Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, teismo posėdyje, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, išnagrinėjo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.1958-11-21, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2016-05-28, 19 val. 00 min., būdamas 2012-08-10 baustas pagal LRATPK 129 str., (nuobauda galiojanti), pakartotinai (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę –UAZ 31512, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas 0,52 promilių girtumo laipsnis. Vairuota transporto priemonė nebuvo registruotas nustatyta tvarka, jai nebuvo atlikta techninė apžiūra, vairuotojo atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Savo veiksmais V. R. pažeisdamas KET 14, 16, 226,225 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 1 d, 123 str. 5 d., 130² str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bei rašytinius pažeidimo padarymo aplinkybių paaiškinimus. Įstatymas(ATPK 272 str.)privalomo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo tokios kategorijos bylose nenumato, todėl byla nagrinėtina traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui nedalyvaujant.

ATPK 130² straipsnis numato, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, –užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į tai, jog ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis nustatyta tik 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, įsigaliojusiu 2008 m. sausio 1 d., bei į ATPK 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, darytina išvada, kad siekiant asmens veiką kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, jog: 1) pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; 2) toks pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); 3) už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; 4) naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį Nr. N62-6791/2010; 2011 m. vasario 4 d. nutartį Nr.N62-2588/2011).

Nustatyta, kad pirmasis V. R. pažeidimas padarytas 2012-09-10, tuomet administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 1,75 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, jam, apskirta 1158 Eur bauda. Duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, duomenų apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimą nėra.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas, numatantis, jog jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Šiame straipsnyje yra kalbama apie terminą, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau šis straipsnis nedetalizuoja, jog padarius naują administracinį teisės pažeidimą prasitęsia už ankstesnį teisės pažeidimą paskirtos nuobaudos galiojimas. Šiame straipsnyje nurodoma, kad jei asmuo padaro naują administracinį teisės pažeidimą, kuomet nėra praėję vieneri metai nuo nuobaudos įvykdymo, jis yra laikomas asmeniu, kuriam yra paskirta administracinė nuobauda, tačiau ne konkrečiai už ankstesnįjį ar naująjį pažeidimą, o bendrai administracinės nuobaudos prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas buvo pateiktas tam, kad būtų aiški LR ATPK 130² straipsnyje nurodytos sąvokos „kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. 3 d., 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus“ reikšmė bei kaip tokį terminą skaičiuoti, kadangi iki tol nebuvo aišku, nuo kurio momento asmuo nebelaikomas turintis administracinę nuobaudą būtent pagal minėtus pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo išaiškinime yra nurodęs, kad siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 130² straipsnį, turi būti nesuėjęs LR ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas už pažeidimą, patenkantį į LR ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą. Nagrinėjamu atveju, V. R. nėra įvykdęs pirmiau jam paskirtos nuobaudos pagal ATPK 129 str., pakartotinai būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo tarnsporto priemonę UAZ, taigi jo veiksmai atitinka būtent LR ATPK 130² pažeidimo sudėtį. Pabrėžtina, kad suinteresuoto asmens cituojama teismų praktika, neatitinka nagrinėjamos teisės pažeidimo bylos aplinkybių.

Nustatytas faktines aplinkybes ir V. R. kaltę padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² str., patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK16058322302 (b.l.2-3), išrašas apie asmeniui registruotus teisės pažeidimus (b.l.4-9), V. R. paaiškinimas (b.l.10), Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l.11), asmens blaivumo testas (b.l.14), kita bylos medžiaga.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas nustatė, jog pažeidimų esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir kaltę, abejoti jais nėra pagrindo. Veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka pažeidimo numatyto LR ATPK 130² str., požymius.

V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, prisipažįsta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas sprendžia, jog V. R., už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130² str., padarymą skirtina sankcijos minimumą atitinkanti nuobauda-bauda. ATPK 130² straipsnio sankcija teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims imperatyviai reikalauja skirti transporto priemonės konfiskavimą kartu su bet kuria sankcijoje numatyta nuobaudos rūšimi (bauda arba areštu). ATPK 26 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu, konfiskuojamas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teisė jis priklauso, jeigu : 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Nr. N575-3213/2010, N261-4264/2011, N261-4604/2011). Kitaip tariant, nagrinėjant administracinio tesiės pažeidimo bylą būtina išsiaiškinti, ar pažeidimo padarymo įrankis (automobilis) buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant savininko teisių, t. y. su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino pakankamos savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės. Nagrinėjamojoje byloje V. R. pažeidimą padarė vairuodamas ne nuosavą, bet kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, taigi jos konfiskavimo proporcingumo klausimas pirmiausia sietinas su automobilio savininko Vyto A. K. teisėtų interesų apsauga. Šiame kontekste pažymėtina, kad, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas pažeidimo padarymo priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-36-2014, 2AT-60/2014). Nustatyta, jog V. R. dirba pas V. A. K.. Automobilis buvo laikomas laukuose prie galvijų aptvaro ir skirtas akumuliatorių ir kitų įrankių bei prietaisų reikalingų aptvaro bei melžimo aikštelės aptarnavimui bei saugojimui. Būtent dėl tos priežasties, kad automobilis nebuvo naudojamas viešam eisme, jis nedraustas ir nebuvo atlikta techninė apžiūra.

Pažymima, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.) Taigi skiriama administracinė nuobauda turi nubausti konkretų teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tuo tarpu šioje administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant ar netaikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl kito asmens (ne teisės pažeidėjo) civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Nagrinėjamu atveju nuobaudos – automobilio konfiskavimo – paskyrimas tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininkės teisėms. Kaip matyti iš bylos medžiagos, suinteresuotas asmuo su jam priklausančia nuosavybe elgėsi pakankamai rūpestingai, o aplinkybės, kad V. R. vairavo jam priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus jam nebuvo žinomos. Konfiskavus transporto priemonę, atsakomybė būtų nepagrįstai pritaikyta dėl pažeidimo visiškai neatsakingam asmeniui, o tai neatitiktų ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos tikslų. Nustatyta griežta valstybės politika nagrinėjamu atveju siekiama mažinti kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Tačiau netiesiogiai baudžiant už teisės pažeidimą neatsakingą trečią asmenį, iškreipiama teisės sistemos paskirtis.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir tai, kad V. A. K. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu pažeidimą padaręs V. R. pasinaudojo jo neinformavęs bei jam nežinant apie alkoholio vartojimo faktą, daroma išvada, kad transporto priemonės valdymo teisės savininkas neteko nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui. Todėl konstatuotina, kad V. A. K. nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskuoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriklausančio automobilio.

Išaiškintina, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pat organas, galutinai šiam asmeniu paskiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 26 str., 30-32 str., 36 str., 286-288 str., teismas

n u tarė:

V. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² str., ir paskirti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą bei, pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnį, netaikant transporto priemonės- UAZ 31512, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto V. A. K. vardu, konfiskavimo (LR ATPK 30¹str.1d.). Pripažinti kaltu padarius, administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str 1 d., ir paskirti už tai 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą. Pripažinti kaltu padarius, administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5 d., ir paskirti už tai 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., administracines nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, paskirti galutinę subendrintą nuobaudą-1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą bei, pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnį, netaikant transporto priemonės- UAZ 31512, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto V. A. K. vardu, konfiskavimo.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str., išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d., nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra:16058665973. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.