Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-10-09 · Civilinė byla Nr. 2S-763-357/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-09
Bylos Nr.
2S-763-357/2018
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00621-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
V. Š.
Atsakovas
P. R., T. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-763-357/2017Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00621-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ PYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 9 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Š. atskirąjį skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovams P. R., T. Š. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų dėl žemės skyrimo P. R. ir T. Š. asmeniniam ūkiui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos: 1) pateikti Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto ištrauką dalyje, kur suprojektuoti žemės sklypai P. R.; 2) pateikti įrodymus apie žemės asmeniniam ūkiui skyrimą T. Š. ir P. R., T. Š. ir P. R. asmeninio ūkio žemės privatizavimo bylas; 3) atlikti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kontrolinius geodezinius matavimus; 4) išspręsti ieškovei trūkstamo asmeniniam ūkiui iš valstybės pirkto, kitais žemės sklypais užimto, žemės sklypo dalies grąžinimo klausimą; 5) atlikti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypų kontrolinius geodezinius matavimus ir išspręsti ieškovei trūkstamo žemės ploto žemės sklypų ribų atstatymo klausimą; 6) pateikti Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto ištrauką dalyje, kur suprojektuoti žemės sklypai P. R., T. Š. ir V. Š.; 7) pateikti teismui įrodymus apie žemės asmeniniam ūkiui skyrimą T. Š. ir P. R. ir pateikti teismui T. Š. ir P. asmeninio ūkio žemės privatizavimo bylas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės Kelmės rūmai 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovės V. Š. ieškinį atsisakė priimti.

3. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovais byloje nurodo P. R., T. Š. ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Susipažinus su ieškiniu nustatyta, jog visi reikalavimai reiškiami tik atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovams P. R. ir T. Š. nėra reiškiamo nė vieno reikalavimo, susijusio su ieškovės žemės sklypo ribų formavimu ar jos nuosavybės teisės pažeidimu. Todėl, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atlikti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypų kontrolinius geodezinius matavimus, iš esmės siekia įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. juridinį asmenį, kurio buveinė yra Vilniuje, Gedimino pr. 19, atitinkamai veikti. Kadangi ieškovė kelią ginčą dėl pažeistų nuosavybės teisių į žemės sklypą ir šį reikalavimą kildina iš atsakovo įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo bei jų vykdymo, konstatuotina, jog ieškovės ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl jį atsisakytina priimti kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams.

4. Teismas pažymėjo, jog ieškovė kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, kurio išsprendimas turėtų tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms, tačiau ieškinyje keliami reikalavimai yra visiškai neapibrėžti ir nekonkretūs. Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pateikti žemėtvarkos projektų ištraukas, įrodymus apie žemės asmeniniam ūkiui skyrimą kitiems atsakovams, įpareigoti atlikti kontrolinius ieškovės žemės sklypų geodezinius matavimus bei išspręsti žemės sklypo dalies grąžinimo klausimą. Teismo vertinimu ieškovas, siekiantis jo manymu tinkamo žemės sklypų ribų nustatymo, turi pagrįsti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, dėl pažeistų nuosavybės teisių į žemės sklypus, turi įvertinti ir nustatyti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes ir neabejotinai ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros. Vienok, ieškovė nepateikia jokio aiškaus ir konkretaus reikalavimo kokiu būdu turėtų būti išspręstas žemės sklypo dalies grąžinimo klausimas, nors išspręsti šį klausimą prašoma įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Taip pat atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog tikslius ieškinio reikalavimus būtina suformuluoti ir dėl to, kad nesant aiškiems ieškinio reikalavimams nėra galimybės patikimai išsiaiškinti, ar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kadangi Kelmės rajono apylinkės teismas jau yra išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-342-496/2016 pagal ieškovės T. Š. ieškinį atsakovei V. Š., trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės rajono žemėtvarkos skyrius, dėl pažeistų teisių atstatymo, kurioje buvo nagrinėjami klausimai, susiję su ieškovės V. Š. nurodytais ginčo sklypais.

5. Teismas nurodė, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų reikalavimų nėra aišku ar ieškovė kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų formavimu, nustatymu, atstatymu, ar ji siekia, kad teismas įpareigotų Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektą, atlikti konkrečius veiksmus, kurių pagrindu būtų priimtas atitinkamas administracinis aktas, o tuomet būtų galima atkurti ieškovės nuosavybės teises į žemės sklypus ar atstatyti žemės ribas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes bei į ieškovės ieškinyje pateiktą kilusio ginčo esmę, dalyką ir pagrindą, neturi galimybės ieškovei išaiškinti kokiam konkrečiai teismui jos ieškinys teismingas.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 3 dalies reikalavimų, t. y. nenurodė, į kurią instituciją ar teismą reikia ieškovei kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį, taigi nesilaikė ir CPK 115 bei CPK 138 straipsnių reikalavimų. Be to, matyti, jog teismas nenurodė, kokiu CPK 137 straipsnio pagrindu atsisako ieškinį priimti.

