Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-102-628/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-01-20
Bylos Nr.: 1-102-628/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Išnagrinėta priimant nuosprendį.

Teisėjas: Sigita Bieliauskienė
Kaltinamasis: A. S.

Kategorijos

1.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-102-628/2014Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.; (S) 1.1.7.; 1.1.8.; 1.1.13.; 1.2.17.1.; 2.3.4.; 2.3.6.

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei Rasai Miltinytei, kaltinamajam A. S., gynėjams adv. Rūtai Danutei Paltarokaitei, adv. Sigitui Mikliušui, vertėjai Jekaterinai Chochlanovai, Irinai Siniavskai., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, gyv., (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, teistas 2010 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 3 d. iki 2009 m. lapkričio 7 d., per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Eišiškių pasienio kontrolės poste, adresu Dumblės k., Eišiškių sen., Šalčininkų r., ir Šalčininkų pasienio kontrolės poste, adresu kelias A15, Pamūrinės k., Šalčininkų r., automobiliu gabeno V. R. į Lietuvą pristatytus naujus mobiliuosius telefonus slėpdamas juos įvairiose vietose, tokiu būdu siekdamas išvengti muitinės kontrolės ir jų nedeklaruoti, o būtent gabenti per valstybės sieną nedidelius kiekius mobiliųjų telefonų, kurių vertė neviršytų 250 MGL, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nepateikti jų muitinei kontrolei ir perduoti Baltarusijos Respublikos teritorijoje esantiems, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o būtent:

V. R., Švedijos kompanijos „AB V.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) valdybos nariui ir darbuotojui, atstovaujančiam Jungtinės Karalystės kompaniją „M. S. LTD“ (PVM kodas (duomenys neskelbtini)) ir Nyderlandų Karalystės kompaniją „I. F.“ B. V. (PVM kodas (duomenys neskelbtini)) 2009 metų sausio mėn. - 2009 spalio mėn. laikotarpiu, šių įmonių vardu iš Europos Sąjungos šalių juridinių asmenų - „J.“ J. G. (įm. k. (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikos); ,,2P C. A.“ S.R.O (įm. k. (duomenys neskelbtini) Čekijos Respublika); „A. A. B.“ (PVM kodas (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublika); „A.“ S. A. (PVM kodas (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublika); „Z-C. E. D.“ GmbH (Vokietijos Federacinė Respublika); „H. G. W.“ GmbH (Vokietijos Federacinė Respublika); „H.“ GmbH (Vokietijos Federacinė Respublika); „I. T.“ GmbH (Vokietijos Federacinė Respublika); „I.“ GmbH (Vokietijos Federacinė Respublika); „K. S.“ Sp.z.o.o. (PVM kodas (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublika); „L.“ SIA (PVM kodas (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublika); „R. H.“ B.V. (PVM kodas (duomenys neskelbtini) Nyderlandų Karalystė); „R.“ Ltd (PVM kodas (duomenys neskelbtini) Meno salos); „O.“ G. (Vokietijos Federacinė Respublika); ?. W. „P.“ (Vokietijos Federacinė Respublika); „RS G. L.“ (PVM kodas (duomenys neskelbtini) Jungtinė Karalystė); „S.“ GmbH (Vokietijos Federacinė Respublika); „T. D. D.“ GmbH (Vokietijos Federacinė Respublika) įforminus 52.642 vnt. įvairių mobiliųjų telefonų pirkimą už 3.081.066,75 EUR (be PVM), 31 708,00 svarų sterlingų (be PVM) ir 2.744.009,00 USD (be PVM) bei šių juridinių asmenų atstovams nurodžius mobilius telefonus pristatyti į Lietuvos Respubliką bei juos pristačius į Lietuvos Respublikoje esančias siuntų tarnybas - UAB „S.“, UAB „D. T.“, UAB „T.“, UAB „D. L.“, UAB „S. S.“, V. R. siuntų tarnybų darbuotojams pateikus Švedijos kompanijos „AB V.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) ir Jungtinės Karalystės kompanijos „M. S. LTD“ įgaliojimus, kad A. S. siuntų tarnybose gali atsiimti siuntas su mobiliaisiais telefonais, kurių savininkas yra Švedijos kompanija „AB V.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) ir Jungtinės Karalystės kompanija „M. S. LTD“, jis (A. S.) vykdydamas V. R. prašymą paimti siuntas su mobiliaisiais telefonais, nuvyko į siuntų tarnybas UAB „S.“, UAB „D. T.“ ir pagal siuntų tarnybose gautus dokumentus 2009 metų sausio mėn. - 2009 spalio mėn. laikotarpiu gavo 250 vnt. Samsung s5212, kurių vertė 34.750 JAV dolerių (1 JAV doleris 2009-07-27 2,4316 Lt); 100 vnt. Nokia 6500, kurių vertė 1.160 eurų (1 euras 3,4528 Lt); 200 vnt. Nokia 6300, kurių vertė 15.400 eurų (1 euras 3,4528 Lt); 350 vnt. Nokia 5130, kurių vertė 25.200 eurų (1 euras 3,4528 Lt); 120 vnt. Nokia 6220, kurių vertė 21.720 JAV dolerių (1 JAV doleris 2009-06-25 2,4903 Lt); 100 vnt. Nokia 3110, kurių vertė 5.700 eurų (1 euras 3,4528 Lt); 107 vnt. Nokia 6300, kurių vertė 8.667 eurų (1 euras 3,4528 Lt); 40 vnt. Nokia 6303, kurių vertė 5.360 JAV dolerių (1 JAV doleris 2009-07-27 2,4316 Lt); 400 vnt. Sony Ericsson 302, kurių vertė 33.200 JAV dolerių (1 JAV doleris 2009-07-01 2,4438 Lt); 250 vnt. Sony Ericsson k580, kurių vertė 18.125 eurų (1 euras 3,4528 Lt); 200 vnt. Nokia 5530, kurių vertė 42.600 JAV dolerių (1 JAV doleris 2009-10-20 2,321 Lt); 150 vnt. Samsung 5212, kurių vertė 13.035 eurų (1 euras 3,4528 Lt); 100 vnt. Samsung 5230, kurių vertė 10.600 eurų (1 euras 3,4528 Lt); 500 vnt. Samsung 5230, kurių vertė 58.500 eurų (1 euras 3,4528 Lt); 70 vnt. Nokia 6300, kurių vertė 5.390 eurų (1 euras 3,4528 Lt); 100 vnt. Nokia 5530, kurių vertė 21.300 JAV dolerių (1 JAV doleris 2009-10-23 2,321 Lt); 130 vnt. Nokia 5530, kurių vertė 27.690 JAV dolerių (1 JAV doleris 2009-10-23 2,321 Lt); 10 vnt. Nokia 6700, kurių vertė 1.650 eurų (1 euras 3,4528 Lt); 60 vnt. Nokia 6700, kurių vertė 9.900 eurų (1 euras 3,4528 Lt); 100 vnt. Samsung s5230, kurių vertė 10.600 eurų (1 euras 3,4528 Lt) naujų telefonų aparatų, kurių bendra vertė 1.080.398,49 Lt.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S. siuntų tarnybose gautus dokumentus, kuriais remiantis buvo išduotos siuntos su mobiliais telefonais, išmetė, mobilių telefonų siuntas pristatė į savo namus adresu (duomenys neskelbtini), kur dėžutes su mobiliais telefonais išpakavo, mobilių telefonų aparatus atskyrė nuo dėžučių, instrukcijų, priedų (ausinės, pakrovėjai, USB laidai, instrukcijos ir kt.) sudarydamas sąlygas jų optimaliam gabenimui per Lietuvos – Baltarusijos valstybinę sieną į Baltarusijos Respublikos teritoriją, ir paprašė nieko apie nusikalstamą veiką nežinantį A. Z. pervežti per Lietuvos – Baltarusijos valstybinę sieną į Baltarusijos Respublikos teritoriją mobilių telefonų priedus (dėžutes, instrukcijas, pakrovėjus, ausines, USB laidus ir kt.). A. S., veikdamas vieninga tyčia, 2009 metų sausio mėn. - 2009 spalio mėn. laikotarpiu į savaitę ne mažiau kaip po kartą nuosavu automobiliu Mercedes Benz E250 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vykdamas į Baltarusijos Respublikos teritoriją drabužių kišenėse, rankinėse bei automobilyje paslėpdavo po 100 vnt. naujų įvairų modelių mobilių telefono aparatų, kurių vertė neviršija 250 MGL, turėdamas tikslą jų nepateikti muitinės kontrolei, bei išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tokiu būdu A. S. 2009 metų sausio mėn. 3 d. - 2009 lapkričio mėn. 7 d. laikotarpiu, veikdamas vieninga tyčia, pervežė per Lietuvos – Baltarusijos valstybinę sieną, ją kirsdamas 226 kartus Eišiškių pasienio kontrolės poste adresu Dumblės k., Eišiškių sen., Šalčininkų r., ir Šalčininkų pasienio kontrolės poste adresu kelias A15, Pamūrinės kaimas, Šalčininkų r., 3.337 vnt. naujų mobilių telefonų (Nokia, Samsung, Sony Ericsson), kurių vertė ne mažesnė kaip 1.080.398,49 Lt, nepateikė jų muitinės kontrolei, Baltarusijos Respublikos teritorijoje šiuos telefonus supakavo į dėžutes kartu su priedais, kuriuos apgaulės įtakoje į Baltarusijos Respublikos teritoriją pristatė A. Z., ir perdavė V. R. nurodytiems asmenims, kurie už šių veiksmų atlikimą A. S. sumokėjo 2,5 – 3 Lt už vieno telefono atvežimą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta šiais duomenimis:

