Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. F. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti MB „(duomenys neskelbtini)“, tvarkytoja, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. F.

smurtaudama, nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent:

2023 m. spalio 4 d., apie 22.30 val., name esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2,38 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinį M. Š., t. y. delnais tyčia sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į įvairias jo kūno vietas, o pastarajam sugriebus ją už rankų, prisitraukusi M. Š. rankas prie savęs, įkando jam į kairės rankos rodomąjį pirštą, po ko M. Š. nuėjus į kambarį bei atsigulus ant lovos, pranešus apie tai, kad iškvietė policiją, ji tęsdama savo nusikalstamą veiką, gulinčiam lovoje M. Š. kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į ausį ir veidą bei dešinės kojos kulnu sudavė vieną smūgį M. Š. į lūpą, po to abejomis rankomis ir kumščiais ne mažiau kaip penkis kartus smūgiavo jam į galvą bei veidą ir tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais mažiausiai vienuolika trauminių poveikių padarė nukentėjusiajam M. Š. poodines kraujosruvas galvoje, krūtinėje ir kairėje rankoje bei nubrozdinimus viršutinės lūpos gleivinėje, kairėje plaštakoje ir dešiniame dilbyje, tai yra sužalojimus, vertinimus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tokiais veiksmais sukėlė M. Š. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, ji, smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:

2024 m. birželio 22 d. apie 22 val. namuose, esančiose (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu nukentėjusiajai J. Š. įsikabino į plaukus, apdraskė veidą ir pargriovė ją ant žemės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimus veide, poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje pusėje, dešinėje krūtyje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tokiais veiksmais sukėlė J. Š. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja V. F. dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad 2023 m. spalio 4 d. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinį M. Š.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji pripažįsta, kad panaudojo prieš M. Š. fizinį smurtą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Jai nepatiko, kad jis gina savo buvusią žmoną ir tuomet susinervinusi ji puolė M. Š. mušti. Iš pradžių abejų rankų delnais sudavė jam į įvairias kūno vietas, o būtent į galvos, veido, rankų sritis, bei nagais apdraskė jam rankas. Kiek tiksliai smūgių sudavė, nelabai prisimena, nes buvo neblaivi ir neadekvati. Dar ji jam įkando į kairės rankos rodomąjį pirštą, kai M. Š. norėjo ją apraminti. Taip pat pripažįsta, kad dešinės kojos kulnu sudavė jam vieną smūgį į lūpą, nuo ko iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Ji nuoširdžiai gailisi ir savo kaltę visiškai pripažįsta. Sugyventiniui pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs. Jie pasikalbėjo, ir ji nukentėjusiojo atsiprašė, jis jai atleido, ji nori susitaikyti su M. Š., dėl sukelto jam fizinio skausmo jos sugyventinis jai pretenzijų neturi. Jei tai įmanoma, norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtu nutrauktas jiems susitaikius.

2024 m. liepos 8 d. apklausta V. F. parodė, kad 2021 m. ji pradėjo gyventi su M. Š.. 2022 m. jiems gimė sūnus. 2023 m. rugsėjį jie išsiskyrė. Vaikas liko gyventi su ja. 2024 m. birželio 22 d. po pietų ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. susitikti su draugėmis T. P. ir A. R.. Ji nuvažiavo su vaiku. Su draugėmis pabuvo pas jų mamas, po to nuėjo pas kitus draugus. Vaiką ji paliko T. mamai. T. jai pasakė, kad jie eis pas Š., kadangi P. Š. yra jos buvęs sugyventinis. Jos nuėjo į namą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Namo kieme buvo M., P., V. ir J. Š., M. pirmos žmonos tėvas J. U. ir dar keli jai nepažįstami žmonės. Po kelių minučių tarp jos ir M. prasidėjo žodinis konfliktas dėl vaiko, nes M. nepaėmė jo į kirpyklą. Į konfliktą įsikišo M. brolis P., kuris ją kojomis nustūmė. Ji parkrito ant žemės, kai atsistojo, brolis ir motina pradėjo ją tampyti už rankų. Po to pribėgo M. tėvas ir ją pargriovė ant žemės bei koja prispaudė žandikaulį. Tuo metu juto labai stiprų skausmą. Grasino jai susidorojimu. M. į muštynes nesikišo. Muštynės tęsėsi apie 10 minučių. Labai tiksliai pasakyti, kas, kiek kartų ir į kokias kūno vietas jai sudavė, ji negali, nes tuo metu buvo neblaivi. Jai prasidėjo panikos ir isterijos priepuolis. Muštynių metu iš kišenės iškrito jos telefonas, kurį jai vėliau grąžino pareigūnai. Kai jos išėjo iš kiemo, ji iškvietė policiją ir greitosios medicinos pagalbą (toliau – ir GMP). Atvykę GMP medikai jai suteikė medicininę pagalbą vietoje. Ji neprisimena tiksliai, kaip su J. mušėsi, buvo grumtynės. Prisimena, kaip ji ją paėmė už plaukų. 2024 m. birželio 25 d. apie 10-11 val. M. atvažiavo pasiimti vaiko, jie vėl susibarė ir ji, norėdama jį pagąsdint, pati peiliu persipjovė sau riešą. M. iškvietė GMP. Medikai ją pristatė į Lazdynų ligoninę. Po suteiktos medicininės pagalbos ją pervežė į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę. Iš ten ją išrašė 2024 m. liepos 1 d. Ji labai gailisi, kad sukėlė skausmą J., daugiau į jos namus neis, nori susitaikyti.

Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą V. F. parodė, kad apie įvykį, kuris įvyko 2024 m. birželio 22 d., paaiškina, kad tikslių įvyko aplinkybių nurodyti negali, nes tą vakarą buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Prisimena, kad įvykis buvo vakare, galimai 22 val. Nuėjo su draugėm pas J. Š.. Prie jos pavėsinės įvyko konfliktas su buvusiu sugyventiniu M. Š.. Po to atsidūrė kieme prie J. namų. Tarp jų prasidėjo konfliktas. Prisimena, kad konflikto metu pastūmė J., griebė jai už plaukų, po ko abi nukrito ant žemės. Galimai konflikto metu išrovė plaukus ir padarė kitus sužalojimus. Tiksliai, kokius veiksmus padarė prieš J., neprisimena, nes buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio bei stipriai susijaudinusi. Ji labai gailisi dėl savo veiksmų, daugiau taip nesielgs. Ji jau pusę metų nevartoja alkoholio, dirba, viena augina vaiką. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (1 b. t., b. l. 77–80, 142–147, 2 b. t., b. l. 23–26, 3 b. t., b. l. 40–43, 44–47).

Teisme kaltinamoji davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, pradėjo lankytis pas psichologus bei dėl priklausomybės nuo alkoholio. Teigė siekianti pagerinti tiek savo, tiek nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas. Pasak kaltinamosios, įvykis, dėl kurio yra teisiama, įvyko emocijų ir alkoholio poveikio metu. Nurodė, kad nukentėjusysis M. Š., taip pat prieš ją vartojo fizinį smurtą – griebė už rankų, galimai sudavė į veidą. Pažymėjo, kad smurtiniai veiksmai jos atžvilgiu buvo taikomi ir anksčiau – maždaug po trijų mėnesių nuo vaiko gimimo, 2022 m., dėl to buvo išėjusi gyventi atskirai, kreipėsi į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, pateikė dvi pažymas. Taip pat minėjo, kad dėl įtampos ir smurtinės aplinkos pradėjo vartoti alkoholį. Dėl įvykio 2024 m. birželio 22 d. kaltinamoji paaiškino, kad turėjo ankstesnių nesutarimų su nukentėjusiąja J. Š., ši prieš ją buvo smurtavusi ir anksčiau. Taip pat nurodė, kad dėl įvykio su M. Š. pirma, kreipėsi į policiją ji pati, o tik po to pareiškimą parašė ir M. Š.. Atsakydama į prokurorės klausimus, paaiškino, kad vaikui netrukus sueis treji metai. Dėl paskirtos bausmės vykdymo tvarkos kaltinamoji išreiškė susirūpinimą, jog dėl apribojimų negalės tinkamai pasirūpinti vaiku ar dalyvauti ilgesnėse išvykose, pavyzdžiui, savaitgaliais. Nurodė, kad bausmės trukmė – 14 mėnesių – reikšmingai paveiks jos ir vaiko gyvenimą. Atsakydama į gynėjos klausimus, patvirtino, kad jos atžvilgiu buvo taikomas sistemingas smurtas, dėl kurio M. buvo iškelta baudžiamoji byla, ir, jos žiniomis, jis šiuo metu atlieka bausmę. Nurodė, kad anksčiau jai buvo sulaužyti šonkauliai. Alkoholio vartojimą siejo su emociniais išgyvenimais ir vieniša motinyste – neturėjo pagalbos iš partnerio, o visa buitinė našta teko jai vienai. Pažymėjo, kad šiuo metu lankosi anoniminių alkoholikų grupėje, siekia keisti savo gyvenimo būdą, o emociniai protrūkiai dažniausiai pasireiškė būtent išgėrus. Taip pat nurodė, kad vaikas įvykio metu buvo paliktas tetai. Pabrėžė, kad iš artimųjų – mamos, brolio, draugių – sulaukia pagalbos ne pinigais, o praktine prasme. Kaltinamoji pabrėžė, kad suvokia savo netinkamą elgesį, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nes tikisi teigiamos ateities sau ir vaikui (3 b. t., b. l. 153–158)

