Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valerijaus Laušo (Valerij Lauš), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, R. G. (R. G.) ir jo gynėjo advokato Karolio Kaklio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, be užstato ir laiduotoja paskiriant A. S.. R. G. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 23 d., taip pat BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. G. 2025 m. sausio 30 d., apie 11.26 val., adresu Savanorių pr. 116, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.2. Anot apeliantų, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad turto konfiskavimo, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Jos gali būti skiriamos asmeniui kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo pagrindų tais atvejais, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui priklausančio turto konfiskavimą, tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ar nuo bausmės arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko) turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Taigi, esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parinkti jų rūšis.

3.1. Prokurorės teigimu, R. G. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės jau buvo teismo įvertintos jo atžvilgiu taikant BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio) konfiskavimo klausimo išsprendimui nėra reikšmingos ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė būtų aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. R. G. nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo, nes jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 metams ir nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas) šiuo atveju yra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus bei atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

3.2. Visuomenės ir R. G. interesų pusiausvyra, anot prokurorės, būtų pažeista, jeigu iš jo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jam būtų pritaikytas tik dalinis automobilio vertės išieškojimas valstybės naudai, nes taip būtų formuojamos asmenų nebaudžiamumo tendencijos bei parodyta nepagarba baudžiamajam įstatymui, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, neužtikrintas prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslas ir sudaromos sąlygos pakartotinai nusikalsti.

3.3. Be to, prokurorė pažymi, kad kasacinis teismas automobilio didelės vertės nelaiko išskirtiniu atveju, kuomet turto konfiskavimas neturėtų būti taikomas. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio 2, 3 dalių taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, nereiškia, kad jos skyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. R. G. ir jo gynėjo advokato Karolio Kaklio apeliacinis skundas atmetamas.

4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, R. G. kaltės padarant nusikalstamą veiką, veikos kvalifikavimo bei teismo sprendimo atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 metams – neginčija, nesutinka tik su paskirta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Nagrinėjamu atveju R. G. skundžiamu nuosprendžiu, be kita ko, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

6. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011, 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2022). Atsižvelgiant į baudžiamojo poveikio priemonių ryšį su skiriama bausme, aktualus yra ir teismų praktikoje pateikiamas išaiškinimas, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020). Šis išaiškinimas analogiškai taikytinas ir vertinant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą.

7. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Be šios transporto priemonės jis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuoto nusikaltimo, todėl skundžiamame nuosprendyje yra pagrįstai konstatuota, jog šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka konfiskuotino turto požymius pagal BK 72 straipsnį.

8. R. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į BK 67 straipsnį ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį galima teigti, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. BK nenustato minimalaus ar maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019). Aplinkybė, kad R. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra svarbi sprendžiant turto konfiskavimo skyrimo arba neskyrimo klausimą, tačiau ji savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė turto konfiskavimą reglamentuojančias nuostatas. Teisėju kolegija, įvertinusi R. G. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, taip pat kitus byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – neprieštarauja proporcingumo principui ir atitinka siekiamus teisėtus bei visuotinai svarbius tikslus.

9. R. G. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis veikė tyčia, nes vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip elgtis. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 175-178). Automobilį R. G. vairavo dienos metu, kai yra intensyvus transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas, teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad jokios rimtos priežasties vairuoti tą dieną neturėjo. Remiantis liudytojo V. M. parodymais, R. G., vairuodamas transporto priemonę, keliskart išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, keistai laviravo po visą kelią, vos neįvažiavo į kelkraštį, nedaug trūko, kad įvažiuotų į salelę, kuri buvo atitverta. Šios aplinkybės rodo, kad jo padarytas KET pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, jis savo neteisėtais veiksmais sukėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.

10. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į R. G. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes (jis teisiamas pirmą kartą, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusikaltimas yra padarytas ne iš savanaudiškų tikslų, alkoholio vartojimas nėra jo kasdieninio gyvenimo būdo išraiška, darbe ir šeimoje charakterizuojamas teigiamai, augina mažametį vaiką), su šiuo apeliantų teiginiu nesutiktina. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai aprašė ir įvertino minėtas aplinkybes, dėl šios priežasties R. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis išvengė bausmės ir teistumo. Teismui nėra privaloma skiriant baudžiamojo poveikio priemonę pakartotinai nurodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos tam, kad būtų galima konstatuoti, jog turto konfiskavimas prieštarauja proporcingumo principui ir neatitinka juo siekiamų teisėtų bei visuotinai svarbių tikslų.

11. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad R. G. šeima gyvena už miesto, kur viešasis transportas yra ribotas, transporto priemonė reikalinga tam, kad būtų galima pasiekti darbą, užtikrinti šeimos poreikius, reaguoti į skubias situacijas (liga, vaiko liga ir pan.), be to, automobilio vertė yra apie 10 000 Eur ir šeimai jo praradimas padarytų didelę žalą – šeimoje auga mažametis vaikas, R. G. yra vienintelis šeimos maitintojas, jo gaunamos pajamos pakankamos tik pragyvenimui. Pažymėtina, kad vien tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui ir (arba) jo šeimos nariams sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018, 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019). Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nei asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, nei jo šeimos narių interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų, jie patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, paneigiančia baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybę. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. G. gauna pajamų, kurios, kolegijos vertinimu, yra pakankamos šeimos poreikiams patenkinti, todėl automobilio konfiskavimas nesukels nei jam, nei jo šeimai nepakeliamų finansinių sunkumų. Be to, nei R. G., nei jo šeimai nėra užkertamas kelias naudotis viešojo transporto ir kitomis pavėžėjimo paslaugomis.

12. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, ar paskyrus R. G. turto konfiskavimą, neturėtų būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

13. Šiame kontekste itin aktualus ir turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018, 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018, 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019). BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo, ši nuostata taip pat svarbi tais atvejais, kai turto konfiskavimo negalima taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama nusikalstamos veikos padarymo priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė, todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo pagal BK 72 straipsnio 5 dalį. Taigi, BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022).

15. Remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytomis R. G. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę charakterizuojančiomis ir kitomis aplinkybėmis, tuo, kad byloje nenustatyta ir apeliaciniame skunde nepateikta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių paties turto paėmimas valstybės nuosavybėn būtų netikslingas, be to, tuo, jog byloje nustatyta, kad konfiskuotinas turtas – automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teise priklauso R. G., teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo nagrinėjamu atveju R. G. paskyrus turto konfiskavimą taikyti jo atžvilgiu BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę ar jos dalį atitinkančią pinigų sumą.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžiu R. G. baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – paskirta teisėtai ir pagrįstai, apeliantų prašymas netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės – atmestinas, todėl dėl apeliantų prašymo, susijusio su šios baudžiamojo poveikio priemonės keitimu iš esmės kita baudžiamojo poveikio priemone (įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, R. G. (R. G.) ir jo gynėjo advokato Karolio Kaklio apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nuosprendį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.