Teisme apklaustas A. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad apie padarytą nusikaltimą jis prisipažino pats, pervežė telefonus, tačiau nežinojo, kad Lietuvoje už tokius veiksmus kyla atsakomybė tokioje apimtyje. Paaiškino, kad pažįsta V. R., M. L. bei A. Z.. Su V. R. supažindino vienas Baltarusijos pilietis, gyvenantis Minske. Tiek tuo metu, tiek dabar jis (A. S.) pardavinėja automobilius, todėl su V. R. ir susipažino turguje. Jis (A. S.) padeda nupirkti automobilį Lietuvoje, V. R. automobilį parduoda Baltarusijos Respublikoje. Gavo iš V. R. pasiūlymą nuvažiuoti į siuntos įmones UAB „D. T.“, UAB „S.“ atsiimti siuntų. Su pasiūlymu sutiko. V. R. žadėjo už darbą sumokėti. Iš siuntų įmonių atsiimtų prekių pasiimti atvažiuodavo asmenys iš Baltarusijos Respublikos, kurie pateikė jam (A. S.) pasiūlymą atvežti prekes į Baltarusiją. V. R. jam (A. S.) už siuntų paėmimą mokėdavo po 50-100 litų. Būtent asmenų iš Baltarusijos iniciatyva telefonus jis (A. S.) gabeno į Baltarusijos Respubliką. Neprisimena, kiek kartų per savaitę ateidavo siuntos. Apie tai, kad siunta atvykdavo į Lietuvą, jam pranešdavo V. R., arba siuntų įmonių darbuotojai. Telefonai būdavo imami iš įmonių UAB „D. T.“, UAB „S.“, buvo dar keletas įmonių, tačiau jų pavadinimų jis neprisimena. Iš siuntų įmonių pasiėmęs telefonus, juos veždavo namo, kur tą pačią arba sekančią dieną jam paskambindavo V. R. ar kitas asmuo iš Baltarusijos ir pasakydavo, kur ir kam tuos telefonus atiduoti. Dėžių jis neišpakuodavo. Atsiimdamas siuntas, pasirašydavo. Buvo tokių atvejų, kai jis atiduodavo telefonus M. L.. Visi telefonai buvo atiduoti Lietuvoje, tik 100 vnt., kuriuos jis (A. S.) pats išrinko, jis išvežė į Baltarusiją. Kiti telefonai buvo atiduoti Lietuvoje žmonėms, kurie gal ir veždavo juos į Baltarusijos Respublika, jis to nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu (parodymai teisme perskaityti vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 4 d.) A. S. parodė, kad visiškai pripažįsta jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau nesutinka su tam tikrais dalykais. Paaiškino, kad iš asmenų, nurodytų pranešime apie įtarimą jis pažįsta tik V. R., M. L., A. S. ir A. Z., kitų asmenų jis nežino, nėra su jais bendravęs. Su V. R. susipažino 2009 metų pavasarį. V. R. jam paskambino ir pasiūlė veiklą, kuri jam (A. S.) tiko, todėl jis sutiko. Jo telefono numerį V. R. davė jų bendras pažįstamas Baltarusijoje gyvenantis asmuo, kurio vardas D., važinėjantis automobiliu BMW 5 modelio, pilkos spalvos ir prekiaujantis automobiliais Minsko turguje, kur su juo ir susipažino. V. R. jam sakė, kad į Lietuvą atsiųs siuntas su mobiliaisiais telefonais, kuriuos jis (A. S.) turės paimti iš siuntų tarnybų ir perduoti jo nurodytiems asmenims Lietuvoje arba išvežti juos į Baltarusijos Respubliką, kur taip pat telefonus reikės perduoti jo nurodytiems asmenims, kurie jam (A. S.) sumokės už telefonų pristatymą. Su V. R. jis buvo susitikęs Lietuvoje, Vilniuje 3-4 kartus, tačiau neprisimena, kur tiksliai susitikdavo. Pirmojo susitikimo metu aptarė veiklos detales, o kitais kartais tiesiog bendravo, kalbėjo apie mobiliųjų telefonų prekybą, kelis kartus prašė nuvežti jo padangas į Baltarusijos Respubliką. Maždaug 3-4 kartus per mėnesį V. R. jam atsiųsdavo siuntas su mobiliaisiais telefonais. Jų būdavo nuo 50 iki 400 vnt. vienoje siuntoje. Kai siunta jau būdavo atsiųsta, V. R. paskambindavo ir pranešdavo, iš kokios siuntų tarnybos ją reikia atsiimti. Teko siuntas atsiimti iš UAB „D. T.“, UAB „S.“, galbūt ir iš kitų įmonių. Paėmęs telefonus, juos veždavo pas save į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur laikydavo juos tol, kol V. R. pranešdavo, kam tuos telefonus perduoti. Namuose telefonus tiesiog laikė, jų neišpakavo, neišrinko. Paimant siuntą, kiekvienas telefonas būdavo įpakuotas dėžutėje su tam tikrais priedais. Dėžutės su telefonais, maždaug po 10 vnt. būdavo sudėtos į kartonines dėžes, o jos – į vieną didelę dėžę. Didesnes dėžes, esant reikalui, išpakuodavo. Paimant siuntas iš tarnybų, jis pasirašydavo kažkokiuose dokumentuose, tačiau kokiose, negali nurodyti, nes neprisimena. Taip pat paimdavo kažkokį dokumentą ir su savimi, kurį vėliau išmesdavo – jis buvo nereikalingas nei jam, nei V. R.. Pasiėmęs siuntas, jis (A. S.) laukdavo V. R. skambučio, kurio metu pastarasis jam pasakydavo, kam reikės siuntas atiduoti. Lietuvoje, jo nurodymu, telefonus jis buvo perdavęs kažkokiam Baltarusijos piliečiui, kuris atvažiuodavo į Eišiškes ir juos paimdavo. Taip pat telefonus jis yra perdavęs ir M. L., su kuriuo susitikdavo Vilniuje. Šiais atvejais jokių pinigų už telefonus jis negavo. Didžiąją dalį mobiliųjų telefonų jis veždavo į Baltarusiją savo automobiliais: Mercedes Benz E250, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), C. V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ten važiuodavo kas antrą dieną, per vieną kartą perveždamas 20-30 vnt. telefonų. Prieš važiuodamas, telefonų aparatus išimdavo iš dėžučių, dėžutes išlankstydavo, telefonus ir jų priedus sudėdavo į kišenes, raktinę bei kitas vietas. Kai juos įveždavo į Baltarusiją, ten juos vėl supakuodavo. Baltarusijoje paskambindavo V. R. nurodytam žmogui, kuris atvažiuodavo tų telefonų paimti. Už jų atvežimą mokėdavo po 3-5 litus už telefoną. Tai buvo skirtingi asmenys iš Baltarusijos, kurių duomenų jis nežino. Telefonus į Baltarusiją perveždavo be jokių dokumentų. Kartais telefonus, kuriuos jis gabendavo į Baltarusiją, jam perduodavo M. L.. Šiuos telefonus į Baltarusiją veždavo taip pat V. R. nurodymu. A. Z. yra jo (A. S.) kaimynas, kurio kartais jis paprašydavo į Baltarusiją pervežti telefonų priedus – ausines, pakrovėjus ir pan. Su juo susitikdavo Baltarusijoje, kur tuos priedus jam (A. S.) atiduodavo. Už vieno telefono priedų pervežimą jis A. Z. mokėdavo po 2,5-3 litus. Kiek kartų A. Z. važiavo į Baltarusiją, veždamas tuos daiktus, jis nežino, tačiau kai visus priedus suveždavo jie susitikdavo Baltarusijoje ir jis (A. S.) atsiskaitydavo su A. Z.. Iki to laiko, kol A. Z. viską suveždavo, tuos daiktus jis laikydavo pas savo giminaičius Baltarusijoje, tačiau tiksliau nieko nurodyti negali. A. S. pažįsta, jis taip pat gyvena Eišiškėse, tačiau su juo nebendrauja. Kitų asmenų, minimų pranešime apie įtarimą, jis nepažįsta. A. Š. įmonę AB „V.“ žino tik tiek, kad jos pavadinimas būdavo dokumentuose, kuriuose jis (A. S.) pasirašydavo gaudamas siuntas siuntų tarnybose. Dokumentuose ši įmonė būdavo nurodoma kaip siuntėjas, taip pat juose būdavo nurodytas ir V. R. (b. t. 5, b. l. 5-8)

2009 m. lapkričio 11 d. apklausos metu A. S. iš esmės patvirtino savo ankščiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau papildomai paaiškino, kad jis nebuvo jokios organizuotos grupės narys. Jokių pinigų už pervežimo paslaugas jis neimdavo. Kartais V. R. leisdavo jam dalį telefonų paimti ir perduoti kažkokiam asmeniui Baltarusijoje. Jis (A. S.) turėdavo tam asmeniui paskambinti ir jis paimdavo telefonus bei sumokėdavo jam už darbą - už vežimą nuo Lietuvos Į Baltarusiją. Kai jis (A. S.) klausdavo V. R. apie veiklos teisėtumą, pastarasis ne kartą patvirtino, kad viskas apmokėta, jis turi visus reikalingus dokumentus ir jokių problemų nebus. Dėl to jis (A. S.) ir važinėjo nieko nebijodamas. Neturėjo tikslo vengti mokėti valstybei mokesčius, dėl savo poelgio labai gailisi. Paklaustas, kokį kiekį telefonų jis pervežė į Baltarusijos Respubliką, kaltinamasis nurodė, kad per savaitę nuveždavo apie 100 vnt. telefonų (b. t. 5, b. l. 10-11).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino iš dalies, nurodydamas, kad pasakė per didelį pervežtų į Baltarusijos Respubliką telefonų kiekį. Papildomai paaiškino, kad 100 vnt. telefonų per savaitę pervežti iš Lietuvos į Baltarusiją neįmanoma, į kišenes galima susidėti ne daugiau 10-15 vnt.

2013 m. sausio 17 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu A. S. patvirtino savo ankščiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad susipažino su 2011 m. birželio 29 d. kompaktiniuose diskuose esančiu duomenų bei dokumentų apžiūros protokolu. Nurodė, kad iš V. R. yra gavęs mobiliuosius telefonus be įsigijimo dokumentų 2009 metais. Dažniausiai telefonus paimdavo siuntų tarnybose pagal jau paruoštą įgaliojimą. Telefonus vėliau pas save namuose išpakuodavo ir veždavo juos V. R. nurodytiems asmenims. Veždavo maždaug apie 100 vnt. telefonų per savaitę nuo 2008 m. pabaigos iki 2009 m. spalio mėnesio. Telefonus veždavo per valstybės sieną Eišiškių poste, muitinės kontrolei nepateikdavo, laikydavo juos drabužių kišenėse, rankinėje. Kad būtų paprasčiau, buvo paprašęs savo draugo jam padėti. Kad telefonus reikia pateikti muitinės kontrolei, jis žinojo, tačiau V. R. prašė, kad telefonai į Baltarusiją būtų pervežti be jokių dokumentų. Per visą laikotarpį jis (A. S.) pervežė apie 4000 vnt. mobiliųjų telefonų. Greičiausiai telefonų Nokia N78 ir Nokia N79, nurodytų minėtuose dokumentuose, jis į Baltarusiją nevežė, šių modelių nepamena, jų kiekis labai didelis ir tokio kiekio jis nebūtų sugebėjęs pergabenti. Galbūt juos pervežė M. L.. Kitus telefonus, nurodytus apžiūros protokolo priede, jis galėjo pervežti. Savo kaltę pripažino visiškai tik dėl mobiliųjų telefonų pervežimo, nepateikiant jų muitinės kontrolei, bet ne dėl sukčiavimo. Dėl telefoninių pokalbių, pateiktų prie 2011 m. rugsėjo 16 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir 2011 m. rugsėjo 28 d. protokolo dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, jis (A. S.) patvirtina, kad žodžius, nurodytus prie jo vardo, pasakė jis. Telefoniniuose pokalbiuose jis bendrauja su A. Z., M. L., V. R., J. K., asmeniu vardu D. (iš Baltarusijos), kitais asmenimis, kurių nei vardų, nei pavardžių, neatsimena (b. t. 5, b. l. 23-24).

