Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 50 MGL, tai yra 2 500 eurų, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Š. paskirta galutinė bausmė – 33 MGL, tai yra 1 650 eurų, dydžio bauda.

M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Š. nuteistas už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė vieną folijos kamuoliuką su psichotropine medžiaga – ?-9-tetrahidrokanabinoliu, kurio masė yra 0,088 g, iki 2019 m. lapkričio 22 d. 20.40 val., kuomet (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini)-uoju pastatu, (duomenys neskelbtini), dalinės asmens apžiūros metu striukės vidinėje kišenėje šią psichotropinę medžiagą surado ir išėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausieji patruliai M. J. ir J. M..

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Renata Oželienė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendį pakeisti: M. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 45 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 30 parų arešto bausmę; bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs M. Š. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio M. Š. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

2.1. Prokurorės įsitikinimu, nuteistajam paskirta bausmės rūšis – bauda, neatitinka bausmės paskirties ir tikslų, ji neteisinga, neatitinkanti padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumo. Dalis apylinkės teismo argumentų, kuriais remiantis buvo skirta šios rūšies bausmė prieštarauja bylos duomenims. Be to, pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino tik teigiamus M. Š. charakterizuojančius argumentus, atmesdamas kitus, patikimai nustatytus jam nepalankius faktus, dalį jų nepagrįstai iškraipydamas. Teisiamojo posėdžio metu M. Š. teigė, jog norėtų gauti baudą, tačiau neturi turto ir nėra sukaupęs lėšų, negauna jokių pajamų ir neturi pinigų, kuriuos jis ketina gauti iš mamos, hipotetiškai pareikšdamas, kad ketina dirbti, tačiau nežino ką, kur ir nuo kada dirbtų. 2020 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautame M. Š. ir jo gynėjos prašyme nurodoma, kad M. Š. ikiteisminio tyrimo metu su arešto bausme sutiko, kadangi manė, jog ją galės atlikti poilsio dienomis, tačiau, jeigu būtų žinojęs, kad negalės arešto atlikti poilsio dienomis, apie tai būtų informavęs tėvus, kurie būtų sumokėję baudą. Tokios faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės, anot apeliantės, suponuoja išvadą, kad bauda, kaip bausmė už padarytą nesunkų nusikaltimą, būtų nukreipiama į M. Š. artimuosius asmenis, o ne į patį nuteistąjį, kas nepagrįstai ir neteisingai iškraipo baudžiamosios bausmės tikslų ir paskirties esmę.

2.2. Prokurorė nurodo ir tai, kad M. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors anksčiau jis neteistas, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais ir tvarka dėl visiškai analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje. Be to, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu M. Š. buvo baustas administracine tvarka net 4 kartus, turėjo galiojančių nuobaudų. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, tačiau nuo 2018 m. lapkričio 5 d., t. y. dar iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties priėmimo, Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale buvo registruotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų žalingo vartojimo (F19.1). Esant tokioms aplinkybėms, prokurorė sprendžia, kad nusikalstamas veikimas, dėl kurio M. Š. nuteistas šioje byloje, yra ne atsitiktinio pobūdžio, o dėsningas ir sąmoningai pasirinktas tyčinis jo elgesys, priešingas teisei ir nukreiptas į nebaudžiamą sisteminį narkotinių medžiagų vartojimą. Tai reiškia, kad M. Š. nepadarė išvadų dėl savo netinkamo elgesio, nepasitaisė, anksčiau jam taikytos švelnios auklėjamojo pobūdžio resocializacijos priemonės be laisvės atėmimo buvo neveiksmingos ir jis nepasinaudojo įstatymo jam sudaryta galimybe pasitaisyti ir nedaryti daugiau teisės pažeidimų. Priešingai, jis toliau daro įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus, o jo daromi teisės pažeidimai tik sunkėja. Iš valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nenustatyta, kad M. Š. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Tai sustiprina išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo socialinė branda neatitiktų statistinio jo amžiaus jauno žmogaus socialinės brandos, kas lemtų nebrandžius jo veiksmus savo gyvenime. Priešingai, byloje esantis duomenys suteikia pagrindą pagrįstai teigti, kad M. Š. pilnai suvokia savo veiksmų pavojingumą ir yra pajėgus laisvai pasirinkti savo gyvenimo būdą ir veikimo modelį.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti jos skundą jame nurodytais motyvais. Nuteistasis ir jo gynėja prašė prokurorės skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniu skundu neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, M. Š. inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Tačiau prokurorė nesutinka su nuteistajam M. Š. paskirta baudos bausme, prašo ją pakeisti į areštą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. Š. paskirtos bausmės, visų pirma, pažymima, kad, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prokurorės apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijama nuteistajam paskirtos bausmės rūšis, taip pat skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus bei aukštesnės instancijos teismui pateiktus papildomus duomenis, konstatuoja, kad apylinkės teismas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą M. Š. bausmę paskyrė teisingai.

8. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

9. Skirdamas bausmę M. Š., apylinkės teismas atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas nurodė, kad M. Š. padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo nebuvo pasikėsinta į tokias Lietuvos Respublikos Konstitucijoje saugomas vertybes kaip žmogaus sveikata, gyvybė, juo nesukelta tokios žalos atsiradimo grėsmė, taip pat nesiekta savanaudiškų tikslų. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertindamas M. Š. charakterizuojančius duomenis, apylinkės teismas pažymėjo, jog, nors Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 93 straipsniu, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau nėra teistas, administracine tvarka baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo bei važiavimo visuomeniniu transportu be bilieto. Taip pat teismas nurodė, jog M. Š. nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, tačiau jis mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, IV klasėje, iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo duomenų matyti, kad 2019 m. vasaros atostogų metu nuteistasis dirbo. Iš 2020 m. sausio 13 d. charakteristikos matyti, jog kaltinamasis yra komunikabilus, sportiškas, mielai atstovauja gimnaziją sporto varžybose, mėgstamas draugų. Mokytojai neturi nusiskundimų dėl jo elgesio. Nors charakteristikoje nurodoma, jog M. Š. turi problemų su pamokų nelankymu, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. praleido 66 pamokas be pateisinamos priežasties, dažnai vėluoja, tačiau iš pateikto dienyno išrašo matyti, jog visi dalykai įvertinti teigiamai, įsiskolinimų ar nepatenkinamų vertinimų nėra. Dar, vertindamas nuteistojo asmenybę, teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Kauno filiale registruotas nuo 2018 m. lapkričio 5 d. – jam konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas (F19.1). Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. Š., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirtina švelniausia BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

10. Analizuojant aukščiau aptartus skundžiamo nuosprendžio motyvus, kurių pagrindu M. Š. buvo paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, matyti, jog, priimant tokį sprendimą, apylinkės teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tinkamai įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nei vienos iš jų neprioretizuodamas. Teigti, jog M. Š. paskirta bausmė – bauda, yra aiškiai per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties ir tikslų, neproporcinga nuteistojo asmenybei ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

11. Motyvuojant šią išvadą bei tuo pačiu atsakant į prokurorės skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, jog abejonių tuo, kad praeityje M. Š. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, t. y. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos, kaip ir šioje byloje jam inkriminuotas nusikaltimas, padarymą, aukštesniajam teismui nekyla. Ši aplinkybė, kartu įvertinus ir tą faktą, kad nuteistasis buvo registruotas Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų žalingo vartojimo, taip pat neleidžia nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog nusikalstamas veikimas, dėl kurio M. Š. buvo nuteistas šioje byloje, yra ne atsitiktinio pobūdžio, o dėsningas ir sąmoningai pasirinktas tyčinis jo elgesys. Tačiau vien tai, kad šioje byloje M. Š. inkriminuotas nusikaltimas yra padarytas ne atsitiktinai, spontaniškai, bei jau po to, kai nuteistajam buvo parodytas pasitikėjimas atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį BK 93 straipsnio pagrindu, kas rodo, jog M. Š. iš tiesų išvadų dėl savo lengvabūdiško elgesio nepadarė, nors ir vykdė paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę, tačiau ji nebuvo pakankamai efektyvi, kad paveiktų nuteistąjį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, savaime neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog nagrinėjamu atveju tik paskirta savo pobūdžiu už baudą griežtesne bausme – arešto bausme būtų įmanoma pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus, tiek nubaudimo, tiek prevencinius bausmės tikslus.

12. Apeliaciniame skunde prokurorė itin akcentuoja tai, jog pirmosios instancijos teismo jam paskirtą baudą nuteistasis sumokėtų ne iš savo paties gaunamo atlyginimo ar santaupų, o ją padengtų tėvai, kas suponuoja išvadą, kad šiuo atveju bausmę būtų nukreipta ne į patį nuteistąjį, o į jo šeimos narius, kas nepagrįstai iškraipo baudžiamosios bausmės tikslus ir jų paskirties esmę. Kaip matyti, prokurorės skunde nurodytos aplinkybės, jog M. Š. nedirba, neturi sukaupęs lėšų ar turto, kurį realizavęs galėtų sumokėti jam paskirtą baudą, atitinka faktinius bylos duomenis, egzistavusius iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo gynėja pateikė M. Š. darbo pažymėjimo kopiją, iš kurios matyti, jog nuteistasis nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoju, bei apmokėjimo kvito kopiją, patvirtinančią, jog 2020 m. rugsėjo 14 d. nuteistasis į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą jau įmokėjo dalį - 200 eurų - jam paskirtos baudos, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo nuteistojo motyvaciją dengti jam paskirtą baudą. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. Š. bei jo gynėja patvirtino, jog nuteistasis planuoja tęsti darbą ir toliau, kadangi jam nepavyko įstoti į universitetą, M. Š. savo prievolės mokėti jam paskirtą baudą neneigė, jos savo artimiesiems perkelsiantis nenurodė, priešingai – teigė, jog baudą galės sumokėti ir pats. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su prokurore, jog paskirtąja baudos bausme būtų nubaustas ne pats M. Š., o jo artimieji.

