Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ ieškinį atsakovui V. L. (V. L.) dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2025 m. balandžio 8 d. teismas gavo atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo. Prašymo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2VP-10595-512/2025.

4. 2025 m. balandžio 17 d. atsakovas pateikė į bylą savo banko sąskaitos išrašą, kuriuo grindė prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytas faktines aplinkybes apie tai, kad ieškovė jokia dalimi neįvykdė teismo patvirtintos taikos sutarties.

5. 2025 m. balandžio 22 d. byloje gautas ieškovės advokato prašymas bylą nagrinėti ieškovės vadovui ir atstovui nedalyvaujant. Advokatas pažymėjo, kad ieškovės vadovas jį informavo, jog susirgo; taip pat apie tai, kad ieškovė pagal taikos sutartį mokėjimų nėra atlikusi ir tokio elgesio priežasčių vadovas nenurodė, todėl advokatas neturi daugiau ką paaiškinti byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

11. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria buvo patenkintas atsakovo prašymas dėl vykdomojo rašto dėl neįvykdytos taikos sutarties išdavimo, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. Prie atskirojo skundo apeliantė pateikė 2025 m. balandžio 29 d. AB SEB banko sąskaitos išrašą, iš kurios matyti, kad sąskaitai nuo 2025 m. balandžio 15 d. taikomas PLAIS apribojimas 8 661,82 Eur sumai.

13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).

14. Aptariamu atveju apeliantė prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo neformulavo ir jo niekaip nepagrindė, be to, pateiktas įrodymas yra neinformatyvus, nes iš jo negalima nustatyti banko sąskaitos savininko ir piniginių lėšų judėjimo ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl, teismo vertinimu, neegzistuoja įstatyme nustatytos prielaidos apeliantės naujai pateikto įrodymo priėmimui, o pats įrodymas niekaip neįtakos bylos išnagrinėjimo rezultato.

Dėl ginčo esmės

15. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau ir CK, 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

16. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis) ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

17. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB „Ovirama“ ir atsakovo V. L. taikos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo per 5 kalendorines dienas nuo teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimo dienos į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą AB „Swedbank“ banke sumokėti 7 252,33 Eur sumą. Taikos sutarties 6 punkte šalys sulygo, kad ieškovei bent 2 darbo dienas iš eilės pradelsus visos skolos pagal taikos sutartį sumokėjimo terminą, ir (arba) nustatytu terminu sumokėjus atsakovui ne visą sulygtą sumą, atsakovas įgyja teisę, be jokio ieškovės išankstinio įspėjimo, raginimo ir (ar) pretenzijos pateikimo, kreiptis į teismą su prašymu ir teisme išsiimti (gauti) vykdomąjį raštą nesumokėtai skolos sumai išieškoti, jį pateikti antstoliui ir inicijuoti priverstinį visos (nesumokėtos) skolos sumos išieškojimą. Kreipdamasis dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovas 2025 m. balandžio 8 d. nurodė, jog negavo iš ieškovės jokio mokėjimo, todėl taikos sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos.

18. CK 6.200 straipsnyje yra įtvirtinti sutarčių vykdymo principai, tame tarpe tai, jog sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, o šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Apeliantė, tinkamai informuota apie gautą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsiliepimo į tokį atsakovo prašymą, taip pat įrodymų, patvirtinančių taikos sutarties įvykdymą, teismui nepateikė. Priešingai, apeliantės atstovas – advokatas V. B. informavo teismą, jog jo klientas pripažino, kad taikos sutarties ieškovė neįvykdė, tačiau tokio elgesio priežasčių nenurodė. Vykdomojo rašto išdavimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė nesilaikė taikos sutartyje nustatyto atsiskaitymo termino ir, kad jokia dalis skolos pagal taikos sutartį nebuvo sumokėta, pagrįstai išdavė atsakovui vykdomąjį raštą, todėl konstatuoti, kad skundžiama nutartis priimta nepagrįstai, nėra teisinio pagrindo. Pastebėtina, kad aplinkybės, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos iš ieškovės pusės nebuvo tinkamai vykdomos, t. y. įsiskolinimas nebuvo padengtas taikos sutartyje numatytu terminu ir nepadengtas iki šiol, apeliantė neneigia ir atskirajame skunde, o šiuo atveju, apeliantės nurodytos aplinkybės apie prielaidų taikyti CPK 284 straipsnyje įtvirtinto instituto dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo nenagrinėjimą taip pat nesudaro pagrindo vertinti ginčijamą nutartį kitaip.

19. Šiame kontekste pastebėtina, jog CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principas, kuriuo vadovaujantis įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo dėl jokių priežasčių neturi teisės atsisakyti vykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad jeigu tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo procesinis sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, suinteresuoti asmenys gali siekti pasinaudoti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sprendimo vykdymo atidėjimo ar vykdymo išdėstymo institutu, numatančiu, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje be kita ko atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas visuomet reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

20. Taigi, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Be to, tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, o įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka būtent įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), t. y. šiuo atveju ieškovei. Bylos duomenimis ieškovė prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo pirmosios instancijos teismui nereiškė ir prielaidų taikyti CPK 284 straipsnyje numatytą institutą neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nagrinėti ir taikyti šį institutą ex officio. Kadangi, kaip teisingai pažymėjo atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teisme negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako, ar šiuo atveju egzistuoja sąlygos taikyti teismo sprendimo atidėjimą ir (ar) išdėstymą, tačiau tai neužkerta kelio ieškovei pateikti atitinkamą prašymą pirmosios instancijos teismui.

21. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atskirąjį skundą atmetus, atsakovui priklauso bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atskirąjį skundą atlyginimas. Atsakovas pateikė prašymą dėl 484 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą priteisimo; taip pat prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, be kita ko, 2025 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AST Nr. 00000922 484 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą Nr. 000007. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatytų maksimalių dydžių, todėl atlygintinos visa apimtimi.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“, juridinio asmens kodas 303206510, 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.