- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- T-529-733/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Advokatai
- Vaclovas Šerlinskas
Teikimas Nr. T-529-733/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41463-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14; 2.5.15.
2021 m. gruodžio 8 d.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-635/2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021-11-16 teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išspręsti, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsniu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-635/2021 ir iš K. B., nuteisto Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-05-21 nuosprendžiu, priteisti 90 Eur už jam šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-12-28 parinko advokato Vaclovo Šerlinsko suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nes minėtu nuosprendžiu klausimas dėl minėtų proceso išlaidų priteisimo neišspręstas.
Motyvuojamoji dalis
Nurodo, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Be to, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017).
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu, 2021-07-27 parengta pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. PT-5110, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos K. B. sudaro 90 Eur.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė Stefa Dalia Ramanauskienės atsiliepime į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą nurodo, kad gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs K. B. antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą, kuri yra esminė teisingo proceso garantija, jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, prašo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.
Teismas konstatuoja:
Prašymas atmestinas.
Pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas dėl proceso išlaidų atlyginimo.
BPK 362 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nustatyta, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo K. B. teisę į gynybą, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-12-28 nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, sulaikytam kaltinamajam K. B. teisminio proceso metu sprendžiant klausimą dėl jam to paties teismo tų pačių rūmų 2020-12-03 nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino nustatymo buvo pripažintas gynėjo dalyvavimas būtinu ir kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios koordinatorės 2020-12-28 sprendimu minėtam kaltinamajam buvo parinktas advokatas Vaclovas Šerlinskas, kuris gynė kaltinamąjį nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-05-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-635/2021, įsiteisėjusiu 2021-10-14, K. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas areštas 90 parų. Šiuo nuosprendžiu nepriimtas sprendimas dėl proceso išlaidų atlyginimo, nes į bylą nebuvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus 2021-07-27 pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ Nr. (12.34Mr) PT-5110, kuri nuosprendį priėmusiam teismui pateikta tik 2021-11-16 kartu su prašymu išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimą.
Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo (nuteistojo) K. B. realią turtinę padėtį, o, be to, jis, įsiteisėjus nuosprendžiui, privalės realiai atlikti paskirtą arešto bausmę pataisos įstaigoje.
Taigi, neturint pakankamai duomenų ir negalint tinkamai įvertinti kaltinamojo (nuteistojo) K. B. turtinės padėties, atsižvelgiant į imperatyvų procesinių teisės normų reglamentavimą, susijusį su būtinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikytina, kad be valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos - gynėjo dalyvavimo kaltinamojo teisės nebūtų tinkamai ginamos, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę į gynybą, todėl teismas daro išvadą, kad esant tokiam teisiniam reguliavimui, kaltinamojo (nuteistojo) K. B. teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 ir 364 straipsniais,
nutaria:
Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei iš kaltinamojo (nuteistojo) K. B. 90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.