Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – E. G. (G.) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti neteisėta ir negaliojančia Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija, VRK, atsakovas) 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-77 „Dėl galutinių 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatų Alytaus rajono, Anykščių rajono, Biržų rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kelmės rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Pagėgių, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybėse nustatymo“ dalį dėl Visagino (Nr. 59) savivaldybės mero rinkimų rezultatų tvirtinimo (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją organizuoti pakartotinius Visagino (Nr. 59) savivaldybės merų rinkimus, nes 2023 m. kovo 5 d.–2023 m. kovo 19 d. vykę Visagino (Nr. 59) savivaldybės mero rinkimai organizuoti iš esmės pažeidžiant kandidato konstitucines teises į lygiateisiškus, sąžiningos konkurencijos principu paremtus rinkimus. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijama Sprendimo dalimi Komisija nusprendė nustatyti galutinius 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatus 34 savivaldybėse. Ginčijamo Sprendimo priede (toliau – ir Priedas) patvirtinti išrinktų merų, savivaldybių tarybų narių sąrašai ir galutinės kandidatų eilės kandidatų sąrašuose. Priede nurodyta, jog Visagino (Nr. 59) savivaldybėje meru išrinktas (duomenys neskelbtini) kandidatas E. G. (G.) (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), surinkęs 52,15 proc. balsų, o partijos „(duomenys neskelbtini)“ kandidatė D. Š. mero rinkimuose liko antra, surinkusi 46,24 proc. balsų.

3. Pareiškėja nesutinka su Sprendimu patvirtintais Visagino (Nr. 59) savivaldybės mero rinkimų rezultatais, nes atsakovo Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 21 straipsnyje įtvirtinto teisėtumo principo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

4. Pareiškėja paaiškino, kad Komisija 2023 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-63, kuriuo nusprendė panaikinti partijos „(duomenys neskelbtini)“ kandidatės D. Š. registravimą kandidate į Visagino savivaldybės (Nr. 59) merus ir savivaldybės tarybos narius, taip atimdama iš pareiškėjos konstitucinę teisę būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijas – savivaldybės tarybą ir savivaldybės mero pareigas. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Komisijos sprendimu, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu (administracinė byla Nr. eR-22-552/2023). Pareiškėja taip pat kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su skundu dėl Panevėžio apygardos 2023 m. kovo 8 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. T-10-491/2023, kuria buvo plečiamai išaiškintas dėl pareiškėjos priimtas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-491/2019. Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. kovo 13 d. priėmus nutartį byloje Nr. 1S-41-449/2023, kuria buvo panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-10-491/2023, Komisija susirinko į posėdį ir 2023 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. Sp-70 panaikino savo 2023 m. kovo 9 d. priimtą sprendimą Nr. Sp-63. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė administracinę bylą Nr. eR-22-552/2023 dėl Komisijos 2023 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. Sp-63 panaikinimo, nes neliko ginčo objekto.

5. Pareiškėjos teigimu, nors Komisija grąžino jai konstitucinę teisę būti renkamai, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnyje, tačiau, nepaisant to, neteisėti VRK veiksmai padarė didžiulę ir sunkiai pamatuojamą žalą rinkimų procesui. Pareiškėja pažymėjo, kad jos teisė dalyvauti rinkimų agitacijoje buvo sutrikdyta, vadovaujantis neteisėtu ir vėliau pačios Komisijos panaikintu 2023 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. Sp-63, buvo klaidinama visuomenė ir rinkėjai dėl pareiškėjos teisės ir galimybės būti išrinktai į Visagino savivaldybės merės pareigas, pareiškėjos rinkimų rezultatai buvo anuliuoti iš VRK duomenų bazės ir ilgą laiką, net ir po neteisėto 2023 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. Sp-63 panaikinimo liko oficialiame VRK interneto puslapyje, taip klaidinant rinkėjus ir darant klaidingą įtaką rinkėjų nuomonei bei valiai. Žiniasklaidos priemonėmis dėl pareiškėjos buvo skelbiama neigiama informacija, kuri, pasak pareiškėjos, turėjo įtakos rinkėjų valiai, ir, nesant pakankamai laiko rinkimų agitacijos metu šią situaciją paaiškinti savo rinkėjams, pareiškėja nebegalėjo tinkamai įgyvendinti savo konstitucinės teisės į teisėtus ir sąžiningus rinkimus.

6. Pareiškėja nurodė, kad po antrojo rinkimų turo rezultatų ji 2023 m. kovo 20 d. kreipėsi su skundu į Komisiją, prašydama rinkimų rezultatus 2023 m. kovo 19 d. savivaldybių merų rinkimuose (II turas) Visagino (Nr. 59) savivaldybėje pripažinti negaliojančiais dėl esminių pareiškėjos teisių pažeidimų rinkimų procese bei prašydama skelbti pakartotinį savivaldybių merų rinkimų II turą Visagino (Nr. 59) savivaldybėje, užtikrinant lygias galimybes kandidatams pasiruošti ir dalyvauti rinkimų agitacijoje. Pareiškėja teigė, kad šis jos skundas Komisijos 2023 m. kovo 24 d. posėdyje ginčijamu Sprendimu buvo atmestas be jokių argumentų ir motyvų, taip pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui.

7. Pareiškėjos nuomone, Komisija dėl jos priimtais sprendimais ne tik pažeidė pareiškėjos teisę į pasyvius, lygiateisiškus, sąžiningos konkurencijos principu paremtus rinkimus, tačiau ir suklaidino rinkėjus, padarė didžiulę žalą pareiškėjos reputacijai, todėl VRK padaryti šiurkštūs pažeidimai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams. Pareiškėjos teigimu, teismas ginčijamą Komisijos Sprendimą turėtų vertinti pagal teisės viršenybės principą, įvertinant, ar VRK galėjo ginčijamu Sprendimu tvirtinti Visagino (Nr. 59) savivaldybės mero rinkimų rezultatus, kai pati VRK savo neteisėtais sprendimais šiurkščiai pažeidė pareiškėjos įstatyme įtvirtintas teises bei rinkėjų pilietinę teisę būti tinkamai informuotiems, išklausyti pareiškėjos antrojo turo rinkimų agitacijos ir priimti visapusiškai pasvertą bei tikrąją jų valią atitinkantį sprendimą, už kurį kandidatą atiduoti savo balsą.

