- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- 1A-332-634/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37693-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- S. T., T. J.
- Civilinis ieškovas
- UAB „K.“, R. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. T. – S. ir T. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo
S. T. – S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį ir jai paskirtos bausmės: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.
T. J. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 28 paros arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis nauju nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutartimi subendrinta bausme paskiriant 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, ir prie šios bausmės iš dalies pridėta švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, ir T. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 5 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką įskaityta bausmė dalis atlikta pagal ankstesnius nuosprendžius.
Civilinio ieškovo UAB „K.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. T. – S. ir T. J. priteista solidariai 162,64 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai.
Civilinio ieškovo R. T. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. T. – S. ir T. J. priteista solidariai 158,00 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. S. T. – S. ir T. J. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu nuteisti už tai, kad bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, T. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, užvaldė svetimą turtą, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 22.00 val. būdami prie turgavietės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, T. J. suduodant nukentėjusiajam R. T. vieną kartą kumščiu į galvos sritį, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suduodant nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veido sritį – dešinę akį, dėl smūgių nukentėjusiajam R. T. nukritus ant grindinio, jiems tęsiant nusikalstamus veiksmus, T. J. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bendrai įspiriant nukentėjusiajam nemažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, tuo padarant poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, dešinio riešo srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsiant savo nusikalstamu veiksmus, T. J. laikant nukentėjusiojo R. T. rankas, S. T.-S. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė R. T. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „LG K10“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo UAB „Tele2“ SIM kortelė, bendros 130 Eur vertės, atminties kortelę 2GB, 15 Eur vertės, telefono dėklą, 5 Eur vertės, o iš piniginės, buvusios kelnių kišenėje, pagrobė 43 Eur, tuo padarant nukentėjusiajam R. T. bendrą 193 Eur turtinę žalą.
Be to, S. T. – S. ir T. J. nuteisti už tai, kad bendrais veiksmais slapta pagrobė svetimą nedidelės vertės UAB „K.“ priklausantį turtą, tuo padarydami 162,70 Eur turtinę žalą, o būtent: veikdami bendrininkų grupėje 2019 m. vasario 6 d. apie 17.43 val. būdami UAB „K.“ parduotuvėje „E.“, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), S. T. – S. iš prekių lentynos paimdama 1 vnt. 50 ml talpos veido kremą „M. P. C.“, 39,90 Eur vertės, 1 vnt. 15 ml talpos paakių kremą „M. P. G.“, 45 Eur vertės, 1 vnt. 50 ml talpos kremą „M. P. G.“, 52,90 Eur vertės, 1 vnt. 50 ml talpos dieninį/naktinį kremą „M. D.“, 24,90 Eur vertės, minėtas prekes susidėdama į su savimi turimą maišelį, T. J. tuo metu stebint aplinką ir S. T. – S. nusikalstamus veiksmus, vėliau kartu iš parduotuvės pasišalinant, prekių apmokėjimui nepateikė.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad:
1.1. T. J. nukentėjusįjį apiplėšė veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. T. – S. ir dar vienu nenustatytu asmeniu. Nors byloje nenustatyta, kad kaltinamoji S. T. – S. plėšimo metu nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tačiau ji būdama kartu su T. J. ir nenustatytu asmeniu, matė jų nukentėjusiojo atžvilgiu naudojamą fizinį smurtą, pritarė tokiems jų veiksmams, o dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam netekus galimybės priešintis, T. J. laikant R. T. rankas, ji kartu su plėšime dalyvavusiu nenustatytu asmeniu pagrobė iš jo telefoną bei pinigus, t. y. realizavo BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį – svetimo turto pagrobimą.
1.2. Nors T. J. savo kaltės dėl vagystės nepripažino, tačiau jo versiją paneigia byloje surinkti įrodymai. Nustatyta, kad T. J. matė neteisėtus S. T. – S. veiksmus „E.“ parduotuvėje, suprato jos siekį pagrobti svetimą turtą ir jam pritarė – tyčia padarė šį baudžiamąjį nusižengimą. T. J. kartu su S. T. – S. veikdami bendrai iki galo realizavo BK 178 straipsnio 4 dalyje vagystės sudėtį, kartu pasišalindami iš parduotuvės su pagrobtomis prekėmis ir jas užvaldydami.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. T. – S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendį ir ją išteisinti. Skunde nurodė, kad:
3.1. darant BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ji nedalyvavo. Vieno nukentėjusiojo R. T. parodymais vadovautis neteisinga, nes nukentėjusysis pripažino, kad tiksliai įvykių nepamena, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio bei nurodė, kad ji yra nieko nepasikeitusi, nors ji atrodo kitaip, nei įvykio metu.
3.2. R. T. telefoną lombarde užstatė nežinodama, kad jis yra vogtas.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. J. prašo: 1) išteisinti jį pagal BK 178 straipsnio 4 dalį; 2) sumažinti jam paskirtą bausmę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį; 3) taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti 1/3 dalimi; 4) iš naujo subendrinti jam paskirtas bausmes. Skunde nurodė, kad:
1.3. byla buvo išnagrinėta neišsamiai ir jam paskirta per griežta bausmė.
1.4. Jis neprisidėjo prie nusikaltimo padaryto pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, o dėl nusikaltimo pagal BK 180 straipsnį prisipažino, todėl prašo švelnesnės bausmės.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Nuteistųjų S. T. – S. ir T. J. apeliaciniai skundai atmetami.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nuteistosios S. T. – S. apeliacinio skundo
7. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl S. T. – S. kaltės įvykdžius plėšimą nukentėjusiojo R. T. atžvilgiu. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 180 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Nors nuteistoji teigia, kad plėšime nedalyvavo, fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, jo turto nepagrobė bei nežinojo, kad lombarde užstatė pagrobtą svetimą telefoną, tačiau bylos duomenys šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia.
8. Iš nukentėjusiojo R. T. parodymų nustatyta, kad jį užpuolė du vaikinai ir viena mergina. Nuteistuosius S. T. – S. ir T. J. atsimena, nes būtent su jais kalbėjo prieš užpuolimą ir gali juos apibūdinti. Iki tol jų nepažinojo. Nukentėjusysis patvirtino, kad plėšimo metu dalyvavo abu nuteistieji. Prisimena, kad jį vienas vaikinas laikė, o kitas vaikinas mušė, todėl mergina galėjo iškraustyti kišenes. Nukentėjusysis R. T. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, iš kurių matyti, kad įvykio metu prie jo priėjo du vaikinai ir mergina. Mergina buvo apie 25 metų amžiaus, apie 160 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, pailgo veido, šviesių, žemiau pečių plaukų, kas atitinka kaltinamosios išvaizdą. Patvirtino, kad užpuolimo metu iš jo kišenių ištraukė pinigus, mobiliojo ryšio telefoną, cigaretes ir tada visi trys pasišalino. Fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo faktas ir pobūdis nustatyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvada.
9. 2018 m. rugpjūčio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis R. T. iš jam pateiktų atpažinimui fotonuotraukų, atpažįsta S. T. – S., kaip asmenį, dalyvavusį 2018 m. rugpjūčio 4 d. apiplėšime. 2019 m. kovo 22 d. asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kaip nukentėjusysis R. T. iš trijų parodymui atpažinti merginų, atpažino S. T. – S., kaip asmenį dalyvavusią 2018 m. rugpjūčio 4 d. plėšime nukentėjusiojo atžvilgiu. Taigi, nors nukentėjusysis R. T. pripažino, kad įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, tačiau jis nuo pat tyrimo pradžios tiksliai apibūdino plėšime dalyvavusios S. T. – S. išvaizdą.
10. Pats nuteistasis T. J. patvirtino, kad S. T. – S. padavė nukentėjusiojo telefoną ir paprašė nuvežti jį į lombardą užstatyti. Tą nuteistoji ir padarė. Liudytojas M. K. patikrinęs lombarde esančius duomenis dėl mobiliojo ryšio telefono sužinojo, kad jį į lombardą, 2018 m. rugpjūčio 5 d. atnešė S. T. Iš liudytojo I. K. parodymų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. jis priėmė atneštą priduoti mobiliojo ryšio telefoną „LG K10“. Iš dokumentų matyti, kad jis priėmė telefoną iš S. T., kuri pateikė asmens tapatybės kortelę. Už daiktą išmokėta 30 Eur suma bei S. T. paduotas kvitukas, su kuriuo galėtų atsiimti telefoną. Byloje yra išrašas, kuriame matosi, kad 2018 m. spalio 14 d. telefonas „LG K10“ buvo parduotas. Liudytoja G. P. patvirtino, kad 2018 m. lombarde nusipirko telefoną, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo vogtas. Telefoną iš jų paėmė Žaliakalnio policijos komisariate.
11. Įvertinus bylos aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nuteistosios S. T. – S. dalyvavimo plėšime ir jos kaltės. Esant byloje nustatytiems bendrininkavimo požymiams, nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimui neturi reikšmės kuris konkrečiai iš bendrininkų panaudojo fizinį smurtą ir kuris pabaigė plėšimo veiksmus, t. y. iš netekusio galimybės priešintis nukentėjusiojo pagrobė turtą – pakanka nustatyti, kad kaltininkas suprato kitų bendrininkų veiksmus, siekiamus tikslus ir jiems pritarė, t. y. tyčia padarė šį nusikaltimą. Taigi, nuteistosios S. T. – S. prašymas išteisinti ją pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, atmetamas kaip nepagrįstas.
12. Vertinant nuteistajai paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad skirdamas bausmę S. T. – S. pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į S. T. – S. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, į jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – teista net 29 kartus už vagystes, daug kartų bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės parodo, kad nuteistoji nepasimoko iš savo neteisėto elgesio, o nusikalstamos veikos daromos sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Taip pat teismas atsižvelgė ir į S. T. – S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padariusi vagystę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į S. T. – S. atsakomybę sunkinančias aplinkybes - vagystę padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei į tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
13. Ankstesniais teismo nuosprendžiais nuteistajai skiriamos bausmės jos neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jos elgesiui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai skyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paskirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės dydis – mažesnis nei straipsnių sankcijose numatytų šios bausmės vidurkis - nelaikytinas aiškiai per griežtu ar neproporcingu. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
14. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad S. T. – S. pripažintina kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.
Dėl nuteistojo T. J. apeliacinio skundo
15. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. J. ginčija kaltę dėl vagystės padarymo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, todėl prašo šioje skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio dalyje jį išteisinti bei sumažinti jam paskirtą bausmę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
16. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 4 dalį traukiamas tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad T. J. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant T. J. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
17. Teisėjų kolegija nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytą versiją, kad jis neprisidėjo prie nusikaltimo padaryto pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, atmeta kaip gynybinę, kadangi byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
18. Nors nuteistasis T. J. savo kaltės dėl įvykdytos vagystės iš „E.“ parduotuvės nepripažino, tačiau patvirtino, kad eidamas į „E.“ parduotuvę žinojo, kad jei bus galimybė, nuteistoji paims daiktų, o jam įėjus į parduotuvės vidų ir priėjus šalia S. T. – S., ji paėmė kažką iš daiktų. Patvirtino, kad S. T. – S. jo prašė elgtis taip, kad neatkreiptų į save dėmesio bei patvirtino, kad žinojo, jog S. T. – S. eina vogti. Nuteistoji S. T. – S. taip pat patvirtino, kad T. J. vagystės metu buvo kartu su ja, stovėjo šalia. Taigi, T. J. matė neteisėtus S. T. – S. veiksmus parduotuvėje, suprato jos siekį pagrobti svetimą turtą ir jam pritarė.
19. Iš liudytojos D. P. parodymų nustatyta, kad nuteistieji sukėlė įtarimų, nes gan ilgai vaikštinėjo po parduotuvę. Peržiūrėjusi vaizdo įrašus pamatė, kad moteris įsidėjo į maišelį veido kremus. Patvirtino, kad abu nuteistieji parduotuvėje buvo kartu, kai buvo imami kremai, abu stovėjo vienas šalia kito. Nuteistuosius gerai prisimena, nes kolegei siuntė nuotraukas, o jie atrodo taip pat, kaip yra užfiksuoti parduotuvės vaizdo kamerų.
20. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos nustatyta, kad S. T. – S. kalbėdamasi su T. J. iš prekių lentynos paima 4 vnt. prekių pakuočių, kurias susideda į su savimi turimą maišelį, o tuo metu T. J. stovi prieš S. T. savo kūnu užstodamas ją nuo kitų asmenų, stebi aplinką ir S. T. veiksmus. Po to abu kartu pasišalina iš vaizdo kameros stebėjimo zonos. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK tyrėjos L. J. 2019 m. vasario 22 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad išsiuntus pranešimą Kauno apskrities VPK Kauno miesto ir rajono policijos komisariatų padaliniams dėl nurodytą vagystę padariusių asmenų galimo tapatybių nustatymo, gauta informacija, jog nusikalstamą veiką padarė S. T. – S. ir T. J.
21. Paminėti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad S. T. ir T. J. veikė kaip bendrininkai – S. T. pavogė daiktus, o T. J. tuo metu savo kūnu užstojo ją nuo kitų asmenų bei nuo vaizdo kamerų, stebėjo aplinką.
22. Teismas nurodo, kad nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2014). Visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Šiuo atveju iš byloje nustatytų duomenų, akivaizdu, kad T. J. ir S. T. – S. turėjo bendrą tikslą įvykdyti vagystę. Taigi, T. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
23. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog byla buvo išnagrinėta neišsamiai, t. y. neteisingai įvertinus įrodymus, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
24. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į T. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau teistas 12 kartų, iš jų dauguma už nusikalstamas veikas nuosavybei bei turtinėms teisėms, daug kartų baustas administracine tvarka už vagystes iš parduotuvių, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės parodo, kad nuteistasis nepasimoko iš savo neteisėto elgesio, o nusikalstamos veikos daromos sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Taip pat teismas atsižvelgė ir į T. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino įvykdęs plėšimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į T. J. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
25. Ankstesniais teismo nuosprendžiais nuteistajam skiriamos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paskirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės dydis – mažesnis nei straipsnių sankcijose numatytų šios bausmės vidurkis - nelaikytinas aiškiai per griežtu ar neproporcingu. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
26. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog T. J. veiksmuose yra visi būtini jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų sudėties požymiai, o bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo.
27. Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų S. T. – S. ir T. J. apeliacinius skundus atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.