Teismo posėdžio metu, aiškindamas šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. S. paaiškino, kad niekaip negali paaiškinti apie didesnius telefonų kiekius, tiksliai jų neprisimena, tačiau nurodė, kad iš Lietuvos išvežti 100 vnt. telefonų per savaitę praktiškai neįmanoma. Nurodė neneigiantis, kad jam parodytuose telefoninių pokalbių suvestinėse yra jo balsas, nurodė, kad telefonus veždavo dėl savęs, pats išvežė apie 500-600 vnt. telefonų. Daugiau telefonų pervežti į Baltarusiją jis tikrai negalėjo. Nesutinka dėl jam pareikšto kaltinimo, kuriame nurodyta 3337 vnt. telefonų, pripažįsta, kad pervežė ne daugiau kaip 500 vnt. telefonų.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. R. parodė, kad jam A. S. kontaktus davė jo pažįstami asmenys iš Rusijos. Kontaktai jam buvo reikalingi tam, kad jis (A. S.) padėtų priimti prekes ir atliktų kurjerio funkcijas – paimtų prekes ir jas išskirstytų. Kiek telefonų yra priėmęs A. S., jis nežino, nes praėjo jau keturi metai, jokia apskaita nebuvo vedama. Nežino, kiek telefonų buvo vežama į Lietuvą, kiek į užsienį. Gabenti telefonai buvo nupirkti pagal didmenines kainas elektroninėje biržoje Europoje. Jie buvo perkami be PVM, įmonės vardu. Rinka tuo metu reikalavo nebrangių telefonų, juos buvo galima greitai parduoti. Tuo metu jis (V. R.) dirbo Švedijos įmonėje, prekiaujančia elektronine įranga. Telefonai buvo įsigyjami šios įmonės vardu, įmonėje buvo vedama įsigytų telefonų apskaita. Telefonus į Lietuvos Respubliką gabeno T.o kompanijos „S.“, „UPS“, „D.“, jie buvo siunčiami pardavimui. Įmonė pirkdavo telefonus, o pardavėjas pats įformindavo krovinį Europos įmonės vardu ir taip vykdavo į Lietuvą. Buvo nurodomas gavėjas, visais atvejais – „V. AB“. Įmonei telefonai buvo parduodami be PVM, tuo tarpu fiziniams asmenims europietiška įmonė be PVM telefonų parduoti negalėjo. Lietuvoje telefonus „V. AB“ įmonės vardu paimdavo du kurjeriai – A. S. ir M. Iš jų vėliau telefonus paimdavo įvairūs žmonės. Telefonai buvo siunčiami į įvairias šalis pardavimui, jis (V. R.) nurodydavo, kam kurjeriai turi atiduoti telefonus. Asmeniškai tų asmenų vardų jis nežinojo, jie buvo išgalvoti. Jie irgi buvo kurjeriai, kurie atvažiuodavo į Lietuvą ir pasiimdavo telefonus. Visais atvejais klientų kurjeriai telefonus paimdavo Lietuvoje, jokių nurodymų A. S. gabenti telefonus per valstybės sieną jis (V. R.) nedavė. Realizuotų telefonų apskaitą vesdavo savo kompiuteryje. Tyrimui buvo pateiktas to kompiuterio kietasis diskas. Su visa informacija, kuri jame buvo rasta, jis susipažino pas tyrėją. Ne visi įrašai atitinka tikrovę. Dalis krovinio buvo eksploatuojama į Azijos šalis, tyrėjui buvo pateikti eksporto dokumentai, tačiau tyrėjas pateiktais dokumentais nepatikėjo. Kompiuteryje buvo atlikti išankstiniai paskaičiavimai, prekių užsakymai, tai tos prekės galėjo būti pas tiekėją iš anksto, bet galėjo ir nebūti, todėl šie paskaičiavimai nėra tikslūs, nenurodo, kiek krovinio buvo pateikta Lietuvoje. Kartais gamintojai, pvz. „Nokia“ ar „Samsung“ prekes tiekdavo pavėluotai, todėl užsakymas būdavo atšaukiamas. Tuo metu rinkoje buvo didelė konkurencija, todėl, jei krovinys ateidavo pavėluotai, jį galima buvo parduoti į „minusą“. Jeigu būdavo išankstinis užsakymas, laiku apmokama, išrašoma sąskaita - faktūra ir tada būdavo siunčiamas krovinys. Jei užsakymas būdavo ne laiku arba netiko terminas, jis buvo atšaukiamas. Jis (V. R.) pats atvykdavo į Lietuvą ir atsiskaitydavo su A. S. ir Marijanu. Buvo mokama po 50-100 litų už tai, kad jie atvažiuodavo, paimdavo ir išdalindavo telefonus. Tai užtrukdavo visą dieną. Daugiau jiems mokėti buvo nenaudinga, o mažiau – gėda. Tai nepriklausė nuo telefonų kiekio. Švedijos įmonės direktorius vedė apskaitą – kiek telefonų parduota. Įmonė stengėsi telefonų Europos Sąjungoje nepardavinėti, telefonai buvo pirkti ir parduoti už Europos Sąjungos ribų. Apskaitoje buvo nurodomas bendras telefonų kiekis. Su Švedijos įmone už realizuotus telefonus buvo atsiskaitoma banko pavedimu, atsiskaitydavo pirkėjas tiesiogiai. Jis (V. R.) A. S. skambinėdavo betarpiškai dėl informacijos apie krovinį. A. S. jokių tiesioginių kontaktų su klientais neturėjo. Aplinkybė, jog A. S. telefonus veždavo į Baltarusijos Respubliką jam (V. R.) nėra žinoma. Pirkėjai buvo tik iš Rusijos. Jokių nurodymų A. S. vežti mobiliuosius telefonus į Baltarusijos Respubliką jis (V. R.) nedavė.

Teisme apklaustas liudytojas M. L. parodė, kad jis buvo apklaustas FNTT, nuo to praėjo daug laiko. Paaiškino, kad pažįsta V. R., tačiau dabar jų jokie santykiai nesieja. Neatsimena, kaip susipažino, pamena, kad jis – V. R. paprašė padirbėti. Tuomet susipažino ir su A. S., tačiau nežino, ką pastarasis darė su telefonais, ar imdavo juos, ar jų neimdavo, ar juos gabeno į Baltarusijos Respubliką, ar ne. Jis (M. L.) Lietuvoje paimdavo telefonus ir atiduodavo juos kam pasakydavo, t.y. kam reikėdavo. V. R. sakydavo, kad reikia pasiimti telefonus ir perduoti kitam žmogui, kam pasakydavo perduoti, tam jis (M. L.) ir atiduodavo. Jis pats žmonių neieškodavo. Telefonus dažniausiai pasiimdavo iš „D.“, „S.“, kartais iš oro uosto. Nežino, kiek būdavo telefonų, pasižiūrėdavo, kad atitiktų skaičių, tačiau kokie telefonai buvo ir koks jų tikslus kiekis, jam nebuvo svarbu. Paimdavo telefonus, juos pasidėdavo automobilyje, paskui juos išdalindavo, kam reikėjo. Tokių atvejų, kad ardytų telefonų dėžutes, atskirdavo telefonų priedus nuo pačių telefonų, nebuvo, nes tai užima laiko. Už tai, kad paimdavo telefonus ir atiduodavo reikiamiems žmonėms, gaudavo 30 eurų. Kartais sumokėdavo klientas, kartais ir V. R.. Už Lietuvos Respublikos ribų telefonų jis (M. L.) nevežė.

Liudytojas J. B. parodė, kad 2009 metais jis dirbo UAB „D. T.“. Šiuo metu dirba ten pat. Jo pareigos – oro transporto vadybininkas – ekspeditorius. Įmonės veikla – krovinių ekspedijavimas, logistikos paslaugos. Kompanija „R. H. B.V“ jam yra žinoma, priiminėjo šios įmonės krovinius, kurie buvo saugojami iki „R. H. B.V“ nurodymų juos atiduoti arba kažkaip kitaip su jais elgtis. Iš „R. H. B.V“ buvo atsiunčiami įgaliojimai, buvo nurodyta įmonė arba asmuo, kuris turi atsiimti krovinį iš terminalo. Pagal tuos suteiktus įgaliojimus jie būdavo atiduodami. Gavėjų neprisimena. Kompanijos „R.“ krovinių, kuriuose buvo mobilūs telefonai, gavėjai buvo Švedijos įmonė „V. AB“, Suomijos įmonė „OY I. T. C. L.“, kompanija „M. S. LTD“. Atvažiuodavo A. S., M. L.. Šituos asmenis atsimena. Pažįsta V. R.. Jis kartais nurodydavo, kuris asmuo atvažiuos įmonės „V. AB“ vardu atsiimti krovinių. Sąskaitos už įmonės suteiktas paslaugas buvo išrašomos arba fiziniams asmenims, kurie atsiima, arba keletui UAB, kurių pavadinimo neprisimena. Telefonai atkeliaudavo paletėmis, dauguma jų keliavo oro transportu todėl jos buvo standartinės – euro paletės 1.20 m – 80 cm aukščio, galbūt mažesnės. Telefonai buvo siunčiami gamyklinėje pakuotėje, bet kartais dėl nestandartinių kainų telefonai buvo įdėti be gamyklinės pakuotės, be didžiųjų dėžių. Dažniausiai būdavo pilkos dėžės be jokių markeravimų. Jeigu paletė išardyta, tai būdavo pilkos didelės dėžės. Daugelis gamintojų taip daro, nėra jokių markiravimų, pavadinimų, o yra kažkokie brūkšniniai kodai. Dažniausiai būdavo viena ar dvi paletės. Į lengvąjį automobilį dvi paletes įmanoma sudėti jas išardžius.

Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta J. K. parodė, kad 2009 m. ji dirbo UAB „S.“ oro transporto operatorės pareigose. Šios įmonės veikla – logistika bei T.as. V. R. pažįsta kaip UAB „S.“ klientą. A. Š. įmonę „V. AB“ nelabai ką atsimena. Su V. R. ji (J. K.) bendravo elektoriniu paštu arba „Skype“ programa. Jeigu atskrisdavo krovinys, jį atsiimti galėdavo tik tas, kas yra gavėjas. Iš V. R. gaudavo įgaliojimus kam atiduoti krovinį, bet pavardžių ji neatsimena. Kažkiek girdėtas A. S..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. (parodymai perskaityti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d.) parodė, kad V. R. ji pažįsta, jis buvo įmonės „V. AB“ atstovas. Ši įmonė buvo UAB „S.“, kurioje ji dirbo oro transporto operatore, kliente. V. R. atstovaujamos įmonės vardu, kaip gavėjui, atvykdavo siuntos iki Vilniaus tarptautinio oro uosto. Iki atvykstant siuntai V. R. atsiųsdavo į UAB „S.“ įgaliojimą, išrašyta jo atstovaujamos įmonės vardu, kuris nurodydavo, kas gali atsiimti siuntą Vilniuje. Įgaliojimas būdavo išrašomas M. L., A. S., kartais – ir kitiems asmenims. Įgaliojimus V. R. atsiųsdavo elektroniniu paštu į jos (J. K.), arba kurio nors vadybininko elektroninį paštą. Gavusi įgaliojimą ji (J. K.) susisiekdavo su asmeniu, kuris būdavo įgaliotas pasiimti krovinį, ir pasakydavo, kad gali atvykti į oro uostą ar į UAB „S.“ terminalą – priklausomai nuo to, kokiu būdu būdavo atsiunčiama siunta. Už atliktas sąskaitas išrašydavo sąskaitą, kurias apmokėdavo asmuo įgaliotas pasiimti siuntą (dažniausiai M. L. arba A. S.). Buvo atvejų, kai jie nenorėjo sumokėti, tuomet ji (J. K.) susisiekdavo su V. R. telefonu arba elektroniniu paštu ir suderindavo apmokėjimą. Pagrinde visose siuntose, kurios buvo gautos Švedijos įmonei „V. AB“ ir ją atstovaujamam V. R., buvo mobilieji telefonai. Paaiškino, kad keletą kartų buvo atvejų, kai M. L. negalėdavo pasiimti siuntos, tada jis duodavo kontaktus asmens, kuris atvyks tos siuntos atsiimti. Tas asmuo buvo vardu D. B.. Kas su perduotais mobiliausiaisiais telefonas būdavo daroma vėliau, ji (J. K.) nežino. Šiuos parodymus teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. K. patvirtino.

