Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios V.F. gynėjos advokatės Evelinos Polujanskaitės skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-03-28 nutarties, kuria atsisakyta priimti nuteistosios V.F. gynėjos advokatės Evelinos Polujanskaitės prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme ir jis grąžintas skundą padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-03-05 teismo baudžiamuoju įsakymu V.F. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu, galutinė 14 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, su įpareigojimais.

2. Nuteistosios V.F. gynėja advokatė E.Polujanskaitė 2025-03-28 pateikė apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-03-28 nutartimi prašymą atsisakyta priimti ir jis grąžintas prašymą padavusiam asmeniui. Nutartyje nurodyta, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 422 straipsnio nuostatas teikti tokį prašymą turi teisę tik kaltinamasis, gynėjui tokia teisė nenumatyta, o plečiamai aiškinti šios įstatymo nuostatos nėra pagrindo. Nesutikdama su nutartimi nuteistosios V.F. gynėja advokatė E.Polujanskaitė pateikė skundą aukštesniajam teismui.

4. Gynėjos vertinimu, skundžiama nutartis yra nepagrista ir neteisėta, priimta pažeidžiant BPK reikalavimus bei konstitucines teises. Nurodoma, jog nutartimi paneigiamos BPK 48 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos, numatančios, jog gynėjas turi teisę pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus. Nors apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog BPK 422 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme turi teisę paduoti kaltinamasis, tačiau tai jo neapriboja prašymą teikti ne asmeniškai, o per pasirinktą gynėją. Pažymi, kad tokio pateikimo būdo nepaneigia BPK, be to, ne kiekvienas kaltinamasis pats gali parengti procesinį dokumentą ir pateikti jį teismui. Cituojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimus pažymima, kad formaliu pagrindu atsisakius nagrinėti pateiktą prašymą buvo paneigtas teisingumo principas ir Konvencijoje saugomos žmogaus teisės bei teisė į gynybą ginantis per savo paties pasirinktą advokatą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios V.F. gynėjos advokatės E.Polujanskaitės skundas atmetamas.

7. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025-03-05 priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo V.F. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta galutinė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta, BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu, 14 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, su įpareigojimais. Nuteistosios gynėja 2025-03-28 pateikė apylinkės teismui prašymą surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, jame nurodant nesutikimo su teismo baudžiamuoju įsakymu argumentus. Skundžiama apylinkės teismo 2025-03-28 nutartimi buvo atsisakyta šį nuteistosios gynėjos prašymą priimti, nurodant, kad jį pateikė netinkamas asmuo. Nuteistosios gynėjos vertinimu skundžiama nutartimi atsisakant priimti nuteistosios V.F. gynėjos advokatės E.Polujanskaitės prašymą surengti žodinį bylos nagrinėjimą teisme, teismas netinkamai aiškino BPK 422 straipsnio 1 dalies nuostatas.

8. BPK 422 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos konkrečiai ir nedviprasmiškai expressis verbis vien tik kaltinamajam numato teisę teikti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, tuo tarpu galimybė teikti tokį prašymą per savo gynėją įstatyme nenumatyta. Tokią išvadą pagrįstai skundžiamoje nutartyje padarė ir apylinkės teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, nors nuteistoji su gynėja buvo sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutartį, tai savaime nereiškia, kad gynėja turėjo teisę teikti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, kadangi tokį prašymą galėjo teikti tik pati V.F. Tai gi pasirenkant užbaigti procesą bylų supaprastinto instituto tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu – su kurio turiniu dar ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis sutinka ir įstatymu numatant, kad tik kaltinamasis, teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą, turi teisę prašyti surengti žodinį bylos nagrinėjimą teisme, priešingai nei nurodoma skunde, jo rašytinis valios išreiškimas yra būtinas ir yra išreiškiamas ne per teisinių paslaugų sudarymo sutartį ar advokato orderį, o raštu pateikiant prašymą teismui. Nagrinėjamu atveju iš apylinkės teismui pateikto 2025-03-28 prašymo turinio matyti, kad jis yra pasirašytas ne nuteistosios V.F., o kito subjekto – advokatės E.Polujanskaitės. Kartu su prašymu nėra pateiktas joks dokumentas, liudijantis apie nuteistosios V.F. norą surengti bylos nagrinėjimą teisme, jokių kitų duomenų, leidžiančių spręsti apie tokią nuteistosios valią, nėra ir baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymėtina, jog nenustatytos jokios kliūtys, dėl kurių nuteistoji objektyviai nebūtų galėjusi pasinaudoti jai suteikta teise, tame tarpe ir pasirašyti gynėjos parengtą prašymą, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo sprendimas atsisakyti priimti tokį gynėjos prašymą yra pagrįstas ir teisėtas.

9. Nors skunde nurodoma, jog sprendimu atsisakyti priimti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme yra pažeidžiami teisės į teisingą teismą ir kiti konstituciniai principai, vis tik, toks skundo argumentas laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad apylinkės teismo sprendimas atsisakyti priimti nuteistosios V.F. gynėjos skundą neužkerta kelio nuteistajai pačiai savo vardu kreiptis į apylinkės teismą analogišku prašymu siekiant įgyvendinti savo teises, kuo, remiantis aukštesniajam teismui pateiktos bylos medžiagos duomenimis bei teismų sistemos LITEKO medžiaga, V.F. pasinaudojo. Nuteistoji V.F. 2025-04-08 apylinkės teismui pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą ir surengti bylos nagrinėjimą teisme ir šis jos prašymas užregistruotas bei perduotas teismui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad nuteistosios V.F. teisės į gynybą buvo kokiu nors būdu apribotos.

10. Pažymėtina, jog gynėja selektyviai vertina įstatymo nuostatas, jas savaip interpretuodama. Vieną vertus, gynėja skunde (5 skundo punktas ) nurodo, kad nuteistoji į gynėją „kreipėsi prašydama jos vardu parengti prašymą <<..>>“, tačiau toks prašymas buvo pasirašytas pačios gynėjos. Vertindama BPK 422 straipsnio 1 dalyje numatytą nuostatą, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui <<..>> prašymą“ gynėja nurodo, jog ši įstatymo norma nereikalauja to daryti asmeniškai pačiam kaltinamajam, tuo tarpu pasisakydama dėl kaltinamosios valios skųsti procesinį sprendimą, gynėja teigia, jog įstatymas nenumato, kad kartu su gynėjo pateiktu prašymu, turėtų būti pateikiamas kaltinamojo sutikimas. Vienok, esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, nustačius aukščiau (8-9 punktuose) išdėstytus pagrindus ir sąlygas skundui atmesti, teismas išsamiau šių ir kitų V.F. gynėjos skundo argumentų ir motyvų (dėl gynėjo teisių, galutinio procesinio sprendimo apskundimo tvarką reglamentuojančių teisės normų analizės ir kt.) neanalizuoja ir dėl jų nepasisako bei konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-03-28 nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti nuteistosios V.F. gynėjos advokatės E.Polujanskaitės prašymą ir jis grąžintas prašymą padavusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios V.F. gynėjos advokatės Evelinos Polujanskaitės skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-03-28 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.