8. Atsakovas Komisija atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti.

9. Atsakovas teigia, kad Rinkimų kodekso 11 straipsnyje nurodyti atvejai, kuomet gali ir turi būti ribojama asmens pasyvioji teisė, t. y. teisė būti renkamam. Minėtame straipsnyje pasyviosios rinkimų teisės apribojimų sąrašas nėra baigtinis. Pasyvioji teisė gali būti apribota ir teismo nuosprendžiu. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos pasyvioji rinkimų teisė buvo apribota tik dėl susiklosčiusių gana nevienareikšmiškų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų, be kita ko, žinant, kad nusikalstamą veiką ji padarė piktnaudžiaudama ne bet kokiomis, o viešosiomis teisėmis, ir kad šios teisės buvo apribotos Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu arba, tiksliau sakant, šio teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68¹ straipsnyje „Viešųjų teisių atėmimas“. Atsakovas pažymėjo, kad, nepaisant laikino pareiškėjos pasyviosios rinkimų teisės apribojimo, Komisija ėmėsi visų nuo jos priklausančių veiksmų, kad būtų ištaisytos rinkimų proceso metu padarytos klaidos: atkurta pareiškėjos ir už ją balsavusių rinkėjų teisinė padėtis, buvusi iki 2023 m. kovo 9 d., ir apie tai viešai iškomunikuota; sudaryta galimybė pareiškėjai papildomai agituoti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Komisija 2023 m. kovo 13 d. pateikė pareiškėjai pakartotinį balsavimo laidų filmavimo grafiką. Be to, pareiškėja neginčijo Komisijos 2023 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. Sp-70 ir nekėlė jokių papildomų sąlygų, kurios, jos manymu, sugrąžintų ją į lygią ir sąžiningos konkurencijos rinkimų kovą.

10. Atsakovas pažymi, kad vertinant II rinkimų turo eigą ir laikiną pareiškėjos pasyviosios rinkimų teisės apribojimą nepastebėta, jog minimas apribojimas būtų turėjęs esminės įtakos rinkimams Visagino savivaldybėje, įskaitant rinkimų rezultatus. Tai, be kita ko, patvirtina šios aplinkybės: už pareiškėją balsavo net 46,24 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų (toks didelis rinkėjų skaičius išreiškė pasitikėjimą pareiškėja, nepaisant, pasak jos, tam tikrų jos teisių pažeidimo); rinkėjų aktyvumo skaičius iš esmės nepakito (Visagino savivaldybėje I rinkimų ture dalyvavo 47,21 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų, o II rinkimų ture – 47,06 proc.); pati pareiškėja savo viešais teiginiais pasisakė, jog viešai apie ją paskelbta informacija turėjo daugiau teigiamos nei neigiamos įtakos rinkimų rezultatams; neįprastai didelis žiniasklaidos susidomėjimas pareiškėja (Komisijos duomenimis, nuo 2023 m. kovo 13 d. iki 19 d. įvairiose žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta per 40 įvairių publikacijų, taip didinant pareiškėjos žinomumą II rinkimų ture); Visagino savivaldybės rinkimuose į mero pareigas nebuvo nustatyta pažeidimų, galėjusių turėti esminės įtakos rinkimų rezultatams, t. y. nebuvo nei rinkimų dokumentų klastojimo ar jų praradimo, nei pažeidimų, susijusių su balsų skaičiavimu.

11. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginių, jog ginčijamas Nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nurodė, jog pareiškėjos skundo atmetimo argumentai buvo išdėstyti tiek viešo VRK posėdžio metu, tiek VRK 2023 m. kovo 24 d. posėdžio protokole Nr. P-18, kuris viešai skelbiamas VRK tinklalapyje. Atsakovo nuomone, Komisija užtikrino pareiškėjos teisę žinoti ginčijamo VRK Sprendimo teisinį bei faktinį pagrindą ir motyvus, užtikrino galimybę realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų jos teisių ir teisėtų interesų gynybą. Atsakovo vertinimu, toks informacijos pateikimo būdas ir turinys niekaip negalėjo sutrukdyti pareiškėjai suprasti Sprendimo esmės, jo įtakos jos teisėms, pareigoms bei teisėtiems interesams Viešojo administravimo įstatymo prasme.

12. Atsakovas teigia, kad pareiškėja savo skundą, galimai pažeistas teises įrodinėja aplinkybėmis, dėl kurių realaus egzistavimo ji nėra tikra (neturi tam objektyvių įrodymų). Atsakovas mano, kad nepadarė jokio šiurkštaus pažeidimo Rinkimų kodekso prasme ir labai tikėtina, jog laimėjimo rinkimuose atveju pareiškėja net nebūtų ginčijusi Komisijos 2023 m. kovo 24 d. sprendimo, kaip galimai pažeidusio jos teises ir teisėtus interesus.

13. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad rinkimų procesas yra nedalomas. Rinkimų kodekso prasme tai reiškia, kad, esant Rinkimų kodekse numatytoms aplinkybėms, atitinkamoje savivaldybėje turėtų būti naikinami visi rinkimų rezultatai, o ne tik II turo, kaip pageidauja pareiškėja. Atitinkamai rinkimai tokiu atveju turėtų būti organizuojami iš naujo, sudarant galimybę juose dalyvauti visiems norintiems asmenims, o ne tik I turo laimėtojams.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. G. atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Rinkimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant savivaldybės rinkimų rezultatai gali būti pripažinti negaliojančiais. Teigė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nei vienos iš minėtame straipsnyje nurodytų aplinkybių, todėl Komisija neturėjo jokio teisinio ar / ir faktinio pagrindo pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais bei priimti kitokį sprendimą, nei kad patvirtinti rinkimų rezultatus.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Rinkimų kodekso 193 straipsnyje taip pat nurodytas baigtinis sąrašas šiurkščių pažeidimų ir šiame sąraše nėra pareiškėjos nurodomų aplinkybių, todėl nėra pagrindo vertinti, jog buvo padaryti šiurkštūs pažeidimai, turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad, priešingai nei teigė pareiškėja, Komisijos 2023 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. Sp-63, kuriuo VRK panaikino pareiškėjos registravimą kandidate į Visagino savivaldybės (Nr. 59) merus ir savivaldybės tarybos narius, negali būti laikomas šiurkščiu pažeidimu, nes Komisija minėtą sprendimą priėmė vykdydama teismų sprendimus dėl pareiškėjos padarytų nusikalstamų veikų. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjos pasyvioji rinkimų teisė buvo laikinai ir itin trumpą laikotarpį apribota tik dėl susiklosčiusios sudėtingos ir nevienareikšmiškos situacijos, sukėlusios daug diskusijų ir Lietuvos teisės specialistų bendruomenėje.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos teiginiais, esą jai buvo padaryta reputacinė žala, nes nuosprendžius dėl pareiškėjos padarytų nusikalstamų veikų priėmė ne Komisija, o teismai. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad buvo pažeista jos teisė į teisingus, sąžiningos konkurencijos principams atitinkantiems rinkimams. Teigia, kad rinkimai Visagine vyko sąžiningai konkuruojant ir išlaikant lygiateisiškumo principą. Pareiškėjai buvo sudarytos visos sąlygos pristatyti savo programą, susitikti su rinkėjais, dalyvauti debatuose, dalintis informacija, ką pareiškėja sėkmingai darė visos rinkimų politinės kompanijos metu. Po Komisijos 2023 m. kovo 13 d. sprendimo priėmimo informacija, jog pareiškėja toliau dalyvauja rinkimuose, buvo išviešinta itin plačiai, pati pareiškėja į rinkėjus kreipėsi ir per socialinius tinklus, kuriuose pateikė vaizdo įrašus. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėja skunde nenurodė, kokių konkrečių veiksmų (suplanuotų susirinkimų, interviu ar pan.) ji neva negalėjo įgyvendinti dėl Komisijos 2023 m. kovo 9 d. sprendimo priėmimo. Prielaidos, kad per kelias rinkimų kampanijos dienas ji galėjo surinkti didesnį palaikymą, yra niekuo nepagrįstos.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad prasidėjus balsavimui II ture buvo aišku, jog jame dalyvauja du kandidatai: E. G. ir D. Š., todėl jokios painiavos rinkėjams nebuvo. Jau rinkimų I ture E. G. surinko ženkliai daugiau rinkėjų balsų (31,35 proc.) negu pareiškėja (23,77 proc.). Maža to, II rinkimų ture Visagine, kuriame varžėsi tik kandidatai į merus, dalyvavo toks pat rinkėjų skaičius (I ture – 47,42 proc., II ture – 47,11 proc.). Už E. G. balsavo 4 290 rinkėjai, o už pareiškėją – 3 804. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjos pašalinimas iš rinkimų agitacijos itin trumpą laikotarpį (keturias dienas) iš esmės pakeitė kelių šimtų rinkėjų valią.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-77 dalies, kuria patvirtinti Visagino (Nr. 59) savivaldybės mero rinkimų rezultatai, pagrįstumo ir teisėtumo bei pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Komisiją organizuoti pakartotinius Visagino (Nr. 59) savivaldybės mero rinkimus pagrįstumo.

20. Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), pabrėždamas atstovaujamųjų institucijų rinkimų svarbą, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia (be kita ko) dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada, 2010 m. lapkričio 9 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai, 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados).

22. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta lygi visų rinkėjų aktyvioji rinkimų teisė (teisė balsuoti, t. y. teisė rinkti), taip pat lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (teisė būti rinkimuose registruojamu kandidatu, t. y. teisė būti renkamam) (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d., 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Įstatymų leidėjas, užtikrindamas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį inter alia per demokratiškai išrinktus atstovus, turi sudaryti prielaidas atspindėti rinkėjų valią, inter alia užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumą (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas).

23. Konstitucijoje įtvirtinti visuotinai pripažinti demokratiniai rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principai, kaip antai: rinkimai turi būti vykdomi remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise, balsavimas privalo būti slaptas; pagal Konstituciją yra galimi tik tokie rinkimai, kai dėl mandato varžomasi laisvai ir sąžiningai, kai rinkėjai turi teisę ir realią galimybę pasirinkti iš kelių kandidatų, kai balsavimo metu jie gali laisvai ir nekontroliuojami pareikšti savo valią; politinės atstovaujamosios institucijos formavimui turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai (Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).

24. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinė Vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtis organizuoti rinkimus taip pat suponuoja jos įgaliojimus kontroliuoti ir imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis; atsižvelgiant į tai, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį rinkimų proceso teisinį reguliavimą, pagal kurį Vyriausioji rinkimų komisija ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos turėtų įgaliojimus veikti taip, kad būtų veiksmingai užtikrintas minėtų rinkimų principų laikymasis, inter alia būtų užkirstas kelias šių principų pažeidimams, jie būtų ištirti ir būtų taikomos sankcijos atsakingiems už šiuos pažeidimus rinkimų proceso dalyviams ir kitiems asmenims (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados).

