Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-11 · Administracinė byla Nr. I-3916-422/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-11
Bylos Nr.
I-3916-422/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00809-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
V. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3916-422/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00809-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 11 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Š. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2,7–8), nurodė, kad nuo 2016 m. vasario 6 d. iki 2016 m. kovo 7 d. kalėjo Pravieniškių PN-AK 21 kamerų tipo patalpų kameroje, vėliau 2 lokalinio sektoriaus 6 būrio 1 brigadoje, 1 lokalinio sektoriaus 2 būrio 3 brigadoje bei 3 ir 1 kamerų tipo patalpose pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkantį gyvenamąjį plotą. Teigė, kad kamerų tipo patalpos buvo techniškai netvarkingos. 21 kameros lova buvo sulūžusi, todėl miegojo ant grindų, stiklo paketas buvo suskilęs, sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio ir lentynėlės higienos reikmenims laikyti. 3 kameros sienų kampai buvo apgriuvę, neremontuojami, sanitariniame mazge buvo įrengtas tupimas tualetas, sanitarinio mazgo durys pilnai neužsidarė, todėl, atliekant gamtinius reikalus, jautėsi žeminamas prieš kitus nuteistuosius, kameroje nuolatos buvo blogas kvapas. Prašė sutvarkyti duris, tačiau į jo prašymus buvo nereaguojama. Būdamas kameros budinčiuoju, negalėjo tinkamai išvalyti lango iš lauko pusės, nes tai padaryti trukdė iš vidaus pusės ant lango įrengtos grotos. 1 kameroje lova buvo sulūžusi, sanitarinio mazgo įrenginiai (vandens maišytuvai, tupimas klozetas) surūdiję, todėl tvyrojo smarvė. Nurodė, jog prašė cheminių priemonių kamerai išvalyti, tačiau jos nebuvo išduotos. Tvirtino, kad kamerų tipo patalpų pareigūnai elgėsi nepagarbiai, tyčiojosi, ne kartą pareigūnų buvo išvadintas „gaidžiu“, kitais žeidžiančiais žodžiais, tai jį žemino prieš kitus nuteistuosius, skaudino, pakenkė jo reputacijai, paprašius pareigūnų prisistatyti, jie tai padaryti atsisakė. 2018 m. jam buvo grasinta smurtu, 2018 m. vasario mėnesį prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, kurio metu buvo sužeista koja, tai sukėlė pareiškėjui fizinį skausmą. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, nuoskaudas, patyčias, t.y. neturtinę žalą, kurią vertino 5000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 12–19) ir papildomuose paaiškinimuose (b. l. 76–77) nurodė, jog teisme išnagrinėta byla Nr. I-3156-422/2018, kurioje kilo ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjui gyvenant ginčo patalpose, reglamentuota vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pažymėjo, kad dalį laiko pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose, todėl turėjo galimybę judėti po visą lokalinį sektorių dienotvarkėje nustatytu laiku, galėjo lankytis lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, sporto aikštynuose, salėse, nuteistųjų koplyčioje ir pan. Nuobaudų atlikimą kamerų tipo patalpose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Pažymėjo, kad nei Europos Žmogaus Teisų Teismo praktikoje, nei nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo iš bendro kameros ploto eliminuoti užstatytą kameros plotą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas gyvenamąsias patalpas valo patys nuteistieji, dėl to jie yra aprūpinami valymo priemonėmis, todėl nuo tinkamai atliekamų pareigų priklauso švaros palaikymas patalpose. Pataisos įstaigos kamerų tipo patalpos baldais buvo aprūpintos pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į skirtus asignavimus. Nuteistieji nuolat gadina patalpose esantį inventorių, o Pataisos namai jį pastoviai remontuoja. Uždarosios zonos kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, jos metu užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Pareiškėjui buvo skirta standartinė lova, sulaužyti ar sugadinti baldai remontuojami arba keičiami naujais. Kamerų tipo patalų langai yra plastikiniai su stiklo paketais, sudaužyti ar sugadinti langai keičiami arba remontuojami. Pareiškėjas su skundais dėl sulūžusio inventoriaus, jo trūkumo, ar dėl negalėjimo išvalyti langų dėl grotų nesikreipė. Kameros, kuriose gyveno pareiškėjas, buvo vėdinamos per langus, jose įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Ginčo bendrabučio tipo patalpos taip pat vėdinamos per langus. Sanitariniuose mazguose sumontuotos metalinės tvarkingos durys, kurios užsidarinėja tinkamai. Pareiškėjas skundų dėl neužsidarančių sanitarinio mazgo durų neteikė. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Visuomenės sveikatos centro specialistus nesikreipė. Duomenų apie netinkamų kalinimo sąlygų sukeltus sveikatos sutrikimus nėra. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų. Pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų bendrabučio tipo patalpose laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. jam gyvenant 6 būrio 1 brigadoje laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. - 2 būrio 3 brigadoje, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 6 d. iki 2016 m. kovo 7 d. kalint 21 kamerų tipo patalpoje, nuo 2017 m. kovo mėn. kalint baudos izoliatoriaus 1 kameroje ir 2018 m. kovo mėn. kalint 3 kamerų tipo patalpoje.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3156-422/2018 pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujami Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2018 m. kovo 6 d.

