Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovėms Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl raštų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) 17 punkto nuostata. Teigia, kad Tarnybos Vilniaus kalėjime yra įrengta vėdinimo (ventiliacijos) sistema, tačiau ji yra arba nenaudojama, arba neveikianti. Natūralus vėdinimas per kameros langą kelia didelių problemų dėl to, kad atidarius langus, šaltuoju metų laiku patalpos temperatūra iš karto nukrenta ir tampa nebeatitinkančia higienos normų. Per atidarytą langą patenka tabako dūmai iš rūkančiųjų kameros, tai jam kelia papildomus nepatogumus. Langų atidarinėjimas suėmimą vykdančioje įstaigoje yra visiškai neleistinas pagal režimo nuostatas, kadangi tokiu būdu atveriamas kelias neleistinam suimtųjų ir nuteistųjų susižinojimui, taip pat keliamas pavojus ir suimtųjų saugumui.

Pažymi, kad vėdinimo sistema privalo veikti, o jos tinkamą veikimą privalo užtikrinti suėmimą vykdanti įstaiga. Higienos normos reikalavimai turi būti užtikrinami sistemiškai, t. y. vieno reikalavimo užtikrinimas negali pažeisti kitų reikalavimų. Atsakovas negali remtis argumentu, kad vedinimo sistema yra „išjungiama techninio aptarnavimo laikotarpiu“, nes toks laikotarpis galėtų būti nebent trumpalaikis ir ne šaltuoju metų periodu, kuomet suimtiesiems turi būti užtikrinta tinkama temperatūra kamerų tipo patalpose.

Remiasi VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktais ir teigia, kad Tarnybos 2024 m. vasario 20 d. raštas šių reikalavimų neatitinka, kadangi kartu su minėtu raštu jam nebuvo pateikti jokie skundo motyvus paneigiantys duomenys, laikytini įtikinamais įrodymais, kad suėmimą vykdanti įstaiga užtikrina tinkamą vėdinimą Vilniaus kalėjime esančiose suimtiesiems skirtose patalpose (kamerose). Vertina, kad Tarnybos 2024 m. balandžio 18 d. raštas taip pat yra netinkamas, nes jame ginčijama minėta įsiteisėjusi Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutartis.

Teigia, kad padaryta neturtinė žala pasireiškė nerimu, nusivylimu, patiriama nuolatine sloga (viršutinių kvėpavimo takų sutrikimais), neišvengiama būtinybe kvėpuoti tabako dūmais. Atsakovas neužtikrino tinkamų suėmimo sąlygų, kiek tai siejama su pareiga užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą, laiku ir tinkamai nereagavo į jo skundą. Teisė į tinkamas ir saugias suėmimo sąlygas privalo būti ne tik pripažįstama, bet realiai gerbiama, todėl egzistuoja ir turi būti ginamas ir teisėtas lūkestis į teisėtą bei žmogaus teises užtikrinantį valstybės institucijų elgesį, vykdant pozityviąją pareigą suėmimo metu.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Remiasi HN 134:2015 16 ir 17 punktais bei teigia, kad Vilniaus kalėjimo režiminio korpuso pastatas, kuriame yra gyvenamoji kamera Nr. 53, yra prijungtas prie centrinio šildymo, patalpoje ant sienos yra pakabintas radiatorius.

Teigia, kad 2024 m. vasario 20 d. raštu pareiškėjas informuotas, jog Vilniaus kalėjimo kamerų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) bei higienos normos reikalavimus. Pareiškėjas 2024 m. kovo 26 d. skundu kreipėsi į Tarnybą. 2024 m. balandžio 18 d. raštu pareiškėjui išaiškinta, kad Tarnybos administracijos padalinys, užtikrinantis Tarnybos turto valdymo politikos įgyvendinimą, infrastruktūros ir materialinių resursų planavimą, tame tarpe ir skundų nagrinėjimą, pagal kompetenciją yra Turto valdymo skyrius. Tarnybos direktorius sprendžia Tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už Tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą. Pareiškėjui buvo išaiškinta, jog vien tik ta aplinkybė, kad 2024 m. vasario 20 d. raštas buvo pasirašytas ne Tarnybos direktoriaus, o įgalioto skyriaus vedėjo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundas buvo išnagrinėtas netinkamai.

Vertina, kad 2024 m. vasario 20 d. bei 2024 m. balandžio 18 d. raštai buvo priimti objektyviai įvertinus reikšmingus faktus, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu. Jie yra argumentuoti ir motyvuoti, priimti remiantis galiojančiais teisės aktais bei aktualia teismų praktika, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, raštuose yra aiškiai nurodyta prašymo netenkinimo priežastis, nurodyta apskundimo tvarka, jie yra pasirašyti juos priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo. Nors pareiškėjo 2023 m. lapkričio 14 d. skundas buvo išnagrinėtas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui.

Pažymi, kad pareiškėjas bendrai nurodo, jog dėl tam tikrų atsakovės veiksmų jaučiasi patyręs neturtinę žalą, tačiau šios žalos išraiškos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, nedetalizuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. vasario 20 d. rašto Nr. 2S-641 ir 2024 m. balandžio 18 d. rašto Nr. 2S-1904 teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 14 d. skundu kreipėsi į Vilniaus kalėjimo viršininką, nurodydamas, kad nuo 2023 m. lapkričio 5 d. nėra šildoma kameroje Nr. 53, dėl sugedusios vedinimo sistemos priverstas gyventi su atidarytu langu, todėl kameroje yra šalta. Dėl nurodytų aplinkybių jis visą laiką būna peršalęs, jį kamuoja kosulys ir sloga.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2S-641 dėl laikymo sąlygų pareiškėjas informuotas, kad jo skundas yra nepagrįstas. Nurodyta, kad Vilniaus kalėjimo kamerų įrengimas atitinka Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių bei HN 134:2015 16 ir 17 punktų reikalavimus. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamuosiuose kamerose. Kameros vėdinamos savaime, per langus, visi langų rėmai lengvai atsidaro, pritaikyti vėdinimui. Nurodyta rašto apskundimo tvarka ir terminai – per vieną mėnesį nuo jo gavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl 2024 m. vasario 20 d. rašto panaikinimo, 2024 m. balandžio 18 d. raštu informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 (toliau – Tarnybos nuostatai), 23.1 papunkčiu Tarnybos direktorius sprendžia Tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už Tarnybos nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą. Vien tai, kad atsakymas buvo pasirašytas ne Tarnybos direktoriaus, o įgalioto skyriaus vedėjo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundas buvo išnagrinėtas netinkamai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, Tarnybos atsakymai skundžiami Regionų administraciniam teismui. Pažymėta, kad jei mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema patalpoje neveikia, gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus. Vėdinimo įranga yra išjungiama techninio aptarnavimo laikotarpiu, kurio metu ji neveikia. Įrangos neveikimo laikotarpiu nuteistieji turi galimybę vėdintis per langus. Skunde minima gyvenamoji kamera nebuvo tikrinta Nacionalinio visuomenės centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nėra duomenų, įrodančių, kad gyvenamosios patalpos temperatūra buvo žemesnė, nei nustatyta teisės aktuose. Remiantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad dėl to paties klausimo (galimai netinkamų kalinimo sąlygų, susijusių su ventiliacijos neužtikrinimu) atsakymą yra pateikęs Tarnybos Turto valdymo skyrius, skundas dėl teisės į tinkamą patalpų vėdinimą neužtikrinimo iš esmės pakartotinai nenagrinėjamas. Nurodyta rašto apskundimo tvarka ir terminai – per vieną mėnesį nuo jo gavimo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 100 straipsnis (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. gegužės 14 d.). Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos (BVK 100 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 100 straipsnio 2 dalis).

Aiškindamas minėtas nuostatas, reglamentuojančias bausmių vykdymo sistemos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo tvarką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-182-624/2024 yra pažymėjęs, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdanti įstaiga yra laisvės atėmimo vietų įstaiga (BVK 23 ir 30 straipsniai), kuri yra Lietuvos kalėjimų tarnyba (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatai). Minėtoje LVAT nutartyje taip pat nurodoma, kad BVK 100 straipsnis turi būti aiškinamas, kaip nustatantis privalomą ikiteisminę administracinių ginčų, susijusių su bausmių vykdymo sąlygomis, nagrinėjimo tvarką. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos dėl arešto ar laisvės atėmimo bausmių vykdymo sistemos pareigūnų priimtų sprendimų, pirmiausiai privalo kreiptis su skundu į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių. Lietuvos kalėjimų tarnybai išnagrinėjus klausimą privaloma ikiteismine tvarka, skundas gali būti teikiamas Regionų administraciniam teismui (LVAT 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-286-415/2024).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2023 m. lapkričio 14 d. skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų pateikė Vilniaus kalėjimo viršininkui. Į pareiškėjo skundą atsakyta Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdybos skyriaus 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2S-641. Siekdamas apskųsti minėtą raštą, pareiškėjas 2024 m. kovo 26 d. skundą pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui.

Įvertinus LVAT praktiką ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 26 d. adresuodamas skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, siekė pasinaudoti privaloma ikiteismine apskundimo tvarka. Tačiau Tarnybos 2024 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 2S-1904, atsižvelgiant į tai, kad dėl to paties klausimo (galimai netinkamų kalinimo sąlygų, susijusių su ventiliacijos neužtikrinimu) atsakymą yra pateikęs Tarnybos Turto valdymo skyrius, skundą dėl teisės į tinkamą patalpų vėdinimą neužtikrinimo pakartotinai nusprendė nenagrinėti. Tokiu būdu iš esmės atsisakyta pareiškėjo skundą nagrinėti ikiteismine tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Nustačius, kad Tarnybos direktoriaus institucija neišnagrinėjo pareiškėjo skundo ikiteismine privaloma tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas panaikinti Tarnybos 2024 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 2S-1904 ir įpareigoti Tarnybos direktorių pareiškėjo 2024 m. kovo 26 d. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdybos skyriaus 2024 m. vasario 20 d. rašto Nr. 2S-641 panaikinimo išnagrinėti iš naujo teisės aktais numatyta tvarka ir terminais (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Pažymėtina, kad tai, jog ginčas turėjo būti sprendžiamas ikiteismine tvarka buvo nurodyta Regionų administracinio teismo, kuris 2024 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Nr. eI1-7998-428/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01023-2024-7) skundą atsisakė priimti, kadangi Tarnybos 2024 m. vasario 20 d. rašte buvo nurodyta netinkama apskundimo tvarka, nes raštas turėjo būti skundžiamas Tarnybos direktoriui.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 2S-1904.

Įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių pareiškėjo 2024 m. kovo 26 d. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdybos skyriaus 2024 m. vasario 20 d. rašto Nr. 2S-641 panaikinimo išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.