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2008/2024(01) užfiksuotais duomenimis, kad J. Š. nustatyti odos nubrozdinimai veide, poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje, dešinėje krūtyje. Odos nubrozdinimai padaryti kietu, mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu (daiktas), poodinės kraujosruvos kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 22 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. Š. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. J. Š. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (2 b. t., b. l. 20–22);

-vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, patvirtinančiais, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą juos pasitiko J. Š., kuri pasakojo kas įvyko. Pastaroji nurodė, kad V. F. jai kibo į plaukus, ją pargriovė, apdraskė, stulpą apvertė, viską išvartė kieme, nurodė, kad pastarajai isterija. Paaiškino, kad jie kepė šašlyką, sėdėjo, o pastaroji atėjusi sukėlė skandalą, išvadino ją lachudra, priekaištavo dėl to, kad ji bendrauja su sūnaus buvusia žmona J. V. ir sūnui griebė už gerklės, puolė jį draskyti. Sūnus su V. gyventi nenori, nes ji pastoviai kelia konfliktus, daužo langus, baldus, yra neadekvati. Paaiškino, kad V. atėjo su draugais, kurie ją išsivedė. Įvykio metu buvo anūkas, pastarasis išsigando, todėl jį išvežė kita močiutė. Po to J. nuėjo pakviesti sūnų. Atėjęs vyriškis nurodė, kad jis yra M. Š., kad V. jo buvusi sugyventinė, nurodė, kad jie turi bendrą vaiką. Paaiškino, kad pastaroji atėjusi sukėlė skandalą jį apdraskė. Nurodė, kad apie pusmetį yra išsiskyrę. Paaiškino, kad V. F. gali būti kitame name. M. Š. nurodė, kad V. F. pretenzijas turi jis, jo mama ir brolis. M. Š. pareigūnams perdavė V. F. pamestą telefoną. Pareigūnas paaiškino, kad iškvietimas užfiksuotas, nurodė, kad privalo nuvykti pas tyrėją į Vileišio g. su pareiškimu. Antrame vaizdo įraše užfiksuota ta pati informacija kaip ir pirmame vaizdo įraše. Peržiūrėjus trečiąjį vaizdo įrašą nustatyta, kad V. F. blaivumo patikrinimo metu, nustatytas 3,05 promilių girtumas (2 b. t., b. l. 55–57);

-įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, patvirtinančiais, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje reikšmingų pėdsakų tyrimui nėra, vaizdo stebėjimo kamerų taip pat (2 b. t. , b. l. 98–101);

-Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus prokurorės I. Sakson nutarimu, kuriuo ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-24379-24 bei 01-1-38475-23 sujungti, atsižvelgiant į tai, kad yra pagrindo manyti, jog sujungus tyrimus į vieną, jis bus atliktas išsamiau ir ekonomiškiau, o neteisėti asmens veiksmai bus įvertinti kompleksiškai viso tyrimo apimtyje (3 b. t., b. l. 15–17).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

Atsižvelgiant į išvardytus įrodymus – kaltinamosios prisipažinimą, nukentėjusiosios nuoseklius ir iš esmės nekintančius parodymus, liudytojų liudijimus, specialisto išvadą dėl sužalojimų bei objektyvius duomenis iš vaizdo ir garso įrašų – teismas konstatuoja, kad kaltinamoji V. F. 2024 m. birželio 22 d. tyčia panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje prieš J. Š., tuo jai sukeldama fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydama sveikatą.