Liudytoja I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo buvusio sutuoktinio – A. S. reikalų ji nežino. Krovinį ji du kartus buvo paėmusi, nes jos paprašė sutuoktinis. Krovinį ji atsiėmė UAB „D. T.“, esančioje Trakų Vokėje, išvažiuojant iš Trakų. Kelintais metais tai buvo, ji nepamena. A. S. paprašė jos nuvažiuoti į UAB „D. T.“ ir paimti dėžes. Važiavo du kartus. Dėžės buvo vidutinio dydžio, jose buvo mobilieji telefonai. Kiek telefonų minėtose dėžėse buvo, ji nepamena, žinojo, kad dėžėse yra telefonai, nes pasirašydama dokumentus ji tai pamatė. Dėžes parvežė namo, A. S. jas paėmė. Į UAB „D. T.“ ji važiavo automobiliu „C. V.“. Ką toliau A. S. darė su tais mobiliaisiais telefonais, ji nežino, namuose telefonų nebūdavo. Papildomai paaiškina, kad ji su sutuoktiniu gyvena pasienio ruože, todėl kas aštuonias dienas važiuoja apsipirkti bei įsipilti kuro. 2009 metais buvo galima važiuoti kas tris dienas. Ji turi savo automobilį, kuriuo ir važiuoja įsipilti kuro. 2009 metais jos sutuoktinis važinėdavo dažniau nei ji.

Teisme apklaustas liudytojas A. Z. parodė, kad pažįsta A. S.. Pastarasis yra jo kaimynas. Jis (A. Z.) iš A. S. imdavo mobiliųjų telefonų aksesuarus, pakrovėjus bei dėžutes. Per savaitę apie 7-10 vienetų. Juos vežė į Baltarusijos Respubliką, bet nežino, ar pardavimui. Minėtus daiktus jis gaudavo Lietuvoje. Pačių mobiliųjų telefonų jis nematė. Jo (A. Z.) prašydavo minėtus daiktus pervežti į Baltarusijos Respubliką. Ten susitikdavo ir iš jo paimdavo apie 10-15 vnt. Vežė 3-4 kartus. Jo (A. Z.) teta gyvena Vaškeli kaime, Voronovskij rajone, Baltarusijoje ir ten tuos aksesuarus buvo palikęs keletą kartų. A. S. greičiausiai tuos aksesuarus iš ten pasiimdavo, kartais juos pasiimdavo ir jis pats (A. Z.). Nežino, kodėl A. S. prašydavo jo juos vežti. Neatsimena, ar iš A. S. už savo veiksmus gavo kokį nors atlygį, nes praėjo daug laiko. Kokiu automobiliu veždavo minėtus daiktus, neprisimena, nes automobilius dažnai keičia. Mercedes Benz 300 automobilį turėjo, tačiau šiuo metu jo nebeturi, nes tikriausiai jį pardavė.

Teismo posėdžio metu pagarsinus liudytojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. paaiškino, kad maždaug 2009 m. vasaros pradžioje A. S. pasiūlė jam už pinigus vežti mobiliųjų telefonų priedus (ausines, pakrovėjus ir kt.) ir dėžutes į Baltarusiją. Jis sutiko, nes buvo reikalingi pinigai, tuo metu jis niekur nedirbo. Iš kur A. S. gaudavo mobiliuosius telefonus, jis nežino ir to neklausė. Žino, kad tų mobiliųjų telefonų aparatus į Baltarusiją veždavo pats. Maždaug du kartus per savaitę jis (A. Z.) iš A. S. namų imdavo mobiliųjų telefonų išlankstytas dėžutes ir priedus, imdavo po 30 telefonų priedų komplektų. Paimtus daiktus perveždavo į Baltarusiją per 3 kartus, t.y. po 10 komplektų. Kiekvieną kartą pervežęs tuos daiktus, jis juos palikdavo pas savo tetą Mariją, kurios pavardės nežino, kuri gyvena Vaškėli kaime, Voronovskij rajone, Baltarusijoje. Po kiek laiko, A. S. ten nuvažiuodavo ir tuos daiktus paimdavo. Jei jo (A. Z.) nebūdavo, tuos daiktus A. S. paimdavo iš tetos. Ką toliau A. S. darydavo su tais daiktais, jis nežino. Po to, grįžęs į Lietuvą, A. S. su juo atsiskaitydavo už tų daiktų pervežimą, sumokėdamas po 3 litus už vieno komplekto pervežimą. Minėtus daiktus jis (A. Z.) perveždavo savo automobiliu Mercedes Benz 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio šiuo metu neturi, nes jis yra konfiskuotas teismo sprendimu už cigarečių kontrabandą kitoje administracinėje byloje. Minėtus daiktus į Baltarusiją jis veždavo ne kiekvieną savaitę, kartais jų neveždavo nei karto per savaitę, nes A. S. jų neturėjo (b. t. 4, b. l. 181-186).

Kaip matyti iš 2009 m. rugsėjo 21 d. protokolo su priedais dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių atlikimo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyriaus pareigūnai: V. L., A. K., D. K., L. K., T. K., D. G., vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 5 str. 2 p., 7 str., 10 str. nuostatomis, panaudojo technines priemones specialia tvarka, operatyvinius sekimus, siekiant gauti duomenų apie V. R., gim. (duomenys neskelbtini) vadovaujamos organizuotos grupės, kurioje veikė M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) I. S.-K., a.k. (duomenys neskelbtini) V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir kiti jų bendrininkai, darytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2d., 200 str., taip pat I. M., a.k. (duomenys neskelbtini), vadovaujamos organizuotos grupės, kurios nariu buvo D. P. ir kiti bendrininkai, darytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2d., 200 str.

Minėtame protokole nurodoma, kad buvo vykdomas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 str., t.y. buvo vykdoma slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas:

M. L. naudotų abonentinių numerių: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2009-06-11 Nr. SD-2278, 2009-06-18 Nr. SD-2356);

A. S. naudoto abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2009-06-11 Nr. SD-2279);

I. M. naudotų abonentinių numerių: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2009-06-11 Nr. SD-2280, 2009-06-18 Nr. SD-2355, 09-07-01 Nr. SD-2465);

I. S.-K.s naudoto abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2009-07-16 Nr. SD-2678);

S. K. naudoto abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2009-07-16 Nr. SD-2675);

E. K. naudoto abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2009-07-16 Nr. SD-2676);

D. N. naudoto abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2009-07-13 Nr. SD-2605).

Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolei ir fiksavimui naudota kontrolės sistema “Telepikas”.

Aptariamame protokole užfiksuota, kad tyrimo metu buvo vykdomi M. L., A. S., I. M. ir jų bendrininkų operatyviniai sekimai. Sekimai buvo atliekami tikslu užfiksuoti aplinkybes kur ir kaip yra realizuojamos mobiliųjų telefonų siuntos. Sekimų metu buvo daromi įrašai panaudojant skaitmeninę vaizdo įrašymo kamerą „Canon“ FS11.

Tyrimo metu buvo surinkta duomenų, kad Švedijos mokesčių mokėtojas „V. AB“ įsigyja prekes (mobiliuosius telefonus) iš Europos Sąjungos šalyse registruotų mokesčių mokėtojų („R.“-Olandija, „T.“-Didžioji Britanija, „K.“ ir „J.“-Lenkija, „2P C.“ -Čekija, „H. P.“-Vokietija) bei deklaruoja šių prekių eksportą trims Honkongo įmonėms (Wa Wei I. T. Company, Seaweet I. T. Company ir Zhang Fa I. T. Company). Atsiskaitymai atliekami per skirtingas ofšorinėse zonose registruotas įmones. Pagal turimą informaciją 2007 metais „V. AB“ nurodė mobilių telefonų pardavimus į Honkongą už 5,2 mln. Lt, 2008 metais – už 23,1 mln. Lt., 2009 metų pirmą ketvirtį už 4,5 mln. Lt. „V. AB“ pirkimų iš Europos Sąjungos įmonių dokumentuose nurodomos mobilių telefonų pristatymo vietos yra ne Švedijoje, o Lietuvoje: Vytenio g. 50, Vilnius (RAB „C.“, Vilniaus filialas, į.k. (duomenys neskelbtini)); Eigulių g. 15, Vilnius (UAB „S. S.“, į.k. (duomenys neskelbtini)); Stasylų g. 21, Vilnius (UAB „D. T.“, į.k. (duomenys neskelbtini)), 22-as kelio Vilnius-Kaunas kilometras, Sausių k., Trakų r. (UAB „S.“). Šie adresai yra krovinių gabenimo paslaugas teikiančių įmonių sandėliai, iš kurių mobiliųjų telefonų siuntas atsiėmė ir atsiima fiziniai asmenys: A. S., M. L., I. M., D. P. ir kiti. Dalis mobiliųjų telefonų buvo ir yra pristatoma UAB „P.“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) registracijos adresu – Zarasų g. 5, Vilnius. Šiuo metu čia siuntas pristato UAB „D. L.“, UAB „S. S.“, UAB „T.“. Nustatyta, kad šios įmonės patalpomis galimai nusikalstamai veiklai vykdyti naudojasi M. L.. „V. AB“ Švedijos mokesčių tarnybai nepateikė eksporto procedūras patvirtinančių dokumentų, nurodydama, kad už juos yra atsakingos Honkongo įmonės. Patikrinus muitinės duomenų bazes Lietuvoje nustatyta, kad nebuvo įforminta jokių muitinės procedūrų, susijusių su „V. AB“, deklaruojamais Honkongo pirkėjais, Lietuvoje mobiliųjų siuntas atsiimančiais asmenimis. Į Lietuvą per siuntų paslaugas teikiančias įmones gabenamų mobilių telefonų kroviniai yra neoficialiai realizuojami Lietuvoje, tikėtina, kad dalis telefono aparatų kontrabandos būdu yra gabenami į Baltarusiją. Šias veikas organizuoja dvi atskiros, bet tarpusavyje pažįstamos ir bendradarbiaujančios organizuotos grupės. Vienos organizatorius yra Švedijoje veikiančios įmonės „V. AB“ vadovas ir vienintelis darbuotojas, Baltarusijos pilietis, V. R., gimimo data 1972 11 14, pagal šiuo metu turimą informaciją gyvenantis Baltarusijoje. Antrą grupę yra subūręs irgi Baltarusijos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, I. M., a.k. (duomenys neskelbtini). Pagal tyrimo metu užfiksuotas aplinkybes galima manyti, kad organizuotose grupėse veikiantys asmenys galimai klastoja dokumentus, valdo neteisėtai veiklai nuslėpti naudojamas įmones. Tokiu būdu siekiama vykdyti neoficialią prekybą, sukuriamas apgaulės mechanizmas tikslu išvengti prievolės mokėti mokesčius. Asmenys galimai vykdo sunkias sukčiavimo, neteisėto prekių neišvežimo, veikas (b. t. 1, b. l. 35-51).

