Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-08-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1134-777/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-08
Bylos Nr.
2S-1134-777/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01700-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
E. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1134-777/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01700-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.19 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės V. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo E. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2019 m. vasario 20 d. patvarkymą Nr. S-19-162-1228 dėl turto pardavimo iš varžytynių ir panaikinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), areštą.

2. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 18/14985 AB Šiaulių bankas sutiko išmokėti 48 000 Eur sumą į Klaipėdos apylinkės teismo nurodytą E. K. sąskaitą. Teigia, jog pareiškėjas 2019 m. vasario 20 d. sumokėjo į teismo nurodytą E. K. banko sąskaitą 5 000 Eur, 2019 m. vasario 21 d. – 5 000 Eur, 2019 m. vasario 26 d. – 5 000 Eur, 2019 m. vasario 27 d. – 2 000 Eur. Teigia, jog pareiškėjas yra įvykdęs visas sąlygas, kad AB Šiaulių bankas išmokėtų likusią 48 000 Eur sumą, todėl prašo panaikinti patvarkymą dėl pardavimo iš varžytynių ir nekilnojamojo turto areštą, kad AB Šiaulių bankas galėtų išmokėti 48 000 Eur sumą E. K..

2.2. Susidariusių sumų dėl mokėtinų delspinigių ir antstolio vykdymo išlaidų išieškojimui užtikrinti gali būti areštuotas kitas turtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nurodė, kad antstolė pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir patikslino 2019 m. kovo 13 d. turto arešto aktą Nr. 162/18/01258 5R-1339, leido įkeisti ar parduoti areštuotą turtą su sąlyga, kad paskolos davėjas ar pirkėjas perves į išieškotojos E. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 48 000 Eur skolos, 29 740 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. kovo 12 d. ir 0,5 procento delspinigių, skaičiuojamų nuo 2019 m. kovo 12 d. už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos 48 000 Eur sumos, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. birželio 16 d. Darė išvadą, kad, antstolei patikslinus turto arešto aktą, nors ir nepanaikinus turto arešto, skolininkas turi visas galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad šis antstolės veiksmas, t. y. turto arešto patikslinimas, nepanaikinant turto arešto, suteikiant pareiškėjui visas galimybes įvykdyti teismo sprendimą, savaime nedaro šio antstolės veiksmo neteisėto.

4.2. Nustatė, kad delspinigių suma 2019 m. kovo 13 d. sudarė 29 740 Eur ir ši suma kiekvieną dieną didėja, todėl pareiškėjo nurodyto turto, kurį pats pareiškėjas įvertina 7 096 Eur suma, areštas yra nepakankamas. Pažymėjo, kad skolos suma yra didelė, todėl antstolė siekdama užtikrinti išieškotojos interesus paliko galioti esamą turto areštą, kad išieškojimas taptų įmanomas. Darė išvadą, kad šis antstolės veiksmas nėra laikytinas neteisėtu.

4.3. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, nenustatyta, jog, atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė būtų pažeidusi vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį ir panaikinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), areštą.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

Šalies argumentai

6.1. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad antstolei V. V. priėmus 2019 m. kovo 12 d. patvarkymą, kuriuo skundas tenkintas iš dalies, buvo užtikrintas proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymasis, nes pareiškėjo pateiktas įrodymas apie jam suteikiamą paskolą numato tik pagrindinės skolos sumokėjimą. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliantas (pareiškėjas) yra pateikęs teismui ieškinį dėl delspinigių sumažinimo, ir tai, kad delspinigių išieškojimas gali būti užtikrintas kitu apelianto (pareiškėjo) turtu ir jie gali būti išieškomi atliekant išskaitas iš darbo užmokesčio, tikslinga leisti apeliantui (pareiškėjui) įkeisti turtą ir tokiu būdu grąžinti visą pagrindinę skolą bei nedidinti delspinigių.

