Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės R. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9429-1029/2018 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas R. D., skolininko sutuoktinė I. D., antstolių R. A. ir D. P. kontora.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI ) pateikė prašymą teismo sprendimo vykdymo procese nustatyti skolininko R. D., ir jo sutuoktinės I. D., turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiančiame turte ir pripažinti R. D. nuosavybės teisę į ½ dalį I. D. gaunamų pajamų (toliau - prašymas). Prašyme nurodyta, kad antstolės D. P. 2018 m. balandžio 3 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, nurodyta, kad siekiant išieškoti skolą buvo nustatyta, kad skolininkas R. D. registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, pajamų negauna, todėl iš jo asmeninio turto skolų išieškoti nėra galimybės.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai pareiškėjos VMI prašymą atmetė, konstatavęs, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti, kad skolininkui R. D. priklauso ½ jo sutuoktinės I. D. turto, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2017 m. birželio 5 d. VMI išdavė vykdomąjį dokumentą – sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 275 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. D., VMI naudai. Skola susidarė už laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą. Baudos mokėjimo terminas baigėsi 2017 m. gegužės 3 d.

2017 m. birželio 6 d. vykdomasis dokumentas patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas vykdyti antstolės R. A. kontoroje. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SoDra) duomenimis R. D. nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ; nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2017 gruodžio 21 d. dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. vasario 22 d. dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. birželio 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini).

2018 m. kovo 12 d. antstolių R. A. ir D. P. kontoroje priimtas patvarkymas dėl siūlymo pateikti skolininkui sutikimą dėl turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini). Patvarkyme nurodyta, kad R. D. registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, pajamų negauna, todėl iš jo asmeninio turto skolų išieškoti nėra galimybės. Patikrinus skolininko sutuoktinės I. D. turtinę padėtį , buvo nustatyta, kad I. D. gauna pajamas, į kurias galima nukreipti skolos išieškojimą. Taip pat patvarkymu antstolė R. A. informavo skolininką ir jo sutuoktinę apie tai, kad jų bendrasis turtas - sutuoktinio gaunamos pajamos yra areštuojamos ir pasiūlyta jiems per 20 dienų nuo arešto akto surašymo dienos pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Nepateikus sutikimo antstolė CPK 667 straipsnio 2 dalies pagrindu pasiūlys kreiptis į teismą išieškotojui su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

2018 m. kovo 12 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotos skolininko sutuoktinės pajamos, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pašalpų bei kitų išmokų 249 Eur 10 ct sumai.

2018 m. balandžio 3 d. antstolių R. A. ir D. P. kontoroje priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo,

2018 m. birželio 21 d. VMI pateikė teismui prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo prašė (1) nustatyti R. D. ir I. D. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiančiame turte ir pripažinti R. D. nuosavybės teisę į ½ dalį I. D. gaunamų pajamų.

LITEKO duomenimis 2018 m. liepos 9 d. Šiaulių apylinkės teisme Radviliškio rūmuose priimta nutartis priimti pareiškėjos VMI prašymą dėl skolininkui priklausančios dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymo.

Dėl CPK 667straipsnio taikymo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CPK 667 straipsniu antstolis, areštavęs bendrąjį turtą, pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, jog antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

2018 m. kovo 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas R. D. ir jo sutuoktinė I. D. informuoti, kad jų bendrasis turtas - sutuoktinės gaunamos pajamos yra areštuojamos ir pasiūlyta jiems per 20 dienų nuo arešto akto surašymo dienos pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis), o sutikimo nepateikus antstolė R. A. CPK 667 straipsnio 2 dalies pagrindu pasiūlys kreiptis į teismą išieškotojui su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Ginčo atveju skolininkas per nurodytą terminą nepateikė CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka, todėl remiantis 2018 m. balandžio 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, pareiškėja (išieškotoja) VMI CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka 2018 m. birželio 21 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrame sutuoktinių turte.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Dėl asmeninių sutuoktinių prievolių

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju skolininko R. D. prievolė – bauda už administracinės teisės pažeidimą, laikytina asmenine sutuoktinio prievole, todėl pirmiausia išieškojimas nukreipiamas į turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o jo nesant į sutuoktinio dalį bendrame turte.

Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų padarė išvadą, jog skolininkas R. D. dirba ir gauna pastovias pajamas, o taip pat neturint duomenų, kad skolininko asmeninio turto nepakanka kreditorės reikalavimams patenkinti nėra teisinio pagrindo nustatyti, kad skolininkui R. D. priklauso ½ jo sutuoktinės I. D. turto, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

VMI prašyme dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuris teisme gautas 2018 m. birželio 21 d. nurodė, kad VMI turimais duomenimis R. D. nuo 2018 m. gegužės 10 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir sprendžiant iš SoDros duomenų, D. S. nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. birželio 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu nepagrįstai konstatavo, kad R. D. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna pastovias pajamas, į kurias antstolis gali nukreipti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Tačiau pažymėtina ir tai, kad VMI kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl turto dalies nustatymo R. D. dar dirbo (duomenys neskelbtini) nors nurodoma, kad pajamų negauna. Pirmosios instancijos teismas be aplinkybių dėl darbo akcentavo ir tai, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, kad skolininkas neturi jokio asmeninio turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas.

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pasinaudoti diskrecijos teise ir, iškilus abejonei dėl kito skolininko turto, paprašyti proceso šalių pateikti papildomą informaciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teismas ir gali nurodyti dėl pareigos įrodinėti bei įpareigoti pateikti papildomus įrodymus ar pats juos įstatyme numatytais atvejais išsireikalauti, tačiau civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1151-553/2018). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėja VMI, pateikdama teismui prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, turėjo pareigą įrodyti, kad skolininkas neturi jokio asmeninio turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas.

Apeliantė papildomai atskirajame skunde akcentavo, kad sprendžiant iš Antstolių informacinės sistemos duomenų registrų, R. D. jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi (nekilnojamojo turto neregistravęs, automobiliai, registruoti skolininko vardu, yra išregistruoti, jų dalyvavimas eisme draudžiamas), skolininko sąskaitos areštuotos nuo 2017 m. gruodžio 1 d., tačiau lėšų jose nebuvo ir nėra, o skolininkas R. D. niekur nedirba, jokių pajamų negauna. Pažymėtina, kad šie minėti duomenys, kartu pateikiant registrų išrašus kaip įrodymus, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir (arba) pridėti prie vykdomosios bylos medžiagos. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie skolininko (ne)turimą asmeninę nuosavybę (nėra duomenų iš VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“ ir kt.), o pareiškėja VMI nepateikė jokių įrodymų, kad skolininkas neturi asmeninės nuosavybės. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja aplinkybes, kurios buvo nustatytos ir turėjo reikšmės priėmimo metu, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pateiktus papildomus antstolės duomenis, kaip pateiktus naujus, papildomus duomenis atsisakytina nagrinėti ir vertinti.

Kadangi išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas neturėdamas duomenų, kad skolininkas neturi asmeninio turto, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad išieškojimas galėtų būti nukreiptas į dalį bendrame sutuoktinių turte. Atsižvelgiant į bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės nepagrįsta, nors teismas ir neturėjo pagrindo konstatuoti, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini).

Dėl bylos procesinės baigties

5. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į išdėstytą ir įvertinęs byloje turimus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai konstatavo faktinę aplinkybę, kad skolininkas skundžiamos nutarties priėmimo metu dirbo, tačiau iš esmės tinkamai įvertino kitas bylos faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismo nutartis nepagrįsta. Apeliacinio teismo vertinimu teismas priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-9429-1029/2018 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.