Iš 2011 m. rugsėjo 16 d. protokolo su priedais dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių atlikimo, matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyriaus pareigūnai: V. L., A. K., D. K., L. K., T. K., D. G., vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 5 str. 2 p., 7 str., 10 str. nuostatomis, panaudojo technines priemones specialia tvarka, operatyvinius sekimus siekiant gauti duomenų apie V. R., gim. (duomenys neskelbtini) vadovaujamos organizuotos grupės, kurioje veikė M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) I. S.-K., a.k. (duomenys neskelbtini) V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir kiti jų bendrininkai, darytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 200 str.

Žemesnės instancijos teismas

Protokole nurodyta, kad buvo vykdomas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka pagal LR operatyvinės veiklos įstatymo 10 str., t.y. buvo vykdoma slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas:

M. L. naudotų abonentinių numerių: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2009-06-11 Nr. SD-2278, 2009-06-18 Nr. SD-2356);

A. S. naudotų abonentinių numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2009-06-11 Nr. SD-2279; 2009-06-18 Nr. SD-2357).

Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolei ir fiksavimui naudota kontrolės sistema “Telepikas”.

Tyrimo metu buvo vykdomi M. L., A. S. ir jų bendrininkų operatyviniai sekimai. Sekimai buvo atliekami tikslu užfiksuoti aplinkybes kur ir kaip yra realizuojamos mobiliųjų telefonų siuntos. Sekimų metu buvo daromi įrašai panaudojant skaitmeninę vaizdo įrašymo kamerą „Canon“ FS11.

Aptariamu protokolu nustatyta, kad A. S., bendraudamas su M. L., V. R., gaudavo iš jų mobiliuosius telefonus, kuriuos vėliau nelegaliai išveždavo į užsienį – pagrinde- į Baltarusijos Respubliką. V. R. arba jo padėjėjas telefonu, el.paštu arba programos „Skype“ pagalba informuodavo A. S. apie į Lietuvą atvykusią telefonų siuntą ir nurodydavo, iš kokios siuntų tarnybos ją reikėjo paimti (pokalbiai Nr.: 38, 1009, 1012, 1035, 1041, 1042, 1049, 1060, 1410, 1414, 1515, 1521, 1523, 2241, 2732, 2735, 2744, 2789, 2790, 2791, 2792, 2796, 2999, 3007, 3625, 3626, 3695, 3915, 4234, 4381, 4510, 4533, 4612, 4667, 4674, 4769, 5022, 5198). Pagrinde A. S. imdavo telefonus iš UAB „S.“ arba UAB „D.“. Imdamas telefonų siuntas iš UAB „S.“ jis bendravo su vadybininke J. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbiai Nr.: 14, 32, 149, 254, 362, 406, 414, 582, 589, 593, 1016, 1400, 1408, 1685, 4238) arba su vadybininku D. S., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbis Nr. 1031) Imdamas telefonų siuntas iš UAB „D.“ jis bendravo su vadybininku vardu Jurij, tel. (duomenys neskelbtini) (pokalbiai Nr.: 1411, 1412, 1415, 1507, 1517, 1560, 1684, 1696, 1699, 1700, 1934, 2085, 2227, 2229, 2638, 2682, 2710, 2715, 2730, 2781, 2784, 2797, 2943, 2944, 3225, 3232, 3624, 3627, 3628, 3665, 3666, 3684, 3685, 3929, 4080, 4110, 4111, 4376, 4382, 4387, 4592, 4675, 4679, 4751, 5030, 5283, 5284,5305). Kartais A. S. imdavo telefonus iš M. L., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba pats jam perduodavo dalį iš siuntų tarnybų gautų telefonų (pokalbiai Nr.: 13, 773, 782, 786, 787, 788, 793, 933, 1104, 1106, 1109, 1159, 1164, 1267, 1569, 1758, 1763, 1769, 2103, 2533, 2932, 3917, 4232, 4297, 4491, 4509, 4534, 4540, 4543, 4847, 5159). Iš A. S. pokalbių esmės suprantama, kad gautus mobiliuosius telefonus jis rūšiuodavo savo namuose, Eišiškėse, po ko slėpdavo juos savo automobilyje (Mercedes Benz E250, v/n (duomenys neskelbtini), arba C. V., v/n (duomenys neskelbtini) ir neoficialiai išveždavo į Baltarusijos Respubliką. Kadangi mobiliųjų telefonų siuntose būdavo daug - dažnai 300-600 vnt. ir daugiau, A. S. telefonų gabenimui į Baltarusiją dažnai pasitelkdavo į pagalbą savo draugą- A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). A. S. dažnai skambindavo A. Z. ir prašė nuvažiuoti į Baltarusiją ir nuvežti ten partiją mobiliųjų telefonų, sakydavo kiek vienetų reikės vežti ir kiek A. Z. gaus už tai pinigų. A. Z. ir A. S. pastoviai bendravo tarpusavyje ir keitėsi informaciją, kokie pareigūnai budi pasienio poste, ar yra įtartinų žmonių, kurie galėtų būti neuniformuotais pareigūnais ir pan. (pokalbiai Nr.: 4, 260, 365, 430, 449, 477, 603, 604, 792, 800, 814, 846, 855, 890, 1072, 1131, 1734, 1825, 1939, 2114, 2238, 2242, 2268, 2297, 2560, 2643, 2739, 2749, 2821, 2946, 3045, 3218, 3226, 3238, 3282, 3283, 3631, 3683, 3687, 3693, 3694, 3777, 3918, 4014, 4032, 4036, 4185, 4244, 4309, 4346, 4413, 4494, 4513, 4526, 4541, 4598, 4609, 4644, 4658, 4672, 4685, 4758, 4835, 4959, 5031, 5205, 5292, 5311, 5348, 5370).Gautus iš siuntų tarnybų mobiliuosius telefonus A. S. (pats arba tarpininkaujant A. Z.) perduodavo Baltarusijoje įvairiems asmenims, tarp kurių buvo: 1) vyras vardu Dima, naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbiai Nr. 931, 1383, 1404, 1406, 1409, 1418, 1515, 1527, 2867, 4379, 4436); 2) vyras pravarde „Mediks“, naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbiai Nr. 2232, 2384, 2573, 2901, 2996, 4182, 4183, 4184, 4377, 4378, 4750, 4752, 4753, 4768, 5364), tel. Nr. 375259787005 (pokalbiai Nr. 1040, 1112, 3912, 3913, 3922, 4121, 4233, 4245), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbis Nr.: 405), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbiai Nr. 2740, 4604). Šiuose pokalbiuose jie tardavosi dėl susitikimo vietų, telefonų kiekio, pristatymo laiko. Kartais A. S. važiuodavo į Lenkijos Respubliką ir mobiliuosius telefonus atveždavo iš ten (pokalbiai Nr.: 729, 736, 741, 746, 752, 775, 789, 798, 799, 802, 804, 852) (b. t. 1, b. l. 52-57).

2011 m. rugsėjo 28 d. protokolu su priedais dėl procesinių prievartos priemonių taikymo nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyresnysis tyrėjas A. K. ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-10049-09, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. nuostatomis panaudojo telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų darymą, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. nuostatomis panaudojo slaptą sekimą siekiant gauti duomenų apie A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (abonentinio numerio: (duomenys neskelbtini)) bei jų bendrininkų daromą nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2d..

Žemesnės instancijos teismas

Aptariamame protokole nurodyta, kad A. S. abonentinio numerio: (duomenys neskelbtini) (2009-09-21 Vilniaus 2 apylinkės teismo nutartis) kontrolei ir fiksavimui buvo naudotos techninės priemonės: telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės sistema “Telepikas”. Informacija užfiksuota kompaktinėje plokštelėje Nr. 5.75-P-54, reg. 2011-09-29.

Tyrimo metu buvo gauta informacija apie A. S. dalyvavimą nusikalstamoje veikloje. Tyrimo metu naudojant technines priemones specialia tvarka buvo vykdoma slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė A. S. naudojamų abonentinių telefonų numerių: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad jis, bendraudamas su M. L., V. R., gaudavo iš jų mobiliuosius telefonus, kuriuos vėliau nelegaliai išveždavo į užsienį – pagrinde- į Baltarusijos Respubliką. V. R. arba jo padėjėjas telefonu, el. paštu arba programos „Skype“ pagalba informuodavo A. S. apie į Lietuvą atvykusią telefonų siuntą ir nurodydavo, iš kokios siuntų tarnybos ją reikėjo paimti (pokalbiai Nr.: 9, 142, 157, 159, 184, 258, 283, 256, 467, 532, 552, 575, 616, 686, 687, 826, 827, 859, 873, 1928, 1933). Pagrinde A. S. imdavo telefonus iš UAB „D.“. Imdamas telefonų siuntas iš UAB „D.“ jis bendravo su vadybininku vardu Jurij, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbiai Nr.: 137, 153, 154, 259, 260, 262, 319, 463, 466, 697, 825, 833, 834) ir su vadybininke (vardas galimai yra Gitana), kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbiai Nr. 5, 14, 15). Kartais A. S. imdavo telefonus iš M. L., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba pats jam perduodavo dalį iš siuntų tarnybų gautų telefonų (pokalbiai Nr.: 148, 257, 1772, 1768). Keletą kartų A. S. prašydavo savo žmonos – I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paimti telefonų siuntą iš UAB „D.“ (pokalbiai Nr.12).Iš A. S. pokalbių galima suprasti, kad gautus mobiliuosius jis rūšiuodavo savo namuose, Eišiškėse, po ko slėpdavo juos savo automobilyje (Mercedes Benz E250, v/n (duomenys neskelbtini), arba C. V., v/n (duomenys neskelbtini) ir neoficialiai išveždavo į Baltarusijos Respubliką. Kadangi mobiliųjų telefonų siuntose būdavo daug - dažnai 300-600 vnt. ir daugiau, A. S. telefonų gabenimui į Baltarusiją dažnai pasitelkdavo į pagalbą savo draugą – A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). A. S. dažnai skambindavo A. Z. ir prašė nuvažiuoti į Baltarusiją ir nuvežti ten partiją mobiliųjų telefonų, sakydavo kiek vienetų reikės vežti ir kiek A. Z. gaus už tai pinigų. A. Z. ir A. S. pastoviai bendravo tarpusavyje ir keitėsi informaciją, kokie pareigūnai budi pasienio poste, ar yra įtartinų žmonių, kurie galėtų būti neuniformuotais pareigūnais ir pan. (pokalbiai Nr.: 141, 143, 217, 240, 321, 471, 598, 1848, 1853). Gautus iš siuntų tarnybų mobiliuosius telefonus A. S. (pats arba tarpininkaujant A. Z.) perduodavo Baltarusijoje įvairiems asmenims, tarp kurių buvo: 1) vyras vardu Dima, naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbiai Nr. 1023, 1421, 1775, 2015); 2) vyras pravarde „Mediks“, naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbiai Nr.: 1763, 1764, 1830, 1889, 1949), tel. Nr. 375259787005 (pokalbiai Nr. 610, 612); 3) nenustatytas vyriškis, naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbiai Nr.: 1244, 2571, 3390). Šiuose pokalbiuose jie tardavosi dėl susitikimo vietų, telefonų kiekio, pristatymo laiko (b. t. 1, b. l. 58-200, b. t. 2, b. l. 1-16, b. t. 5, b. l. 107-109).