Akivaizdu, kad nagrinėjamos administracinės bylos ir išnagrinėtos administracinė bylos Nr. I-3156-422/2018 dalykas ir pagrindas yra netapatūs, todėl atsakovės atstovo argumentai dėl teisme išnagrinėtos tapačios bylos atmestini.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas tvirtino, kad gyvenant ginčo patalpose jam nebuvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, 11¹.2 punktas – 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.

Į bylą pateikti įrodymai (b. l. 13, 22–23, 26–30) patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. spalio 17 d. buvo paskirtas į 6 būrio 1 brigadą, kurios plotas 52,16 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, pareiškėjo skyrimo gyventi į šį būrį metu joje buvo 12 nuteistųjų, todėl skyrimo gyventi į šį būrį dieną vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 4,35 kv. m gyvenamojo ploto. Nesant duomenų apie faktinį nuteistųjų skaičių šioje patalpoje kitomis pareiškėjo kalėjimo šioje patalpoje dienomis, gyvenamosios patalpos plotas dalintinas iš įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus ir laikytina, kad vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto.

Nuo 2016 m. spalio 17 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 2 būrio 3 brigadą, kurios plotas 66,68 kv. m, šioje patalpoje įrengta 21 miegamoji vieta, pareiškėjo skyrimo gyventi į šią patalpą dieną joje buvo 10 nuteistųjų. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, nustatyta, kad pareiškėjo skyrimo gyventi į šią patalpą dieną jam teko 6,67 kv. m, kitomis dienomis – 3,18 kv. m.

Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. kovo 7 d. pareiškėjas kalėjo 21 kameroje, kurioje įrengtos 2 miegamosios vietos, šios kameros plotas 14,12 kv. m, todėl vienam nuteistajam teko 7,6 kv. m.

Nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 24 d. pareiškėjas kalėjo 1 kameroje, kurios plotas 6,58 kv. m, joje įrengta viena gyvenamoji vieta, todėl kalinčiam asmeniui teko 6,58 kv. m gyvenamojo ploto.

Laikotarpiais nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. kovo 21 d. ir nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. pareiškėjas kalėjo 3 kamerų tipo patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 14,78 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje kameroje teko 3,7 kv. m.

Nors atsakovės atstovo pateiktais duomenimis pareiškėjas 1 kameroje kalėjo ir laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gegužės 22 d., tačiau ginčo dėl kalėjimo sąlygų šioje kameroje nurodytu laikotarpiu pareiškėjas nekelia, todėl, neišeinant iš skunde suformuluoto reikalavimo ribų, šios aplinkybės byloje nevertintinos.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2, 7–8) nurodė, kad 1 kamerų tipo patalpa buvo vienvietė, 3 kameroje kalėjo 4 nuteistieji, 21 kameroje kalėjo su kitu nuteistuoju (galima suprasti, kad buvo kalinami dviese), tai atitinka atsakovės atstovo pateiktus duomenis apie ginčo kamerose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Tačiau pareiškėjo duomenys apie nuteistųjų skaičių bendrabučio tipo patalpose neatitinka atsakovės atstovo pateiktų duomenų, nes, jo tvirtinimu, 6 būrio 1 brigadoje buvo 20 nuteistųjų, 2 būrio 3 brigadoje – 18 nuteistųjų.

Atsakovės atstovas tvirtinimą apie ginčo bendrabučio tipo patalpose buvusių įrengtų miegamųjų vietų ir faktinį nuteistųjų skaičių grindė rašytiniais įrodymais (b. l. 26–27). Pareiškėjas tik formaliai nurodė, jog 6 būrio 1 brigadoje buvo 20 nuteistųjų, 2 būrio 3 brigadoje – 18 nuteistųjų, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, t. y nenurodė kartu kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, nurodytų aplinkybių dėl nuteistųjų skaičiaus ginčo patalpose neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis, t. y. kartu kalėjusių asmenų rašytiniais paaiškinimais, neprašė jų kvieti į bylą liudytojais. Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas nepateikė jokių prieštaravimų dėl Pravieniškių PN-AK pateiktų duomenų apie nuteistųjų skaičių ginčo patalpose.

