Gaumina“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o tuo atveju, jeigu teismas nesutinka su CPK 329 straipsnio 1 dalies sprendimo negaliojimo pagrindu, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo šiuos argumentus:Teismas pažeidė CPK 16 straipsnio 2 dalį, nes teisėja R. Petkuvienė, perėmusi bylą iš teisėjos Z. Smirnovienės, neatidėjo teismo posėdžio ir nepradėjo nagrinėti bylos nuo pat pradžios, neatsiklausiusi šalių nuomonės dėl tolimesnės proceso eigos. Byla išnagrinėta paviršutiniškai, neįsitikinus, kad šalys atstovaujamos įgaliojimus veikti šalių vardu turinčių atstovų. Advokato Juozo Gaudučio įgaliojimai atstovauti ieškovėms buvo pasibaigę 2016 m. gruodžio 30 d. Teismas, priimdamas sprendimą, neperklausė teismo posėdžio garso įrašų, nes dalis teismo posėdžio garso įrašų nebuvo patalpinti LITEKO sistemoje, kaip to reikalauja teisės aktai. Dėl šių proceso teisės pažeidimų egzistuoja CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai.Teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio, VPĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai vertindamas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 9 d. ekspertizės akto išvadą pirmuoju klausimu, kad Sutarties suma galėtų svyruoti nuo 17 208 809,95 Lt (4 984 015,86 Eur) iki 21 032 989,94 Lt (6 091 574,94 Eur), nepagrįstai nustatė, kad ieškovės nuostolių dydį grindė Sutarties 1 priede numatytus darbų įkainius skaičiuodamos 36 mėnesių laikotarpiui. Nors Sutartyje ir nebuvo nurodyta pirkimų suma, tačiau vėliau atsakovė viešųjų pirkimų portale paviešino galutinę Sutarties sumą – 11 954 157,49 Lt su PVM. Ieškovių teisėti lūkesčiai buvo grindžiami šia Sutarties suma bei 24 mėnesių Sutarties vykdymo terminu. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 26 d. pasitarimo dėl informacijos sklaidos paslaugas teikiančios ūkio subjektų grupės – UAB „Antikos stilius“, UAB „Virginijaus studija“ ir UAB „Gaumina“ – Sutarties vykdymo eigos ir lėšų panaudojimo kontrolės protokolas, Sutarties 2 priedo nuostatos.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Valstybės kontrolės 2013 m. liepos 25 d. sprendime nurodyti padaryti VPĮ pažeidimai, todėl atsakovei pagal kompetenciją kilo pareiga inicijuoti Sutarties nutraukimą. Nei šiame Valstybės kontrolės sprendime, nei Valstybės kontrolės išvadose, nei tarpiniuose Valstybės kontrolės raštuose net neužsiminta apie atsakovės pareigą nutraukti Sutartį.Teismas pažeidė CK 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.193 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalių nuostatas. Sutarties teisėtumą patvirtino Viešųjų pirkimų tarnyba. Valstybės kontrolė niekur nenurodė, kad Sutartis sudaryta neteisėtai. Sutartimi atsakovė įsipareigojo įsigyti iš ieškovių tam tikrą kiekį Paslaugų. Sutartis buvo sudaryta turint tikslą informuoti visuomenę apie 2007–2013 m. Europos Sąjungos vykdomas programas. Viešinimas buvo suplanuotas ne tik iki 2013 m. pabaigos, bet ir tų metų programoms apibendrinti. