Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2021-09-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-893-720/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-28
Bylos Nr.
II-893-720/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01574-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Tatjana Butkienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. K., Kauno
Institucija
Kauno tardymo izoliatorius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-893-720/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01574-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 10.; 21.10.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė,sekretoriaujant Lukui Žižiui,nedalyvaujant pareiškėjai A. K., Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. skundą dėl Kauno tardymo izoliatoriaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0110-ANR_N-22-2021, ROIK: 21135163802, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir institucija) 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu A. K., gim. 1993 m. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 226 straipsnio 1 dalyje už tai, kad 2021 m. birželio 3 d. ji atnešė suimtajam T. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., laikomam (duomenys neskelbtini), perduoti elektrinį virdulį „Adler“, 2021 m. birželio 4 d. 8.10 val. Saugumo valdymo skyriaus specialistai A. K. ir K. B. tikrindami virdulį „Adler“, jo dugne po savadarbe švinine plokštele rado tris mobiliojo ryšio telefonus: „Melrose“, „L8STAR“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), „L8STAR“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (mobiliojo ryšio telefonas be korpuso dangtelio), tuo ji pažeidė Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 25 punktą, kuriame nustatyta, jog suimtiesiems neleidžiama įsigyti ir turėti mobiliojo ryšio telefonų, bei pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies „Suimtajam gali būti atsiunčiami arba perduodami drabužiai, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynė, laikrodžiai, pagaminti ne iš brangiųjų metalų, elektros prietaisai“ nuostatas.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. K., nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu institucijos 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė skundą, kuriame prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko N. S. 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 21135163802 panaikinti ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 226 straipsnio 1 dalyje, teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

Skunde pareiškėja nurodė, kad skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant teisėtumo, nešališkumo, objektyvumo principus, nenustačius reikšmingų aplinkybių, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nebuvo atsižvelgta į esmines įvykio aplinkybes, teisingam ir objektyviam sprendimui priimti nesurinkta būtinų įrodymų, kas įtakojo nepagrįstas išvadas. Pareiškėjos teigimu, nusižengimas yra formalios sudėties, todėl kiekvienu atveju būtina įrodyti, kad asmuo pažeidė konkretaus teisės akto taisykles, suvokdamas savo veikimo neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. būtina konstatuoti tiesioginę jo tyčią. Ji nuo pat pradžių (duomenys neskelbtini) pareigūnams nurodė, kad virdulį jai perdavė G. B. ir prašė jį perduoti nepažįstamam suimtajam, laikomam (duomenys neskelbtini). Taip pat pareigūnams nurodė, kad apie virdulyje paslėptus mobiliuosius telefonus nieko nežinojo, o be to, prieš paimdama virdulį ji paklausiusi G. B. ar virdulyje nėra įdėta draudžiamų daiktų ir virdulį atidarydama apžiūrėjo. Apžiūrėjusi virdulį nematė jokių išorinių požymių, kad virdulyje būtų paslėpti kokie nors daiktai, tačiau toks jos paaiškinimas buvo įvertintas kaip pasirinkta gynybinė versija. Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistai A. K. ir K. B. paslėptus mobiliojo ryšio telefonus rado tikrindami virdulį „Adler“ tik jo dugne, po savadarbe švinine plokštele, t. y. tik išardę virdulį, ko padaryti ji negalėjo. Šios aplinkybės, pareiškėjos nuomone, patvirtina, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių faktą, jog ji veikė tyčia, t. y. suvokė ir žinojo, jog į Kauno tardymo izoliatorių neša draudžiamą daiktą. Pareiškėjos vertinimu, akivaizdu, jog byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, paneigiančių faktą, kad draudžiamus daiktus (mobiliojo ryšio telefonus) virdulyje paslėpė G. B. ar kitas suinteresuotas asmuo, t. y. kad dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 226 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltas kitas asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjos nuomone, priimant nutarimą, nebuvo atsižvelgta į aktualią teisminę praktiką, kuri yra priešinga skundžiamam nutarimui (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-341-929/2020). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taip pat pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimas byloje Nr. AN2-38-954/2021).

Pareiškėjos vertinimu, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, nebuvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, teismų praktikos, skundžiamas nutarimas buvo priimtas nesigilinant į įrodymų visumą, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir administracinė teisena pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį, jos atžvilgiu nutraukta.

Pareiškėja prašė skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą bei pageidauja procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu.

Institucija atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neteisėtas daiktų ir reikmenų įnešimas, perdavimas ar bandymas juos perduoti laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba neteisėtas daiktų ir reikmenų gavimas iš šių asmenų užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja A. K. nesutinka su jos atžvilgiu priimtu nutarimu ir paskirta bauda. Skunde teigė, kad jai nieko nebuvo žinoma, jog sutikdama perduoti virdulį suėmimo vietoje laikomam asmeniui nieko nežinojo apie jame buvusius paslėptus draudžiamus daiktus. Sutikdama tai padaryti tariamai tikslinosi, ar nėra jame paslėptų draudžiamų įnešti daiktų, tačiau patikėjusi, nes virdulys buvęs tuščias.

A. K. tyrimo metu nurodė, kad virdulį jai 2021 m. birželio 2 d. perdavė G. B. – jos draugo E. M. draugas ir prašė virdulį perduoti jai nepažįstamam suimtajam, laikomam (duomenys neskelbtini), kadangi G. B. virdulio nuvežti negali, nes sugedo jo automobilis. Minėtos dienos vakare G. B. perdavęs jai virdulį ir lapelį su žmogaus vardu, pavarde bei gimimo metais. Ji pasižiūrėjusi į virdulio vidų, pamatė, kad jis tuščias, o jis patikinęs, kad draudžiamų daiktų nėra. Apie jame buvusius paslėptus daiktus sužinojo tik tuomet, kai buvo pakviesta atvykti į (duomenys neskelbtini) administracinio protokolo surašymui. Tačiau jos tokios nurodytos aplinkybės teismo vertintinos tik kaip jos gynybinė pozicija, jas priderinant prie susiklosčiusios situacijos ir siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės, kas akivaizdžiai prieštarauja visų surinktų įrodymų visumai.

Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančio A. K. 2021 m. birželio 3 d. prašymo Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai leisti perduoti elektros prietaisus, ji pateikė virdulį „Adler“, kurį prašė leisti perduoti T. L. , gim. (duomenys neskelbtini).

Specialistų A. K. ir K. B. 2021 m. birželio 4 d. tarnybiniais pranešimais dėl virdulyje rastų mobiliojo ryšio telefonų, nustatyta, jog buvo tikrinamas suimtajam T. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. pateiktas perduoti elektrinis virdulys „Adler“. Šis virdulys buvo pristatytas A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. gyvenančios (duomenys neskelbtini). Tikrinant virdulį ir jį išardžius, jo dugne po savadarbe švino plokštele buvo rasti trys mobiliojo ryšio telefonai: „Melrose“, „L8STAR“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „L8STAR“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (mobiliojo ryšio telefonas be korpuso dangtelio).

Suimtojo T. L., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškinime Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriui nurodyta, kad jis A. K. nepažįsta, perduoti virdulį ar mobilius telefonus nieko neprašę, apie virdulį sužinojęs tik 2021 m. birželio 7 d. iš pareigūnų. Visus siutinius jam perduoda tik žmona R. L. ir prašė nepriiminėti jokių daiktų iš kitų asmenų.

Iš 2021 m. liepos 2 d. pažymos dėl informacijos pateikimo matyti, jog 2021 m. liepos 2 d. apie 11.00 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta informacija iš G. B., kad jis A. K. nepažįsta ir virdulio „Adfler“ jai neperdavė ir niekam neprašė jo perduoti ar atvežti į Kauno tardymo izoliatorių, nieko apie tai nežino.

Įvykio vietos pažiūros 2021 m. birželio 7 d. protokole konstatuoti virdulio „Adler“ apžiūros rezultatai, detaliai nurodant jame įrengtos slėptuvės vietą, konstrukciją bei telefonų išvaizda, visi objektai nufotografuoti.

Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, teismas neabejotinai sprendžia, kad A. K. aiškiai suprato, kad į (duomenys neskelbtini) gabena daiktą, kurį paprašė nuvežti jai visiškai pašalinis asmuo, kuris nėra jos pažįstamas (ar mažai pažįstamas asmuo), kad daiktą reikia nuvežti asmeniui, kuris taip pat nėra pažįstamas. Ji puikiai suprato, kad jame gali būti paslėptų daiktų, nes, jos teigimu, ji domėjosi ar nėra draudžiamų daiktų, atidarius virdulį akivaizdžiai matomų kitų daiktų nematė. Tokie jos paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad A. K. žinojo, kas priskiriama draudžiamiems daiktams, kad tokie daiktai perduodami į sulaikymo įstaigas, kaip jie gali būti slepiami ir, tik pasižiūrėdama į virdulio vidų, tariamai buvo užtikrinta, kad virdulys yra be kitų daiktų ir jį sutiko perduoti.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei patikrinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl A. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 226 straipsnio 1 dalyje, nes A. K. sutikdama ir priimdama nuvežti daiktą nepažįstamam sulaikytam asmeniui iš nepažįstamo (ar mažai pažįstamo asmens) prisiėmė ir savo tokiais veiksmais kilusiais pasekmes, kas atitinka ANK 226 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ANK 35-36 straipsniai) nenustatyta, administracinė nuobauda paskirta sankcijos ribose ir yra numatytos baudos minimumas, o tai atitinka padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę (ne kartą bausta administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą), teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

A. K. skunde nurodyta teisminė praktika nėra tapati šios administracinio nusižengimo bylos aplinkybėms. Kiekvienu atveju jos objektyviai tiriamos ir vertinamos konkrečios situacijos atžvilgiu ir tai yra tik teismo prerogatyva.

Esant nustatytoms aplinkybėms, panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 0110-ANR_N-22-2021, pagrindo nėra, todėl A. K. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno tardymo izoliatoriaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0110-ANR_N-22-2021, ROIK: 21135163802 palikti nepakeistą ir pareiškėjos A. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Tatjana Butkienė