6.2. Pirmosios instancijos teismas dar bylos iškėlimo stadijoje turėjo pagrindą patikrinti, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius, tačiau to neatliko, kaip ir teismui nustačius, jog jeigu nėra aišku, koks rūšinis teismingumas byloje pagal ši ieškinį vyrautu turėjo ne atsisakyti priimti ieškinį, o motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko, reikalavimo nurodymu, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi sąlygų ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme šiuo atveju nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atisakyta priimti ieškovės ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.

9. Kiekvienos bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Gali būti ir tokių situacijų, kad teisinis santykis yra mišrus, tuomet bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, kuris teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 str. 2 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 2 d.).

10. Teismas bylos teismingumą įvertina ir nustato atsižvelgdamas tiek į ieškinio dalyką, tiek ir į jo pagrindą (kaip du būtinus ieškinio elementus, CPK 135 str.). Ieškinio faktinis pagrindas atskleidžia teisinio santykio, iš kurio kilęs ieškovo reikalavimas, pobūdį, kuris, atitinkamai, lemia bylos rūšinį teismingumą (CPK 36 str. 2 d.). Vadinasi, tam, kad būtų galima teisingai išspręsti bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą, ieškinyje privaloma aiškiai suformuluoti ne tik ieškinio dalyką, bet ir jo pagrindą. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, neturi pareigos nurodyti tik įstatymo ar kito teisės akto, kuriuo grindžiami jo reikalavimai (ieškinio teisinio pagrindo), tačiau faktines aplinkybes (faktinį pagrindą) ieškinyje visuomet būtina nurodyti.

11. Nagrinėjamos bylos atveju kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, kurio išsprendimas turėtų tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms, tačiau ieškinyje keliami reikalavimai yra visiškai neapibrėžti ir nekonkretūs. Ieškovė nepateikia jokio aiškaus ir konkretaus reikalavimo kokiu būdu turėtų būti išspręstas žemės sklypo dalies grąžinimo klausimas, nors išspręsti šį klausimą prašoma įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Tikslius ieškinio reikalavimus būtina suformuluoti ir dėl to, kad nesant aiškiems ieškinio reikalavimams nėra galimybės patikimai išsiaiškinti, ar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kadangi Kelmės rajono apylinkės teismas jau yra išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-342-496/2016 pagal ieškovės T. Š. ieškinį atsakovei V. Š., trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės rajono žemėtvarkos skyrius, dėl pažeistų teisių atstatymo, kurioje buvo nagrinėjami klausimai, susiję su ieškovės V. Š. nurodytais ginčo sklypais.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esant tam tikriems neaiškumams dėl ieškinio dalyko ar pagrindo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėtų pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, įpareigojant ieškovą suformuluoti ieškinyje keliamus reikalavimus ir nurodyti aplinkybes, kuriomis reikalavimai yra grindžiami (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 – 4 punktai).

13. Pirmosios instancijos teismas, nepaisant pakankamai akivaizdaus ieškinio faktinio pagrindo ydingumo, padarė išvadą, kad ieškovė kelią ginčą dėl pažeistų nuosavybės teisių į žemės sklypą ir šį reikalavimą kildina iš atsakovo įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo bei jų vykdymo, todėl ieškovė su reikalavimais kreipėsi į netinkamą teisminę instituciją (bendrosios kompetencijos teismą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo išvada yra per ankstyva. Todėl atsisakius priimti ieškovės ieškinį, prieš tai jai nesuteikus galimybės patikslinti ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių, suformuluoti materialinius teisinius reikalavimus ieškinyje nurodytiems visiems atsakovams ar apsispręsti dėl konkretaus jos teisių gynybos būdo, iš esmės susidaro tokia su teisės į teisminę gynybą principu nesuderinama situacija, kuomet apeliantė negali pasinaudoti savo teisių gynimu.

14. Dėl aptartų apeliantės ieškinio turinio trūkumų ir jos pozicijos neaiškumo šiuo metu visiškai tiksliai identifikuoti teisinių santykių pobūdžio, iš kurių kilę apeliantės reikalavimai, ir pagal tai teisingai išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą, nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas CPK 8 straipsnyje įtvirtintą teismo kooperacijos (bendradarbiavimo) su dalyvaujančiais byloje asmenimis pareigą, turėtų apsvarstyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo poreikį ir tik po to vertinti, ar gali šiame teisme nagrinėti reikalavimus.

15. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus gali išspręsti speciali teisėjų kolegija (CPK 36 str. 3 d.). Tokiu atveju teismas motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (CPK 36 str. 4 d.). Tam, kad teismas galėtų tinkamai motyvuoti nutartį dėl kreipimosi į specialiąją teisėjų kolegiją, pirmiausiai turi būti galimybė identifikuoti ginčo esmę.

16. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimo klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, skundžiama nutartis panaikintina ir apeliantės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 137 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė