Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-986-1095/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-16
Bylos Nr.
1-986-1095/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kaltinamasis
M. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-986-1095/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25485-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 16 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant E. U.,dalyvaujant prokurorei D. S.,kaltinamajam M. Č. (M. Č.) ir jo gynėjui advokatui P. S.,laiduotoju sutikusiam būti A. Č. (A. Č.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č. (M. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Č. , pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2020 m. birželio 28 d. Panevėžio rajone vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus iki kol 2020 m. birželio 28 d. apie 19.10 val. Panevėžio aplinkkelyje, Panevėžio r., Panevėžio sen., Ūtos k., buvo sustabdytas ir patikrintas policijos pareigūnų bei alkoholio matuokliu (ALCOTEST 6810 Nr. ARAJ-0010, metrologinės patikros Nr. 1305560) 19.32 val. nustatytas 2,16 promilių girtumas, o 19.54 val. nustatytas 2,52 promilių girtumas, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

K. M. Č. teismo posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog įvykio dieną važiavo iš Rygos į Vilnių. Sustabdytas buvo apie 19 val. Alkoholį vartojo prieš 3–4 val. iki kelionės pradžios. Mano, kad suvartojo 300–500 g alkoholio. Dieną prieš įvykį irgi vartojo alkoholį. Su draugais naktį iš birželio 27 d. į 28 d. vartojo alkoholį. Po vartojimo jis pamiegojo apie 3–4 val. ir pagalvojo, kad jau nebėra organizme alkoholio. Važiavo su įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu „V. P.“. Automobilis įsigytas lizingo būdu, šiuo metu grąžintas įmonei. Visą kelionę atsimena, jokių eismo įvykių nebuvo. Pirmą kartą buvo nustatytas apie 2 prom. neblaivumas, o antrą kartą – apie 2,5 prom. Nepageidavo vykti į ligoninę tikrintis. Pirmą kartą vairavo neblaivus. Suprato, kad yra neblaivus, bet nesuprato, kad toks neblaivus. Mėnesio pajamos yra apie 430 Eur (atskaičius mokesčius), turto neturi. Įmonė prieš pusantrų metų iki įvykio nusipirko automobilį už 26 900 Eur. Ta mašina yra su gamykliniu kėbulo defektu ir ji kainuoja apie 10 000 Eur. Defektą gali patvirtinti pardavėjas, jis yra nepataisomas. Buvo skelbimas, įvertinus tą defektą buvo sutarta kaina ir nusipirko. Su A. Č. bendrauja kiekvieną dieną, jis yra jo tėvas, santykiai su juo geri. Gyvena vienas, bet dažnai atvažiuoju pas tėvą, kuris gyvena už 5 km nuo jo. Bendrauja šeimos reikalais. Po įvykio nepasikeitė bendravimas. Dabar jam teisė vairuoti sustabdyta, todėl pas tėtį vyksta su taksi. Tėtis užsiima gyvūnų auginimu. Įmonė, kurioje jis yra direktorius, užsiima tarptautinėmis transporto paslaugomis. Jo darbui netrukdo neturėjimas teisės vairuoti, nes dirba ofise. Tėvas turi stiprų charakterį, jis yra autoritetas jam. Tėtis sužinojo apie įvykį tą pačią dieną, paskambino jam, kai jį sulaikė. Tėvo reakcija buvo negatyvi, kitą dieną po to, kai buvo paleistas iš areštinės, kalbėjosi su juo. Gavo negatyvių komentarų, tėtis sakė, kad reikia taisyti situaciją. Tėtis yra pajėgus daryti jam teigiamą įtaką psichologiškai, nes tėtis jam autoritetas. Yra baustas administracine tvarka, bet baudas už administracinius pažeidimus yra sumokėjęs. Į Latviją važiavo, nes buvo verslo susitikimas ketvirtadienį arba penktadienį, ir nutarė ten pasilikti. Pirmadienį turėjo darbo posėdžių, dėl to važiavo atgal į Vilnių.