Kaip matyti iš 2010 m. kovo 29 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos, 2010 m. sausio 14 d., 2010 m. sausio 26 d. ir 2010 m. kovo 29 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus raštais ir elektroniniu paštu gautų duomenų iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos Interpolo nacionalinių biurų dėl A. S., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės sienos kirtimo 2009 m. laikotarpiu į važiuojant į Baltarusijos Respublikos teritoriją ir grįžtant iš Baltarusijos Respublikos, A. S. 2009 m. laikotarpiu Lietuvos – Baltarusijos valstybinę sieną kirto 226 kartus (b. t. 2, b. l. 17-99). Iš 2010 m. birželio 15 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto Nr. 3B-16.2/9-5042 matyti, kad 2008 - 2009 m. laikotarpiu Švedijos kompanija „V. AB“ į Lietuvą per siuntų tarnybą UAB „D. T.“ įvežė mobilius telefonus, kurių muitinė vertė 1419432 Lt, užsienio kompanija „M. S. LTD“ į Lietuvą per siuntų tarnybą UAB „D. T.“ įvežė mobilius telefonus, kurių muitinė vertė 3080415 Lt, Švedijos kompanija „V. AB“ į Lietuvą per siuntų tarnybą UAB „S.“ įvežė mobilius telefonus, kurių muitinė vertė 3.750.128 Lt, užsienio kompanija „A. F. B.V.“ į Lietuvą per siuntų tarnybą UAB „S.“ įvežė mobilius telefonus, kurių muitinė vertė 1.024.676 Lt (b. t. 2, b. l. 163-186).

Pagal 2010 m. balandžio 1 d. Muitinės Informacinių sistemų centro raštą Nr. 1S-11.1.3-6632008 – 2009 m. laikotarpiu fiziniai asmenys, nurodyti užklausime tarp kurių ir A. S. a/k (duomenys neskelbtini) deklaravimą muitinės procedūroms – mobilieji telefonai, Muitinės informacinių sistemų centro duomenų bazėje neužfiksuota (b. t. 2, b. l. 187-188).

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinės duomenų bazės išrašu, A. S. Lietuvos valstybės sieną 2009 m. laikotarpiu kirto 36 kartus, automobiliais, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 8128BF. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 189-190).

Remiantis 2009 m. lapkričio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, UAB „S.“, vykdydama 2009-11-06 reikalavimą Nr. 25/06-5-6129, pateikė 2007 - 2009 m. laikotarpyje prekių gavėjams – Švedijos kompanijai „V. AB“, užsienio kompanijai „M. S. LTD“, užsienio kompanijai „A. F. B.V.“ pristatytų prekių – mobilių telefonų patvirtinančius dokumentus (gabenimo važtaraščius, įgaliojimus atsiimant siuntas, siuntų išdavimo dokumentus), tarp kurių yra dokumentai patvirtinantys, kad prekes – mobilius telefonus, skirtus Švedijos kompanijai „V. AB“ ir užsienio kompanijai „M. S. LTD“ pagal įgaliojimus atsiėmė A. S.. 2012-09-20 šie dokumentai, vadovaujantis BPK 89, 90, 92 ir 180 str. nuostatomis, apžiūrėti ir apžiūros metu nustatyta, kad A. S. 2009 metais siuntų tarnyboje UAB „S.“ atsiėmė 1167 vnt. mobilių telefonų, kurių muitinė vertė 447419 Lt (b. t. 2, b. l. 191-194; b. t. 3, b. l. 1-38).

Iš 2009 m. lapkričio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „D. T.“, vykdydama 2009-11-06 reikalavimą Nr. 25/06-5-6129, pateikė 2007 - 2009 m. laikotarpyje prekių gavėjams – Švedijos kompanijai „V. AB“, užsienio kompanijai „M. S. LTD“, užsienio kompanijai „A. F. B. V.“ pristatytų prekių – mobilių telefonų patvirtinančius dokumentus (gabenimo važtaraščius, įgaliojimus atsiimant siuntas, siuntų išdavimo dokumentus), tarp kurių yra dokumentai patvirtinantys, kad prekes – mobilius telefonus, skirtus Švedijos kompanijai „V. AB“ ir užsienio kompanijai „M. S. LTD“ pagal įgaliojimus atsiėmė A. S.. 2012-09-19 šie dokumentai vadovaujantis LR BPK 89, 90, 92 ir 180 str. tvarka apžiūrėti ir apžiūros metu nustatyta, kad A. S. 2009 m. laikotarpiu siuntų tarnyboje UAB „D. T.“ atsiėmė 8108 vnt. mobilių telefonų, kurių muitinė vertė 1878437,1 Lt (b. t. 3, b. l. 39-115).

Pagal 2009 m. lapkričio 30 d. V. R. advokato R. M. raštą, prie baudžiamosios bylos medžiagos pateikia V. R. darbo kompiuterio kietąjį diską, kuris 2009-12-01 vadovaujantis LR BPK 89, 90, 92 ir 180 str. tvarka apžiūrėtas. Apžiūros metu pateiktame standžiajame diske „SEAGATE BARACUDA“ s/n 5QF68TPA buvo rasti failai „M. S.“ ir „sentiabrM“ formatu „exl.“. Šiuose failuose yra duomenys apie V. R. užsakytus ir siųstus mobilius telefonus įvairiems fiziniams asmenims, tarp kurių yra ir A. S. įvardintas kaip „as“ (b. t. 3, b. l. 158-175).

2010 m. balandžio 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-3401 (09) nustatyta, kad:

1. Tyrimui pateiktame standžiajame diske S. B. 7200.10 (modelST3360320AS s/n 5QF68TPA), 360 GB talpos yra informacijos, galimai susijusios su įvairiomis įmonėmis, tame tarpe - žiūr. tiriamojoje dalyje 1.1. nurodytoje lentelėje;

2. Tyrimui pateiktame standžiajame diske S. B. 7200.10 (model ST3360320AS s/n 5QF68TPA), 360 GB talpos yra informacijos, galimai susijusios su įvairiais asmenimis, tame tarpe - žiūr. tiriamojoje dalyje 1.1. nurodytoje lentelėje, bei asmenimis, turinčiais pravardes, pvz., „gora“, „alik“, „tsylia“, „tsilila", „putyn“, „oleg“, „dimadk“, „tank“, „midik“, „artur“, „denis“, „evka“, „max“, „pirog“ ir kt.;

3. Tyrimui pateiktame standžiajame diske S. B. 7200.10 (model ST3360320AS s/n 5QF68TPA), 360 GB talpos, yra tokie vartotojų failų tipai - .xls, .doc., .pdf .jpg, .docx, .xlsx. Yra požymiai, kad buvo naudojama internetinės telefonijos programa Skype (v. 3.8.0.188), kataloge C:\UsersWitalij\AppData\Roaming\Skype yra vartotojo vitalijrakhlenko informacija (žiūr. 2 priede DVD+R diske pateiktose stenogramose - 202 HTML formato failai pagal Skype vardus). Faile C:\Users\Vitalij\AppData\Local\Microsoft\Outlook\Outlookpst yra senų 2008m laiškų pašto dėžutės vancom2@rambler.ru, tačiau laikinų internetinių failų katalogo C:\UsersWitalij\AppData\Local\Microsoft\Windows\T. I. Files\Low\Content.IE5 (su pakatalogiais) peržiūros metu nustatyta, kad paskutiniu metu vartotojai galimai naudojosi G. M. paštu (pvz., adresai vancom2@gmail.com; mssl@gmail.com). Standžiajame diske rasta katalogų su failais, nepriklausančiais vartotojų sukuriamų failų tipams, kurių paskutinės kreipties data - 2009-12-01 d., t.y. tie failai/katalogai galimai buvo atverti disko apžiūros metu, tačiau kitų pakeitimų - neužfiksuota. Požymių, kad informacija vartotojų failuose būtų pakeista po 2009-11- 07, nenustatyta, pvz., žiūr. 1 priede pateiktą išspausdintą katalogo C:\UsersWitalij\AppData\Roaming\Micros oft\Office\Recent turinį.

4. Standžiojo disko kataloge C:\UsersVitalij\Desktop, įrašyti failai sentiabr M.xls ir M. sentiabr.xls su galimai apskaitos duomenimis (.xls formato duomenų lentelės su stulpelių pavadinimais - Service/Logistika, Kyrjer, Tovar, Cash/€, Stoimostj yslygi/€, Date). Tame tarpe lentelių stulpelių „Kyrjer“ duomenyse galimai nurodytos pravardės ir vardai pvz., „gora“, „alik“, „tsylia“, „tsilila", „putyn“, „oleg“, „dimadk“, „tank“, „midik“, „artur“, „denis“, „evka“, „max“, „pirog“ ir kt – žiur. minėtus failus pateiktus 2 priede DVD+R diske. Failai M.xls ir M. sentiabr.xls yra tie patys failai, kurie pateikti 2009-12-01 d. apžiūros protokolo su priedais patvirtintoje kopijoje (17 lapų). Iš failų sentiabr M..xls ir M. sentiabr.xls ypatybių (Properties) rekvizitų S. I. įrašų (žiūr. tiriamojoje dalyje 1.2.) galima spręsti, kad minėti failai po 2009-11-07 nebuvo modifikuoti. Failai sentiabr M..xls ir M. sentiabr.xls sukurti naudojant tą patį 2009-05-24 12:35 pirminį failą. Apibendrinta failų, turinčių bendrą kilmės šaltinį (2009-05-24 12:35 šablonas), ypatybių (Properties) rekvizitų iš S. I. įrašų lentelė, atspindinti galimus pokyčius, kurie galėtų sudaryti istoriją pateikta lentelėje tiriamojoje dalyje 1.2.;

5. Visa standžiojo disko informacija, tame tarpe iš sisteminio katalogo C:\S. V. Information bei standžiojo disko laisvų sričių, galimai susijusi su mobiliaisiais telefonais ir pateiktais klausimais pateikta 2 priede DVD+R diskuose. Pvz., loginiame diske D: - atstatyti 778 vartotojų katalogai -4935 failai (apie 900MB) (1 priede pateikti išspausdinti atstatyti katalogai su buvusių .doc, ,xls, .pdf .jpg formatų failų sąrašais). Peržiūrėjus visą atstatytą informaciją galima tvirtinti, kad tai buvusi sukaupta senesnio laikotarpio 2006-2007m. vartotojų informacija - gali būti iš ankstesnės kietojo disko konfigūracijos buvusių katalogų, kitų kompiuterinių laikmenų ar kitų kompiuterių, tame tarpe yra informacijos, galimai susijusios su mobiliųjų telefonų prekyba ir pateiktais klausimais. Vėlesnio laikotarpio, t.y. 2008-2009m., vartotojų informacija yra loginiame diske C: , tame tarpe atstatyta -1096 .xls, .doc., .pdf .jpg, ,docx, ,xlsx formatų failų. Požymių, kad informacija vartotojų failuose būtų pakeista po 2009-11-07, nenustatyta (b. t. 3, b. l. 176-191; b. t. 4, b. l. 1-66).

Kaip matyti iš 2009 m. lapkričio 7 d. kratos protokolo, buvo atlikta krata Baltarusijos pilietės A. S. automobilyje AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo rastas ir paimtas V. R. priklausantis nešiojamas kompiuteris „Toshiba Satellite L300-1FV“ s/n 19557018Q, kuriame gali būti duomenų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b. t. 4, b. l. 67-71).

Pagal 2009 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokolą, apžiūrėjus V. R. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Toshiba Satellite L300-1FV“ s/n 19557018Q, buvo nustatyta, kad kompiuterio diske „C“ gali būti paslėpta apie 26 GB duomenų (b. t. 4, b. l. 72-73).

2009 m. lapkričio 7 d. asmens kratos protokole nurodyta, kad V. R. asmens kratos metu buvo rasta ir paimta USB laikmena „Rundisc 512 MB“, kurioje gali būti duomenų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b. t. 4, b. l. 74).

Pagal 2010 m. balandžio 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-3356(09):

1. Tyrimui pateikto nešiojamo kompiuterio TOSHIBA standžiajame diske WD S. B. (model WD3200BEVS s/n 20W500JBZK35DJ), 320 GB talpos, yra informacijos, galimai susijusios su įvairiomis įmonėmis, tame tarpe - žiūr. tiriamojoje dalyje 1.1. nurodytoje lentelėje. Požymių, kad informacija vartotojų failuose būtų pakeista po 2009-11-07, nenustatyta.

2. Tyrimui pateikto nešiojamo kompiuterio TOSHIBA standžiajame diske WD S. B. (model WD3200BEVS s/n 20W500JBZK35DJ), 320 GB talpos, yra informacijos, galimai susijusios su įvairiais asmenimis, tame tarpe - žiūr. tiriamojoje dalyje 1.1. nurodytoje lentelėje, bei asmenimis, turinčiais pravardes, pvz., „gora“, „alik", „tsylia“, „tsilila“, „putyn“, „oleg“, „dimadk“, „tank“, „midik“, „artur“, „denis“, „evka“, „max“, „pirog“ ir kt. - žiūr. tiriamojoje dalyje 1.1. Požymių, kad informacija vartotojų failuose būtų pakeista po 2009-11-07, nenustatyta.

3. Tyrimui pateikto nešiojamo kompiuterio TOSHIBA standžiajame diske WD S. B. (model WD3200BEVS s/n 20W500JBZK35DJ), 320 GB talpos, yra tokie vartotojų failų tipai - .xls, .doc., .pdf, .jpg, ,docx, .xlsx. Standžiajame diske rasta katalogų su failais, kurių paskutinės kreipties data - 2009-12-27d., t.y. tie failai/katalogai galimai buvo atverti disko apžiūros metu, tačiau kitų pakeitimų - neužfiksuota. Požymių, kad informacija vartotojų failuose būtų pakeista po 2009-11- 07, nenustatyta, pvz., žiūr. 1 priede pateiktą išspausdintą katalogo C:\Users/V. R.\AppData\Roaming\ Microsoft\Office\Recent turinį.

4. Tyrimui pateikto nešiojamo kompiuterio TOSHIBA standžiajame diske WD S. B. (model WD3200BEVS s/n 20W500JBZK35DJ), 320 GB talpos su elektroniniu paštu susijusiame faile C:\Users/V. R.\AppData\Local\Microsoft\Outlook\Outlook.pst yra nedaug senų (iki 2009-09-16) pašto dėžutės vancom6@gmail.com laiškų - žiūr. 2 priede DVD+R diske. Iš laikinų internetinių failų informacijos kataloge C:\Users/V. R.\AppData\Local\Microsoft\Windows\T. I. Files\Low\Content.IE5 darytina išvada, kad paskutiniu metu vartotojai galimai naudojosi G. M. paštu (pvz., pašto dėžutės adresai vancom2@gmail.com, msslvitalij@gmail.com ) - žiūr 1 priede pateiktą išspausdintą failų ch0anf2swfe3IlJ.htm ir lu8mlqmllwrqxIlJ.htm informaciją. Kita su elektroniniu paštu susijusi informacija pateikta 2 priede DVD+R diske (pateikti skaitymui patogesniu būdu nėra galimybės, dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje).

5. Nešiojamo kompiuterio TOSHIBA standžiajame diske yra požymiai, kad buvo naudojama internetinės telefonijos programa Skype (v.3.8.0.188), kataloge C:\Users/V. R.\AppData\Roaming\Skype yra vartotojo vitalijrakhlenko informacija (žiūr. 2 priede DVD+R diske pateiktose stenogramose - 122 HTML formato failai pagal Skype vardus). Iš pranešimų stenogramų informacijos galima spręsti, kad Skype programa paskutiniu metu naudota: pvz., 2009-11-06d. (artem.06; michal.muzinski; armenbumer; dmitry622709; wrzeja; tanetka85; puravidal21; komplektus.renata; lenusjazagayna; kwiecinska_m; kaianovak; agafonov.pavel; btsgroup; demian2804; evka68; j.guzik).

6. Visa nešiojamo kompiuterio TOSHIBA standžiojo disko informacija, tame tarpe iš sisteminio katalogo C:\S. V. Information bei standžiojo disko laisvų sričių, galimai susijusi su mobiliaisiais telefonais ir pateiktais klausimais pateikta 2 priede DVD+R diskuose. Požymių, kad informacija vartotojų failuose būtų pakeista po 2009-11-07, nenustatyta.

7. Tyrimui pateiktoje USB laikmenoje „Rundisk“ yra įrašyti vartotojų failai, kuriuose yra informacijos susijusios su įmonėmis, nurodytomis užduotyje atlikti objektų tyrimą, tame tarpe pvz.: „V. AB“, „M.&S. S. Ltd“, RS G. L.; UAB „Perfonus“; „OY Trade C. L.; „ Komsa “ ; PolisTech; J. T. Limited

8. Tyrimui pateiktoje USB laikmenoje „Rundisk“ yra įrašyti vartotojų failai, kuriuose yra informacijos, galimai susijusios su asmenimis, nurodytais užduotyje atlikti objektų tyrimą, tame tarpe pvz.,:- V. R.; G. K.; E. K.; A. S.; I. R.; D. D.; A. D.; V. I.; M. L., Y. O.; A. S.; A. S.; D. Z.; asmenimis, kurių pravardės pvz., „Gora“, „Midik“, „AlikZNedas“, „Tank", „Dinas"; „Pirog“, „Tsilia“, „Putin“, „Olegmobil“, „DimaDK“, „ArturKaunas“, „Denis“ bei kt.

9. Tyrimui pateiktoje USB laikmenoje „Rundisk“ yra įrašyti vartotojų failai su plėtiniais, pvz., ,xls, xlsx, .doc, .docx, pdf, .jpg . USB „Rundisk“ laikmenoje yra požymiai, kad kai kurie failai (žiūr. 1 priede pateiktoje lentelėje ir tiriamojoje dalyje 1.2.), buvo atveriami, po 2009-11-07d., tačiau tikėtina, kad, vartotojų failuose informacija, pakeista nebuvo.

10. Visa USB laikmenos „Rundisk“ informacija, galimai susijusi su mobiliaisiais telefonais ar pateiktais klausimais, tame tarpe ir atstatyta iš laisvų sričių, perrašyta į 2 priede pateiktą D VD+R diską. USB „Rundisk“ laikmenoje yra požymiai, kad kai kurie failai (žiūr. 1 priede pateiktoje lentelėje), buvo atveriami, po 2009-1 l-07d., tačiau tikėtina, kad informacija vartotojų failuose pakeista nebuvo (b. t. 4, b. l. 75-109).

Kaip matyti iš 2011 m. birželio 29 d. apžiūros protokolo, apžiūros metu buvo apžiūrėti:

- kompaktinis diskas, esantis 2010-04-14 specialisto išvados Nr. 11-3356 (09) priedu, kuriame yra informacija užrašyta iš nešiojamo kompiuterio „Toshiba“ Nr. 195570180, kuris buvo rastas ir išimtas 2009-11-07 kratos metu automobilyje AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos);

- USB laikmena „Rundisc 512 MB“, rasta ir išimta 2009-11-07 V. R. asmens kratos metu;

- kompaktinis diskas, esantis 2010-04-14 specialisto išvados Nr. 11-3401 (09) priedas Nr.2, kuriame yra informacija užrašyta iš standžiojo disko „S. B.“, kurią 2009-11-30 pateikė įtariamojo V. R. gynėjas advokatas R. M. kaip įtariamojo V. R. naudojamo darbo kompiuterio kietąjį diską.

Apžiūros metu kompaktiniuose diskuose rasti katalogai/failai – lentelės, kuriose yra duomenys apie V. R. užsakytus ir siųstus mobilius telefonus įvairiems fiziniams asmenims, tarp kurių yra ir A. S. įvardintas kaip „as“ bei „AS“. Pagal lenteles apie vykdytą mobilių telefonų prekyba, kuriuose yra duomenys ir apie realizuotus mobilius telefonus asmeniui įvardintam kaip „As. AS“ sudaryta lentelė „Duomenys apie mobiliu telefonu pardavimus fiziniam asmeniui įvardintam As, AS – A. S. 2009 metais“ (priedas). Apžiūrai pateiktuose lentelėse buvo nurodyta mobiliojo telefono markė ir kiekis, tačiau nenurodyta vieneto kaina ir bendra suma, todėl pardavimo suma apskaičiuota pagal tiekėjo pardavimo kainą. Pateiktais dokumentais nustatyta, kad fiziniam asmeniui A. S. laikotarpiu nuo 2009 -05-26 iki 2009-11-07 parduota 4.387 vnt. mobilių telefonų už 207 027.00 EUR (oficialiu valiutos kursu 1 EUR - 3,4528 Lt. tai sudarė 714 822,82 Lt) ir už 447 620.00 USD (ekvivalentu nacionaline valiuta tai sudarė 1 083 167.15 Lt). Pagal apžiūrai pateiktus dokumentus specialistas daro išvadą, kad fiziniam asmeniui A. S. buvo parduota mobilių telefonu aparatų už 1.797.989,97 Lt (b. t. 4, b. l. 110-140).

Aukščiau aptartais įrodymais A. S. kaltė dėl mobiliųjų telefonų kontrabandos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 str. 1 d., padarymo, visiškai įrodyta.

Kontrabanda pagal BK 199 str. 1 d. yra privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant arba neturint leidimo gabenti jų tiek iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tiek į jos teritoriją. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną, per muitinę arba ją apeinat. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, taip pat jų transportavimas naudojant vamzdynus, elektros linijas, vandentiekius, oro ar vandens sroves ir panašiai. Šio nusikaltimo dalykas yra daiktai, kuriems taikytinos muitinės priežiūros priemonės ir kurių vertė viršija 250 MGL.

