- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- e2-115-1147/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00878-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nikolaj Semionov
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Advokatai
- Andriejaus Tiščenkas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. (R. M.), kurią atstovauja advokatas Andriejus Tiščenko, ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, kurią atstovauja VĮ „Turto bankas“, dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. K.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. M. 2024-12-20 patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad sodo namelis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kartu sodo sklype esantys pastatai: garažas, šiltnamis, pirtis, du ūkiniai pastatai ir automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra R. M. ir partnerio M. T. (M. T.) bendroji dalinė nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu; 2) visą nurodytą bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį turtą pripažinti asmeniškai R. M..
Ieškovė ieškinį iš esmės grindė tuo, kad nuo 2006 m. ieškovė ir jos faktinis vyras ir partneris M. T., a/k (duomenys neskelbtini) gyveno kartu, jungtinės veiklos pagrindu, ne santuokoje. Ieškovė bendru darbu prisidėjo prie bendro turto pagerinimo, ilgą laiką gyveno kartu, ūkio tvarkė, bendro turto sukūrė. Ieškovė ir parneris, siekė vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės turtą.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2022-07-18 ieškovė savo lėšomis apmokėjo sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), stogo pakeitimą (perdengimą), šiltnamių, kitų daiktų tvarkymą, pagerinimą, t. y., sudarė žodinį asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2024-04-16 M. T. mirė. Partneris nepaliko testamento, todėl jo ½ d. turto - sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina 9750 Eur., esančio (duomenys neskelbtini), o taip pat kartu sodo sklype esančių ½ d. garažo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kaina 120 Eur., ½ d. šiltnamio, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kaina 229 Eur., ½ d. pirties, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kaina 53 Eur., ½ d. ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kaina 134 Eur., ½ d. kito ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kaina 164 Eur., ½ d. automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 metų gamybos, kaina 370 Eur. (VISO: 1070:2= 535 Eur.>22 Eur. žyminis mokestis), turėjo paveldėti ieškovė.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad M. T. neturėjo giminių todėl nėra kitų įpėdinių. Dėl to galima suvokti, jog R. M. apsigyveno su M. T., jų tikslas buvo siekis pradėti sugyventinių santykius, vedant bendrą ūkį ir įgyjant bendrą nuosavybę, todėl jų santykiai pripažintini bendrąją jungtine veikla.
Šalies argumentai
2024-10-31 teismo posėdyje ieškovės atstovas rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat nurodė, kad M. T. mirė staiga, testamento nepaliko, atstovas nežino ar A. K. turi pinigų priėmimo kvitą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos atstovė VĮ „Turto bankas“ 2024-12-10, 2025-01-16 atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas su ieškiniu iš esmės grindžiamas tuo, kad sugyventinių turtas teisme gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, kai įrodoma, kad toks turtas buvo ne tik bendrai naudojamas, bet ir įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir raštiškai dėl to buvo susitarta. Šiam faktui nustatyti į bylą šiuo metu ieškovė nepateikė pakankamai rašytinių įrodymų. Minėtas turtas palikėjui priklausė nuosavybės teise pagal 2006-07-12 nuosavybės teisės liudijimą Nr. 3922 ir 2006-07-12 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 0914, todėl asmeninius turtinius įnašus į jį ieškovė galėjo atlikti, tik turėdama minėto asmens sutikimą.
Liudytoja J. K. 2024-10-31 teismo posėdyje paaiškino, kad R. M. pažįstą jau 12 metų. Buvo pas ją namuose adresu (duomenys neskelbtini) svečiuose, kartu švęsdavo šventes. Jie gyveno kaip vyras ir žmona. Prieš 4-5 metus buvo keičiamas sodo namelio stogas. R. M. su M. T. gyveno sode, o statybininkai keitė stogą. Matė, kad darbuotojams davė pinigus R. M., bet kieno ten buvo pinigai, nežino.
Liudytoja V. V. 2024-10-31 teismo posėdyje paaiškino, kad R. M. ir M. T. šeimą nuo 2022 metų. Tai buvo normali šeima. Gyveno draugiškai, visada buvo kartu. Jos sodo sklypas toje pačioje sodo bendrijoje „Pavasaris“. Važiuojant į savo sodo sklypą pravažiuoją M. T. ir R. M. sodo sklypus, pagal dydį tai du apjungti sodo sklypai. Sklype yra namelis, šiltnamis, tualetas, tvartas, garažas, pirtis. Matė sodo sklype remonto darbus. 2022 metais buvo dengiamas stogas. Pavasarį matė, kad vyksta šiltnamio remontas. Praeitais metais ten vyko remontas, kas konkrečiai ten buvo remontuojama, nežino. Ką darė R. M., kai dengė stogą, nežinau, bet buvo šalia, gamindavo pietus. Žiemą R. M. ir M. T. gyveno R. M. bute (duomenys neskelbtini), o vasarą jie buvo sode.