Kaltinamojo laiduotoju sutikęs būti A. Č. teismo posėdyje parodė, kad M. Č. yra jo sūnus. Sūnus gyvena netoli jų, susitinka dažnai, dirba kartu. Turi tėvišką pareigą ir atsakomybę už tas pasekmes, kurios yra dėl sūnaus elgesio. Su sūnumi susiskambina kiekvieną dieną. Tuo metu, kai įvykio dieną paskambino sūnui, ir jis neatsiliepė, susirūpino. Po dviejų valandų M. Č. paskambino ir pasakė, kas atsitiko. Taip niekada nėra buvę, kad jis vairuotų neblaivus. Pats turi teisę vairuoti dagiau kaip 39 metus. Niekada nėra baustas už vairavimą neblaiviam. Siaubingai reagavo į tai, kas nutiko, nes taip daryti negalima. Visada sako, kad jeigu išgėrei, tai tik pėsčiomis reikia eiti. Yra akcininkas tos įmonės, kurioje dirba sūnus. Kiekvieną dieną bendrauja ir apie darbą. Pats dar turi individualią įmonę, veisia alpakas ir daro vilnos gaminius. Jo pajamos apie 1500 Eur per mėnesį, užstatą galėtų sumokėti. Į KET atsakingai žiūri, bet administracine tvarka yra baustas už greičio viršijimą. Taip atsitinka, nes labai daug važinėja ir kartais dėl nuovargio įvyksta nedidelis greičio pažeidimas. Po to, kai sumoka baudą, visada žiūri į spidometrą, kad nebepažeistų. Todėl per metus nebūna 2 baudų už greičio viršijimą. Su M. Č. dirba psichologinį darbą, kad apskritai atsisakyti alkoholio. Tai jų galvos skausmas. Sūnus retai vartoja alkoholį, jis pats dažniau vartoja, tik klausimas, kaip jo organizmas toleruoja alkoholį. Kiek jam žinoma, tai pirmas kartas, kai sūnus vairavo neblaivus. Sūnus neįvertino savo situacijos ir įsivaizdavo galintis vairuoti, jo manymu, nedaug išgėrė, nepasitikrino promilių. Jeigu jau išgėrei, tiesiog nesėsk vairuoti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamajam M. Č. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo M. Č. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojas G. K. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. birželio 28 d. tarnybą pradėjo nuo 19.00 val. kartu su kolega M. R.. Dirbo ekipaže „1909“. Apie 19.10 val. iš budėtojų gavo nurodymą reaguoti į įvykį, buvo nurodyta, kad link Panevėžio važiuoja pilkos spalvos automobilis „V. P.“, kurio vairuotojas tai mažina, tai didina greitį. Apie 19.27 val. Panevėžio aplinkkelyje, ties Ūtos kaimu, ties 202 numeriu pažymėtu namu, sustabdė pranešime minėtą automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kolega M. R. priėjo prie automobilio ir atsivedė vairuotoją į tarnybinį automobilį, jis pateikė asmens tapatybės pasą. Tai buvo M. Č., iš karto pradėjus bendrauti su vairuotoju pajuto stiprų alkoholio kvapą, jo judesiai buvo nekoordinuoti, akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas neblaivus. Paklausė vairuotojo, ar jis vartojo alkoholio, jis pasakė kad vartojo maždaug prieš tris valandas. Nurodė, kad patikrins jo blaivumą, jis sutiko. Pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas, antru tikrinimu buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas. Kolega užpildė neblaivumo nustatymo aktą. Dar automobilyje pastebėjo tuščią degtinės butelį, buvusį ant priekinės keleivio sėdynės. Apie vairuotoją, kuris vairavo automobilį neblaivus, pranešė budėtojui, į vietą buvo iškviestas tralas, automobilis buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Įvykį filmavo kamera B0F1EC60A962 ir E. K. surašė tarnybinį pranešimą. Įtariamąjį sulaikė, pristatė į laikino sulaikymo patalpas, esančias Panevėžyje, Senamiesčio g. 100 (b. l. 43–46).

2020 m. birželio 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., Ūtos k. 202 (Panevėžio aplinkkelis). Pilkos spalvos automobilis „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo priekiu į vakarus. Apžiūros metu paimtas automobilis „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu (b. l. 7–10).

2020 m. birželio 28 d. automobilis „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti į UAB „Tomadas“ aikštelę (b. l. 11–12).

