Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Audronės Adomaitienės ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8656-475/2014 pagal pareiškėjos antstolės Audronės Adomaitienės prašymą dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys N. N., A. N., A. N., uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė A. Adomaitienė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0036/08/02821 skolininką O. N., kadangi jis 2011 m. lapkričio 29 d. mirė. Nurodė, kad vadovaujantis 2014 m. vasario 10 d. testamentų registro išrašo duomenimis, O. N. turtą paveldėjo N. N., A. N. ir A. N., todėl skolininkas vykdymo procese turėtų būti pakeistas jo turto paveldėtojais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Vadovaujantis CK 5.52 straipsniu, 5.53 straipsnio 1 dalimi, CPK 596 straipsnio 1 dalimi, paveldėtojai, priimdami palikėjo turtą, kartu prisiėmė ir palikėjo turtines teises bei prievoles, todėl vykdymo procese mirus skolininkui, vadovaujantis jie pakeistini skolininko turtinių teisių ir prievolių perėmėjais ir atsako už mirusio palikėjo skolas bei skolinius įsipareigojimus. Be to, visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas nesigilino į tą aplinkybę, kad bankas jau apgynė savo materialinę teisę ir turi vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir kad šiuo metu jau yra vykdomas išieškojimas iš mirusio skolininko. Kreditoriaus (banko) reikalavimas mirusio skolininko O. N. atžvilgiu jau yra patvirtintas įsiteisėjusiu vykdomuoju dokumentu (2008 m. liepos 25 d. Kauno 25-ojo notarų biuro išduotu vykdomuoju įrašu Nr. 1638). Mirusio laiduotojo skolos yra paveldimos bendrais pagrindais, todėl ginčo materialiniam santykiui yra galimas teisių perėmimas. Be to, mirusio skolininko O. N. turto paveldėtojai prisiėmė ne tik palikėjo turtines teises bet ir prievoles, todėl vykdymo procese mirus skolininkui, jie pakeistini skolininko turtinių teisių ir prievolių perėmėjais bei atsako už palikėjo skolas ir skolinius įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė pakeisti skolininką vykdomojoje byloje yra pagrįsta ir teisėta.

Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 2-8656-475/2013 duomenimis nustatyta, kad antstolės A. Adomaitienės kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko UAB „Tomiksta“ ir laiduotojų O. N., G. N., M. P. ir A. G. išieškotojo UAB Medicinos banko naudai pagal Kauno miesto 25-ojo notaro biuro 2008 m. liepos 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1638 dėl 10 648,81 Lt skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo, kurio pagrindu yra užvesta vykdomoji byla. Laiduotojas O. N. 2011 m. lapkričio 29 d. mirė. Laiduotojo turtą paveldėjo jo nepilnamečiai vaikai N. N., A. N. ir A. N.. Antstolė kreipėsi į teismą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta atskirųjų skundų argumentus pagrįstais ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis CK 6.87 straipsnio 1 dalimi, antstolės pareiškimo dėl šalies pakeitimo netenkino.

CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad laidavimas baigiasi, kai laiduotojas miršta, nelaikytina pagrįsta. Pažymėtina, kad dėl asmens teisių paveldėjimo sprendžiama vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. CK 6.87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laidavimas baigiasi, kai laiduotojas miršta. Teisės doktrina pripažįsta, kad ši nuostata aiškinama tuo, kad laiduojama už konkretų skolininką, kurį su laiduotoju gali sieti specifiniai, asmeninio pobūdžio santykiai, todėl laiduotojo teisių perėmėjai nepaveldi laiduotojo pareigos. Tačiau jau atsiradusios laiduotojo skolos yra paveldimos bendrais pagrindais (V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I), 2003, p. 128). Tokia linkme yra formuojama ir teisminė praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-801/2014). Bylos duomenimis nustatyta, kad mirusio laiduotojo palikimas yra priimtas.

Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu, nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Tais atvejais, kai vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma ir neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Nurodytas terminas teismo gali būti pratęstas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, ar mirusio laiduotojo kreditorius UAB Medicinos bankas arba išieškojimą vykdanti antstolė laikėsi CK 5.63 straipsnio reikalavimų, siekdamas išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes neišsireikalavo turto apyrašo, iš kurio sprendžiama, kokia apimtimi paveldėtas mirusiojo palikėjo turtas, taigi teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neatskleista bylos esmė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, neišsireikalavus visų reikiamų procesiniam sprendimui priimti įrodymų, kad išsiaiškinti ar buvo laikytasi CK 5.63 straipsnio reikalavimų, todėl tokia teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta. Siekiant išsiaiškinti šias bylai reikšmingas aplinkybes, atskleisti bylos esmę, klausimas negali būti išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus įrodymus, todėl jis perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 593 straipsniu, 596 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skolininko pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.