Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Jondras“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi skyrė uždarosios akcinės bendrovės „Jondras“ vadovui J. D. 500,00 Eur dydžio baudą už įmonės dokumentų ir turimo turto neperdavimą bankroto administratoriui.J. D. pateikė teismui prašymą panaikinti 2018 m. kovo 29 d. nutartimi UAB „Jondras“ vadovui paskirtą baudą.Paaiškino, jog UAB „Jondras“ vadovas J. D. laikotarpiu, kuomet bendrovės turtas ir dokumentai turėjo būti perduoti bankroto administratoriu,i buvo išvykęs į užsienį, grįžo tik 2018 m. vasario 28 d., nuo to laiko gydėsi ligoninėje, todėl negalėjo bankroto administratoriui laiku perduoti bendrovės turto ir dokumentų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo priėmė 2017 m. lapkričio 27 d. UAB „Jondras“ vadovas dėl priimtos nutarties pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas pateiktą skundą išnagrinėjo 2018 m. sausio 18 d. Teismo vertinimu, įmonės vadovas, žinodamas, kad jo atskirojo skundo gali netenkinti, privalėjo organizuoti savo išvykimą į užsienį taip, kad visi reikalingi dokumentai bankroto administratoriui būtų perduoti laiku. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas nevykdė pareigos domėtis proceso eiga, nesiekė tinkamai ir laiku vykdyti savo pareigas, teismas sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti paskirtos baudos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas J. D. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratoriaus prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentas:Teismas neįvertino, kad apeliantas į užsienį išvyko konsultuotis pas gydytojus, o grįžęs tęsė gydymą (duomenys neskelbtini). Esą todėl dokumentai nebuvo perduoti dėl objektyvių priežasčių.Dokumentų pavėluotas perdavimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ir laiko tarpas nuo termino pateikti dokumentus iki baudos skyrimo yra neilgas.Apelianto nesąžiningo elgesio negalima konstatuoti ir nėra jokios apelianto kaltės. Apelianto žiniomis, jam bankroto administratorius pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti paskirtą baudą už įmonės dokumentų ir turimo turto neperdavimą bankroto administratoriui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą.Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015).Byloje nėra ginčo, kad UAB „Jondras“ įmonės vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo J. D., kuriam ir teko pareiga vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. Taip pat nėra ginčo, kad per teismo nustatytą terminą buvęs įmonės vadovas šio įpareigojimo neįvykdė.Apeliantas tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme panaikinti paskirtą baudą, tiek atskirajame skunde nurodo, kad įmonės dokumentų ir turto bankroto administratoriui neperdavė todėl, kad buvo išvykęs į užsienį dėl sveikatos problemų, o grįžęs tęsė gydymą Lietuvos sveikatos gydymo istaigoje.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamuoju atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodytas aplinkybes dėl išvykimo į užsienį gydymosi tikslais, sveikatos problemų ir stacionarinio gydymosi Lietuvoje aktualiu laikotarpiu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šios aplinkybes yra neįrodytos. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu apeliantas būtų įrodęs aptartas aplinkybes, jo neveikimas, vertinant esamas technologines galimybes apeliantui domėtis civilinės bylos eiga, nebūtų pripažintas pateisinamu. Apeliantas nepateikė jokių paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad dėl išvardintų priežasčių jam buvo apribotos galimybės domėtis procesu ir siekti greito bei sklandaus bankroto bylos nagrinėjimo.Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teigimu, kad laiko tarpas nuo termino pateikti dokumentus pabaigos iki baudos skyrimo yra neilgas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi, kuria iškėlė bankroto bylą UAB „Jondras“, nustatė 15 dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį UAB „Jondras“ vadovas privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 18 d., taigi apeliantas iki 2018 m. vasario 2 d. (imtinai) turėjo pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Bauda dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui apeliantui buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi, t. y. praėjus 55 dienoms. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju atitinkamas laiko tarpas, atsižvelgiant į bankroto bylų specifiką, paskirtį ir tikslus, negali būti vertinamas neilgu.Apelianto argumentas, kad UAB „Jondras“ įmonės ir dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui nesukėlė jokių padarinių, yra teisiškai nereikšmingas, nes įstatyme bauda numatyta ne dėl pareigos nevykdymo atsiradusių padarinių, o dėl pačios pareigos perduoti įmonės dokumentus ir turtą nevykdymo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės vadovui yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis privalo domėtis bankroto bylos eiga, bendradarbiauti su teismu, bankroto administratoriumi bei vengti bankroto procedūros nepagrįsto vilkinimo.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.