Pagal VĮ „Regitra“ duomenis automobilio „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini), savininkas – UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Šio automobilio pirmosios registracijos data – 2019 m. kovo 6 d., įsigijimo data – 2020 m. balandžio 4 d., variklio tūris – 1395 cm³, variklio galia – 110 kW, kuras – benzinas (b. l. 36–38).

2020 m. liepos 17 d. prokurorė D. S. priėmė nutarimą automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 56–57), todėl 2020 m. liepos 20 d. automobilis pakvitavimu grąžintas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui I. Č. (b. l. 59–61).

2020 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo nuvykta į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę ir iš automobilio „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktų dėtuvės paimtas šio automobilio registracijos liudijimas, kuris pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 28–30).

2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu automobilio registracijos liudijimas I 324150 grąžintas M. Č. (b. l. 31–33).

2020 m. birželio 28 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2020 m. birželio 28 d. 19.42 val. vyr. patrulis M. R. nustatė M. Č. neblaivumo požymius – iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 3 val., atliko tikrinimą prietaisu ALCOTEST 6810 Nr. ARAJ-0010. Pirmojo tikrinimo, atlikto 19.32 val., rodmenys – 2,16 promilės, antrojo tikrinimo, atlikto 19.54 val., rodmenys – 2,52 promilės. M. Č. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 34).

Alkotesterio ALCOTEST 6810 Nr. ARAJ-0010 patikros sertifikate Nr. 1305560 nurodyta, kad patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. lapkričio 26 d. (b. l. 35).

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis automobilio „V. P.“, (2015-) 3 C, kurio kuras – benzinas, variklio galia – 110 kW, variklio darbinis tūris – 1395 cm³, pasirinkti metai – 2019, vidutinė kaina Lietuvoje 2020 m. liepą buvo 16550 Eur su PVM (b. l. 39).

Iš 2019 m. balandžio 4 d. lizingo sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad lizingo gavėjo UAB „PW Group“ įsigyto automobilio „V. P.“ kaina su PVM – 26900 Eur (b. l. 54).

Paties kaltinamojo M. Č., liudytojo G. K. (policijos pareigūno) parodymai, apžiūros protokolas su priedais ir neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad M. Č., būdamas neblaivus, 2020 m. birželio 28 d. apie 19.10 val. Panevėžio aplinkkelyje, Panevėžio r., Panevėžio sen., Ūtos k., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki tol, kol policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą transporto priemonę ir patikrino jo blaivumą: alkoholio kiekio matuokliu 19.32 val. kaltinamajam buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas, o 19.54 val. – 2,52 promilių girtumas. Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

M. Č. yra dirbantis (dirba UAB (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 167), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai (b. l. 102–103), nors per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 105–109), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, davė parodymus apie įvykio aplinkybes, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nenustatyta, kad būtų padaryta žala, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta veika iš esmės gali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis pasimokys iš savo klaidos ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo pateiktas prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jo tėvo A. Č. atsakomybei. Teismo posėdyje apklaustas A. Č. paaiškino, kad su kaltinamuoju betarpiškai bendrauja nuolat, jų santykiai geri, tai pirmas kartas, kai kaltinamasis taip pasielgė. Teismo vertinimu, A. Č. gali daryti teigiamą įtaką sūnui M. Č., kuriam, jų abiejų teigimu, yra autoritetas. A. Č. atsakingai žiūri į gyvenimą, kalbėjo su sūnumi apie tai, kas įvyko, kritiškai vertina sūnaus elgesį. Tai rodo, kad A. Č. netoleruoja nusikalstamo kaltinamojo elgesio ir ėmėsi veiksmų, kad kaltinamasis ateityje taip nesielgtų. Atsižvelgęs į paties kaltinamojo paaiškinimus dėl santykių su tėvu A. Č., A. Č. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, surinktus A. Č. asmenybę apibūdinančius duomenis (neteistas, administracine tvarka baustas už tai, kad vieną kartą per dvejus metus viršydavo greitį, bet baudos sumokėtos, suteikta inžinieriaus-mechaniko kvalifikacija, nuo 2019 m. spalio 22 d. vykdo gyvūnų auginimo veiklą, nuo 2020 m. liepos 22 d. jam išduotas verslo liudijimas, iki 2020 m. kovo 31 d. dirbo UAB „PW Group“ direktoriaus pavaduotoju, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai), teismas konstatuoja, kad A. Č. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris dėl savo ryšių su kaltinamuoju (kaltinamojo tėtis), savo asmeninių savybių ir kitų aplinkybių (tarpusavio santykiai su kaltinamuoju geri, dažnai bendrauja) turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką M. Č..

Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį M. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo A. Č. (tėvo) atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams 6 mėnesiams.

Atsižvelgęs į laiduotojo asmenines savybes ir turtinę padėtį (teismo posėdyje A. Č. nurodė, kad vykdo individualią veiklą ir jo pajamos per mėnesį yra apie 1500 Eur), laiduotojo nuomonę (sutiko sumokėti užstatą), tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog užstatas neproporcingai pasunkintų A. Č. šeimos materialinę padėtį, todėl laidavimas skirtinas su 1500 Eur užstatu. Pažymėtina, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsižvelgęs į jam nustatytą neblaivumo laipsnį (19.32 val. jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas, o 19.54 val. nustatytas 2,52 promilių girtumas), vairavo ilgą atstumą Ryga–Panevėžio r. (kelionės tikslas buvo Vilnius), ir kitas nustatytas veikos aplinkybes, tai, kad eismo įvykis sukeltas nebuvo, daro išvadą, kad ilgą laiką buvo keliama reali grėsmė eismo saugumui kelyje, kuriame intensyvus eismas ir pakankamai didelis leidžiamas važiavimo greitis, todėl tikslinga M. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 metams 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 29 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuoto automobilio valdytojas – UAB „PW Group“, kurios direktorius yra kaltinamasis, bet savininkas – UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad pagrindo konfiskuoti UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ priklausantį turtą nėra, todėl spręstinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę (ar jos dalį) atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo.

Pagal teismų tokio pobūdžio bylose formuojamą praktiką turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos A. T. 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-531/2020).

Nustatyta, kad šiuo atveju kaltinamasis vairavo tik šiek tiek daugiau nei 1 metų senumo ir dėl to pakankamai brangų automobilį, už kurį 2019 metais buvo sumokėta 26900 Eur, o pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis tokio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje 2020 m. liepą buvo 16550 Eur su V. A. į tai, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo turtinę padėtį (turto neturi, 2019 m. liepą–2020 m. birželį gaudavo 376,93–460 Eur (atskaičius mokesčius) pajamas per mėnesį), teismas sprendžia, kad visos transporto priemonės vertės išieškojimas būtų neproporcingas ir suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. Č. teises daugiau, negu tai yra būtina. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo vairuoto automobilio didelę vertę, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad ilgą laiką buvo keliama reali grėsmė eismo saugumui kelyje, kuriame intensyvus eismas ir pakankamai didelis leidžiamas važiavimo greitis, tai, kad yra pagrindas atleisti M. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės, daro išvadą, jog prevenciniai tikslai nagrinėjamu atveju bus užtikrinti M. Č. skyrus ne visos, o dalies automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 4000 Eur, konfiskavimą. Teismo vertinimu, tokių baudžiamojo poveikio priemonių taikymas atitiks teisingą viešojo intereso ir asmens teisių pusiausvyrą.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 92–97, 157–158) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai išieškomos automobilio „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 28 d. iki 2020 m. liepos 20 d., t. y. iki automobilio grąžinimo I. Č., iš viso – 42,46 Eur. Proceso išlaidomis pripažintinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos (5,70 Eur) iš kaltinamojo priteistinos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. Č. (M. Č.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojo A. Č. (A. Č.) atsakomybei su 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) užstatu, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Užstatas turi būti sumokėtas per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB).

Išaiškinti M. Č. (M. Č.), kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. Č. (A. Č.), kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti M. Č. (M. Č.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 29 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, M. Č. (M. Č.) išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“. M. Č. (M. Č.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. Č. (M. Č.) konfiskuotino turto – automobilio „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų).

Priteisti iš M. Č. (M. Č.) automobilio „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 42,46 Eur, nurodant jas įmokėti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Priteisti iš M. Č. (M. Č.) 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Neringa Girnytė