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad programai pasibaigus 2013 metais, nebėra pagrindo ją viešinti.Teismas, nurodydamas, kad abi šalys buvo suinteresuotos Sutarties nutraukimu, netinkamai įvertino esmines bylos aplinkybes. Ieškovės pranešimą atsakovei dėl Sutarties nutraukimo siuntė tik dėl to, kad, atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovės stengėsi apsisaugoti nuo didesnių nuostolių vykdant Sutartį. Atsakovė, net ir nustačiusi tam tikrus pažeidimus, galėjo pakeisti Sutartį pagal 35 punktą, bet vietoj to nesąžiningai vienašališkai nutraukė Sutartį, o po to 2007–2013 m. programų viešinimo darbai vyko per NMA bei UAB „Idea Prima“.Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime prašo atmesti ieškovių apeliacinį skundą. Nurodo šiuos argumentus:Pasikeitus teismo sudėčiai, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Nei vienas proceso dalyvis neprieštaravo dėl bylos tolimesnio nagrinėjimo nuo paskutinio atlikto procesinio veiksmo, todėl bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas. Visos bylos šalys buvo atstovaujamos profesionalių atstovų (ieškovės buvo atstovaujamos advokato Juozo Gaudučio ir advokato padėjėjo Stasio Survilos), todėl, vadovaujantis CPK 243 straipsniu, šalims papildomai nebuvo aiškinamos jų teisės ir pareigos. Tai, kad advokato J. Gaudučio įgaliojimai buvo pasibaigę 2016 m. gruodžio 30 d., neleidžia daryti išvados, kad teismas neįsigilino į bylos medžiagą ar kad byla buvo išnagrinėta neturint tinkamo atstovo. Visuose posėdžiuose dalyvavo ir ieškovių tuometiniai vadovai, kurie nekėlė jokių abejonių dėl advokato J. Gaudučio įgaliojimų trukmės. Vertinant bylos nagrinėjimo eigą, teismo užduotų klausimų skaičių bei paties sprendimo turinį, kuriame išsamiai pasisakyta dėl ieškinio dalyko, nėra pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo visapusiškai susipažinęs su bylos medžiaga.Sutartyje buvo numatyta galimybė pratęsti nustatytą 24 mėnesių Sutarties vykdymo terminą iki 36 mėnesių. Sutartyje nėra numatyta galimybė pirkti papildomas Paslaugas po 24 mėnesių. Byloje esanti viešojo pirkimo procedūrų ataskaita patvirtina, kad ieškovių pasiūlyta 11 954 157,49 Lt kaina turėjo būti skaičiuojama visam 36 mėnesių galimam Sutarties vykdymo laikotarpiui. Tą konstatavo ir valstybinį auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Paaiškėjus Valstybės kontrolės nustatytiems pažeidimams, apeliantės negalėjo turėti teisėto lūkesčio pratęsti Sutartį papildomiems 12 mėnesių. Imperatyvi VPĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kad pirkimo vertė <…> skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą <…>, įskaitant visas pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes, taip pat patvirtina, kad Sutarties suma buvo numatyta 36 mėnesiams. Ekspertų skaičiuojamos sumos buvo skirtingos, priklausomai nuo jiems užduotų klausimų turinio.Valstybės kontrolės nustatyti pažeidimai negalėjo būti pašalinti nenutraukus Sutarties. Ieškovė pateikė 2013–2014 m. išspausdintų straipsnių apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą ir jos įgyvendinimą, iš kurių matyti, kad viešinimą atliko kita institucija (NMA) arba paslaugos atsakovei buvo teikiamos pagal kitą sutartį su kitu paslaugų teikėju (UAB „Idea Prima“).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas šią bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).