Liudytoja G. T. 2024-10-31 teismo posėdyje paaiškino, kad jos kaimynė R. M. gyveno su M. T. nuo 2006 metų ir vedė bendrą ūkį. Raisa gyveno (duomenys neskelbtini). Liudytoja buvo pas juos svečiuose bute ir sodo sklype. R. M. turėjo savo sodo sklypą, kurį pardavė ir prižiūrėjo M. T. sodo sklypą. Jų sodo sklypas yra sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Liudytoja lankydavosi M. T. sodo sklype praktiškai kas sąvaitę. Matė, kad darbininkai dengė stogą, remontavo pirtį ir šiltnamį. Pirtyje darė stogo ir vamzdžio remontą. Raisa gamindavo darbininkams valgį. M. T. pirko “Audi”, o po to “Opel” automobilius. M. T. mirė staiga.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas
2006-07-12 M. T. įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį sodo namelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir kartu sodo sklype esančius pastatus: garažą, šiltnamį, pirtį, du ūkinius pastatus. 2006-12-11 M. T. įgijo nuosavybės teisę į kitą 1/2 dalį sodo namelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir kartu sodo sklype esančius pastatus: garažą, šiltnamį, pirtį, du ūkinius pastatus ir tapo viso nurodyto turto savininku. Sodo namelio statybos pabaigos metai – 1993, garažo – 1996, šiltnamio – 1996, pirties – 1997, abiejų ūkinių pastatų - 1996. Tai patvirtina 2016-12-19, 2024-07-18 išrašas iš Nekilnojamojo turto registro (ieškinio ir 2024-07-19 dokumento priedas).
Nuosavybės teisė į 0,1343 ha ploto žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini) priklauso M. T. pagal 2006-07-12 nuosavybės teisės liudijimą Nr.3922 ir 2006-12-11 paveldėjimo teisės liudijimą. Tai patvirtina 2025-02-17 išrašas iš Nekilnojamojo turto registro.
2014-07-31 M. T. vardu įregistruotas automobilis Opel Zafira, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Tai patvirtina registracijos liudijimas (2024-11-04 DOK-33276).
2016-10-19 M. T. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina 2016-10-19 pažyma apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą.
2019-03-06 M. T. išduota sodininko knygelė dėl 12 arų žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Jo gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Per laikotarpį nuo 2019 iki 2023 metų sodininkų bendrijai „Pavasaris“ buvo mokami tiksliniai įnašai. Įsiskolinimą už žemės sklypą nėra. Tai patvirtina sodininko knygelės įrašai ir 2024-06-05 sodininkų bendrijos „Pavasaris“ pažyma.
2021-10-11 M. T. sumokėjo 100 Eur A. P. įmonei už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, sklypų ribų ženklinimą bei bylų sudarymą. Tai patvirtina 2021-10-11 pinigų priėmimo kvitas.
2024-04-16 M. T. mirė adresu (duomenys neskelbtini) dėl ūminio širdies nepakankamumo. Tai patvirtina 2024-04-16 medicininis mirties liudijimas.
2024-04-18 M. T. laidojimo kaina sudarė 1900 Eur. Visą sumą sumokėjo R. M.. Tai patvirtina 2024-04-18 laidojimo užsakymo lapas ir pinigų priėmimo kvitas.
2024-07-16 duomenimis M. T. palikimas nebuvo priimtas. Nėra įregistruota testamento. Tai patvirtina 2024-07-16 išrašas iš Testamentų registro (2024-07-16 prašymo priedas).
Dėl statybų rangos sutarties
2022 metais M. T. ir A. K. sudarė sutartį dėl stogo keitimo darbų vasarnamyje adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pateikta sutartis.
A. K. vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini) nuo 2015-10-01. Tai patvirtina nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma. Kitos registruotos veiklos rūšys reikšmingų aplinkybių nepatvirtina.
Gyventojas, išskyrus gyventoją, naudojantį kasos aparatą ir pildantį kasos aparato kasos operacijų žurnalą, kurio formą, pildymo ir saugojimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, privalo pildyti Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 3 punktas).
Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 8.2–8.5 papunkčiuose nustatyta, kad gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (išskyrus notarus, antstolius ir advokatus), naudoja tokius apskaitos dokumentus: sąskaitą faktūrą; PVM sąskaitą faktūrą; kasos aparato kvitą; kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus, pinigų priėmimo kvitus ir pan.).
Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (išskyrus notarus, antstolius ir advokatus), privalo išrašyti ir išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams (toliau – pirkėjas) vieną iš šių taisyklių 8.2–8.4 papunkčiuose nurodytų apskaitos dokumentų, jeigu Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašas), nenustatyta kitaip (Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 9 punktas).
Grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo dokumentai, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų, yra kvitai. Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai užpildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Vienas kvito egzempliorius lieka kvitą išrašiusiam asmeniui (toliau vadinama – atskaitingas asmuo), o kitas atiduodamas pinigus sumokėjusiam ar prekę pristačiusiam (paslaugą suteikusiam) asmeniui. (Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 3 - 5 punktai).