25. Galimybė asmeniui Konstitucijos ir Rinkimų kodekso nustatyta tvarka kandidatuoti į atitinkamos renkamos viešosios valdžios institucijos narius, taigi siekti būti išrinktam yra svarbi asmens konstitucinė teisė (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas).

26. Minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra aktualūs ir jais vadovaujamasi administracinių teismų praktikoje, vertinant rinkimų į vietos savivaldos atstovaujamuosius organus demokratinio proceso užtikrinimą, šio proceso sąžiningumą, skaidrumą, rinkimų rezultatų tikrumą ir teisingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-25-146/2015; 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-26-552/2015; 2023 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-27-463/2023 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų tvarką, rinkimų politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką reglamentuojančio Rinkimų kodekso nuostatos. Rinkimų kodeksas įtvirtina, kad rinkimai vykdomi remiantis visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės ir slapto balsavimo principais. Rinkimai taip pat turi atitikti skaidrumo, viešumo, teisingumo, sąžiningumo, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos, rinkimų politinės kampanijos finansavimo skaidrumo reikalavimus (3 str.).

28. Rinkimų kodekso 5 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad visi kandidatai turi lygias teises. Tuose pačiuose rinkimuose į politinių organizacijų keliamų kandidatų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems asmenims keliami vienodi reikalavimai.

29. Šiuo atveju taip pat reikšmingi išaiškinimai, pateikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-27-463/2023, kuriame pažymėta, jog aiški ir stabili balsavimo tvarka bei taisyklės yra vertybė, skatinanti pasitikėjimą laisvais ir teisingais rinkimais. Minėtoje byloje taip pat akcentuota, jog, kaip ne kartą yra nurodęs Konstitucinis Teismas, rinkimų teisės reglamentavimas turi sudaryti prielaidas atspindėti rinkėjų valią, inter alia užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimą). Rinkimų kodekso 3 straipsnyje skelbiamų rinkimų principų pažeidimai galėtų sudaryti prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu, pakirsti rinkėjų pasitikėjimą valstybės institucijų darbu.

30. Teisė į laisvus rinkimus yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 3 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio („Teisė į laisvus rinkimus“) nuostatas, yra nurodęs, jog šiame straipsnyje laiduojamos teisės (taip pat ir teisė būti išrinktam) nėra absoliučios teisės, joms gali būti taikomi apribojimai (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95). Valstybės Konvencijos dalyvės savo vidaus teisės sistemose nustato šių teisių įgyvendinimo sąlygas, kurios pagal Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį iš esmės yra galimos. Šioje srityje joms yra suteikta plati diskrecijos laisvė (2006 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Ždanoka prieš Latviją, pareiškimo Nr. 58278/00), tačiau tokios sąlygos negali apriboti šių teisių taip, kad pakenktų pačiai jų esmei ir dėl jų tos teisės taptų neveiksmingos, sąlygos turi būti nustatytos siekiant teisėto tikslo bei pritaikytos priemonės turi būti proporcingos (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95; 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01).

31. EŽTT yra pažymėjęs, kad reikia įsitikinti, ar sąlygos, kuriomis kandidatai naudojosi savo individualiomis rinkimų teisėmis, nesuvaržė šių teisių tiek, kad pakenktų pačiai jų esmei ar apribotų jų veiksmingumą (2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Namat Aliyev prieš Azerbaidžaną, pareiškimo Nr. 18705/06, 75 punktas; 2015 m. spalio 13 d. sprendimas byloje Riza ir kiti prieš Bulgariją, Nr. 48555/10 ir 48377/10, 14 punktas).

32. EŽTT 2019 m. liepos 11 d. sprendime byloje Abdalov ir kiti prieš Azerbaidžaną, pareiškimo Nr. 28508/11, nurodė, kad pareiškėjai į parlamento rinkimus buvo užregistruoti pavėluotai dėl apsaugos nuo savivaliavimo kandidatų registravimo procedūromis trūkumo ir dėl užtrukusio jų skundų nagrinėjimo rinkimų institucijoje ir teismuose. Todėl jie neturėjo laiko kampanijai arba jo turėjo itin mažai. Darydamas išvadą, kad dėl to pareiškėjų rinkimų teisės buvo apribotos tiek, kad jų veiksmingumas reikšmingai sumažėjo, EŽTT konstatavo, kad buvo pažeistas Pirmojo protokolo 3 straipsnis. EŽTT šioje byloje pažymėjo, jog kandidatų registravimas laiku yra svarbus dėl to, kad jie būtų žinomi rinkėjams ir kad per rinkimų agitaciją galėtų perteikti savo politinę žinią, siekdami gauti balsų ir būti išrinktais. Laisvas rinkėjų pasirinkimas priklauso, be kita ko, nuo informacijos apie visus kandidatus turėjimo ir laiku jos gavimo, kad būtų galima susidaryti nuomonę ir ją pareikšti rinkimų dieną.

33. EŽTT dėl rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad nustatyti (įrodyti) pažeidimai, dėl kurių rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais, turi būti pakankamai rimti, kad dėl jų poveikio rinkimų rezultatams būtų neįmanoma nustatyti rinkėjų valios atitinkamoje rinkimų apygardoje (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Kerimli and Alibeyli prieš Azerbaidžaną, pareiškimo Nr. 18475/06 ir 22444/06).