Dėl procesinės teisės normų pažeidimo ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
Apeliaciniame skunde ieškovės nurodo, kad teismas pažeidė CPK 16 straipsnio 2 dalį, nes teisėja R. Petkuvienė, perėmusi bylą iš teisėjos Z. Smirnovienės, neatsiklausiusi šalių nuomonės, neatidėjo teismo posėdžio ir nepradėjo nagrinėti bylos nuo pat pradžios. Byla išnagrinėta teismo posėdyje dalyvaujant advokatui Juozui Gaudučiui, kurio įgaliojimai atstovauti ieškovėms buvo pasibaigę 2016 m. gruodžio 30 d. Teismas, priimdamas sprendimą, neperklausė teismo posėdžio garso įrašų, nes dalis teismo posėdžio garso įrašų nebuvo patalpinti LITEKO sistemoje, kaip to reikalauja teisės aktai. Pažymėtina, kad absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai nustatyti ne CPK 329 straipsnio 1 dalyje, kaip nurodo apeliantės, o šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, tačiau konkrečiai nenurodoma, kurie iš CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju egzistuoja. Vienas iš tokių pagrindų yra tuo atveju, kai žodinio proceso tvarka išnagrinėtoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo (CPK 329 str. 2 d. 5 p.). Civiliniame procese teismo posėdžio protokolu laikomas teismo posėdžio garso įrašas (CPK 168 str. 1 d.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šioje byloje 2014 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas dėl LITEKO sistemos sutrikimų nebuvo patalpintas laiku, o buvo patalpintas tik 2017 m. gegužės 31 d. Tačiau tai nereiškia, kad bylą perėmusi teisėja neturėjo galimybės perklausyti minėto teismo posėdžio garso įrašo. Visų kitų teismo posėdžių garso įrašai yra patalpinti LITEKO sistemoje, taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Jokių kitų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju taip pat nenustatyta.Pasikeitus pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusiai teisėjai, ši toliau tęsė bylos nagrinėjimą nuo paskutinio procesinio veiksmo, kurį atlikus byla buvo atidėta. Nors teisėja nepasiteiravo bylos šalių nuomonės dėl tolesnės proceso eigos, pažymėtina, kad ieškovės, kurioms teisme atstovavo ir profesionalūs teisininkai (advokatas ir advokato padėjėjas), tam neprieštaravo ir naujos sudėties teismui nepareiškė procesinio prašymo nagrinėti bylą nuo pat pradžios. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju buvo iš esmės pažeista CPK 16 straipsnio 2 dalis. Tai, kad ieškovių advokatas J. Gaudutis teismo posėdyje dalyvavo net ir po to, kai pasibaigė atstovavimo sutartyje nustatytas terminas, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl to ši byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pačios ieškovės apie šią aplinkybę pirmosios instancijos teismui nepranešė. Juolab kad ieškovėms taip pat atstovavo advokato padėjėjas bei įmonių vadovai. Taigi, šiuo atveju nenustatyta procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį reikėtų panaikinti skundžiamą sprendimą.
Dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo ir civilinės atsakomybės taikymo
Šioje byloje ieškovės įrodinėja, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį, todėl privalo atlyginti ieškovėms padarytą žalą, t. y. negautą grynąjį pelną – 985 833 Lt (285 516,97 Eur), kurį ieškovės būtų gavusios, jeigu Sutartį būtų vykdžiusios visą joje nustatytą terminą.Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį, vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.Byloje nustatyta, kad atsakovė 2013 m. lapkričio 13 d. raštu pranešė ieškovei UAB „Antikos stilius“, kad nutraukia Sutartį nuo 2013 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 27). Pranešime nurodyta, kad Sutartis nutraukiama vadovaujantis Sutarties 21 punktu. Šiame Sutarties punkte nustatyta, kad ministerija, įspėjusi vykdytoją prieš 30 dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį atsiradus svarbioms, nuo jos nepriklausančioms priežastims. Atsakovė minėtame pranešime nurodė šias Sutarties nutraukimo priežastis: 1) Paslaugos ministerijai nebereikalingos, nes baigiasi finansinis laikotarpis, kurio viešinimui buvo sudaryta Sutartis; 2) ministerijai jau suteikta Paslaugų už visą preliminarią 24 mėnesių Paslaugų vertę; 3) Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Taigi, sprendžiant Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, turi būti vertinama, ar atsakovės nurodytos priežastys yra svarbios ir nuo jos nepriklausančios.Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad Paslaugų teikimo terminas – 24 mėnesiai nuo Sutarties pasirašymo dienos, taip pat numatyta galimybė pratęsti šį terminą dar 12 mėnesių (Sutarties 3 p., Sutarties 2 priedo (Atviro konkurso sąlygų) 2.2 p.). Preliminarūs atsakovės perkamų Paslaugų kiekiai 24 mėnesiams nustatyti Sutarties 2 priedo 2.3.1 punkte (3 t., b. l. 15–17). Sutarties 2 punkte nustatyta, kad Paslaugų preliminarūs kiekiai gali kisti (didėti ar mažėti) 10 procentų. Byloje pateikta Viešojo pirkimo procedūros ataskaita, kurioje atsakovė nurodė, kad pagal Sutartį numatyta pirkimo apimtis – 11 954 157,49 Lt (1 t., b. l. 156). Atsakovė 2014 m. vasario 11 d. raštu patvirtino, kad pagal Sutartį suteiktų paslaugų vertė – 8 037 734,47 Lt su PVM (1 t., b. l. 48). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės iki Sutarties nutraukimo atsakovei suteikė vieną trečiąją dalį viso Sutartyje nustatyto preliminaraus kiekio Paslaugų. Apeliantės šios aplinkybės neneigia. Iš byloje pateikto Žemės ūkio ministerijos 2013 m. lapkričio 4 d. pasitarimo dėl Sutarties vykdymo protokolo matyti, kad atsakovė Sutarties nutraukimą iniciavo atsižvelgdama į Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito išvadas (1 t., b. l. 145–146). Valstybės kontrolė audito metu nustatė, kad ministerija Europos Sąjungos teikiamas paramos žemės ūkiui aktualijų informavimo ir viešinimo paslaugas pirko pažeisdama Viešųjų pirkimų statyme nustatytus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, 39 straipsnio reikalavimus dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo ir 18 straipsnio reikalavimus dėl sutarties sudarymo ir vykdymo, nes neatitikusį pirkimo sąlygų reikalavimų tiekėjo pasiūlymą pripažino laimėjusiu, sudarydama sutartis su dviem tiekėjais pakeitė pirkimo dokumentuose nustatytas pirkimo sąlygas, o pirkimo sutarties vykdymo metu pakeitė jos nuostatas. Dėl to Valstybės kontrolė 2013 m. birželio 19 d. raštu atsakovei rekomendavo nutraukti Sutartį arba jos nepratęsti numatytam papildomam 12 mėnesių laikotarpiui (1 t., b. l. 60–66). Apeliantės neginčija Valstybės kontrolės audito metu nustatytų imperatyvių VPĮ normų pažeidimų, padarytų sudarant ir vykdant Sutartį. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nei Valstybės kontrolės 2013 m. liepos 25 d. sprendime, nei audito išvadose, nei kituose Valstybės kontrolės raštuose atsakovė nėra įpareigota nutraukti Sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybės kontrolės nustatyti pažeidimai laikytini svarbia priežastimi atsakovei nutraukti Sutartį. Juolab kad Valstybės kontrolė, kaip minėta, rekomendavo atsakovei priimti tokį sprendimą. Apeliantės teigia, kad tokiu atveju turėjo būti vadovaujamasi Sutarties 35 punktu, numatančiu, kad bet kurios Sutarties nuostatos negaliojimas ar prieštaravimas Lietuvos Respublikos įstatymams ar kitiems norminiams teisės aktams neatleidžia šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ir kad tokia nuostata turi būti pakeista teisės aktų reikalavimus atitinkančia, kiek įmanoma artimesne Sutarties tikslui bei kitoms jos nuostatoms. Tačiau pačios apeliantės, nei gavusios atsakovės įspėjimą apie Sutarties nutraukimą, nei savo procesiniuose dokumentuose nepateikė jokių pasiūlymų, kaip būtų galima teisėtai ištaisyti Valstybės kontrolės nustatytus pažeidimus, nenutraukiant Sutarties. Todėl šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl kitų atsakovės nurodytų Sutarties nutraukimo priežasčių, pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos viešinimo paslaugų viešasis pirkimas buvo vykdomas 2011 m. pradžioje, todėl galima sutikti su atsakovės argumentu, kad Sutarties terminas (24 mėnesiai) buvo numatytas atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. minėtos programos baigsis. Apeliantės neneigia, kad Sutarties sudarymas užtruko dėl kitų tiekėjų pareikštų pretenzijų viešojo pirkimo procese. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad po Sutarties nutraukimo atsakovei buvo poreikis toliau gauti tokias Paslaugas, t. y. kad atsakovė būtų sudariusi kitą sutartį, pagal kurią jai toliau būtų teikiamos analogiškos paslaugos. Ieškovės pateikė 2013–2014 metais laikraščiuose išspausdintus straipsnius apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metais programą ir jos įgyvendinimą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo teismas, šias paslaugas užsakė ne atsakovė, o Nacionalinė mokėjimų agentūra. Kiti straipsniai išspausdinti pagal 2013–2014 m. renginių organizavimo ir viešinimo sutartį, sudarytą su UAB „Idea Prima“. Pažymėtina, kad tai yra kito pobūdžio paslaugos, pirktos ne pagal konkurso sąlygų 2.3.1 punktą, o pagal 2.3.3 punktą.Šalių sudarytoje Sutartyje nėra nustatyta preliminari visą Sutarties terminą, t. y. 24 mėnesius numatytų teikti Paslaugų vertė. Sutarties 1 priede nustatyti Paslaugų įkainiai, o Sutarties 2 priedo 2.3.1 punkte – numatomas preliminarus Paslaugų kiekis 24 mėnesiams. Apeliantės teigia, kad turėjo teisėtą lūkestį gauti atsakovės Viešojo pirkimo procedūros ataskaitoje nurodytą sumą – 11 954 157,49 Lt. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka, nes visų pirma, ši ataskaita buvo paskelbta jau po Sutarties nutraukimo. Antra, Valstybės kontrolė audito metu nustatė, kad ieškovių kaip konkursą laimėjusios ūkio subjektų grupės (tiekėjo) 24 mėn. pasiūlymo kaina – 16 326 281,76 Lt (1 t., b. l. 131). Taip pat Valstybės kontrolė nustatė, kad ministerija, sudarydama Sutartį su ieškovėmis, pakeitė laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytas pirkimo sąlygas (1 t., b. l. 60–66). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 9 d. ekspertizės akto išvadose dėl pirmojo klausimo nurodyta, kad pagal Sutarties 2 priedo 2.3.1 punkte nurodytus preliminarius 24 mėn. kiekius ir 1 priede nurodytus paslaugų įkainius, Sutarties suma sudarytų 19 120 899,94 Lt (11 t., b. l. 85). Atsakovė pagal Sutartį ieškovėms iš viso yra sumokėjusi 8 037 734,47 Lt su PVM, nors ieškovės, kaip minėta, faktiškai suteikė tik vieną trečiąją dalį viso Sutartyje nustatyto preliminaraus kiekio Paslaugų. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolė nustatė, jog kai kurių Paslaugų įkainiai vykdant Sutartį buvo pakeisti ir dėl to už šias Paslaugas buvo permokėta, sutiktina su Valstybės kontrolės išvada, kad atsakovei buvo suteiktas visas Sutartyje numatytas preliminarus 24 mėnesių Paslaugų kiekis (1 t., b. l. 142–144).Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos Sutarties nutraukimo priežastys sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė teisėtai nutraukė Sutartį pagal 21 punktą. Sutartyje nėra numatyta, kad nutraukus Sutartį šiuo pagrindu, t. y. ministerijai pasinaudojus savo teise vienašališkai nutraukti Sutartį dėl svarbių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, kita Sutarties šalis (ieškovės) turi teisę reikalauti kompensuoti jų nuostolius, patirtus negautų pajamų (t. y. negauto grynojo pelno) forma. Pažymėtina, kad apeliantės, teikdamos savo pasiūlymą atsakovės vykdytame viešajame pirkime, turėjo atsižvelgti į minėtą konkurso sąlygą. Juolab kad apeliantės, kaip verslo subjektai, turėjo ir galėjo numatyti, kad atsakovei pasinaudojus teise vienašališkai nutraukti Sutartį pagal 21 punktą, negautos pajamos joms nebus atlygintos. Tokiu atveju teisinga būtų atlyginti paslaugų teikėjui tik kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento, kaip nustatyta CK 6.721 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamoje byloje ieškovės tokių nuostolių nereikalauja priteisti. Konstatavus, kad atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį, neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, kurie yra viena iš būtinų sąlygų sutartinei civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.246 str.). Ieškovių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šios išvados, todėl konstatuotina, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Nenustačius CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi patenkino ieškovių prašymą ir atidėjo 4 013 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Atmetus ieškovių apeliacinį skundą, valstybei iš ieškovių priteistinas 4 013 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, t. y. iš kiekvienos ieškovės priteistina po 1 337,66 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Antikos stilius“ (į. k. 142169125), „Virginijaus studija“ (į. k. 125999542), „Gaumina“ (į. k. 224497630) iš kiekvienos po 1 337,66 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt septynis eurus 66 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.