Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 200 MGL dydžio, t. y. 10 000 Eur, bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikta iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civilinio ieškovo G. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš K. M. G. M. naudai priteista 730 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Taip pat G. M. naudai iš K. M. priteistos išlaidos, susijusios su advokato teisinės pagalbos teikimu - 700 Eur.

Daiktinį įrodymą – CD diską su garso įrašu, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. M. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. birželio 12 d. apie 20.00 val. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė G. M. kumščiu du kartus į veido sritį, taip padarydamas jam sumušimus kaktos dešinėje pusėje ir dešiniame žande bei viršutinio kairiojo žandikaulio pirmo danties krašto nuskėlimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo K. M. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ar nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašoma BK 38 straipsnio pagrindu atleisti K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrosiomis nuostatomis, kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

7. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir juos įvertinusi, taip pat atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokių kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir K. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

8. Nusikalstama veika, dėl kurios K. M. žemesnės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nors nuteistasis savo kaltę ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neigė, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai. K. M. paaiškino, kad 2018 m. birželio 12 d., kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo, nesusivaldė ir sudavė pastarajam kumščiu porą smūgių į veido sritį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, atlygino jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistą turtinę ir neturtinę žalą bei išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, todėl prašo bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis G. M. patvirtino, jog 2018 m. gruodžio 12 d. susitaikymo rašte pateikta informacija yra teisinga, K. M. jo atsiprašė, atlygino visą patirtą žalą, jis su nuteistuoju susitaikė, pretenzijų jam neturi ir neprieštarauja, jog baudžiamoji byla nuteistajam būtų nutraukta. Aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis K. M. visiškai atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygas.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apeliantas yra vedęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba net keliose darbovietėse, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas. Jis anksčiau neteistas, taip pat nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Duomenų, kad po padarytos nusikalstamos veikos K. M. būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje taip pat nėra. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja tik tai, kad praeityje jis tris kartus baustas administracine tvarka - paskutinį kartą 2017 m. gruodžio 9 d., baudos sumokėtos. Tačiau pažymėtina, jog padaryti pažeidimai savo pobūdžiu iš esmės skiriasi nuo skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos - visi K. M. praeityje padaryti administracinės teisės pažeidimai/administraciniai nusižengimai yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kas leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje nuteistajam inkriminuoti smurtinio pobūdžio nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusįjį tebuvo atsitiktinis, impulsyvus poelgis, o ne dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys. Jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad K. M. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija nenustatė, todėl konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad K. M. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Teisėjų kolegija tiki, jog baudžiamasis procesas leido kaltininkui kritiškai įvertinti savo veiksmus, suprasti, kad visos konfliktinės situacijos gali ir turi būti sprendžiamos teisėtomis priemonėmis, kad baudžiamasis procesas turės įtakos apeliantui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teisėjų kolegijos manymu, sprendimas atleisti K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju G. M., įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį ( galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per 1 metus bus padaryta nauja nusikalstama veika), šiuo atveju užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Įvertinusi visų byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl K. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai nesvarstė galimybės atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kadangi jis savo kaltės pirmosios instancijos teisme nepripažino, su nukentėjusiuoju susitaikęs nebuvo, taip pat nebuvo atlyginęs nukentėjusiajam padarytos žalos ar susitaręs dėl jos atlyginimo. Tačiau apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms t. y. nustačius, jog egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų sąlygų visuma, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla K. M. atžvilgiu nutraukta, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

12. Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgusi į visumą šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, padarymo aplinkybėmis, nuteistojo asmenybe, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslus tinkamai padės pasiekti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

K. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, K. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarymą nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje- kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą K. M. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti K. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio, t. y. 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį šią įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui – K. M., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. M. panaikinti.

Daiktinį įrodymą – CD diską su garso įrašu, palikti saugoti byloje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.