Telšių apylinkės teismo nutartis

Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Silvai Plungienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. U., suinteresuotam asmeniui J. Š. ir suinteresuoto asmens G. O. S. atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. U. pareiškimą suinteresuotiem asmenim Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. Š. ir G. O. i dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja R. U. savo prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog tėvas J. S. buvo vedęs antrą kartą ir su savo sutuoktine gyveno Klaipėdos mieste. Ji žinojo, kad yra sodas Jazminų g. 6, Lingių k., Priekulės sen., Klaipėdos r. sav., tačiau kam jis priklausė niekada nesidomėjo, manė, kad jis yra G. O. S.. Prieš penkerius metus iki mirties tėvas parvažiavo pas ją į Mažeikius, kadangi nebesutarė su sutuoktine ir jos vaikais, sakė, kad jį sutuoktinė išvarė. Ji Mažeikiuose nupirko tėvui butą, abi sus seserimi tėvą prižiūrėjo. Gyvendamas Mažeikiuose tėvas su sutuoktine nebendravo, nenorėjo apie ją kalbėti. Apie palikimą sužinojo, kai antroji tėvo sutuoktinė G. O. S. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jai teismas nurodė pateikti atsiliepimą.

Suinteresuoto asmens G. O. S. atstovas advokato padėjėjas Marius Cechanavičius teismo posėdyje palaikė G. O. S. reikalavimus ir prašė pareiškėjos R. U. prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti atmesti. Paaiškino, kad pareiškėja po tėvo mirties turėjo aktyviai domėtis tėvo palikimu, be to, pareiškėja nenurodė esminių priežasčių, kodėl turėtų būti atnaujintas terminas, mirusio tėvo J. S. palikimui priimti. Nurodė, kad jo atstovaujamoji į notarą dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė, nes yra senyvo amžiaus, paliktu turtu naudojosi, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, jog priėmė palikimą faktiniu valdymu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 ir 5.57 straipsniuose nurodyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jei šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai pripažinęs, teismas jį gali pratęsti.

Šios bylos kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos A. T. 2008 m. sausio 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-33/2008 yra išaiškinęs, kad CK 5.57 straipsnyje reglamentuojamas termino palikimui priimti pratęsimas. CPK XXXVIII skyriuje nustatytos procesinės bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo taisyklės, pagal kurias nagrinėjami ir pareiškimai dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Materialinio teisinio reguliavimo terminijos ir procesinio reguliavimo terminijos netapatumas šiuo atveju yra ne turinio, o verbalinės konstrukcijos skirtinumų lygmens, todėl priimant sprendimą dėl prašymo iš esmės vartotina teisinė terminija, apibrėžianti materialinių subjektinių teisių įgyvendinimo būdus – pagal CK 5.57 straipsnį terminas palikimui priimti pratęstinas, o ne atnaujintinas.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

Spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas. Be to, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos gali sudaryti prielaidas terminui pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos A. T. 2012-01-31 priimta nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Lietuvos A. T. yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos A. T. 2007-03-15 priimta nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad susiklostę sudėtingi tarpusavio santykiai tarp trijų įstatyminių įpėdinių: pareiškėjos R. U., suinteresuotų asmenų J. Š. ir G. O. S., negali formaliais pagrindais užkirsti kelio pareiškėjai paveldėti tėvo turto dalies, nes įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs. Dėl susidariusios gyvenimiškos situacijos ir sudėtingų įpėdinių tarpusavio santykių pareiškėja R. U. buvo priversta kreiptis į teismą, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o suinteresuotas asmuo G. O. S. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, jog ji po J. S. mirties priėmė jo palikimą ir teisėtai pradėjo jį valdyti, nes turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo G. O. S., prieštaraudama pareiškėjos pareiškimui dėl termino atnaujinimo, elgiasi formaliai ir nesivadovauja konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymą principu, bei paprotine teise po artimojo giminaičio mirties palaikyti gerus giminiškus santykius tarpusavyje, kaip tarp artimųjų giminaičių.

Suinteresuotas asmuo G. O. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į teismą kreipėsi praėjus 7 metams po palikėjo mirties. Iš to akivaizdu, kad tiek ji, tiek pareiškėja R. U. buvo vienodai pasyvios. Teismas tiki pareiškėjos paaiškinimu, kad ji apie palikimą nežinojo. Teismas, vertindamas termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbą, atsižvelgia į nurodytas aplinkybes ir į susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, geros moralės principais, daro išvadą, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjos R. U. pareiškimu bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais: mirties liudijimo kopija (3 b. l.), asmens dokumentų bei gimimo liudijimų kopijomis (4-5, 7-8 b. l.), santuokos liudijimų kopijomis (6, 9 b. l.), ištuokos liudijimo kopija (10 b. l.), Mažeikių seniūnijos pažymos apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą kopija (13 b. l.), VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija (23 b. l.), nustatyta, kad 2007 m. vasario 19 d. mirė J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas. 1984 m. rugsėjo 10 d. J. S. išsituokė su pareiškėjos R. U. ir suinteresuoto asmens J. Š. motina E. S. ir 1992 m. gruodžio 30 d. vedė antrąjį kartą G. O. S.. Nė viena iš šalių po J. S. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimų apie palikimo priėmimą. G. O. S. apie palikimą ir neinformavo J. S. dukrų.

Teismas vidiniu įsitikinimu vertina, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių: dėl konfliktiškų santykių su G. O. S. artimaisiais, J. S. iki mirties, t. y. 2007 m. vasario 19 d., iš Klaipėdos persikėlė gyventi į Mažeikius pas pareiškėją R. U., tai patvirtina Mažeikių seniūnijos pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą; nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo J. Š. apie tėvo turimą nekilnojamąjį turtą nežinojo, nes buvo įsitikinusios, jog tėvas jokio nekilnojamojo turto neturėjo; tėvo neklausė ar turi nekilnojamojo turto, nes jis sirgo; apie nekilnojamąjį turtą likusį po tėvo mirties sužinojo tik, kai antroji sutuoktinė G. O. S. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paprašė pareiškėjos pateikti atsiliepimą. Dėl šių priežasčių teismas įsitikinęs, kad pareiškėja neteisingai suprato teisines aplinkybes, susijusias su palikimo priėmimu, todėl laiku nepriėmė mirusio tėvo palikimo, nes nežinojo, kad J. S. buvo įgijęs nekilnojamojo turto.

Atsižvelgiant į tai, jog iš aukščiau išdėstytų faktinių bylos aplinkybių visumos matyti, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą mirusio J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2007 m. vasario 19 d., palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas pratęsti (atnaujinti) terminą 2007 m. vasario 19 d. mirusio J. S. palikimui pagal įstatymą priimti (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 577 ir 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Patenkinti pareiškimą.

Atnaujinti (pratęsti) pareiškėjai R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą tėvo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2007 m. vasario 19 d., palikimui priimti.

Teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties priėmimo, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.