13. Svarbu pažymėti ir tai, jog bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei ją padariusio asmens pavojingumui. Nagrinėjamu atveju M. Š. laikė vos vieną folijos kamuoliuką su psichotropine medžiaga - tetrahidrokanabinoliu, kurio masė yra 0,088 g. Akivaizdu, kad tokio kiekio psichotropinių medžiagų laikymas, nenustačius platinimo tikslo, yra skirtas asmeniniam vartojimui, kas daro tiesioginę žalą tik asmens, nusprendusio vartoti tokias medžiagas, sveikatai, jokios žalos pašaliniams asmenims tokiu priešingu teisei elgesiu nesukeliama. Tuo tarpu paskyrus M. Š. arešto bausmę, nuteistasis galimai prarastų darbą, laikinai nutrūktų jo sportinė veikla (iš byloje esančios sportinės veiklos sutarties bei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos, taip pat nuteistojo paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, jog M. Š. žaidžia krepšinį, atstovauja net keletą komandų), o tai, neabejotinai, turėtų neigiamos įtakos nuteistojo socialiniams ryšiams, kurie tokio jauno amžiaus asmeniui (M. Š. yra 19 metų) yra itin svarbūs. Apart to, kad nuteistasis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, be to, praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija nenustatė jokių kitų aplinkybių, kurios itin neigiamai charakterizuotų nuteistąjį. Nors prokurorė yra teisi, jog M. Š. iki šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo keturis kartus baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių nuobaudų, tačiau svarbu įvertinti ne tik patį baustumo administracine tvarka faktą, bet ir tai, už kokių nusižengimų padarymą M. Š. buvo paskirtos administracinės nuobaudos. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie nuteistajam registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus patvirtina, kad M. Š. administracine tvarka du kartus baustas už tai, jog važiavo viešuoju transportu be bilieto, vieną kartą už tai, kad kirto gatvę ne per pėsčiųjų perėją, bei vieną kartą už tai, kad vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie administraciniai nusižengimai/teisės pažeidimai negali būti priskiriami prie itin šiurkščių nusižengimų. Juo labiau, jie neatspindi nuteistojo pavojingumo visuomenei. M. Š. pavojingumo visuomenei niekaip nepagrindžia ir prokurorės skunde akcentuojamos aplinkybės, jog dar besimokydamas mokykloje nuteistasis turėjo problemų su pamokų nelankymu ar vėlavimu į jas. Ši aplinkybė charakterizuoja M. Š. kaip ne itin drausmingą mokinį, tačiau nesudaro pagrindo jo asmenybę vertinti kaip agresyvią, iššaukiančią, konfliktišką, apskritai nepaisančią visuotinai priimtinų elgesio normų. Priešingai, kaip matyti, iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktos M. Š. charakteristikos, jis apibūdinamas kaip komunikabilus, mėgstamas draugų, tvarkingas. Charakteristikoje taip pat nurodoma, kad mokytojai su juo problemų neturi. Kaip kruopštus, atsakingas, visada labai mandagus, paklusnus, nepasiduodantis emocijoms, perspektyvus krepšininkas M. Š. apibūdinamas ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje charakteristikoje. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, bei galimai dėl paskirtos arešto bausmės atsirasiančias neigiamas pasekmes, apygardos teismas daro išvadą, jog tokios bausmės paskyrimas būtų neproporcingas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

14. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis jau ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltės neneigė ir teisme, neskundė skundžiamo nuosprendžio, dar iki jo įsiteisėjimo sumokėjo dalį baudos, taigi, sutiko su juo paskirta galutinės bausmės rūšimi, jos dydžiu. Duomenų, patvirtinančių nuteistojo nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje, nenustatyta. Dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė ir tai, kad jis supranta, jog blogai elgėsi darydamas nusikalstamą veiką, dėl to gailisi, suvokia savo neteisėto elgesio pasekmes, pažada pasitaisyti ir daugiau nenusikalsti. Visa tai atskleidžia M. Š. kritišką požiūrį į savo įvykdytą nusikaltimą, o tai taip pat sudaro prielaidą manyti, jog pasitikėjimas nuteistuoju, skiriant jam pačią švelniausią sankcijoje numatytą bausmę, dar gali būti rezultatyvus.

15. Remdamasi aukščiau išdėstytų motyvų visuma, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai atsižvelgė į BK 41 straipsnyje numatytus bendrus bausmės skyrimo tikslus ir jos paskirtį, tinkamai įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko tenkinti prokurorės apeliacinį skundą ir keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendį dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.