Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis A. V. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. M. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 30 d. apie 13 val. viešoje vietoje - UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės teritorijoje, kitų žmonių akivaizdoje V. M. plūdo necenzūriniais žodžiais, žodžiu sakydamas „tau bus šakės“ grasino susidoroti, kumščiu sudavė po vieną smūgį V. M. į kairį žandikaulį, į krūtinę, į kairės rankos dilbį, į veidą, į nugarą, tuo padarydamas V. M. galvos sumušimą, cervikalgiją, tuo nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, tokiu būdu šiuo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

K. V. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną automobiliu atvažiavo į prie automobilių saugojimo aikštelės pasiimti brolio sūnaus, kuris dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Norėjo įvažiuoti į saugomą aikštelę, tačiau sargas – nukentėjusysis V. M. jo neįleido. Todėl jis supyko, tarp jo ir sargo kilo žodinis konfliktas, jis keikėsi necenzūriniais žodžiais, tada jie susistumdė, jis tiksliai neatsimena, kiek kartų ir kur sudavė nukentėjusiajam, tačiau gali būti, kad sudavė po vieną smūgį V. M. į kairį žandikaulį, į krūtinę, į kairės rankos dilbį, į veidą, į nugarą. Mano, kad dėl smūgių galėjo būti padarytas sužalojimas nukentėjusiajam. Aplinkui buvo žmonių – jo brolio sūnus, kitas vairuotojas, kurio jis nepažįsta, aplinkui buvo kažkokie administraciniai pastatai. Nukentėjusysis dėl jo elgesio iškvietė policiją. Dėl ko jis taip elgėsi, paaiškinti negali. Labai gailisi dėl to, ką padarė, atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su juo, susitarė dėl žalos atlyginimo.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. M. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

- nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-30 apie 13.00 val. į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prie sargų būdelės, kurioje jis dirbo sargu, privažiavo automobilis VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio į įmonės teritoriją jis neįleido, todėl iš automobilio išlipęs vyriškis – kaltinamasis V. M., būdamas neblaivus, V. M. išplūdo necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti ir įėjęs į sargų būdelę, pradėjo V. M. mušti: sudavė smūgį rankos kumščiu į kairį žandikaulį, į krūtinę, į kairės rankos dilbį. Jam iškvietus policijos pareigūnus, V. M. ketino pasišalinti, todėl jis norėjo jį sulaikyti. Jiems priėjus prie kaltinamojo automobilio, kaltinamasis atsisukęs sudavė jam kumščiu į veidą. Po smūgio jis atsitraukė, V. M. nuėjo prie automobilio bagažinės, o tuo metu paėmė iš automobilio raktelius, kad V. M. neišvažiuotų. V. M. liepė jam atiduoti raktelius, jis ėmė bėgti link sargo būdelės, o V. M. jį pasivijęs prie sargo būdelės sudavė kumščiu į nugarą tarp pečių. Jis įbėgo į būdelę, V. M. norėjo patekti į sargo būdelę, tačiau jis jį nustūmė, V. M. nukrito nuo laiptų. Tuomet atvažiavo policija. todėl V. M. sudavė jam į veidą. Jis tuomet stengėsi sulaikyti kaltinamąjį. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Visa tai matė aikštelėje stovėję tolimųjų reisų vairuotojai. Apie 18.00 val. jis pradėjo blogai jaustis, svaigo galva, , drebėjo rankos, kojos, jis negalėjo paeiti, todėl išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį išvežė į klinikas. Jam buvo konstatuotas galvos sutrenkimas (b. l. 2, 15-20);

- 2015-05-31 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra viešbutis, prie jo yra automobilių stovėjimo aikštelė, sargų būdelė, užtvaras į aikštelę (b. l. 13-14);

- 2015-08-12 savanoriškas daiktų pateikimo protokolu, kuriuo V. M. pateikė kompaktinę plokštelę (toliau-CD) su 2015-05-30 vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 47-51); 2015-05-30 CD vaizdo įrašo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą užfiksuota: 13:04:22 matomas vyriškis, dėvintis viršutinės kūno dalies pilkos spalvos drabužį, išlipa iš automobilio. 13:07:44 vyriškis, galimai, tas, kuris dėvėjo viršutinės kūno dalies šviesios spalvos drabužį, stovi prieš automobilio priekį ir 13:07:47 prie jo prieina vyriškis, galimai, tas, kuris dėvėjo viršutinės kūno dalies pilkos spalvos drabužį, ir pastumia jį į krūtinę ranka, kuria ranka vaizdo įraše nesimato, 13:07:53 dar atlieka rankos judesį link galvos, tačiau, ar galvą paliečia, vaizdo įraše nesimato, tuomet vyriškis, dėvintis viršutinės kūno dalies pilkos spalvos drabužį, nueina už automobilio, o vyriškis, dėvintis šviesios spalvos viršutinės kūno dalies drabužį, lieka stovėti automobilio priekyje. 13:08:08 vyriškis, dėvintis šviesios spalvos viršutinės kūno dalies drabužį, nueina prie minėto automobilio priekinių vairuotojo pusės durelių ir jas atidaro, pasilenkia. 13:08:11 uždaro dureles ir pradeda eiti link raudono pastato. 13:08:25 vyriškis, dėvintis pilkos spalvos viršutinės kūno dalies drabužį, pradeda bėgti link nueinančio vyro, nueinantis vyras 13:08:20 taip pat pradeda bėgti. 13:08:32 abu minėti vyrai vaizdo įraše nebesimato. 13:17:20 į aikštelę atvažiuoja policijos pareigūnai (b. l. 55-58);

- teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2562/15 (02), iš kurios matyti, kad V. M. konstatuota galvos sumušimas, cervikalgija. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2015-05-30. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 66).

Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: „tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...". Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal susiformavusią teismų praktiką viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje surinkti įrodymai, tiek kaltinamojo V. M., tiek nukentėjusiojo, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, patvirtina, kad vieta, kur vyko konfliktas teisingai laikoma vieša vieta – nurodytu adresu yra automobilių stovėjimo aikštelė, prie jos sargų būdelė, viešbutis.

Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Kaip matyti iš BK 284 str. 1 d. dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. K. V. M. nurodyta, kad jo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymai, įvykio vietos, vaizdo įrašo apžiūros protokolai, specialisto išvada, kurie iš esmės neprieštaringi ir tarpusavyje sutampa, patvirtina, kad kaltinamasis V. M. viešoje vietoje – saugomos aikštelės teritorijoje, matant pašaliniams asmenims, pasinaudodamas menkaverte dingstimi, kad buvo neįleistas į saugomą aikštelę, tyčia rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, t. y. elgėsi įžūliai, tuo nukentėjusiajam V. M. buvo sukeltas skausmas, neigiami išgyvenimai, pažeminimo jausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokius kaltinamojo veiksmus stebėjo kiti asmenys, todėl akivaizdu, kad dėl tokių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Taip pat tokiais V. M. veiksmais buvo sutrikdyta visuomeninė tvarka, kadangi buvo sutrukdytas automobilių saugojimo aikštelės darbas, buvo kviečiama apsauga, policijos pareigūnai, dėl sužalojimų nukentėjusysis negalėjo tęsti sargo darbo, buvo išvežtas suteikti jam medicininę pagalbą. Kaltinamojo veiksmus šioje situacijoje teismas vertina kaip demonstratyvius, kas rodo, kad V. M. savo veiksmus suvokė kaip nepagarbos aplinkai demonstravimą, nes kaltinamasis elgėsi ne pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, menkaverčiam konfliktui spręsti pasirinko tokią vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę bei sukeliamus padarinius, suvokė, jog savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką ir norėjo taip veikti, tai yra jis veikė tiesiogine tyčia. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. M. nurodė, kad atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė, byloje pareikšto civilinio ieškinio dydį nuo 1300 eurų sumažino iki 700 eurų, susitarė su kaltinamuoju dėl padarytos žalos atlyginimo, sutiko, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta. Prokurorė tam neprieštaravo.

K. V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju, kuriam jo nusikalstamais veiksmais tiesiogiai buvo padaryta žala, susitaikė, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų baudžiamojoje byloje nereiškia, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti civiliniame ieškovui padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, dalį žalos atlygino (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, kuri priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), kaltinamasis neteistas (b. l. 98), administracine tvarka baustas (b. l. 93-97), psichikos sveikatos centro apskaitoje, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 82, 84), dirbantis (b. l. 92). A. V. M. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. M. baudžiamąją bylą nutraukiant ir tvirtinant šioje baudžiamojoje byloje pateiktą kaltinamojo V. M. susitarimą su nukentėjusiuoju V. M. (b. l. 134).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį byloje dėl 116,04 Eurų PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo (b. l. 25, 27). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa dėl tyčinių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą, ginčo dėl jos dydžio nėra, civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis civilinio ieškinio neginčija, todėl ieškinys tenkintinas visiškai (Šiaulių apygardos nutartis 1A-39-354/2011, Kauno apygardos nutartis Nr. 1S-175-530/2016).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107-109), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. V. M. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas, voke byloje (b. l. 51) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatas V. K. teikė teisinę pagalbą V. M. pagal 2015-08-27 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-3078-3545 ir advokato užmokestis sudaro 51,75 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs asmenį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis nors ir yra dirbantis, tačiau darbo užmokestis nėra didelis, jis turi išlaikytinių, jo turtinė padėtis sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305, 307-308 str.

nusprendė:

V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. M., baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2016 m. sausio 27 d. sutarimą dėl susitaikymo, sudarytą tarp kaltinamojo V. M. ir nukentėjusiojo V. M., kuriuo šalys susitarė, kad V. M. įsipareigoja iki 2016 m. balandžio 27 d. atlyginti V. M. 700 Eur (septynis šimtus eurų) turtinę žalą pavedimu pervedant į V. M. nurodytą banko sąskaitą.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš V. M. civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 116,04 eurų (vieną šimtą šešiolika eurų, 4 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. M. nepriteisti.

I. V. M., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.