Ieškovė nepateikė ne vieno apskaitos dokumento: sąskaitos faktūros; PVM sąskaitos faktūros; kasos aparato kvito (Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 8.2–8.4 papunkčiai). Todėl neįrodyta, kad ieškovė buvo stogo keitimo darbų pirkėja.
Ieškovė nepateikė grynųjų pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento (kvito). Įrašai pateiktoje sutartyje apie tai, kad 2022-07-18 gauti pinigai iš R. M. nepatvirtina fakto, kad individualią veiklą vykdantis A. K. juos gavo 2022-07-18; nepatvirtina, kad A. K. pinigus gavo iš R. M.; nepatvirtina gautų pinigų sumos. Todėl, viena vertus, byloje neįrodyta, kad R. M. iš tikrųjų sumokėjo A. K. pinigus 2022-07-18 ir sumokėtos sumos dydį.
Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Pagal sutartį dėl stogo keitimo darbų kreditorius A. K. neįgijo nuosavybės teisių į kokį nors M. T. turtą, todėl ir tariamai už prievolę M. T. įvykdžiusiam trečiajam asmeniui negalėjo pereiti nuosavybės teisių į kokį nors M. T. turtą.
Ieškinyje nurodytos aplinkybės, ieškovės atstovo paaiškinimai, apklaustų liudytojų parodymai ir pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad ieškovė ir M. T. nuo 2006 metų iki 2024-04-16 gyveno kartu kaip vyro ir moters pora, neįregistravę santuokos (gyveno viename bute, vedė bendrą ūkį), bendrų vaikų neturėjo.
R. M. medicininis pažymėjimas, M. T. vairuotojo pažymėjimas, pensijos gavėjo pažymėjimas, skiepijimo pažymėjimas, socialinio draudimo pažymėjimas bylai reikšmingų aplinkybių nepatvirtina.
P. R. M. ir M. T. gyvenimo kartu laikotarpį pagal 2006-07-12 ir 2006-12-11 sandorius M. T. įgijo nuosavybės teisę į sodo namelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir kartu sodo sklype esančius pastatus: garažą, šiltnamį, pirtį, du ūkinius pastatus. Todėl aplinkybė, kad šis turtas buvo įgytas šalims gyvenant kartu neįregistravus santuokos yra pagrįsta. Tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės dalyvavimą 2006-07-12 ir 2006-12-11 sandorių sudaryme nepateikta.
P. R. M. ir M. T. gyvenimo kartu laikotarpį R. M. naudojosi M. T. sodo nameliu ir kartu sodo sklype esančiais pastatais: garažu, šiltnamiu, pirtimi, ūkiniais pastatais ir padėjo juos prižiūrėti.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama 1) pagal sandorius; 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 11) įgyjamąja senatimi; 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Dviejų fizinių asmenų bendras gyvenimas neįregistravus santuokos, akivaizdžiai neatitinka CK 4.47 straipsnio 1 dalyje numatytų 2-11 nuosavybės įgijimo būdus. Ieškinyje keliamas klausimas dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi, teisių į bendro gyvenimo neįregistravus santuokos metu įgytą turtą, kaip įgyta pagal sandorį (jungtinės veiklos sutartį) ir tokio turto padalinimo.
Sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (CK 1.76 straipsnio 1 dalis). Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės santykiai gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį su M. T. prasidėjo nuo 2006 metų. Ieškovė nepateikė nei rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties nei jokių duomenų apie tokios sutarties sudarymo aplinkybes. Šioje byloje nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl ieškovės teisės į automobilį, sodo namelį, kitus sode esančius pastatus ar jų dalį nenustatyta, kad ieškovė ir M. T. buvo įsipareigoję kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, veikti bendrai tikslu įsigyti automobilį, sodo namelį, kitus sode esančius pastatus. Todėl teismas daro išvadą, kad jungtinės veiklos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta nebuvo.
2022 sutartyje dėl stogo keitimo darbų nenumatyta, kad kokias nors teises pagal šį sandorį įgys R. M.. R. M. stogo keitimo darbų procese sudalyvavo tik ruošdama maistą darbininkams. Toks dalyvavimas pagerinant svetimą turtą įstatymuose nenustatytas kaip turto įgijimo pagrindas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. M. ir M. T. gyvenant kartu vien pagerinus sodo namelio stogą, visas M. T. priklausantis turtas tapo bendroji jungtinė nuosavybė su R. M. ir priklauso jai asmeniškai. Laidojimo išlaidų turėjimas įstatymuose nenustatytas kaip turto įgijimo pagrindas. Dėl šių aplinkybių tenkinti ieškovės reikalavimus nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo priteisti bylinėjimosi išlaidas neprašė.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydis yra mažesnis už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl teismas tokios sumos nepriteisia (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.