Dėl pareiškėjos pasyviosios rinkimų teisės apribojimo

34. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad 2023 m. kovo 5 d. vyko savivaldybių tarybų ir merų rinkimai (pirmasis turas). Pakartotiniai rinkimai numatyti 2023 m. kovo 19 d. Pakartotinį balsavimą iš anksto numatyta organizuoti 2023 m. kovo 14–16 d. Pakartotiniame balsavime Visagino (Nr. 59) savivaldybės mero rinkimuose turėjo dalyvauti du daugiausiai balsų surinkę asmenys, kuriais pagal pirminius rezultatus buvo E. G. ir D. Š.. Tačiau Komisija 2023 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. Sp-63 nusprendė panaikinti kandidatės D. Š. registravimą kandidate į Visagino savivaldybės (Nr. 59) merus ir savivaldybės tarybos narius, tokį sprendimą motyvuodama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio vykdymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-491/2019 ir šio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi. Tuo pagrindu į pakartotinį balsavimą įtrauktas trečiasis daugiausiai balsų surinkęs kandidatas J. Š.. Vis dėlto Komisija 2023 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. Sp-70, vadovaudamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. S1-41-449/2023, kuria buvo palikta galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuria pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68¹ straipsnį D. Š. paskirtas atėmimas teisės 3 metus jai būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas, nusprendė panaikinti savo 2023 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. Sp-63, taip atkuriant D. Š. registravimą kandidate į Visagino savivaldybės (Nr. 59) merus ir savivaldybės tarybos narius. Dėl tokių faktinių aplinkybių pareiškėjos teisė reikšmingą laiko tarpą, tiksliau – nuo 2023 m. kovo 9 d. vakaro (pagal VRK 2023 m. kovo 9 d. posėdžio protokolą, posėdis vyko 17–20.30 val.) iki 2023 m. kovo 13 d. vakaro (pagal VRK 2023 m. kovo 13 d. posėdžio protokolą, posėdis vyko 19–19.42 val.) – dalyvauti rinkimų politinėje kampanijoje buvo apribota. Atsižvelgiant į tai, kad rinkimų (pakartotinio balsavimo) dieną rinkimų agitacija nevyksta, rinkimų agitacija dėl pakartotinio balsavimo galėjo vykti nuo 2023 m. kovo 6 d. iki 2023 m. kovo 18 d., t. y. 13 dienų.

35. Šiomis aplinkybėmis nagrinėjamoje administracinėje byloje teisėjų kolegija pirmiausia vertins, ar apribota pareiškėjos teisė dalyvauti rinkimų politinėje kampanijoje ir vykdyti rinkimų agitaciją reikšmingai paveikė pareiškėjos galimybes naudotis savo pasyviąja rinkimų teise.

36. Rinkimų kodekso 64–67 straipsniuose nustatytos pagrindinės taisyklės, susijusios su rinkimų politine kampanija ir jos dalyviais. Pagal Rinkimų kodekso 64 straipsnio 1 dalį, rinkimų politinė kampanija – šiame kodekse nustatytu laikotarpiu politinės kampanijos dalyvių, rinkėjų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų atliekama veikla, susijusi su Seimo, Respublikos Prezidento rinkimais, rinkimais į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų ir merų rinkimais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos. Jai vykstant registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, kandidatai, kandidatų sąrašai, vykdoma rinkimų agitacija, atliekama rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos stebėsena ir kontrolė. Rinkimų kodekso 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rinkimų politinę kampaniją sudaro šie etapai:

rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas – nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki tos dienos, kai pagal šį kodeksą yra pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas; šiuo etapu registruojami rinkimuose ketinantys dalyvauti rinkimų politinės kampanijos dalyviai (1 p.); kandidatų kėlimas (išsikėlimas) – nuo pareiškinių dokumentų pagal šį kodeksą teikimo pradžios iki kandidatų registracijos pabaigos; šiuo etapu keliami arba keliasi ir registruojami kandidatai (2 p.); rinkimų agitacija – nuo kandidatų registracijos ir paskelbimo iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios. Vykstant pakartotiniam balsavimui, šis etapas taip pat apima laikotarpį nuo rinkimų agitacijos draudimo pabaigos iki pakartotinio balsavimo agitacijos draudimo pradžios (3 p.); rinkimų agitacijos draudimas – 7 valandos iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos; šiuo etapu draudžiama vykdyti bet kokią rinkimų agitaciją (4 p.); rinkimų diena (pakartotinio balsavimo diena) – nuo 7 iki 20 val. Rinkimų (pakartotinio balsavimo) dieną rinkimų agitacija nevyksta (5 p.); baigiamasis etapas – nuo balsavimo pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo – jo metu teikiamos ataskaitos. Rinkimuose, kuriuose vykdomas pakartotinis balsavimas, baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pakartotinio balsavimo dieną pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo (6 p.).

37. Rinkimų kodekso 94 straipsnyje aptariama kandidatų teisė pasisakyti: Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, šie kandidatai turi teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, specialiose rinkimų agitacijos laidose ir skelbti savo ar juos iškėlusios politinės partijos arba politinio komiteto rinkimų programą.

38. Pareiškėja teigia, kad dėl pareiškėjos registravimo kandidate į Visagino savivaldybės (Nr. 59) merus ir savivaldybės tarybos narius atkūrimo tik 2023 m. kovo 13 d., ji negalėjo tinkamai įgyvendinti jai Rinkimų kodekso 94 straipsnyje garantuojamos teisės pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, specialiose rinkimų agitacijos laidose ir kt.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos apribota teisė reikšmingą laiko tarpą dalyvauti rinkimų politinėje kampanijoje objektyviai sutrukdė jai tinkamai pasinaudoti visomis Rinkimų kodekso 94 straipsnyje garantuojamomis teisėmis ir vykdyti rinkimų agitaciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl pareiškėjos registravimo kandidate į Visagino savivaldybės (Nr. 59) merus ir savivaldybės tarybos narius atkūrimo tik 2023 m. kovo 13 d., dėl laiko trūkumo ir organizacinio pobūdžio trikdžių ji nedalyvavo 2023 m. kovo 14 d. debatuose. Nepaisant to, kad pareiškėjos pašalinimas ir grąžinimas į rinkimus buvo aptariamas žiniasklaidos priemonėse ir buvo viešo diskurso objektu, atsižvelgiant į itin trumpą rinkimų agitacijai skirtą laiką (13 dienų), o ypač į tai, kad pareiškėjos pašalinimas iš rinkimų apėmė laikotarpį prieš išankstinio balsavimo pradžią 2023 m. kovo 14 d., reikšmingą rinkimų agitacijai skirto laiko dalį pareiškėja negalėjo lygiais pagrindais dalyvauti rinkimų politinėje kampanijoje ir užsiimti rinkimų agitacija, dėl to pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos principas, taip pat skaidrumo, viešumo, teisingumo, sąžiningumo principai, įtvirtinti Rinkimų kodekso 3 straipsnyje, nebuvo užtikrinti, kaip ir Rinkimų kodekso 5 straipsnio 5 dalies nuostata, kad visi kandidatai turi lygias teises.