Byloje surinktais įrodymais (kaltinamojo A. S., liudytojų V. R., M. L., J. B., J. K., I. S., A. Z. parodymais, kratų, operatyvinių veiksmų atlikimo duomenimis, užfiksuotais protokolais bei priedais prie jų, daiktų apžiūros protokolais bei specialisto išvadomis) nustatyta, kad A. S. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 3 d. iki 2009 m. lapkričio 7 d., veikdamas vieninga tyčia, pervežė per Lietuvos – Baltarusijos valstybinę sieną, ją kirsdamas 226 kartus Eišiškių pasienio kontrolės poste adresu Dumblės k., Eišiškių sen., Šalčininkų r., ir Šalčininkų pasienio kontrolės poste, adresu kelias A15, Pamūrinės kaimas, Šalčininkų r., 3337 vnt. naujų mobilių telefonų (Nokia, Samsung, Sony Ericsson), kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 1080398,49 Lt, nepateikė jų muitinės kontrolei, Baltarusijos Respublikos teritorijoje šiuos telefonus supakavo į dėžutes kartu su priedais, kuriuos apgaulės įtakoje į Baltarusijos Respublikos teritoriją pristatė A. Z., ir perdavė V. R. nurodytiems asmenims, kurie už šių veiksmų atlikimą A. S. sumokėjo 2,5 – 3 Lt už vieno telefono atvežimą. Teismas pažymi, kad kontrabandos nusikaltimo sudėtis priskiriama prie formaliųjų. Kai privalomi deklaruoti daiktai gabenami per muitines, bet nepateikiami muitiniam tikrinimui, kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai asmeniui atsirado pareiga gabenamus daiktus pateikti muitinės kontrolei, bet jis to nepadarė. Kaltinamasis A. S., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad mobiliuosius telefonus per muitinės kontrolės postus jis gabendavo paslėpęs savo drabužių kišenėse, raktinėje bei kitose automobilio vietose, kas neabejotinai patvirtina, kad A. S. gabenamų mobiliųjų telefonų muitiniam tikrinimui nepateikdavo, nors tokią pareigą jis turėjo, todėl A. S. inkriminuojamas nusikaltimas laikomas baigtu. Šią aplinkybę patvirtina ir 2010 m. balandžio 1 d. Muitinės Informacinių sistemų centro raštas Nr. 1S-11.1.3-663, kuriame nurodyta, kad 2008-2009 metų laikotarpiu A. S. mobiliųjų telefonų deklaravimas muitinėms procedūroms neužfiksuotas (b. t. 2, b. l. 187-188).

Kaip jau buvo minėta, baudžiamajai atsakomybei už kontrabandą kilti būtina, kad neteisėtai gabenamų daiktų vertė viršytų 250 MGL dydžio sumą. Mažesnės vertės daiktų neteisėtas gabenimas užtraukia administracinę atsakomybę (ATPK 210 str.). Kontrabandos dalyko vertė nustatoma pagal prekių muitinę vertę, kuri apskaičiuojama pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 1B-431 „Dėl importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių patvirtinimo“. Jeigu kontrabandos dalyko vertei nustatyti reikalinga specialiųjų žinių, tai pavedama atlikti specialistui, o prireikus skiriamos atitinkamos ekspertizės. Iš byloje esančių 2012 m. rugsėjo 20 d. ir 2012 m. rugsėjo 19 d. daiktų apžiūros protokolų, kuriais UAB „S.“ ir UAB „D. T.“ pateikė 2007-2009 m. laikotarpyje prekių gavėjams – Švedijos kompanijai „V. AB“, užsienio kompanijai „M. S. LTD“, užsienio kompanijai „A. F. B.V.“ pristatytų prekių – mobiliųjų telefonų, patvirtinančius dokumentus, tarp kurių yra dokumentai, patvirtinantys, kad prekes – mobiliuosius telefonus, skirtus Švedijos kompanijai „V. AB“ ir užsienio kompanijai „M. S. LTD“ pagal įgaliojimus atsiėmė kaltinamasis A. S.. Šiais duomenimis nustatyta, kad A. S. siuntų tarnyboje UAB „S.“ 2009 metų laikotarpiu atsiėmė 1167 vnt. mobiliųjų telefonų, kurių muitinė vertė 447419 Lt, UAB „D. T.“ siuntų tarnyboje – 8108 vnt. mobiliųjų telefonų, kurių muitinė vertė – 1878437,10 Lt. Mobiliųjų telefonų muitinė vertė buvo apskaičiuota pagal 2010 m. birželio 15 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą, kuriame pateikti duomenys remiantis 2010 m. birželio 4 d. reikalavimu Nr. 25/06-5-3326 (b. t. 2, b. l. 191-194, b. t. 3, b. l. 1-115).

Šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. S. iš aptartų siuntų tarnybų atsiėmė 9275 vnt. mobiliųjų telefonų, kurių bendra muitinė vertė – 2325856,10 Lt. Analizuojant bylos medžiagą pastebėtina, kad A. S. kaltinimai pateikti tik dėl 3337 vnt. naujų mobiliųjų telefonų (Nokia, Samsung, Sony Ericsson), kurių bendra muitinė vertė ne mažesnė kaip 1080398,49 Lt, t.y. didesnė nei 250 MGL, kas asmeniui užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Toks mobiliųjų telefonų kiekis buvo nustatytas vadovaujantis paties kaltinamojo parodymais - jis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad visų mobiliųjų telefonų, kuriuos atsiėmė siuntų tarnybose UAB „S.“ ir UAB „D. T.“ į Baltarusijos Respubliką negabeno, kai kuriuos telefonus Lietuvoje atsiimdavo V. R. nurodyti asmenys; A. S. mobiliojo telefono pokalbių išklotinėmis, kuriuose aptariami mobiliųjų telefonų, gabenamų į Baltarusiją, kiekiai; liudytojo A. Z. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais – jis nurodė, kiek komplektų mobiliųjų telefonų aksesuarų gabeno į Baltarusiją A. S. prašymu; specialisto išvadomis bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Abejonių dėl mobiliųjų telefonų kiekio, kuris kontrabandos būdu buvo pervežtas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją, teismui nekyla.

Vertinant kaltinamojo A. S. argumentą, kad jam pareikštuose kaltinimuose nustatytas mobiliųjų telefonų kiekis, kurį jis pervežė į Baltarusijos Respubliką, yra netikslus, nes jis pervežė ne daugiau kaip 500 vnt. telefonų, pažymėtina, kad tokie kaltinamojo argumentai paneigti aukščiau paminėta baudžiamosios bylos medžiaga. Pabrėžtina ir tai, kad A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK (duomenys neskelbtini) str. 4 d.), parodė, jog tiksliai nurodyti mobiliųjų telefonų kiekio, pergabento į Baltarusijos Respubliką jis negali, tačiau paminėjo, kad į Baltarusiją jis važiuodavo 2-3 kartus per savaitę, per savaitę nuveždamas apie 100 vnt. mobiliųjų telefonų. Pažymėjo ir tai, kad tokią veiklą jis vykdė apie 7-8 mėnesius (b. t. 5, b. l. 10-11). 2012 m. rugsėjo 5 d. apklausos metu kaltinamasis paaiškino, kad per visą laikotarpį į Baltarusiją jis pervežė apie 4000 vnt. mobiliųjų telefonų (b. t. 5, b. l. 13-14). Tokios pozicijos kaltinamasis laikėsi viso ikiteisminio tyrimo metu, savo parodymus pakeisdamas tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis A. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Baltarusijos Respubliką pervežė 3337 vnt. naujų mobiliųjų telefonų, kurių bendra muitinė vertė ne mažesnė kaip 1080398,49 Lt, t.y. didesnė nei 250 MGL, todėl A. S. pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn būtent už tokio kiekio kontrabandos gabenimą.

Pažymėtina, kad pats kaltinamasis neneigia, jog per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikdamas muitinės kontrolei, iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją gabeno naujus mobiliuosius telefonus, tai reiškia, kad jis suprato, kad vykdo įstatymų uždraustą veiką ir norėjo taip veikti. Tai, kad kaltinamasis suprato pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, pagrindžia aplinkybė, jog kaltinamasis, gabendamas mobiliuosius telefonus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, juos slėpė savo drabužių kišenėse, įvairiose automobilio vietose. Taigi veika buvo padaryta tiesiogine tyčia, o tai yra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 199 str. 1 d., požymis.

Šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad A. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 str. 1 d., abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teismui nekyla.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad pastarasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas yra tyčinis. Įvertinama ir kaltinamojo asmenybė: A. S. praeityje teistas, teistumas nėra išnykęs ar įstatymo nustatyta tvarka panaikintas, nuo 2008 metų 5 kartus baustas administracine tvarka, VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, yra išsituokęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje (b. t. 5, b. l. 89-101). Atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nors A. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nesutikdamas tik su jam pareikštuose kaltinimuose nustatytu mobiliųjų telefonų kiekiu, kurį pastarasis kontrabandos būdu pervežė į Baltarusijos Respubliką, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks dalinis asmens prisipažinimas, kai kaltinamasis neigia tam tikras nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.

BK 199 str. 1 d. sankcijoje numatyta, jog asmeniui, padariusiam šio straipsnio dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką, skirtina bauda arba laisvės atėmimas iki 8 (aštuonerių) metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, ilgą laiką po nusikalstamos veikos padarymo jis nenusikalto, o tai rodo asmens norą pasitaisyti, spręstina, kad skirti teisiamajam laisvės atėmimo bausmę netikslinga. Skirtina švelnesnė straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmė – bauda.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

A. S. nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Daiktų, reikšmingų bylos tyrimui ir nagrinėjimui, klausimas sprendžiamas sutinkamai su BPK 93 str. reikalavimais.

Kaltinamajam A. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str.

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. ir skirti jam 100 MGL (13 000 litų) baudą.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 65 str. 1 d., įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2009 m. lapkričio 11 d., t.y. 2 paras, vieną parą prilyginant 2 MGL (260 litų) ir nustatyti, kad galutinės mokėtinos baudos dydis yra 96 MGL (12 480 litų).

Nustatyti, kad baudą nuteistasis turi sumokėti per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti A. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai - 2011-09-16 protokolo dėl operatyvinių veiksmų ir priemonių atlikimo priedus: telefoninių pokalbių garso ir vaizdo įrašus (DVD „A.S. kopija iš DVD Nr. P-27 (RN)“) – 1 vnt.; 2011-09-28 protokolu dėl procesinių prievartos priemonių taikymo priedus: telefoninių pokalbių garso įrašus (CD „A.S. kopija iš 2011-09-29 CD Nr. 5.75-P-34“) – 1 vnt. (polietileniniame pakete Nr. HB1183942); 2010-04-14 specialisto išvados Nr. 11-3356(09) priedus: kompaktinį diską „priedas prie spec. išvados Nr. 11-3356(09)“ – 1 vnt. (polietileniniame pakete Nr. HB1183942); 2010-04-14 specialisto išvados Nr. 11-3401(09) priedus: kompaktinį diską „priedas prie spec. išvados Nr. 11-3401(09)“ – 1 vnt. (polietileniniame pakete Nr. HB1183942) - palikti prie bylos. 2009-11-09 A. S. asmens kratos metu paimtą mobilaus ryšio telefoną Nokia 2630 (IMEI 359559/01/509299/4 su akumuliatoriumi ir SIM kortele Nr. 89370031012243923322 (polietileniniame pakete Nr. HB1183942, siųstą kartu su bylos medžiaga) - grąžinti A. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Sigita Bieliauskienė