Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-11-24 · Civilinė byla Nr. 2-23571-466/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-24
Bylos Nr.
2-23571-466/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16270-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-23571-466/2015Teisminio proceso Nr 2-68-3-16270-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.1.5.1.;2.5.39.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei D. Š., atsakovo atstovui T. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 331,94 eurų atlyginti žalai, susidariusiai nukentėjusiajam A. R. dėl jo patirtų sužalojimų dėl 2011-12-28 įvykusio eismo įvykio paskyrus ir išmokėjus netekto darbingumo 13 796,78 Lt kompensaciją, kurios dalį – 2 663,88 eurus atsakovas kompensavo, bet likusią dalį atsisakė sumokėti, nes praleistas 1 metų terminas pretenzijai pareikšti. Liko neatlyginta 1 331,94 eurų. Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovas praleido 1 metų pretenzinį terminą, nes po 2011-12-28 eismo įvykio pirmą pretenziją atsakovui pareiškė 2012-06-12. Autoįvykio kaltininku pripažintas A. K., kurio civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudęs atsakovas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog neginčija eismo įvykio aplinkybių ir pareigos atlyginti žalą. Tačiau pagal atsakovą ieškovo reikalavimas negali būti pilnai patenkintas, nes ieškovas praleido Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. numatytą 1 metų terminą pretenzijai pareikšti. Ieškovas 1 331,94 eurų vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją išmokėjo 2012-07-19, o pretenziją pareiškė 2014-11-18, t.y. kai terminas pretenzijai pareikšti jau buvo pasibaigęs.

Ieškovas dublike nurodė, kad ieškovas atsakovui pretenziją pareiškė 2012-06-12 ir tai yra tinkamas draudiko informavimas, kuriam atsirado pareiga pradėti žalos administravimo procesą. Atsakovas triplike nurodė, jog tas faktas, kad atsakovas žinojo apie įvykį negali būti prilygintas pretenzijos pareiškimui. Ieškovas nepateikė argumentų, kodėl pretenziją pareiškė daugiau kaip po dviejų metų nuo netekto darbingumo kompensacijos nukentėjusiajam išmokėjimo momento. Atsakovo nuomone, nuo teisės į pretenzijos pareiškimą atsiradimo dienos turi būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 str. 7 d. Šiuo atveju ieškovas, nuo 2012-07-18 turėdamas pareikšti pretenziją, ieškinį pareiškė 2015-04-29, t.y. praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad, 2011-12-28 (duomenys neskelbtini) 6,75 km, įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalotas A. R. Minėto eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas A. K., vairavęs automobilį WV Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pažeisdamas KET 9 p. reikalavimus, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu GAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. J. Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2012-03-23 nutarimu nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 78-1-00806-11 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Dėl A. R. sužalojimo ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo 10 741,50 Lt ligos pašalpą. Ieškovo 2012-06-12 pareikštą pretenziją atsakovas patenkino ir 2012-06-21 priėmė sprendimą kompensuoti ieškovui išmokėtą už A. R. 10 741,50 Lt ligos pašalpą (66-68 b.l.).

2011-12-28 įvykį pripažinus draudžiamuoju A. R. netekus 20 procentų darbingumo, ieškovas 2012-07-18 sprendimu nusprendė išmokėti 4 598,93 Lt netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją. 2014-11-13 sprendimu, A. R. netekus 10 procentų darbingumo ieškovas nusprendė išmokti išmokėti 13 796,78 Lt netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją, iš kurios buvo minusuota 2012-07-18 sprendimu paskirta 4 598,93 Lt kompensacija ir nuspręsta išmokėti 9 197,85 Lt kompensaciją (69-71 b.l.).

Ieškovas 2014-11-18 pareiškė atsakovui pretenziją, kuria prašė atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 13 796,78 Lt žalą. Atsakovas 2014-12-15 raštu, adresuotu ieškovui, paprašė pateikti A. R. darbingumo lygio vertinimo aktus bei nurodė, kad gavęs dokumentus žalos atlyginimo klausimą spręs nedelsiant. Atsakovas 2015-01-07 bei 2015-03-02 raštuose ieškovui nurodė, jog dėl susipažinimo su A. R. medicininiais dokumentais buvo sprendžiamas jo sutikimo gavimo klausimas bei atsakovas sprendė reikalingų dokumentų gavimo klausimą. Atsakovas 2015-04-16 rašte ieškovui nurodė, jog dėl 2012-07-18 sprendimu Nr. SNAD -1225 paskirtos ir 2012-07-19 išmokėtos 4 598,93 Lt kompensacijos ieškovas pretenziją pareiškė tik 2014-11-18, t.y. praleidęs vienerių metų pretenzijos pateikimo terminą, todėl laikoma, jog pretenzija iš viso nebuvo pateikta (72-77 b.l.).

Ginčas tarp šalių kilo dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( toliau – TPVCAPDĮ) 16 str. 4 d. numatyto pretenzinio termino reikšmės bei ieškininės senaties taikymo. Atsakovas teigė, jog dėl 2012-07-19 išmokėtos 4 598,93 Lt kompensacijos ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 1.125 str. 7 d.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012-10-23 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-368/2012), nurodė, jog socialinio draudimo įstaiga savo teisę pareikšti reikalavimą dėl sumokėtų žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokų grąžinimo iš žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiko turi įgyvendinti per TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustatytus terminus pateikdama pretenziją draudikui. Tačiau šio įstatymo nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą (toje byloje nukentėjusiajai ligos pašalpa buvo išmokėta 2008-03-06, pretenzija draudikui pateikta 2010-10-01, o VSDFV ieškinys teisme pareikštas 2010-10-29).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-07-02 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-438-706/2015) pažymėjo, jog draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą pretenziją pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Toje byloje eismo įvykis atsitiko 2007-07-26, o ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2010-11-08. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015‑07‑02 nutartyje nurodyta, jog atsakovui netenkinus ieškovo 2010-11-08 pretenzijos, nuo pretenzijos netenkinimo momento skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pritarė pirmos ir apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad pareiškęs ieškinį 2010-12-03 ieškovas nepraleido ieškininės senaties termino.

Šioje byloje atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ ne vėliau kaip 2012 m. birželio mėn. sužinojo apie 2011-12-28 eismo įvykį ir A. R. išmokėtą ligos pašalpą, nes 2012-06-21 priėmė sprendimą kompensuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą. Akivaizdu, kad prieš mokėdamas draudimo išmoką atsakovas turėjo susipažinti su A. R. medicininiais dokumentais ir jam tapo žinoma, kad A. R. netekus dalies darbingumo gali būti mokamos ir kitos netekto darbingumo kompensacijos. Pažymėtina, kad ieškovas 2014-11-13 sprendimu, nusprendė A. R. išmokėti 13 796,78 Lt netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją, į kurią įtraukta 2012-07-18 sprendimu paskirta 4 598,93 Lt kompensacija, kai A. R. buvo netekęs ne 10, o daugiau - 20 procentų darbingumo. Ieškovas pirmą pretenziją atsakovui pareiškė 2012-06-12, o po to 2014-11-18 pretenziją pareiškė ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos - 2011-12-28 (TPVCAPDĮ 16 str. 4 d.). Teismo nuomone, ieškovas po to, kai atsakovas 2012-06-21 priėmė sprendimą kompensuoti ieškovo išlaidas, turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog draudimo įstaiga geruoju sutinka atlyginti išlaidas, susijusias su kompensacijų mokėjimu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Pripažintina, kad ieškovui 2014-11-18 pareiškus pretenziją dėl 2012‑07‑19 išmokėtos 4 598,93 Lt kompensacijos nukentėjusio asmens materialinė teisė reikalauti atlyginti žalą iš ją padariusio asmens draudiko galioja, nes draudėjas yra atsakingas nukentėjusiajam ir pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Atsakovas 2015-04-16 raštu Nr. 1232728/ 862559 atsakė, kad nesutinka kompensuoti 2012-07-18 sprendimu Nr. SNAD – 1225 paskirtos 4 598,93 Lt netekto darbingumo kompensacijos dėl praleisto 1 metų termino pretenzijai pareikšti. Ieškovas ieškinį pareiškė 2015-05-07, todėl teigtina, kad nėra pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl CK 1.125 str. 7 d. numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino praleidimo, nes ieškinys pareikštas po kelių savaičių nuo neigiamo atsakovo atsakymo (2015-04-16) gavimo. Pažymėtina, kad esant reikšmingiems asmens sužalojimams, netekto darbingumo kompensacijos galėtų būti apskaičiuotos bei nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo eismo įvykio, todėl vien formalus senaties taikymas neturėtų panaikinti draudiko atsakomybės. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 1 331,94 eurų (4 598,93 Lt) suma (CK 290 str. 3d., TPVCAPDĮ 19 str. 10 d.).

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civlinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 str. 1d. 10 p.), todėl, tenkinant ieškinį, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 307 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti

Priteisti iš atsakovo AB "Lietuvos draudimas", į.k. 110051834, žalai atlyginti 1 331,94 eurų ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, į.k. 191738576, naudai.

Priteisti iš atsakovo AB "Lietuvos draudimas", į.k. 110051834, 39,95 eurų žyminio mokesčio valstybės naudai (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas