- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- 2A-1853-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07102-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- J. Z.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1853-125/2012
Teisėja Jolanta Gailevičienė Proceso Nr. 2-06-3-07102-2011-5
2012 m. gruodžio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei J. Z., išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo dydžio sumažinimo bei ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-28 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė teismo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-28 sprendimu nustatytą jo bendravimo su dukra E. M., gim. 2000-11-19, tvarką tokiu būdu: jis, R. M., vasaros atostogų metu pasiima dukrą pas save su teise išvykti į užsienį prieš vieną mėnesį raštu įspėjęs atsakovę, žiemos atostogų metu pasiima dukrą pas save vienai savaitei prieš vieną mėnesį raštu įspėjęs atsakovę, padengia dukters atvykimo į Lietuvą iš gyvenamosios vietos išlaidas, o atsakovė – išvykimo iš Lietuvos į dukters gyvenamąją vietą išlaidas; pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-28 sprendimu priteistą dukters E. M. išlaikymą, iš jo dukters išlaikymui priteisiant po 200 Lt mėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė faktiškai nuo 2010 m. liepos mėnesio bendrauti su dukra jam neleidžia, jos abi yra išvykusios į užsienį nuolatiniam gyvenimui, todėl jis nori, kad bendravimo su dukra tvarka būtų pakeista atsižvelgiant į esančias faktines aplinkybes. Priteistas išlaikymo vaikui periodines išmokas prašo sumažinti, nes niekur nedirba, jokių pajamų, išskyrus socialinę pašalpą, negauna.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-28 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-28 sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2008-01-30 nutartimi, nustatytą ieškovo R. M. bendravimo su nepilnamete dukra E. M., gim. 2000-11-19, bendravimo tvarką, nustatant, kad R. M. vasaros atostogų metu pasiima dukrą E. M. į savo gyvenamąją vietą su teise išvykti į užsienį prieš vieną mėnesį raštu įspėjęs atsakovę J. Z.; R. M. dukros E. M. žiemos atostogų metu pasiima ją į savo gyvenamąją vietą vienai savaitei prieš vieną mėnesį raštu įspėjęs atsakovę J. Z.; R. M. padengia dukters E. M. atvykimo į Lietuvą iš jos gyvenamosios vietos išlaidas, o J. Z. padengia dukters E. M. išvykimo iš Lietuvos į dukters gyvenamąją vietą išlaidas. Teismas sumažino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-28 sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2008-01-30 nutartimi, iš ieškovo R. M. nepilnametės dukters E. M. išlaikymui priteistą 400 Lt sumą iki 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Kitą ieškinio dalį atmetė. Iš atsakovės J. Z. ieškovui R. M. priteisė 1061,25 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė sprendimui įsiteisėjus atšaukti civilinėje byloje Nr. N2-1205-642/2007 išduotą vykdomąjį raštą R. M. dėl bendravimo tvarkos su vaiku, taip pat atšaukti civilinėje byloje Nr. N2-1205-642/2007 išduotą vykdomąjį raštą J. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, visiškai įvykdžius išieškojimą iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas nurodė, kad atsakovė J. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė savo dabartinės turtinės padėties ar padidėjusių vaiko poreikių, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, atsižvelgiama tik į ieškovo turtinę padėtį bei E. M. atitinkamam amžiui būdingus įprastinius vaiko poreikius. Civilinėje byloje Nr. N2-1205-642/2007 ir šioje civilinėje byloje teismo posėdžių metu iš ieškovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad R. M. nei priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-28 sprendimą, nei šiuo metu nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturėjo ir neturi, nedirba. 2007-09-07 R. M. nustatyta diagnozė: lėtinė S1 radikulalgija, L5-S1 disko išvarža, stuburo osteochondrozė, deformacinė spondiliozė, pablogėjimas, funkcijos nepakankamumas. Šiuo metu jis nurodė taip pat sergantis, kenčiantis stuburo skausmus, dėl to negali dirbti jo kvalifikaciją atitinkančio darbo. Atsakovei ieškinys įteiktas, tačiau ji prieštaravimų šiam ieškovo reikalavimui neišreiškė, ieškovo nurodomų aplinkybių nepaneigė, įrodymų apie savo turtinę padėtį ar vaiko poreikius nepateikė. Šiuo atveju nors ieškovas ir nepateikė rašytinių įrodymų apie savo ar motinos sveikatos būklę, nesant jokių kitų tai paneigiančių įrodymų, atsižvelgiant ir į duomenis apie ieškovo sveikatos būklę, esančius civilinėje byloje Nr. N2-1205-642/2007, atsakovei nepateikus prieštaravimų ir tokiu savo elgesiu pripažįstant ieškovo nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovas turi sveikatos problemų, dėl kurių neturi galimybės susirasti darbą, leidžiantį teikti vaikui priteisto dydžio išlaikymą. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas, neturėdamas pajamų, gyvendamas iš socialinių pašalpų, kitų asmenų išlaikomas arba gyvendamas iš skolintų lėšų, dėl tokios objektyviai susiklosčiusios turtinės padėties vaikui teikti priteisto išlaikymo neturi galimybės. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, atsižvelgiama į tai, kad antstolės V. D. duomenimis, ieškovas vaikui nuo 2011-07-01 iki 2012-03-26 sumokėjo 2859,10 Lt išlaikymo sumą, t. y. vidutiniškai po 318 Lt per mėnesį. Todėl teismas padarė išvadą, kad tokią išlaikymo sumą ieškovas vaikui mokėti galimybę turi. Atsižvelgiant į įprastinius E. M. amžiaus vaiko poreikius, ieškovo nurodytas bei kitas aptartas byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo tenkintinas iš dalies: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-28 sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2008-01-30 nutartimi, nustatytas išlaikymo E. M. dydis nuo 400 Lt mažintinas iki 300 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-28 sprendimą ir sumažinti priteisto išlaikymo E. M. dydį iki 200 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, jokių pajamų, išskyrus socialinę pašalpą, negauna. Dėl sunkios sveikatos būklės (diagnozuotų sunkių lėtinių susirgimų – lėtinės radikulalgijos, disko išvaržos, stuburo osteochondrozės, deformacinės spondiliozės), nuolat kenčiamų stuburo skausmų jis, ieškovas, yra nedarbingas, nėra tikimybės, jog ateityje jo sveikatos būklė iš esmės pagerės. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, teismas iš esmės atsižvelgė tik į tai, kiek jis, ieškovas, yra sumokėjęs dukros išlaikymui iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Apelianto teigimu, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl turi būti įvertintos tėvų galimybės tenkinti vaiko poreikius. Jo turtinė padėtis, sunki sveikatos būklė ir dėl to objektyviai ribotos galimybės dirbti yra nustatytos byloje esančia medžiaga, teismas, ieškovo nuomone, būtent šiomis aplinkybėmis ir privalėjo remtis. Iki kreipimosi į teismą išlaikymas vaikui (vidutiniškai po 318 Lt per mėnesį) buvo teikiamas iš jo, ieškovo, gaunamų pašalpų bei skolintų lėšų, tai sudaro jam itin sunkią finansinę naštą, todėl tai negalėjo būti vertinama kaip įrodymas, įrodantis jo finansines galimybes ir toliau teikti nurodyto dydžio išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovo nurodytas aplinkybes, sumažino išlaikymo dydį iki 300 Lt. CK 3.3 str. 1 d. yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos principas. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, kurioje sprendžiami vaikui išlaikyti reikiamos sumos dydžio, išlaikymo formos klausimai, visų pirma, turi vertinti byloje nustatytas aplinkybes vaikų teisių ir interesų aspektu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti sprendžiamos vaikų interesų naudai. CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens pakitusią turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimą Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-20 nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2012-08-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga sudaro 850 Lt). Darytina išvada, kad abiejų tėvų teikiamas išlaikymas turėtų sudaryti bent 800 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių, sveikatos būklę, profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Ieškovas nurodo, kad šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, jokių pajamų, išskyrus socialinę pašalpą, negauna, dėl sunkios sveikatos būklės (diagnozuotų sunkių lėtinių susirgimų – lėtinės radikulalgijos, disko išvaržos, stuburo osteochondrozės, deformacinės spondiliozės), nuolat kenčiamų stuburo skausmų yra nedarbingas, nėra tikimybės, jog ateityje jo sveikatos būklė iš esmės pagerės. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad visas šias aplinkybes ieškovas jau buvo nurodęs civilinėje byloje Nr. N2-1205-642/2007 ir teismas šioje byloje 2007-09-28 priimtu sprendimu šias aplinkybes įvertino ir nusprendė priteisti iš atsakovo R. M. nepilnamečio vaiko E. M. išlaikymą 400 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2007-01-03 iki vaiko pilnametystės. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-28 sprendimo, 2008-01-30 nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaiko išlaikymo dydžio nustatymo aplinkybes, nepažeidė nei procesinės, nei materialinės teisės normų reikalavimų ir pagrįstai nustatė 400 Lt dydžio periodinę išmoką, nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus ir poreikius; atsižvelgiant į teisminę praktiką ir šalyje esančią ekonominę situaciją, nėra pagrindo konstatuoti, jog tokia periodinės išmokos suma pažeistų atsakovo turtinius interesus, o galimybės priklauso nuo atsakovo amžiaus, profesijos ir darbingumo. Antra, kažkokių naujų duomenų nagrinėjamoje byloje ieškovas R. M. nenurodė, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo sveikatos būklė yra tokia, kad dėl jos nėra galimybės jam susirasti darbą, kad ji nesikeis, nepagerės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sumažino išlaikymo dydį nuo 400 Lt iki 300 Lt, tokiu būdu didesnę atsakomybės dalį priskyrė motinai, todėl dar daugiau sumažinti išlaikymo sumą nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina apelianto argumentus kaip visiškai nepagrįstus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010). Byloje neginčytinai nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra gyvena su motina – atsakove, todėl patenkinus apeliacinį skundą, neabejotinai būtų pažeisti atsakovės interesai, nes jai tektų ne tik pareiga vienai rūpintis dukters kasdiene buitimi, auklėjimu, bet ir tektų neproporcingai didelė dalis pareigos materialiai išlaikyti nepilnametę dukrą. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui (vaikams) vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti skundžiamą sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Netenkinus apeliacinio skundo, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-28 sprendimą palikti nepakeistą.