- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- 1-323-771/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01745-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- G. G.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) 2017-01-10 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 val. kas mėnesį visuomenės labui; 2) 2018-03-01 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 6 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 val. kas mėnesį visuomenės labui; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. smurtaudamas nesunkiai sužalojo savo šeimos narį - sugyventinę E. A., o būtent: 2020 m. sausio 11 d. apie 21.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, kambaryje, tyčia spirdamas vieną kartą nukentėjusiajai E. A. į krūtinės sritį bei vieną kartą į veido sritį, po to kumščiu smogdamas du kartus į veido sritį, padarė nukentėjusiajai E. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas dešinės akies vokų - nosies srityje, kairės akies vokų - nosies srityje, dešinės krūtinės srityje, nosies kaulų lūžį, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino bei parodė, kad E. A. yra jo sugyventinė. Bendrai veda namų ūkį 7-8 metus adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.. 2020m. sausio 11d. nukentėjusioji jo prašė išgryninti nuo jos banko sąskaitos pinigus. Jis nuvyko į Šiaulius. Bankomate pastebėjo, kad į nukentėjusiosios banko sąskaitą buvo pervesta ne visa pinigų sumą, todėl išsigrynino mažesnę, nei buvo prašomą išgryninti pinigų sumą - 70 eurų. Iš tų pinigų 20 eurų atidavė asmeniui, kuris jį nuvežė į Šiaulius. Už likusius pinigus pirko alų ir degtinę. Jam liko dar 8-9 eurai. Svaigalus parvežė į namus. Namuose gėrė alaus, o E. A. degtinę. Išgertuvių metu tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas dėl išgrynintų pinigų sumos, kuriuo metu nukentėjusioji jį keikė, smogė jam vieną kartą. Susinervinęs jis smogė nukentėjusiajai vieną kartą į krūtinę, apie du kartus į nosies sritį. Ji tuo tarpu sėdėjo kambaryje ant lovos. Pripažįsta, kad spyrė vieną kartą į krūtinę, veidą. Savo veiksmais galėjo nukentėjusiajai sukelti kaltinime minimus sužalojimus. Gailisi savo veiksmų. Prieš smūgio sudavimą nesijuto apsvaigęs. Alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo elgesiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: nukentėjusiosios E. A. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad G. G. yra jos sugyventinis. Kartu su juo gyvena apie aštuonis metus laiko, veda bendrą ūkį. 2020m. sausio 11d. dviese su sugyventiniu G. namuose girtavo. Ji gėrė sidrą, o sugyventinis alų. Įvykio metu buvo nemažai išgėrusi, todėl ne visas aplinkybes gerai prisimena. Begeriant svaigalus, susipyko su G. dėl pinigų, nes ne visus pinigus, kuriuos nusiėmė nuo jos banko kortelės, jai parvežė. Konflikto metu buvo labai susinervinusi ir ranka vieną karą sudavė sugyventiniui į galvos sritį. Tada G. priėjo prie jos ir vieną kartą įspyrė jai į krūtinės sritį bei vieną kartą į veido sritį. Nuo smūgio į veido sritį jai iš nosies ėmė bėgti kraujas. Po to G. jai kumščiu dar porą kartų sudavė į veido sritį ir ji, pasiėmusi telefoną, nubėgo į virtuvę, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Dėl tokio sugyventinio G. elgesio patyrė ne tik fizinį skausmą, bet buvo ir sužalota. Namuose jie buvo dviese, todėl konflikto niekas nematė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Sugyventiniui jokių pretenzijų neturi. Abu buvo neblaivūs, susipyko, abu pasikarščiavo. Kad skambindama į bendrąjį pagalbos centrą, būtų sakiusi, kad jai grasina peiliu, to neprisimena. Peiliu sugyventinis tikrai negrasino, iš jo pusės jos atžvilgiu jokių grasinimų nebuvo. Jei taip pasakė, tai kodėl taip pasakė, paaiškinti negali (b. l. 32-35); Šiaulių apskrities VPK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresn. tyrėjos M. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2020-01-11, apie 21 val., (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., konflikto metu neblaivus (1,57 prom.) G. G. sumušė neblaivią (2,35 prom.) sugyventinę E. A., sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. (b. l. 5); 2020-01-11 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (b. l. 10-16); Policijos BIRT ataskaitų žiūrykle (ROIK Nr. 0120000020086), kurioje nurodyta, jog 2020-01-11 21.12 val. gautas pranešimas, kad Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) smurtas, sugyventinis rankomis ką tik mušė pranešėją, grasino peiliu, pranešėja atėmė. 2020-01-12 0815 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, jog 2020-01-11 22.00 val. į nurodytą įstaigą GMP iš namų pristatė A. E., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kuri dėl nosies sumušimo, girtumo (2,38 prom.) išleista gydytis ambulatoriškai (b. l. 17-20); kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog atlikta PRĮR vaizdo bei garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog E. A. policijos pareigūnams teigia, kad G. G. ją spardė, ant galvos lipo, daužė (b. l. 21-23); 2020-01-11 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo kuriame nurodyta, jog gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje gautas E. A. paaiškinimas, kad 2020-01-11, apie 21 val., namuose, (duomenys neskelbtini) sugyventinis G. G. ranka sudavė į veido sritį ne mažiau dviejų kartų, taip sukeldamas fizinį skausmą. E. A. sužalotas veidas, kraujuoja lūpa, nosis. E. A. nustatytas 2,35 prom. girtumas, G. G. nustatytas 1,57 prom. girtumas (b. l. 24-27); specialisto teismo mediko išvada Nr. G 57/2020(04), kurioje nurodyta, kad E. A. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų-nosies srityje, dešinės krūtinės srityje; nosies kaulų lūžis. E. A. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikio metu, kontaktuojant su kietais bukais daiktais. E. A. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 51-52).
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisiamajame posėdyje, kaltinamasis G. G. savo kaltę pripažino visiškai. Pripažino bylai svarbias aplinkybes, kad konflikto su sugyventine metu, tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajai į krūtinės sritį bei vieną kartą į veido sritį, po to kumščiu sudavė du kartus į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jo kaltę taip pat patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti bei užfiksuoti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole, Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto išvadoje nurodyti duomenys ir aplinkybės, patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad G. G. smurtaudamas nesunkiai sužalojo savo šeimos narį - sugyventinę E. A., būtent: 2020 m. sausio 11 d. apie 21.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, kambaryje, tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajai E. A. į krūtinės sritį bei vieną kartą į veido sritį, po to kumščiu sudavė du kartus į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas dešinės akies vokų - nosies srityje, kairės akies vokų - nosies srityje, dešinės krūtinės srityje, nosies kaulų lūžį, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė nesunkiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu. Kvalifikuojamasis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį. Nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo G. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).Baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos tokiems jo veiksmams ir būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).
Kaltinamasis G. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 4 d.). Anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė, teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio prasme laikomas recidyvistu (b. l. 93-96), administracine tvarka baustas (b. l. 97-101), nedirbantis (b. l. 102-103), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 104). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad teisiamas trečią kartą, visi G. G. atžvilgiu priimti teismo baudžiamieji įsakymai, susiję su nusikalstamomis veikomis žmogaus sveikatai, kas rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis, artimas straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui už šios nusikalstamos veikos padarymą (BK 61 str.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas supaprastintas procesas, asmuo pripažino savo kaltę.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo
Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2010, 2K-488/2013, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-326-303/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli tyčiniai (įstatyme nurodyti) nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų, arba asmeniui, praeityje teistam ir turinčiam neišnykusį teistumą, ar asmeniui, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 437/2010, 2K-203/2014, 2K-326-303/2018). Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais.
Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. G. G. teisiamas trečią kartą, tačiau neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Nors yra nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Turi šeimą, gyvena su sugyventine, kuriai padeda namų ruošoje, nes sugyventinė silpnai mato. E. A. kaltinamajam pretenzijų neturėjo, nes tokį kaltinamojo elgesį jos atžvilgiu išprovokavo ir jos veiksmai. Nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo tai, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl tokių savo veiksmų, juos vertino kritiškai, pažadėjo daugiau nebenusikalsti. Nusikalstama veika nebuvo padarytos sunkios pasekmės nukentėjusiajai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau skiriant įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 str.).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi G. G. į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020-01-11 21.30 val. iki 2020-01-13 14.05 val. (b. l. 61, 63).
Iki bausmės vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (b. l. 86-87).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir G. G. skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. G. atidėti 2 (dvejiems) metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti jam šiuos įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones:
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką G. G. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020-01-11 21.30 val. iki 2020-01-13 14.05 val. (dvi paras).
Iki bausmės vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.