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovės atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, plotą, jose gyvenusių nuteistųjų (įrengtų miegamųjų vietų) skaičių, todėl, vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, vertinamuoju laikotarpiu šiose patalpose gyvenusių asmenų (įrengtų miegamųjų vietų) skaičių.

Nustatyta, kad pareiškėjo kalėjimo ginčo gyvenamosiose patalpose metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl ginčo kamerų, jose buvusių baldų, sanitarinių įrenginių techninės būklės. Tvirtino, kad 21 kameroje buvo suskilęs lango stiklo paketas, sulūžusi lova, 3 kameroje sienų kampai apgriuvę, neužsidarydavo sanitarinio mazgo durys, 1 kameroje buvo sulūžusi lova, sanitariniai įrenginiai surūdiję, todėl nuolatos tvyrojo smarvė.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Iš į bylą pateiktų ginčo kamerų nuotraukų (b. l. 41–54, 95–96) matyti, kad 21 kameros stiklo paketas nėra suskilęs, šios kameros ir 1 kameroje esančios lovos nesulūžusios, 3 kameros sienos, jų kampai nėra apgriuvę, 3 kameros sanitarinio mazgo durys užsidaro.

Nors atsakovės atstovas į bylą pateiktoje Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 31 d. pažymoje Nr. 88-239 (b. l. 29–30) nurodė, kad nuteistųjų sulaužyti ar sugadinti baldai, langai remontuojami arba keičiami naujais, t. y. iš esmės pripažįsta, kad baldai ir langai kamerose kartais būna sugadinami ar sulaužomi, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo kalėjimo šiose kamerose metu jis būtų reiškęs pretenzijas Pravieniškių PN-AK pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl sulūžusių lovų, suskilusio stiklo paketo, netvarkingų 3 kameros sienų ir neužsidarančių tualeto durų, kad į jo prašymus nebuvo reaguojama.

Minėtoje pažymoje Nr. 88-239 (b. l. 29–30) nurodyta, kad pareiškėjas su skundais dėl sulūžusio inventoriaus, sudužusių langų, neužsidarančių sanitarinio mazgo durų nesikreipė.

Taigi, akivaizdu, kad nesant duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl aukščiau nurodytų galimų pažeidimų, jam keliamų nepatogumų, objektyviais įrodymais nepagrįsti argumentai dėl suskilusio lango stiklo paketo, sulūžusios lovos 21 kameroje, apgriuvusių 3 kameros sienų kampų, neužsidarančių sanitarinio mazgo durų, sulūžusios lovos 1 kameroje atmestini kaip neįrodyti.

Iš į bylą pateiktų 1 kameros nuotraukų (b. l. 46–49) matyti, kad šios kameros sanitarinio mazgo įrenginiai yra techniškai netvarkingi, klozeto dažai nusilupę, sanitariniai įrenginiai surūdiję, tai patvirtina pareiškėjo pretenzijas dėl netvarkingo šios kameros sanitarinio mazgo inventoriaus.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su tupimo klozeto 3 kameros sanitariniame mazge įrengimu. Byloje esančios šios kameros sanitarinio mazgo nuotraukos (b. l. 41–45) patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad joje buvo įrengtas tupimas klozetas.

Ginčui aktualiu metu (2018 m. kovo 16 d. - 2018 m. gegužės 7 d.) galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 10.4 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turi būti įrengti klozetai, kurie gali būti tupimi, tai iš esmės šalina atsakovės atsakomybę nagrinėjamame kontekste.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nepaaiškino, kaip dėl kamerose įrengto „tupimo“ klozeto pablogėjo jo padėtis, kokius neigiamus išgyvenimus jis patyrė t. y. kuo pasireiškė patirta neturtinė žala, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl tupimo klozeto įrengimo laikomos nepagrįstomis.

Pareiškėjas tvirtino, kad 21 kameros sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio ir lentynėlės higienos reikmenims laikyti.

Reikalavimai kamerų patalpų įengimui nustatyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Pataiso įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.5. punkte, kuriame nurodyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pagal pareiškėjo kalėjimo 21 kamerų tipo patalpoje metu galiojusias Aprūpinimo normas, patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1R-139 (akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), pataisos namų kamerų tipo patalpoje turėjo būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti klozetas arba unitazas ir praustuvė.