6.2. Nurodė, kad apeliantas turi visas galimybes grąžinti skolą nerealizuojant nekilnojamojo turto, kuris yra vienintelis jo gyvenamasis būstas. Teigia, jog skolos grąžinimas iki šiol nebuvo įmanomas būtent dėl skolininkės nebendradarbiavimo, o, leidus įkeisti nekilnojamąjį turtą bankui, nedelsiant bus grąžinta visa pagrindinė skola. Mano, jog susidariusių sumų dėl mokėtinų delspinigių ir antstolio vykdymo išlaidų išieškojimui užtikrinti gali būti areštuotas automobilis „Opel Vivaro“, kurio vidutinė rinkos vertė yra 3 270 Eur, priekaba „Tiki“, kurios vidutinė rinkos vertė yra 1 000 Eur, UAB „Statybos sprendimai“ 100 procentų akcijų, kurių vienos nominali vertė 28,26 Eur, bendra akcijų vertė 2 826 Eur.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepareikšta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal juos gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

11. Atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka, kad antstolei V. V. priėmus 2019 m. kovo 12 d. patvarkymą, kuriuo skundas tenkintas iš dalies, buvo užtikrintas proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymasis. Teigia, jog dėl to, kad jis Klaipėdos apylinkės teismui 2019 m. kovo 25 d. pateikė ieškinį dėl delspinigių sumažinimo, ir dėl to, kad delspinigių išieškojimas gali būti užtikrintas kitu apelianto (pareiškėjo) turtu ir jie gali būti išieškomi atliekant išskaitas iš darbo užmokesčio, tikslinga leisti apeliantui (pareiškėjui) įkeisti turtą ir tokiu būdu grąžinti visą pagrindinę skolą bei nedidinti delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad antstolė V. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 162/18/01258, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. e2YT-12294-998/2018 dėl 65 000 Eur skolos ir 0,5 procento delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos numatytos kompensacijos sumos išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojos E. K. naudai. Pareiškėjo turtas areštuotas 2019 m. sausio 14 d. turto arešto aktu Nr. S-19-162-249. 2019 m. kovo 13 d. patikslintas turto arešto aktas Nr. 162/18/01258 5R-1339 leidžiant įkeisti ar parduoti areštuotą turtą su sąlyga, kad paskolos davėjas ar pirkėjas perves į išieškotojos E. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 48 000 Eur skolos, 29 740 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. kovo 12 d. bei 0,5 procento delspinigių, skaičiuojamų nuo 2019 m. kovo 12 d. už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos 48 000 Eur sumos, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. birželio 16 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymai nesuteikia antstoliui teisės kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo, todėl antstolis privalo vykdomąjį raštą vykdyti taip, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, antstolei patikslinus turto arešto aktą, nors ir nepanaikinus turto arešto, skolininkas turi visas galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Laikytina, jog, visiškai panaikinus turto areštą, kiltų reali grėsmė įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui, todėl darytina išvada, kad antstolė, nepanaikindama turto arešto, o patikslindama patvarkymą ir leisdama įkeisti ar parduoti turtą, užtikrino proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi.

12. Dar daugiau, nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai, jog delspinigių išieškojimas gali būti užtikrintas kitu apelianto (pareiškėjo) turtu ir jie gali būti išieškomi atliekant išskaitas. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog 2019 m. kovo 12 d. pareiškėjas buvo skolingas išieškotojai 29 740 Eur palūkanų. Taip pat nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso kitas turtas, tarp jo automobilis „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 3 270 Eur, priekaba „Tiki CS275-l“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 000 Eur, UAB „Statybos sprendimai“ 100 procentų akcijų, bendra akcijų vertė 2 826 Eur, tai yra viso kito turto bendra vertė sudaro 7 096 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išieškojimas iš pareiškėjo darbo užmokesčio nėra vykdomas, be to, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį, todėl nėra galimybės nustatyti, kokia dalis darbo užmokesčio galėtų būti išieškoma. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kito pareiškėjo turto nepakanka padengti susidariusias palūkanas. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kitas pareiškėjo turtas sudaro tik 23,86 procento reikalingos padengti sumos, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad delspinigių išieškojimas gali būti užtikrintas kitu pareiškėjo turtu.

13. Nors pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismui 2019 m. kovo 25 d. pateikė ieškinį dėl delspinigių sumažinimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys teisinės reikšmės šio ginčo nagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad kiti argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

15. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė