Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Arūnui Juknevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpino įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis nesantuokinę dešimties metų amžiaus dukrą, vidurinio išsilavinimo, specialybės neįgijęs, nedirbantis, neįgalus (darbingumas, kaip nurodė jis pats, 45 procentai), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 1998 m. balandžio 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 258 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2006 m. balandžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda;

3) 2007 m. balandžio 25 d. Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį – 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda;

4) 2015 m. birželio 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

5) 2017 m. rugsėjo 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 12 MGL (451 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 MGL (301 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, kuris prilygintas 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai (bauda nesumokėta ir neišieškota),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. A. 2021 m. kovo 22 d. apie 11.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – krovininį automobilį VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. A., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,10 promilių girtumas). Šiais veiksmais J. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad J. A., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 2,10 promilių girtumas. Tokiais veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo J. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis 2,10 promilės girtumo laipsnis, tuo sukėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis J. A. turi nepilnametę dukrą (b. l. 49), kurios išlaikymui, pasak jo, daromos išskaitos, bylos duomenimis jis niekur nedirba (b. l. 53), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 54), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 55-64), kurių dauguma susiję su alkoholio vartojimu, pirmiau skirtos baudos dėl kaltinamojo nurodomų sveikatos problemų ir prastos turtinės padėties nesumokėtos, praeityje teistas keletą kartų (b. l. 66-79). Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso (b. l. 93), 2021 m. kovo 9 d. yra vieną kartą lankęsis pas psichiatrą (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė-(duomenys neskelbtini) (b. l. 96), tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. A. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi nefiksuojama (duomenys neskelbtini), dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. (b. l. 101). Civilinis ieškinys trečiųjų asmenų byloje nepareikštas. Už J. A. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad pirmiau paskirtos baudos nesumokėtos, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, o taip pat įgyvendinant teisingumo principą, kaltinamajam skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Teismo vertinimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nubausti ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo ir kt., atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus būtent tokią bausmės rūšį, kadangi nagrinėjamu atveju straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatyta pirmoji bausmės rūšis – bauda, akivaizdu, kad neatitiktų bausmės paskirties, įtvirtintos įstatyme. Vienok, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis už praeityje padarytas nusikalstamas veikas arešto bausme nebuvęs baustas, taip pat atsižvelgiant į jo nurodomą prastą sveikatos būklę, vartojamus dėl ligos vaistus, turimą dalinį darbingumą, nepilnametę dukrą, kurios atžvilgiu tėvas turi imperatyvią pareigą teikti išlaikymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju galimi pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat teismo iniciatyva, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalimis, kaltinamajam skirtinos pareigos – dalyvavimas elgesio pataisos programoje, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pagal sveikatos būklę dirbti ir neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Be to, bylos duomenimis matyti, kad J. A. 2017 m. rugsėjo 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 12 MGL (451 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 MGL (301 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, kuris prilygintas 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai (bauda nesumokėta ir neišieškota). 2021 m. kovo 24 d. antstolė raštu informavo, kad pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą J. A. sumokėjęs 6,70 Eur baudos (b. l. 90). Įvertinus šias aplinkybes kaltinamajam šiuo procesiniu sprendimu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis bendrintina visiško sudėjimo būdu su 2017 m. rugsėjo 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, įvertinus BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.

Kaltinamajam J. A. 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 110-111), kuri 2021 m. birželio 2 d. nutartimi perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje palikta nepakeista (b. l. 128-129). Be to, 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu kaltinamajam taip pat buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 113-114). Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam paliktinos galioti paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 4 metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą vidutinį (2,10 promilių) girtumo laipsnį, todėl šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas J. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, ne kaip prašo prokuroras, o 3 metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant nuo jos terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. balandžio 20 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).

Dėl turto konfiskavimo

Be to, BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. A. (b. l. 38, 39). Liudytoju apklaustas J. A. nurodė, kad J. A. yra jo sūnus. Automobilis VW Caravelle priklauso jam. Sūnus šiuo automobiliu nesinaudojo. Pastaruoju metu pablogėjo jo sveikata ir automobiliu jis mažai važinėjo. Automobilis buvo nesutvarkytas, be techninės apžiūros, stovėjo kieme. Kadangi pats sunkiai vaikšto, todėl paprašė sūnaus nuvaryti automobilį pas meistrus. 2021 m. kovo 22 d. iš ryto sūnus automobilį iš kiemo išvarė pas meistrus, buvo blaivus. Po pietų atvažiavo policijos pareigūnai ir parvežė sūnų, nurodė, jog jis padarė eismo įvykį. Sūnus buvo neblaivus. Prašo grąžinti jam priklausantį automobilį. Šiuo atveju automobilis VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Vertinant tai, kad transporto priemonės savininkas nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, dėl ko netikslinga konfiskuoti kito asmens vardu registruotą ir jam priklausančią transporto priemonę. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos Lietuvoje nurodyta, kad lengvojo automobilio VW Caravelle vidutinė kaina su PVM 2021 metų kovo mėnesį yra 1 320 Eur, be PVM – 1 0917 Eur (b. l. 40). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis), nėra aktualios PVM įstatymo nuostatos, susijusios su konfiskuotino turto apmokestinimu PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2015, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-593/2021). Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, į tai, kad VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos Lietuvoje lengvojo automobilio VW Caravelle vidutinė kaina su PVM 2021 metų kovo mėnesį nurodyta 1 320,00 Eur, kaltinamajam neginčijant tokios transporto priemonės vertės nustatymo pagrįstumo, nepateikus jokių duomenų (pavyzdžiui, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis), kurie patvirtintų mažesnę minėto automobilio vertę, iš kaltinamojo priteistina 1 320,00 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Juo labiau, kad ši vertė nėra itin didelė, kaltinamasis yra darbingo amžiaus asmuo, todėl gali dirbti ir atlyginti šią finansinę naštą, kuri atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu J. A. paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. rugsėjo 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę ir 8 MGL (301 Eur) dydžio baudą, į kurią įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, kuris prilygintas 2 MGL (75,32 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 bei 5 dalimis paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis J. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pagal sveikatos būklę dirbti, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, J. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. balandžio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš J. A. konfiskuotino turto – automobilio VW Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1 320,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimties eurų 00 ct) sumą.

J. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.