Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas R. S. atžvilgiu) - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams,

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2017 m. gruodžio 18 d. vagystė iš D.W. D. buto) - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams,

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2017 m. gruodžio 19 d. pasikėsinimas padaryti vagystę iš D.W. D. buto) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. sausio 6 d. vagystė iš advokato kontoros) - laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams,

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. sausio 15 d. vagystė iš UAB „X“) - 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. birželio 22 d.

Nukentėjusiojo D. W. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų D. N. ir G. S., o jiems neišgalint iš D. N. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės G. N. ir G. S. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės A. A., nukentėjusiojo D. W. D. naudai priteista 968,27 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš nuteistojo D. N., o jam neišgalint iš D. N. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės G. N., nukentėjusiojo A. J. naudai priteista 550,00 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios J. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš nuteistojo D. N., o jam neišgalint iš D. N. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės G. N., nukentėjusiosios J. A. naudai priteista 50,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Solidariai iš nuteistųjų D. N. ir G. S., o jiems neišgalint iš D. N. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės G. N. ir G. S. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės A. A., nukentėjusiojo R. S. naudai priteista 385 Eur ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo pripažinti kaltais ir nuteisti D. K., G. S., tačiau jie apeliacinių skundų nepateikė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. N., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip bendrininkų grupė kartu su G. S., D. T., g. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, kuriam esant galėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, 2017 m. gruodžio 16 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste, tarp J. B. g. 118 ir 120 daugiabučių gyvenamųjų namų, siekdami užvaldyti svetimą turtą užpuolė R. S., suduodami rankomis ir įspirdami R. S. į galvos sritį ir kitas kūno vietas ne daugiau 20 kartų, tuo dėl krūtinės dešinės pusės X šonkaulio lūžimo padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, iškraustę kišenes, pagrobė R. S. priklausantį 385 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5 Black“.

2. Taip pat, D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip bendrininkų grupė kartu su G. S., 2017 m. gruodžio 18 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 19.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, per nerakintas duris įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame iš buto durų ištraukdamas pagrobė bendros 463 eurų vertės, raktų ryšulį, iš koridoriuje kabėjusios striukės pagrobė D. W. D. priklausančią 10 eurų vertės piniginę, su joje buvusiais 100 eurų, jo vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu ir SWEDBANK banko mokėjimo kortele, viso pagrobė svetimo turto už 573 eurus.

3. Taip pat, D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip bendrininkų grupė kartu su G. S., turėdami prieš tai pavogtus raktus nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 19 d., nakties metu, apie 01.00 val., siekdami užvaldyti svetimą turtą, rakindami lauko duris, prieš tai pavogtais raktais, pasikėsino įsibrauti į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pagrobti nenustatytą turtą, tačiau nukentėjusiajam išgirdus bandymą rakinti duris ir įjungus lauko apšvietimą, jie išsigando ir pasišalino, taip savo nusikalstamo ketinimo nebaigdami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

4. Taip pat, D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2018 m. sausio 6 d., 14.00 val. iki 2018 m. sausio 7 d., 11.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atstūmęs langą, pro jį įsibrovė į advokato A. J. kontoros patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė A. J. priklausantį 250 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“, 300 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, viso pagrobė svetimo, A. J. priklausančio turto už 550 eurų.

5. Taip pat, D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas kartu su D. K. kaip bendrininkų grupė, 2018 m. sausio 15 d., apie 00.03 val., laužtuvu išlaužęs aliuminio kompozito plokštę, per langą įsibrovė į UAB „X“ priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), iš kurios slapta pagrobė svetimą, UAB „X“ priklausantį bendros 900,40 eurų vertės turtą: - 195 eurų bendros vertės 3 vnt. baterijų modifikacijų „Tesla WYE 200W“, 50 eurų vertės modifikacijos bateriją „Stentorian RAM BF“, 90 eurų modifikacijos bateriją „Minikin Reborn 168W“, 50 eurų vertės modifikacijos bateriją „Wismec RX Machina“, 65 eurų vertės modifikacijos bateriją „V. R.“, 130 eurų bendros vertės 2 vnt. modifikacijų baterijų „S. F. Duo-3“, 136 eurų bendros vertės modifikacijų baterijų „S. A. 220W“, 35 eurų vertės kaitiklį „U. C. 3“, 5,40 eurų vertės 10 ml talpos aromato buteliuką „Colonel Custard“, 54 eurų bendros vertės 10 vnt. 10 ml talpos aromato butelių „Red Astaire“, 30 eurų bendros vertės 2 vnt. 30 ml talpos aromato buteliukų „Black Jack“, 45 eurų bendros vertės 3 vnt. 30 ml talpos aromato buteliukų „V. T.“, 15 eurų vertės 30 ml talpos aromato buteliuką „Blood Suka“.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo D. N. apeliacinis skundas atmetamas.

9. Nuteistasis D. N. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo tik skirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. Teismas skirdamas bausmę nepilnamečiui atsižvelgia į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę, anksčiau taikytas poveikio priemones, į elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

11. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai nustatoma, jog paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, padarymo. Už šias nusikalstamas veikas paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

12. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. N., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje ir 91 straipsnyje. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertinta tiek D. N. padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (tyčiniai, apysunkiai nusikaltimai nuosavybei), padarymo aplinkybes (nusikaltimai įvykdyti bendrininkų grupėje). Teismas atsižvelgė į tai, kad D. N. yra nepilnametis, administracine tvarka nebaustas, padarė penkis apysunkius tyčinius nusikaltimus. Teismas pagrįstai nustatė, kad yra nustatyta viena D. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas). Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai jo atžvilgiu nustatė BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktuose numatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad vieną nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o visos veikos padarytos bendrininkų grupėje. Nors šiuo metu D. N. vis dar yra nepilnametis, tačiau švelnesnio baudžiamumo taikymas formuotų jam klaidingą nuostatą dėl galimybės išvengti atsakomybės padarius priešingą teisei veiką, o tai tik skatintų pakartotinai nusikalsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, jaunas amžius negali būti priežastimi, sąlygojančia švelnesnį baudžiamumą.