40. Be to, taip pat svarbus pareiškėjos argumentas, kad dėl pareiškėjos registravimo kandidate į Visagino savivaldybės (Nr. 59) merus ir savivaldybės tarybos narius atkūrimo tik 2023 m. kovo 13 d., ji nespėjo pasiūlyti rinkimų stebėtojų.

41. Rinkimų kodekso 92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rinkimų stebėtojais gali būti rinkėjai ir užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms atstovaujančių subjektų pasiūlyti asmenys. Rinkimų stebėtoju rinkimų apygardoje negali būti tos savivaldybės, kurios teritorija patenka į rinkimų apygardą, kurioje stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus, meras, savivaldybės administracijos direktorius, jų pavaduotojai, seniūnai ir jų pavaduotojai, taip pat asmenys, kurių statusas nesuderinamas su rinkimų stebėtojo statusu pagal šio kodekso 26 straipsnio 4 dalį. Pagal Rinkimų kodekso 92 straipsnio 2 dalį, rinkimų stebėtojus gali siūlyti politinės organizacijos ir išsikėlę kandidatai (1 p.). Pagal to paties straipsnio 8 dalį, rinkimų stebėtojai turi teisę stebėti atitinkamos rinkimų komisijos veiklą, įskaitant rinkėjų ir kandidatų registravimą (1 p.); stebėti pasirengimą rinkimams ir dalyvauti vykstant balsavimui (2 p.); stebėti balsavimo procesą, įskaitant biuletenių išdavimą, patį balsavimą, balsų skaičiavimą ir rezultatų nustatymą (3 p.); susipažinti su rinkimų komisijos veiklos dokumentais, užtikrinant asmens duomenų apsaugą (4 p.); fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir gavus asmenų sutikimą bei nepažeidžiant teisės į slaptą balsavimą (5 p.); kreiptis į atitinkamą rinkimų komisiją, jos pirmininką, narius, darbuotojus dėl galimų šio kodekso pažeidimų su prašymu juos pašalinti, pateikti pastabas rinkėjų balsų skaičiavimo protokole ir gauti tokio protokolo kopiją (6 p.).

42. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. Sp-60 patvirtintame Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos aprašo 7 punkte įtvirtinta, kad prašymai dėl stebėtojų registravimo turi būti pateikti ne vėliau kaip iki paskutinio pirmadienio iki rinkimų dienos, išskyrus atvejus, kai yra būtinybė pakeisti asmenį, negalintį būti stebėtoju dėl objektyvių priežasčių. Prašyme turi būti nurodyta: asmens vardas, pavardė, asmens kodas, savivaldybės (apygardos) pavadinimas, rinkimų (referendumo) apylinkės (apylinkių) pavadinimas (pavadinimai). Taigi iki 2023 m. kovo 13 d. galėjo būti teikiami prašymai dėl stebėtojų registravimo. Tačiau dėl pareiškėjos registravimo kandidate į Visagino savivaldybės Nr. 59 merus ir savivaldybės tarybos narius atkūrimo tik 2023 m. kovo 13 d., pripažintina, kad ši teisė teikti prašymus dėl stebėtojų registravimo buvo apribota.

43. Visa tai nagrinėjamoje administracinėje byloje sudaro pagrindą vertinti, kad apribota pareiškėjos teisė dalyvauti rinkimų politinėje kampanijoje ir užsiimti rinkimų agitacija reikšmingai paveikė pareiškėjos galimybes naudotis savo pasyviąja rinkimų teise.

Dėl padaryto pažeidimo (pareiškėjos pasyviosios rinkimų teisės apribojimo) įtakos rinkimų rezultatams

