Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims: Ž. M., I. M., G. M., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys Ž. M., I. M., G. M., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje iš mirties liudijimo nustatyta, kad B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis J. M. nuo (duomenys neskelbtini) yra našlys. Akmenės rajono 2 notaro biuro informacijoje nurodyta, jog mirus B. M. paveldėjimo byla neužvesta. Iš Akmenės rajono savivaldybės Papilės seniūnijos pažymos nustatyta, kad J. M. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. gruodžio 28 d. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1993 m. kovo 19 d. priklauso J. M..

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Iš pareiškėjo, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. M. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinės B. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. J. M. po sutuoktinės mirties liko name gyventi, ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki šios dienos, namą ir nuomojamus žemės sklypus toliau faktiškai valdo, prižiūriu kaip savo, moka mokesčius, dirba žemę. Po B. M. mirties faktiškai visą jos turėtą turtą valdė, disponavo ir prižiūrėjo pareiškėjas J. M., veiksmai patvirtina, kad jais buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Suinteresuoti asmenys Ž. M., I. M., G. M. sutiko, kad jų motinos B. M. palikimą priimtų pareiškėjas J. M., pretenzijų pareiškėjai dėl šio palikimo priėmimo nereiškė, priešingai, nurodė, kad patys į šį palikimą pretenzijų neturi. Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktam pareiškimui neprieštaravo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas J. M. priėmė savo sutuoktinės B. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.