Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-25079-886/2013 pagal pareiškėjo antstolio R. S. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, AB, E. K., UAB „Gelvora“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės prašymas pakeisti skolininką vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš civilinės ir vykdomosios bylos Nr. 0070/11/01249 medžiagos nustatyta, kad antstolio R. S. kontoroje vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-9780-886/2011 dėl 2 456,15 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir 22 procentų sutartinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. K. išieškotojo „Swedbank“, AB naudai. Skolininkė L. K. 2012-10-02 mirė. Jos palikimą 2012-12-19 priėmė E. K., išduotas vykdomasis pavedimas Nr. 5-1-1367 dėl turto apyrašo sudarymo, 2013-01-28 buvo sudarytas paveldimo turto apyrašas. Antstolis kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininkės pakeitimo. Teismas antstolio prašymą patenkino ir mirusią skolininkę L. K. pakeitė jos palikimą priėmusia įpėdine E. K..

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, motyvuodama tuo, kad nei suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB, nei antstolis, suinteresuoto asmens prašymu vykdantis išieškojimą, per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą įpėdiniui reikalavimo nepareiškė, o antstolis į teismą dėl skolininko pakeitimo kreipėsi praleidęs trijų mėnesių terminą ir šio termino atnaujinti neprašo.

CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik priėmęs palikimą įpėdinis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio taisykles. Mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant šią materialiosios teisės normą, procesinių teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimą, kontekste yra pasisakyta, jog nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Dėl šių priežasčių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Minėtos normos tikslus taip pat atitiko turto apyraše esantis įrašas apie iš skolininko išieškotiną išlaikymo skolą, o įpėdiniui pagal tokį apyrašą priėmus palikimą konstatuota, kad kreditorius tinkamai įvykdė įpareigojimą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam skolininko įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Taigi, CK 5.62 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Vykdomosios bylos Nr. 0070/11/01249 medžiaga patvirtina, kad antstolis R. S., vykdydamas išieškojimą pagal 2011 m. liepos 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. Nr. 2-9780-886/2011, 2012 m. sausio 3 d. turto arešto aktu areštavo skolininkei L. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,0799 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis turto arešto aktas Turto arešto aktų registre įregistruotas 2012 m. sausio 4 d. Skolininkė mirė 2012 m. spalio 2 d. Įvertinus nurodytą aplinkybę bei tai, kad tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjos turto areštas, tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, konstatuotina, jog šiuo atveju nebuvo praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriui pareikšti savo reikalavimą. Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis R. S. paveldimo turto apyrašą sudarančiai antstolei R. S. 2013 m. sausio 22 d. pranešė apie vykdymo veiksmų atlikimą vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9780-886/2011 dėl 2 456,15 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 22 proc. sutartinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. K. išieškotojo „Swedbank“, AB naudai. 2013-01-28 sudarytu paveldimo turto apyrašu E. K. buvo informuota apie šį skolinį įsipareigojimą, savo parašu patvirtino, jog jai yra žinomi visi palikėjos L. K. skoliniai įsipareigojimai, todėl darytina išvada, kad įpėdinė E. K. nesusidūrė su būsimų skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema palikimo priėmimo metu, taip pat turėjo informaciją apie palikėjos turtą ir įsipareigojimus iki palikimo atsiradimo momento. E. K. yra palikėjos dukra, ji pati pripažįsta atskirajame skunde, kad motina iki mirties turėjo ne tik nekilnojamojo turto, tačiau ir skolų, todėl padavė notarui pareiškimą palikimą priimti pagal apyrašą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė vykdymo procese skolininkę L. K. nauja skolininke – palikimą priėmusia įpėdine E. K..

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.