44. Antra, teisėjų kolegija vertins, kokį poveikį reikšmingai apribotos pareiškėjos galimybės naudotis savo pasyviąja rinkimų teise, jos registravimo kandidate į Visagino savivaldybės Nr. 59 merus ir savivaldybės tarybos narius panaikinimas ir tokio registravimo atkūrimas, kitaip tariant – pašalinimas iš rinkimų ir grąžinimas į juos, padarė pakartotinio balsavimo Visagino (Nr. 59) savivaldybės mero rinkimuose rezultatams.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad situacija dėl D. Š. registravimo kandidate į Visagino savivaldybės (Nr. 59) merus ir savivaldybės tarybos narius panaikinimo 2023 m. kovo 9 d., įgyvendinant Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį, ir tokios registracijos atkūrimas 2023 m. kovo 13 d., prieš pat išankstinio balsavimo pradžią, paaiškėjus, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendis nėra tinkamai vykdomas, yra susijusi su sklandiems rinkimams neįprastu faktiniu ir teisiniu kontekstu bei ekstraordinarine (išskirtine) teisine situacija. Taip pat svarbu įvertinti tai, kad kandidatų registravimas laiku yra reikšmingas ne tik dėl to, kad kandidatai galėtų įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę skaidrumo, viešumo, teisingumo, sąžiningumo, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos principų ir lygios kandidatų rinkimų teisės užtikrinimo sąlygomis (Rinkimų kodekso 3 str., 5 str. 5 d.). Kandidatų registravimas laiku, kaip pažymi ir EŽTT (žr. 2019 m. liepos 11 d. sprendimą byloje Abdalov ir kiti prieš Azerbaidžaną, pareiškimo Nr. 28508/11), yra svarbus dėl to, kad kandidatai būtų žinomi rinkėjams ir kad per rinkimų agitaciją rinkėjai laiku galėtų gauti visą reikšmingą informaciją apie visus kandidatus tam, kad galėtų susidaryti nuomonę apie kandidatus ir ją pareikšti rinkimų dieną. Kitaip tariant, kandidatų registravimas laiku yra neatsiejama tinkamo aktyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo sąlyga. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija, kai po 2023 m. kovo 5 d. vykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų prieš pakartotinį balsavimą, numatytą vykti 2023 m. kovo 19 d. (išankstinio balsavimo pradžia – 2023 m. kovo 14 d.), 2023 m. kovo 9 d. iš jų buvo pašalintas antras daugiausiai rinkėjų balsų į mero postą surinkęs asmuo, o praėjus kuriam laikui prieš pat pakartotinio balsavimo išankstine tvarka pradžią tokio kandidato registravimas buvo atkurtas ir jis buvo grąžintas į rinkimus (2023 m. kovo 13 d.), neabejotinai sudarė sąlygas rinkėjų klaidinimui ir tinkamo jų informavimo apie pakartotiniame balsavime dalyvaujančius kandidatus neužtikrinimui, kitaip tariant, tokia situacija neabejotinai turėjo įtakos tinkamam aktyviosios rinkimų teisės įgyvendinimui.

46. Nors Komisija, atkūrusi pareiškėjos registraciją kandidate, operatyviai ėmėsi priemonių rinkėjams pateikti tinkamus rinkimų biuletenius, taip pat savo interneto tinklalapyje 2023 m. kovo 13 d. informavo apie D. Š. grąžinimą į kandidates Visagino savivaldybės (Nr. 59) mero rinkimuose, byloje nustatyta, kad 2023 m. kovo 13 d. atkūrus pareiškėjos registravimą kandidate į Visagino savivaldybės (Nr. 59) merus ir savivaldybės tarybos narius, VRK interneto tinklalapyje esančioje informacijoje dėl balsavimo rezultatų vienmandatės apygardos rinkimų apylinkėse buvo nurodoma, kad pakartotiniame balsavime dalyvaus E. G. ir J. Š.. Tokia informacija rinkėjams buvo teikiama iki 2023 m. kovo 15 d. vakaro, kada buvo patikslinta, kad pakartotiniame balsavime dalyvaus ne J. Š., o D. Š.. Nepaisant to, kad rinkimų biuleteniuose nuo 2023 m. kovo 14 d. buvo įrašyti kandidatai E. G. ir D. Š., tokios klaidingos informacijos nurodymas VRK interneto tinklalapyje prisidėjo prie rinkėjų klaidinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad vietoj D. Š. į pakartotinį balsavimą įtrauktas J. Š. iki pareiškėjos registracijos atkūrimo ir išankstinio balsavimo pradžios itin aktyviai vykdė savo rinkimų agitaciją, skleisdamas žinią apie savo dalyvavimą pakartotiniame balsavime.

47. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad iš Komisijos skelbiamų 2023 m. kovo 19 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų (II turas) pakartotinio balsavimo rezultatų rinkimų apylinkėse matyti, jog D. Š. beveik visose apylinkėse gavo mažiau paštu pateiktų balsų negu E. G. (išskyrus vieną Vilties šaltinio (Nr. 13) apylinkę, kurioje už E. G. pateikti 37 balsai paštu, o D. Š. – 38). Balsavimas paštu vyko iš anksto. Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisė dalyvauti rinkimų agitacijoje prieš išankstinį balsavimą (iki 2023 m. kovo 14 d.), kaip jau minėta, buvo reikšmingai apribota. Taigi jos galimybės tinkamai ir visapusiškai išviešinti jos sugrąžinimo į rinkimus faktą iki išankstinio balsavimo pradžios 2023 m. kovo 14 d. ir pirmosiomis išankstinio balsavimo dienomis buvo ribotos. Nors pakartotiniam balsavimui iš anksto buvo ypatingai reikšminga žinoti pakartotiniame balsavime dalyvaujančius kandidatus. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje nustatyta informacija nepaneigia tikimybės, jog tokia informacija dėl D. Š. grąžinimo į rinkimus galėjo nepasiekti visų rinkėjų iki išankstinio balsavimo pradžios 2023 m. kovo 14 d. ir vėliau, o dėl anksčiau plačiai paskelbtos informacijos apie D. Š. pašalinimą iš rinkimų ir aktyvios J. Š. rinkimų agitacijos rinkėjai galėjo pagrįstai suklysti vertindami, kokie kandidatai iš tikrųjų dalyvauja pakartotiniame balsavime, netgi nepaisant to, kad rinkimų biuleteniuose buvo nurodyti tinkami kandidatai. Be to, balsavimui namuose, vykusiame 2023 m. kovo 17–18 d., buvo itin reikšmingas rinkimų stebėtojų dalyvavimas, kurių, kaip jau minėta, pareiškėja nespėjo pasiūlyti.

48. Kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas nuosekliai nurodo, kad rinkimų teisės reglamentavimas turi sudaryti prielaidas atspindėti rinkėjų valią, inter alia užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimą). Rinkimų kodekso 3 straipsnyje skelbiama, kad rinkimai taip pat turi atitikti skaidrumo, viešumo, teisingumo, sąžiningumo, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos reikalavimus. Minėtų rinkimų principų pažeidimai galėtų sudaryti prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu, pakirsti rinkėjų pasitikėjimą valstybės institucijų darbu.