13. BK 91 straipsnio 3 dalis numato, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas paskyrė gerokai švelnesnes bausmes, nei sudaro pusė inkriminuotų straipsnių sankcijų, todėl dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo.

14. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo D. N. asmenybę bei veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). BK nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo nepilnamečiams taisykles nagrinėjamu atveju pažeistos taip pat nebuvo. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant D. N. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.

15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė D. N. atidėti paskirtos bausmės vykdymą. D. N. nusikaltimo darymo metu buvo nepilnametis, todėl jo atžvilgiu buvo galima vertinti BK 92 straipsnio nuostatų taikymą. BK 92 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vis dėlto, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, įstatyme numatytos pagrindinės sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas, yra dvi: 1) nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus; 2) teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmoji sąlyga priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formos ir rūšies, tikslų bei motyvų ir kitų BK 54 ir 91 straipsniuose išvardintų aplinkybių, susijusių su tinkamu veikos kvalifikavimu ir bausmės paskyrimu. Antroji sąlyga priklauso nuo nepilnamečio asmenybės, jo gyvenimo ir auklėjimo aplinkybių. Teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, turi apsvarstyti šios priemonės taikymo tikslingumą.

16. Taip pat, skiriant bausmę nepilnamečiui, vadovaujantis 91 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, taip pat į nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Į šias aplinkybes atsižvelgiama ir sprendžiant BK 92 straipsnio taikymo klausimą.

17. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir juos dar kartą įvertinusi, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti BK 92 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti nėra. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad nors praeityje D. N. nebuvo teistas bei baustas administracine tvarka, tačiau jo elgesys nebuvo pavyzdingas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis lankosi psichikos sveikatos kabinete nuo 2017 m. kovo 16 d., diagnozė: Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (6 t., b. l. 55). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad G. N. šeima nuo 2006 m. spalio 27 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros, o problemos su D. N. prasidėjo 2016 metais spalio mėnesį, kai šeima persikėlė gyventi iš kaimo į miestą, didelę įtaką daro draugai, jis pradėjo nuolat bėgti iš namų, pradėjo vagiliauti, nelankyti mokyklos, gydymas Marių ligoninėje rezultatų nedavė, grįžęs vėl pabėgo iš namų (t. 6 b. l. 37,54), mokosi Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre, mokymo įstaigos charakteristikoje nurodyta, kad dėl nesistemingo mokyklos lankymo ryškus žinių stygius, nesidomi tuo, ko yra mokomas, sistemingai neatlieka mokomųjų namų darbų užduočių, dažnai neturi pamokoms skirtų sąsiuvinių, rašymo priemonių. Pamokose kyla elgesio problemų, mokinys nemandagus, piktas, kalbėjimo tonas dažniausiai būna grubus. Leidžia sau savavališkai išeiti iš pamokų. Mokinys nelinkęs bendrauti, dažnai meluoja (t. 6 b. l. 49-50). Nuteistojo D. N. atstovė pagal įstatymą – mama G. N. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad iki nusikaltimų padarymo sūnus jos visai neklausė, bėgo iš namų, nelankė mokyklos. Būdavo geras, kol būdavo užrakintas. Paskutinį kartą sūnų išleido į parduotuvę, tai dingo ir buvo paskelbta jo paieška. Toks nuteistojo elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Atsižvelgdamas į nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir jį charakterizuojančius duomenis, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik D. N. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kadangi baudžiamajame kodekse įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra ne tik riboti laisvės atėmimo bausmės taikymo šiems asmenims galimybes, bet ir padėti nepilnamečiams pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

18. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimas ar jos vykdymo atidėjimas galėtų daryti teigiamą poveikį nuteistajam, paveiktų jį taip, kad jis ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų. Sprendimas taikyti BK 92 straipsnio nuostatas bei D. N. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, bausmės proporcingumui ir nepadarytų teigiamo poveikio jo tolimesniam elgesiui, kadangi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro prielaidų išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui. Aukštesniojo teismo nuomone, bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima pasiekti tik vienintele – realia laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį D. N. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jį paleisti su apykoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas yra įgyvendinamas bausmės vykdymo laikotarpiu. Pažymėtina, kad nuteistasis nuosprendžio paskelbimo dieną neatlikinėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o buvo suėmime, kuris yra viena iš kardomųjų priemonių rūšių. Reali bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2017 m. gruodžio 7 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nustatyta tvarka nuteistasis D. N. galės teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, faktiškai atlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tuo remiantis, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad D. N. apeliacinio skundo argumentai, susiję su lygtinio paleidimo taikymu, yra nepagrįsti, šioje proceso stadijoje nesprendžiami, todėl atmestini. Kardomųjų priemonių paskirtis yra numatyta BPK 119 straipsnyje. Kardomosios priemonės nusikalstamas veikas padariusiems asmenims gali būti skiriamos siekiant užtikrinti, be kita ko, ir netrukdomą nuosprendžio įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismo nuosprendis vykdomas po apeliacinės instancijos teismo paskelbto galutinio sprendimo, o šiuo atveju nuteistajam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog tik paskyrus nuteistajam suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bus neabejotinai užtikrintas tinkamas skundžiamo nuosprendžio įvykdymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. N. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.