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į artimo asmens sveikatą. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika pasireiškia tuo, kad kaltininkas artimoje aplinkoje panaudoja fizinį smurtą prieš šeimos narį ar jam prilygintą asmenį. Objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia fizinio smurto (mušimo, grumtynių ar kitokio fizinio poveikio) panaudojimu prieš artimą asmenį, dėl kurio atsiranda bent vienas iš šių padarinių: fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas ar trumpalaikis susirgimas. Būtina ir padarinių – sužalojimų ar fizinio skausmo – atsiradimas bei priežastinis ryšys tarp smurtinių veiksmų ir kilusių pasekmių. Subjektyviai veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia – kai kaltininkas suvokia, jog fizinio smurto naudojimas artimoje aplinkoje yra pavojingas, gali sukelti fizinį skausmą ar sužalojimą, ir šių padarinių siekia arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Kaltės forma – tyčia – gali būti nustatoma tiek iš veikos pobūdžio, tiek iš kaltininko elgesio po įvykio, jo parodymų, taip pat kitų bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tik tada, kai smurtas yra panaudotas artimoje aplinkoje, t. y. prieš asmenį, su kuriuo kaltininką sieja šeiminiai ar jam prilyginti ryšiai.

Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis M. Š. nusikalstamos veikos nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo metu buvo kaltinamosios sugyventinis, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BPK 38 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes ji, veikdama tyčia, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventiniui M. Š.. Šias išvadas teismas daro įvertinęs nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvadą, pačios kaltinamosios parodymus, kitą bylos vaizdo ir rašytinę medžiagą. Šie duomenys yra vieni kitus papildantys ir sudaro pagrindą pripažinti, kad kaltinamoji V. F. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, kurią teismas kvalifikuoja pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino dėl nusikaltimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į V. F. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – tiek BK 140 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteista, bausta administracine tvarka, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti MB „Km service“, tvarkytoja. Byloje yra gauta V. F., kaip darbuotojos charakteristika, kurioje kaltinamosios darbdavys nurodo, jog V. F. vertinama, kaip atsakinga, iniciatyvi bei lojali darbuotoja, pabrėžiama, kad kaltinamoji pasižymi aukšta atsakomybe bei geru sudėtingų situacijų valdymu. Taip pat, yra pateiktas medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, jog V. F. kreipėsi į psichologą konsultacijoms, o tai parodo, kad kaltinamoji kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį bei padarė išvadas po šiuo nuosprendžiu nagrinėjamų veikų padarymo. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai prokurorės siūlomą bausmę už abi nusikalstamas veikas, įtvirtintą BK 140 straipsnio 1 dalyje bei 140 straipsnio 2 dalyje -laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors kaltinamoji ir padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog šis kaltinamosios elgesys buvo ilgalaikio smurto prieš ją bei susikaupusio pykčio pasekmė, kadangi iš pačios V. F. parodymų, matyti, jog tiek M. Š., tiek ir J. Š. galimai praeityje buvo panaudoję smurtą prieš kaltinamąją, šiuos kaltinamosios parodymus, patvirtina ir byloje esanti pažyma dėl specializuotos kompleksinės pagalbos centro suteiktos pagalbos, kurioje nurodyta, jog bendraujant su V. F. išsiaiškinta, kad buvęs sugyventinis M. Š. naudojo prieš ją smurtą o dėl šios priežasties ji jaučia nuolatinę emocinę įtampą, stresą, nuovargį bei nepasitikėjimą savimi. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors kaltinamoji padarė dvi nusikalstamas veikas, tačiau jos elgesys vertintinas kaip mažiau pavojingas. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskiriant subendrintą bausmę.

Laisvės apribojimas yra viena iš BK numatytų bausmių kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 straipsnis). Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų kaltinamasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamosios padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnyje, todėl tikslinga kaltinamąją įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 dalis), vartoti kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.

Pagal BK 72² straipsnį, teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad <...> baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–396/2011, 2K–35–719/2022). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika buvo pasikėsinta į kitų asmenų sveikatą, suprantant savo veiksmų neteisėtumą, daro išvadą, kad siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – yra proporcinga padarytai veikai bei skiriamai bausmei, todėl V. F. skirtina.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, t. y. į tai, jog, kaltinamoji nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ji įpareigotina sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame yra garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro bei pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. F., pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, uždraudžiant per bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį, vartoti kitas psichiką veikiančias medžiagas.

V. F., pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, uždraudžiant per bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį, vartoti kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. F. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (mėnesių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, uždraudžiant per bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį, vartoti kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. F., paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, uždraudžiant per bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį, vartoti kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. F. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, pareigoti V. F. dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. F. , paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską, kuriame yra garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro bei pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.