49. Rinkimų kodekso 181 straipsnyje įtvirtinta, kad Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, be kita ko, kad pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti rinkimų rezultatų (1 d. 3 p.). Pagal šio straipsnio 2 dalį laikoma, kad rinkimų rezultatų nustatyti negalima arba rinkimų rezultatams padaryta esminė įtaka, jeigu vienmandatėje rinkimų apygardoje negalima nustatyti išrinkto kandidato arba kandidatų, dalyvaujančių pakartotiniame balsavime (1 p.); daugiamandatėje rinkimų apygardoje negalima nustatyti kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu (2 p.).

50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pakartotinio balsavimo metu kilusios kvestionuotinos rinkimų proceso aplinkybės, taip pat ir akivaizdaus teisinio neapibrėžtumo pakartotinio balsavimo metu faktas, apribota pareiškėjos teisė dalyvauti rinkimų politinėje kampanijoje ir vykdyti rinkimų agitaciją, kuri reikšmingai paveikė pareiškėjos galimybes naudotis savo pasyviąja rinkimų teise, susiklosčiusi ekstraordinarinė (išskirtinė) teisinė situacija paneigia rinkimų sąžiningumą ir visavertį aktyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo Visagino savivaldybės (Nr. 59) mero rinkimuose užtikrinimą, įvykusių rinkimų skaidrumą ir jų teisėtumą. Konstitucinių politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui keliamų reikalavimų, tokių kaip rinkimų vykdymas remiantis lygia rinkimų teise, laisvas ir sąžiningas varžymasis dėl mandato, skaidrumas, viešumas, neužtikrinimas, Rinkimų kodekso 3 straipsnyje įtvirtintų rinkimų principų pažeidimai ir lygios kandidatų rinkimų teisės (Rinkimų kodekso 5 str. 5 d.) neužtikrinimas nagrinėjamu atveju sudaro prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų Visagino savivaldybės (Nr. 59) mero rinkimuose rezultatų legitimumu ir teisėtumu. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pakartotinių Visagino savivaldybės (Nr. 59) mero rinkimų metu nustatyti pažeidimai galėjo turėti reikšmingą įtaką rinkėjų apsisprendimui balsuoti už vieną ar kitą kandidatą, todėl negalima nustatyti tikrosios rinkėjų valios ir remiantis balsų skaičiavimo protokolais nustatyti rinkimų rezultatų Visagino savivaldybės (Nr. 59) mero rinkimuose. Tai sudaro pagrindą, vadovaujantis Rinkimų kodekso 181 straipsnio 1 dalies 3 punktu, inter alia 2 dalies 1 punktu, 3 straipsniu, 5 straipsnio 5 dalimi, pripažinti pakartotinius rinkimų rezultatus Visagino savivaldybės (Nr. 59) mero rinkimuose negaliojančiais.

51. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas įgalina Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ne tik patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį), bet ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (88 str. 2 p., 126 str. 1 d.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, ne kartą yra konstatavęs (inter alia 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimuose), kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo inter alia 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai).

52. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, Sprendimo dalis dėl Visagino (Nr. 59) savivaldybės mero rinkimų rezultatų tvirtinimo panaikinama ir, atsižvelgiant į teismui keliamą pareigą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą bei įvykdyti teisingumą, į byloje susiklosčiusią ekstraordinarinę (išskirtinę) teisinę situaciją, taip pat į tai, kad byloje aptarti pažeidimai nustatyti būtent pakartotinio balsavimo metu, t. y. Visagino (Nr. 59) savivaldybės merų rinkimų antrajame ture, vertintina, kad tikslinga ir racionalu iš naujo organizuoti būtent pakartotinį balsavimą. Todėl Komisija įpareigojama iš naujo organizuoti pakartotinį balsavimą Visagino savivaldybės (Nr. 59) mero rinkimuose, iš naujo organizuojant Visagino savivaldybės (Nr. 59) mero rinkimų antrą turą.

Dėl teismo išlaidų atlyginimo

53. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti 1 179 Eur (su PVM) išlaidas, patirtas už skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė 2023 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JV005928 (II t., b. l. 19–21).

54. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

55. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

56. Iš pareiškėjos pateiktos 2023 m. kovo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. JV005928 matyti, kad už skundo teismui parengimą buvo apskaičiuota 750 Eur (be PVM) suma, o už atstovavimą teismo posėdyje – 225 Eur (be PVM) suma.

57. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 2,5. Šioje byloje skundo teismui parengimo paslauga suteikta ir apmokėta 2023 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2022 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 900,30 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už skundo parengimą sudaro 4 750,75 Eur. Kadangi pareiškėjos prašoma priteisti 750 Eur (be PVM) suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl ji priteistina pareiškėjai iš atsakovo.

58. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali išlaidų suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Teismo posėdis Lietuvos vyriausiajame teisme vyko 2023 m. kovo 30 d. ir truko 2 val. 16 min., todėl vertintina, kad teismo posėdis truko 2 val., ir maksimali pareiškėjai priteistina suma už atstovavimą teisme yra 380,06 Eur (1 900,30 x 0,1 x 2). Kadangi išlaidos už atstovavimą teisme neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti užmokesčio sumų, pareiškėjai priteistina iš atsakovo 225 Eur (be PVM) suma. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai iš viso priteistina iš atsakovo 1 179 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų, patirtų Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos D. Š. skundą tenkinti.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-77 „Dėl galutinių 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatų Alytaus rajono, Anykščių rajono, Biržų rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kelmės rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Pagėgių, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybėse nustatymo“ dalį dėl Visagino (Nr. 59) savivaldybės mero rinkimų rezultatų tvirtinimo, panaikinti.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisiją iš naujo organizuoti pakartotinį balsavimą Visagino (Nr. 59) savivaldybės mero rinkimuose.

Priteisti pareiškėjai D. Š. iš atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 1 179 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Sprendimas neskundžiamas.