Akivaizdu, kad ginčo metu galiojusiuose teisės aktuose reikalavimas kamerų tipo patalpos sanitariniame mazge įrengti veidrodį ir lentynėlę higienos reikmenims laikyti nebuvo įtvirtintas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl minėtų daiktų nebuvimo 21 kameroje jo kalėjimo šioje kameroje metu (2016 m. vasario 8 d. -2016 m. kovo 7 d.) atmestinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas tvirtino, kad dėl vidinių grotų negalėjo išvalyti 3 kameros lango, teigė, kad kalint 1 kameroje jam nebuvo išduotos valymo priemonės.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nurodyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ant kamerų tipo patalpų langų turi būti įrengtos vidinės grotos.

Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), valyti turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normos HN 134:2015 37 p.).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kamerų tipo patalpose valymo priemones iš sandėlio paima Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai (b. l. 15). Pateikė teismui išduotų valymo priemonių nuteistiesiems žurnalo kopijas (b. l. 31–40), kurios patvirtina, jog nuteistieji kamerų tipo patalpose yra aprūpinami valymo priemonėmis.

Pareiškėjas skunde nenurodė, kada jis siekė išvalyti langą 3 kameroje, kada kalint 1 kameroje jam nebuvo išduotos valymo priemonės. Byloje nėra jokių duomenų, kad kalėdamas 3 ir 1 kamerose pareiškėjas siekė tvarkyti šias kameras ir tokia galimybė jam nebuvo suteikta, todėl abstrakčių, jokiais duomenimis nepagrįstų pareiškėjo tvirtinimų pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima.

Pareiškėjas skunde jam padarytą neturtinę žalą kildino iš neteisėtų pareigūnų veiksmų, nurodydamas, kad pareigūnai elgėsi nepagarbiai, tyčiojosi, ne kartą pareigūnų buvo išvadintas „gaidžiu“, kitais žeidžiančiais žodžiais, tai jį žemino prieš kitus nuteistuosius, skaudino, pakenkė jo reputacijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nedetalizavo konkrečių pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų t.y. nenurodė konkretaus su pareiškėjo teisių pažeidimu susijusio atvejo, t. y. kada, koks konkretus pareigūnas ir kokiu būdu netinkamai elgėsi, kas 2018 metais jam grasino smurtu, taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl pareigūnų veiksmų kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, kad jų atžvilgiu dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, todėl bendro pobūdžio, abstraktūs, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo (pareigūnų) veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjas teigė, kad 2018 m. vasario mėnesį prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, kurio metu buvo sužeista koja.

Atsakovės atstovas papildomuose paaiškinimuose (b. l. 76–77) nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl kojos sužalojimo nesikreipė, duomenų apie pareiškėjo rašytus skundus dėl jo sumušimo fakto pareiškėjo asmens byloje nėra. Šį tvirtinimą pagrindžia į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatą (b. l. 78–94).

Pareiškėjas prašė teismą kviesti į bylą liudytojais kartu su juo kalėjusius nuteistuosius, kurie, jo teigimu, galėjo paliudyti jo sumušimo faktą, tačiau, teismas nemanė, jog byloje nesant jokių faktinių duomenų apie pareiškėjo sumušimą, ši aplinkybė gali būti nustatyta subjektyvių su pareiškėju kalėjusių nuteistųjų parodymų pagrindu, todėl prašymas dėl liudytojų apklausos nebuvo patenkintas.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo sumušimo faktą 2018 m vasario mėn., todėl Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai, galimai neužtikrinus pareiškėjo saugumo, nenustatyti.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą, byloje pareiškėjo teisių pažeidimas nustatytas tame kontekste, kad jam laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 24 d. kalint 1 kamerų tipo patalpoje, šios kameros sanitarinio mazgo įrenginiai neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų.

Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą (b. l. 24, 25, 78–94), tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų dėl techniškai netvarkingų sanitarinio mazgo įrenginių (kranų maišytuvų, surūdijusio klozeto, nepaneigus atsakovo atstovui aplinkybių dėl iš jo skleidžiamo nemalonaus kvapo) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Įvertinęs nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nenustatęs, kad jis turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai, kad dėl jo keliamų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjo teisė į teisės aktų nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 24 d. kalint 1 kamerų tipo patalpoje buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 24 d. kalint Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1 kamerų tipo patalpoje buvo pažeista pareiškėjo V. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė